Andrius Mazuronis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis teigia, kad jam kyla klausimų, ar Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tikrai reikėjo panaudoti jėgą prieš parlamentarą Mindaugą Puidoką atliekant kratą jo kabinete. Visgi A. Mazuronis tikina sveikinąs teisėsaugos iniciatyvą nustatyti lobizmo taisykles, taip apribojant tam tikrų suinteresuotų grupių spaudimą, kurį jis pats tikina patyręs iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK).
„Kai tik kažkokios įstatyminės iniciatyvos paliečia būtent azartinių lošimų, loterijų reglamentavimą, prasideda beprecedentis spaudimas visiems Seimo nariams, frakcijoms. Skambučiai, spaudimas iš tų institucijų ar organizacijų, iš kurių sunku tikėtis, kad gali gauti spaudimą. Labai keista, kad organizacija, kuri turi rūpintis sporto interesais, pradeda rūpintis lošimo interesais. Nesupranti, kas čia darosi, šnekėjimo maniera tokia ultimatyvi darosi“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo A. Mazuronis.
„Darbietis“ tikina, kad norint įtikinti parlamentarus ir jiems pateikti argumentus, tai galima padaryti Seimo komitetuose, konkrečių pataisų svarstymo metu posėdyje pristatant savo poziciją. Todėl A. Mazuronis tikisi, kad pasikeis ir tam tikrų žinomų asmenų požiūris, kaip geriausiai įtikinėti politikus. Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš nesu pratęs, kad kažkokią teisėkūros iniciatyvą atlikus sulaukti skambučių iš tokių žinomų Lietuvos žmonių su nedviprasmiškais įvairiausiais sakymais, ką jie norėtų ar ko jie nenorėtų. Aš labai tikiuosi, kad keičiasi visuomenė, kartos, žmonių požiūris į daugelį procesų. Aš labai noriu, kad ir aukštų, Lietuvoje žinomų, populiarių, įtakingų žmonių požiūris taipogi keistųsi. Nebėra, kaip sovietiniais ar postsovietiniais laikais, kai galėdavai kažkam paskambinti ir aiškinti, kaip kažką daryti“, – tikino parlamentaras, kartu akcentuodamas, kad sveikina STT iniciatyvą sukurti skaidresnes lobizmo taisykles, aiškiai parodant, jog kyšininkavimas nėra priimtinas.
„Sveikintina teisėsaugos iniciatyva ateičiai nustatyti tokias taisykles, kad tas lobizmas šitoje srityje būtų skaidresnis, civilizuotesnis, visiems labiau suprantamas“, – teigė jis.
Visgi „darbiečiui“ klausimų kelia pats būdas, kuriuo iš M. Puidoko kabineto buvo paimti įkalčiai. Politikas mano, kad STT galėjo savo funkcijas atlikti kur kas civilizuotesniais būdais, įtikinant patį M. Puidoką bendradarbiauti su teisėsauga, pateikiant teisinius argumentus ir paaiškinant procesą.
„Iškyla didelis klausimas, ar parlamentas yra ta vieta, kur teisėsaugos institucijos turėtų naudoti smurtą taip, kaip jis buvo panaudotas parlamente. Ar prie „Aibės“ parduotuvės Kuršėnuose ar kitame miestelyje ant suoliuko sėdinčią chebrytę, geriančią alų iš plastikinių butelių galima prilyginti su parlamentu ir parlamento nariu? Tuos procesus, man atrodo, civilizuotai galima atlikti be jokio smurto, pasitelkus kanceliarijos darbuotojus, įtikinimo mechanizmus“, – samprotavo A. Mazuronis.
Narve. Slaptai.lt nuotr.
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
STT tvirtina, kad ketvirtadienį parlamentaro kabinete atliekant kratą buvo pasipriešinta teisėtiems pareigūnų reikalavimams.
„Buvo atlikta krata Seimo nario M. Puidoko kabinete. Taip pat buvo atlikta jo asmens krata. Jos metu siekiant paimti tyrimui reikšmingus daiktus (mobiliuosius telefonus), nebuvo vykdyti pareigūnų teisėti reikalavimai ir jiems buvo pasipriešinta. Dėl šios priežasties tyrimui reikšmingi daiktai buvo paimti prievarta“, – išplatintame pranešime teigia STT.
Savo ruožtu M. Puidokas iš Seimo tribūnos ketvirtadienį apkaltino Specialiųjų tyrimų tarnybos agentus smurtu ir tai įvertino kaip precendento neturintį atvejį parlamentarizmo istorijoje.
Pasak M. Puidoko, jis buvo smaugiamas, iš jo atimti asmeniniai daiktai.
„Buvau smaugiamas, suplėšė rūbus, be jokio teisinio statuso pagal jų nutartis, nors nesu nei liudininkas, nei įtariamasis. Iš manęs buvo atimti asmeniniai daiktai jėga, buvo iki kraujo rankos sudraskytos, trūko oro. Sakiau, kad aš dūstu, bet mane toliau smaugė. Savo veiksmų jie nenutraukė. Tikrai kreipiuosi į Seimo pirmininkę, kas vyksta, nes tokie dalykai Seime neturėtų vykti“, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras.
Pirmą kartą Lietuvoje publikuotas mokslinis darbas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas loterijų, lažybų ir kitų azarto žaidimų laimėtojams bei jų psichologinei savijautai. Prof. Gedimino Navaičio teigimu, šie klausimai yra aktualūs dviem trečdaliams visų suaugusių Lietuvos gyventojų.
Knygoje „Laimėtojai“ aptariama azarto žaidimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia ir loterijose dalyvaujančia Lietuvos visuomenės grupe, kurią autorius vadina „laisvalaikio žaidėjais“.
„Tai žmonės, neturėję jokių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Tyrimai parodė, kad ne tik pats žaidimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko, – sako prof. G.Navaitis.
Rengdamas knygą profesorius pasitelkė ir savo konsultacinio darbo patirtį. Čia analizuojama laimėjusių didesnes sumas loterijose savijauta, pristatomas jų psichologinis konsultavimas.
Anot G.Navaičio, konkrečių su laimėjimu sietinų situacijų aptarimas ir loterijų laimėtojų patirtis – naudinga daugeliui. Tai gali padėti racionaliau leisti pinigus.
„Laimėjimas malonus, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja tinkamai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems, kurie galvoja apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą, verta atkreipti dėmesį į tai, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir bėdų. Protingiausia būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę: laimėtus pinigus skirti savo kompetencijoms ugdyti, pabandyti tapti labiau išmaniam ir gebančiam geriau valdyti savo gyvenimą“, – sako G.Navaitis.
Monografiją „Laimėtojai“ galima priskirti pozityvios psichologijos krypčiai. Ja siekiama dėmesį skirti ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei.
„Pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (papastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę“, – rašo knygos recenzentas prof. dr. Arūnas Augustinaitis.
Jo teigimu, knyga vertinga ne tik mokslininkams, bet visiems, kurie nori suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechaizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis.
G.Navaičio knygą „Laimėtojai“ išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
Pirmą kartą Lietuvoje publikuotas mokslinis darbas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas loterijų, lažybų ir kitų azarto žaidimų laimėtojams bei jų psichologinei savijautai. Prof. Gedimino Navaičio teigimu, šie klausimai yra aktualūs dviem trečdaliams visų suaugusių Lietuvos gyventojų.
Knygoje „Laimėtojai“ aptariama azarto žaidimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia ir loterijose dalyvaujančia Lietuvos visuomenės grupe, kurią autorius vadina „laisvalaikio žaidėjais“.
„Tai žmonės, neturėję jokių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Tyrimai parodė, kad ne tik pats žaidimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko, – sako prof. G.Navaitis.
Rengdamas knygą profesorius pasitelkė ir savo konsultacinio darbo patirtį. Čia analizuojama laimėjusių didesnes sumas loterijose savijauta, pristatomas jų psichologinis konsultavimas.
Anot G.Navaičio, konkrečių su laimėjimu sietinų situacijų aptarimas ir loterijų laimėtojų patirtis – naudinga daugeliui. Tai gali padėti racionaliau leisti pinigus.
„Laimėjimas malonus, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja tinkamai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems, kurie galvoja apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą, verta atkreipti dėmesį į tai, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir bėdų. Protingiausia būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę: laimėtus pinigus skirti savo kompetencijoms ugdyti, pabandyti tapti labiau išmaniam ir gebančiam geriau valdyti savo gyvenimą“, – sako G.Navaitis.
Monografiją „Laimėtojai“ galima priskirti pozityvios psichologijos krypčiai. Ja siekiama dėmesį skirti ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei.
„Pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (papastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę“, – rašo knygos recenzentas prof. dr. Arūnas Augustinaitis.
Jo teigimu, knyga vertinga ne tik mokslininkams, bet visiems, kurie nori suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechaizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis.
G.Navaičio knygą „Laimėtojai“ išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
Pirmą kartą Lietuvoje publikuotas mokslinis darbas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas loterijų, lažybų ir kitų azarto žaidimų laimėtojams bei jų psichologinei savijautai. Prof. Gedimino Navaičio teigimu, šie klausimai yra aktualūs dviem trečdaliams visų suaugusių Lietuvos gyventojų.
Knygoje „Laimėtojai“ aptariama azarto žaidimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia ir loterijose dalyvaujančia Lietuvos visuomenės grupe, kurią autorius vadina „laisvalaikio žaidėjais“.
„Tai žmonės, neturėję jokių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Tyrimai parodė, kad ne tik pats žaidimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko, – sako prof. G.Navaitis.
Rengdamas knygą profesorius pasitelkė ir savo konsultacinio darbo patirtį. Čia analizuojama laimėjusių didesnes sumas loterijose savijauta, pristatomas jų psichologinis konsultavimas.
Anot G.Navaičio, konkrečių su laimėjimu sietinų situacijų aptarimas ir loterijų laimėtojų patirtis – naudinga daugeliui. Tai gali padėti racionaliau leisti pinigus.
„Laimėjimas malonus, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja tinkamai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems, kurie galvoja apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą, verta atkreipti dėmesį į tai, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir bėdų. Protingiausia būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę: laimėtus pinigus skirti savo kompetencijoms ugdyti, pabandyti tapti labiau išmaniam ir gebančiam geriau valdyti savo gyvenimą“, – sako G.Navaitis.
Monografiją „Laimėtojai“ galima priskirti pozityvios psichologijos krypčiai. Ja siekiama dėmesį skirti ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei.
„Pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (papastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę“, – rašo knygos recenzentas prof. dr. Arūnas Augustinaitis.
Jo teigimu, knyga vertinga ne tik mokslininkams, bet visiems, kurie nori suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechaizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis.
G.Navaičio knygą „Laimėtojai“ išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas.
Mokslo studijų, monografijų viešo aptarimo žanras nyksta. Gal jo nelabai ir reikia, nes tokios knygos priekabiai recenzuojamos iki jų išleidimo. O ką pasakyti po to, kai knyga pasieks skaitytoją? Kritikuoti vėlu, girti – neverta, nes skaitantis ir pats sugebės įvertinti, ką perskaitė. Vis dėlto kartais norisi tarti dar vieną kitą žodį apie naują knygą.
Tačiau pristatyta knyga verta žvilgsnio ir detalesnio aptarimo – tai prof. dr. Gedimino Navaičio monografija „Laimėtojai“, kurią išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Ji skirta azartinių lošimų istorijos ir dabarties apžvalgai. Tai gan naujas, neregėtai greitai augantis ir kartu mažai apmąstytas reiškinys Lietuvos visuomenėje, gyvenime ir, žinoma, versle.
Monografijoje pristatomi tyrimai reprezentuoja lošiančią, besilažinančią, dalyvaujančią loterijose Lietuvos visuomenės dalį, kuri, tikrai, nemaža – du trečdaliai visų gyventojų. Vien tai skatina atidžiau pažvelgti į šiuos žmones, nes paprastai azartas vertinamas ir tiriamas kaip blogis, o rašantys apie jį visų pirma nagrinėja priklausomybes ir tarsi nepastebi, kad šiandieną įvairaus pobūdžio azartiniai žaidimai tapo masiniu laisvalaikio praleidimo būdu. Be to, išbandomu gana jauname amžiuje, nes kaip liudija lietuviški tyrimai, žaidimus iš pinigų pirmą kartą išmėgina 16 – 18 metų amžiaus žmonės. Laisvalaikio žaidėjai – tai absoliuti dauguma žmonių, neturėjusių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Jiems nebūdinga prašyti kitų asmenų finansinės paramos, nusižengti įstatymams, siekiant sumokėti skolas. Tik labai maža dalis lošusių kartais išleido daugiau pinigų, nei galėjo sau leisti.
Paminėti ir kiti monografijoje pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. Tyrimai parodė, kad ne tik pats lošimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko. Antai, 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (paprastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę. Taigi G. Navaičio monografija atitinka pozityviosios psichologijos, kuri pirmaeilį dėmesį skiria ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei, kryptį. Apie monografiją „Laimėtojai“ verta kalbėti ir todėl, kad pozityvistinė filosofija bei jai būdinga tyrimų metodologija sukūrė įvaizdį– tyrėjas turi būti kuo labiau atsiribojęs nuo tyrimo, niekaip neįtakojantis tiriamųjų. G. Navaitis vadovaujasi šiuo principu apžvelgdamas kitų autorių darbus, aptardamas masinių apklausų rezultatus.
Tačiau jo monografijoje yra ir dar viena dalis, kurią galima vertinti kaip savitą mokslinę žvalgybą, bandymą aprašyti reiškinio prigimtį, gauti duomenų apie menkai tirtą jo savitumą. Tai laimėjusių didesnes sumas padėties apžvalga, jų psichologinio konsultavimo pristatymas. Toks tyrimas iš dalies artimas menui. Menininkas socialinius reiškinius ar asmenybes atskleidžia meninių vaizdų seka ir dažniausiai palieka skaitytojui savarankiškai interpretuoti jo sumanymą.
Dr. psichologas Gediminas Navaitis
Panašiai savo tekstus konstruoja visuomenę ar atskirą asmenybę kokybiniais metodais tiriantys mokslininkai. Bet skirtingai nei menininkai, jie prisiima teisę aiškiai formuluoti savo subjektyvias išvadas. Galime jų subjektyvume įžvelgia privalumą, leidžiantį išsamiau pažinti tiriamus reiškinius, galime teigti, kad tai tyrimo silpnoji vieta, nes tyrėjas, tapęs tyrimo instrumentu, gali kelti grėsmę tyrimo duomenų patikimumui.
Šiuo atveju nutiko priešingai – autorius sugebėjo panaudoti savo konsultacinio darbo patirtį ir ja reikšmingai praturtino knygą. Metodologiniu požiūriu – tai naujų, įrodymais grįstų, teorijų formavimo pastanga, kurios rezultatas – įvairių dimensijų hibridinimas, integruojant objektyvias ir subjektyvias ašis, mokslines įžvalgas ir naratyvinius kontekstus, vadybinius ekonominius, sociopsichologinius, etinius ir kultūrinius požiūrius.
Pateikė prasmingai atrinktus stebėjimus ir gilias įžvalgas, leidžiančias numatyti, kas įvyks staigiai pagerėjus finansiniai būklei. Jo siūloma išvada tarsi paprasta, bet gerai pagrįsta – laimėjimas malonus pats savaime, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja teisingai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems galvojantiems apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą verta įsidėmėti, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir nemalonių pasekmių. Įsidėmėti, kad problemas sukelia ne laimėjimas, o jo panaudojimo būdai. Protingiausias kelias būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę. Tai reiškia laimėtus pinigus skirti savo kompetencijų ugdymui, pabandyti tapti labiau išmaniu ir gebančiu geriau valdyti savo gyvenimą. Geras pasirinkimas skirti jėgų ir lėšų stiprinti tarpasmeninius ryšius, priklausomybę nuo kitų, o drauge įtvirtinti savarankiškumą.
Be abejo, tai panašiau į „norų sąrašą“, tačiau tuo pačiu metu monografinis tyrimas piešia ir šiuolaikinės visuomenės portretą. Žmonės vienu metu sugeba ir labai gerai, ir labai prastai įsivaizduoti savo ateitį, todėl yra paprastas, bet veiksmingas sprendimas – ją prognozuojant ir planuojant pasinaudoti kitų patirtimi. Tuo loterijų laimėtojų patirtis naudingą mums visiems. Galime ja pasinaudoti ir gražias svajones apie laimėjimus, kurios vertingos pačios savaime, papildyti žiniomis, kaip kiti leidžia pinigus. Gal tai padės padaryti knyga „Laimėtojai“?
Azartinis žaidimas
Apibendrinant galima pasidžiaugti autoriaus moksline sėkme ir vis brandesniu laimės ekonomikos koncepcijos pristatymu – šį kartą per loterijų laimėtojų analizę. Knyga vertinga ne tik mokslininkams, rekomenduoju perskaityti visiems, kurie trokšta patirti mokslinės minties žaismą, suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechanizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis. Jei smalsu, kas gali slypėti žmogaus proto gelmėse, knyga tikai paliks įspūdį.
O ją perskaičius akiratį norėsis plėsti dar ir dar, o tai, matyt, ir yra gero kūrinio galia.
Recenzijos autorius – prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Kazimiero Simonavičiaus universitetas
Per sekmadienį Las Vegase (JAV) vykusiame koncerte įvykusias masines šaudynes mažiausiai 50 žmonių žuvo, o dar daugiau kaip du šimtai buvo sužeisti, informuoja BBC ir agentūra AFP.
Šaulys, įvardijamas kaip 64-erių Stivenas Pedokas (Stephen Paddock), į lauke vykusį kantri muzikos festivalį šaudė iš netoliese esančio viešbučio „Mandalay Bay Hotel“ 32-ojo aukšto.
Užpuoliką, policijos apibūdinamą kaip vietos gyventoją, nukovė policijos pareigūnai.
Pareigūnai pridūrė norį apklausti vyro kompanionę, su kuria jis keliavo.
Šerifas Džozefas Lombardas (Joseph Lombardo) informavo, kad policija mano, jog tai buvęs „vienišo vilko“ išpuolis. Tačiau pareigūnas patvirtino, kad pradėtos vyro kompanionės, azijiečių kilmės moters vardu Merilu Deinli (Marilou Danely), paieškos.
Dž. Lombardas negalėjo įvardyti tikslaus žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus, bet patvirtino, kad tarp išpuolio aukų yra du ne tarnybos metu žuvę pareigūnai.
Tuo tarpu vietos ligoninės atstovas informavo, kad mažiausiai 14-os sužeistųjų būklė – kritinė.
Anksčiau pranešta apie daugiau tuo pat metu Las Vegaso bulvare vykusių incidentų, tačiau policija šią informaciją paneigė.
Šaudynės įvyko apie 22.30 val. vietos (8.30 val. Lietuvos) laiku.
Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš įvykio vietos bėgo šimtai žmonių. Kai kuriuose įrašuose taip pat buvo girdėti automatinio ginklo papliūpas primenantis garsas.
Pasak liudininkų, šaulys paleido šimtus šūvių.
Iš įvykio vietos pabėgę žmonės slėpėsi viešbučiuose, restoranuose ir netoliese esančiame Las Vegaso Makarano oro uoste.
Pasirodžius pranešimams apie incidentą, keli mieste turėję leistis skrydžiai buvo nukreipti į kitus šalies oro uostus.
Michael Rotfeld, Alexandra Berzon / The Wall Street Journal
1981 metais jaunas ir ambicingas Donaldas Trampas per pokalbį su FTB bendradarbiais išdėstė minčių, kad jį traukia „mafijos užkrėstas“ kazino pasaulis Atlantik Sityje, pasakoja The Wall Street Journal.
Jis pripažino, kad tai gali sugadinti jo šeimos reputaciją, rašo žurnalistai Maiklas Rotfeldas ir Aleksandra Berzon.
Trampas žinojo, kad vienas iš jo dalykinių partnerių Atlantik Sityje pažįstamas su abejotinais žmonėmis.
FTB bendradarbis pasakė Trampui, kad yra ir lengvesnių būdų investicijoms, tvirtina laikraštis, perpasakodamas FTB tarnybinį raštą. Bet Trampas vis tiek pastatė Atlantik Sityje kazino, o vėliau tapo keturių tokių įstaigų savininku.
Azartinių lošimų salė kazino.
Remdamasis savo tyrimais, laikraštis tvirtina, kad Atlantik Sityje ir Niujorke Trampas kartais turėdavo reikalų su žmonėmis, palaikančiais ryšius su organizuotu nusikalstamumu.
Autoriai vardija: „Tarp jų buvo žmogus, kurį teisėsaugos institucijos vadina Filadelfijos mafijos agentu; azartiškas lošėjas, pripažintas kaltu dėl mokesčių aferų ir neįleistas į hipodromus; profsąjungų lyderis, pripažintas kaltu dėl reketo; o taip pat statytojas, pripažintas kaltu dėl machinacijų su akcijomis, kuriose dalyvavo keletas mafijozų“.
Laikraštis pabrėžia, kad tie ryšiai, išskyrus vieną, nutrūko senų seniausiai.
Duodamas interviu Trampas pripažino, kad kartais dirbo su žmonėmis, kurie galėjo turėti ryšių su nusikalstamumu, „bet pareiškė, kad arba santykiai su tais žmonėmis buvo paviršutiniški, arba tuo momentu jis nežinojo apie tokius jų ryšius“.
„Jei visi būtų tokie kaip aš, jokios mafijos nebūtų, nes aš tokių žaidimų nežaidžiu“, – sakė Trampas. Jis pavadino save „pačiu švariausiu žmogumi pasaulyje“.
Autoriai tęsia: „Kaip ir daugelis iš tų, kas prieš 30–40 metų vertėsi statybomis, nekilnojamuoju turtu ir lošimo verslu (ypač tie, kas statė Atlantik Sityje ir Niujorke), Trampas buvo priverstas spręsti, ar turėti reikalų su tamsios praeities žmonėmis“.
Mafija kontroliavo statytojų ir vairuotojų profsąjungas, o taip pat dalyvavo ir kazino pasaulio veikloje. Tai nereiškė, kad užsiimantieji nekilnojamojo turto plėtra patys ieškojo ryšių su mafija ar patys buvo gangsteriai, pabrėžia autoriai.
„Kai kurie nekilnojamojo turto plėtotojai vengė tiesiogiai bendradarbiauti su negražiomis figūromis, veikdami per generalinius rangovus. Trampas sakė, kad buvo linkęs pats vesti derybas dalykiniais klausimais, nes taip jam buvo pelningiau“, – rašo žurnalistai.
Laikraštis taip pat pažymi: daugelis tyrimuose figūruojančių Trampo ryšių jau anksčiau kada nors buvo nušviesti spaudoje. „Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Trampo licencija valdyti kazino Atlantik Sityje buvo peržiūrėta po to, kai žurnalistas Veinas Barnetas savo knygoje patvirtino kai kuriuos ryšius su organizuotu nusikalstamumu. Naujojo Džersio valdžia nustatė, kad Trampas tebeturi teisę pretenduoti į licenciją“, – sakoma straipsnyje.
Laikraštis aprašo keletą žmonių, su kuriais Trampas turėjo reikalų Atlantik Sityje.
Sklypo, kuriame Trampas pastatė savo pirmąjį kazino, bendrasavininkiai buvo Kenetas Šapyra ir Danielis Salivanas.
Prekiautoją metalo laužu Šapyrą teisėsaugininkai vadino kriminalinio autoriteto Nikodemo Skarfo agentu.
Tolimųjų reisų vežėjų profsąjungos narys ir konsultantas darbo klausimais Salivanas pažinojo daugelį iš organizuoto nusikalstamumo pasaulio, o jie pažinojo jį, tvirtina buvęs FTB bendradarbis Volteris Souvas. Be kita ko, Salivanas buvo FTB informatorius.
Interviu leidiniui Trampas pranešė, kad pažinojo Salivaną ir laikė jį „padoriu žmogum“, nes tas keliaudavo kartu su FTB agentais. Trampas taip pat pareiškė, kad nežinojo apie jokius Šapyros ryšius nusikalstamame pasaulyje.
„Pasak kaltinamosios išvados, 1984 metais pateiktos Atlantik Sičio merui Maiklui Dž. Metjuzui, Šapyra buvo ryšininkas, per kurį Skarfo klanas „pirko sau įtaką“, – sakoma straipsnyje. Metjuzas prisipažino esąs kaltas dėl (turto) prievartavimo.
„Kadangi Trampas buvo kazino savininkas, jis negalėjo legaliai aukoti pinigų vietiniams politikams, kuravusiems iškabų ir paskirstymo zonomis klausimus. Kaip pasakoja informuoti šaltiniai, Šapyra davė parodymus Federacinio teismo Didžiajam žiuri, kad Trampo vardu slapta perduodavo merui tūkstančius dolerių“, – sakoma straipsnyje.
Pasak Bario Šapyros (Keneto brolio) ir dar dviejų šaltinių, Kenetas tvirtinęs, jog taip ir negavęs atlygio už pinigus, kuriuos davęs merui. „Donaldas paprasčiausiai sulaužė savo žodį; jis taip elgiasi automatiškai“, – pareiškė Baris Šapyra.
Trampas, savo ruožtu, pareiškė, kad nieko neaukojo Atlantik Sičio merui. „Aš nesuinteresuotas duoti pinigų grynaisiais, aišku?“ – sakė jis. Jis taip pat pareiškė neprisimenąs, kad Šapyra būtų jo prašęs pinigų.
Autoriai pereina prie kito personažo iš Trampo praeities. 1986–1989 metais Trump Plaza kazino uždirbo 11 mln. dolerių iš lenktyninių žirgų prekeivio Roberto Libučio pralaimėjimų, – pastarasis buvo nuteistas už mokesčių sukčiavimą. Anot Naujojo Džersio valstijos valdžios 1991 metų pranešimo, vienas Trampo bendradarbis pranešė valdininkams, kad Libutis gangsterį Džoną Gotį vadino savo bosu („mano bosas“).
Trampas, savo ruožtu, sakė, kad Libutis jam atrodė malonus žmogus, bet su juo neturėjęs jokių reikalų.
Tačiau buvęs Trump Plaza valdytojas Džekas O‘Donelis pareiškė, kad Trampas daug kartų matėsi su Libučiu ir net svečiavosi per jo dukters gimtadienį.
Pirmaisiais savo veiklos metais Trampas rėmėsi advokatu Rojumi Konu, kurio keletas klientų buvo gangsteriai.
Jų bendras pažįstamas buvo tolimųjų reisų vežėjų profsąjungos funkcionierius Džonas E. Kodis. „Kodis buvo daug kartų suimtas, jis buvo artimas mafijozų autoritetams Karlui Gambino ir Polui Kastelanui, nurodoma JAV Teisingumo ministerijos 1982 metų, kai Kodis buvo pripažintas kaltas dėl reketo, tarnybiniame rašte“, – sakoma straipsnyje.
„XXI šimtmečio pirmajame dešimtmetyje Trampas turėjo reikalų su dar vienu žmogum, palaikiusiu ryšius su gangsteriais“, – sakoma straipsnyje. Bayrock Group firma susitarė su Trampu, kad statys objektus, pavadintus jo vardu, ir duos jam jų akcijų. Bayrock‘e dirbo iš SSSR kilęs Feliksas Sateris.
Dešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje jis buvo susijęs su afera akcijomis, kuriai „stogą“ parūpino trijų kriminalinių klanų gangsteriai, rašo laikraštis, remdamasis JAV Teisingumo ministerijos spaudos informacija.
2007 metais Trampas teisme tvirtino, kad nieko nežinojo apie Saterio nusikalstamą praeitį.
Leidinys tvirtina: 2010 metais Trump Organization leido Sateriui tapti jos nemokamu konsultantu.
„Aš paprasčiausiai pasakiau: „Klausyk, jeigu tu turėsi gerą sandėrį, atnešk“, – kalbėjo Trampas apie Saterį. – Ir jis iš tikrųjų atnešė man du sandėrius, bet jie man nepatiko“.
Trampas interviu taip pat pareiškė, kad dalykiniai santykiai su gangsteriais – „tai ne man“:
Už nusikalstamu būdu įgyto milijoninio turto legalizavimą nuteistas vadovas ir bendrovė
Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu už apgaule įgytą didelės – daugiau kaip milijono litų vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą 35 metų panevėžietis R. R. nuteistas ketverių metų laisvės atėmimu.
Prokuroro prašymu kaltu pripažintas ir juridinis asmuo – bendrovė, jai paskirta 1250 MGL, t. y. 162 tūkst. 500 litų bauda.
