Kenkėjų pažeista medžių gausa Punios šile kelia susirūpinimą. VMU nuotr.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad kenkėjų pažeista medžių gausa Punios šile kelia susirūpinimą.
K. Mažeika, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė,prezidento vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius, kitų tarnybų atstovai, miškininkai bei aplinkosaugininkai penktadienį lankėsi Punios šile, kuriame apžiūrėjo medžių liemenų kenkėjų apniktus spygliuočių medynus ir kaip laikomasi miško sanitarinės apsaugos reikalavimų. Punios šile. VMU nuotr.
Kaip nurodo VMU, žievėgraužis tipografas Punios šile sparčiai plinta ir jau yra užpuolęs 300 medžių, jo židiniai išsidėstę didžiojoje dalyje Punios šilo.
„Pažeistų medžių gausa ir plitimo mastai tikrai kelia susirūpinimą. Ypatingas iššūkis laukia ir aplink esančių privačių miškų savininkų, nes kenkėjas gali plisti toliau. Todėl specialistai turi imtis priemonių, kad jo plitimą sustabdytų – savalaikė reakcija yra geriausia priemonė nuo kenkėjo daromos žalos“, – sako K. Mažeika.
Jis taip priduria esantis „šalininkas to, kad ši vieta būtų atvira visuomenei.“ Punios šilas. VMU nuotr.
Pasak VMU, kenkėjų plitimui šįmet įtakos turėjo palankios oro sąlygos – šilta žiema bei nusekę gruntiniai vandenys. Paprastai žiemojimo metu nemaža kenkėjų dalis žūsta, ypač kai sulaukiama šalčių be gilaus sniego, tačiau šiemet dėl kenkėjams palankių oro sąlygų jų skaičius žiemojimo vietose mažėjo neženkliai, todėl prognozuojama staigi ir didelė kenkėjų invazija.
Punios šilo botaninis zoologinis draustinis užima 2 740 ha plotą. Visas miškas priklauso Natura 2000 teritorijai, yra vertingas dėl retųjų rūšių gausos ir didelės bioįvairovės.
Tūkstančiai žmonių pasirašė peticiją, kuria raginama veisti koalas Naujojoje Zelandijoje, nes Australiją siaubiantys miškų gaisrai sunaikino daugumą gyvūno natūralių buveinių.
„Koalos Australijoje yra iš esmės išnykusios, jos galėtų gyvuoti Naujojoje Zelandijoje, kaip ir daugelis kitų Australazijos rūšių, – sakoma peticijoje, kurią pirmadienio rytą buvo pasirašę daugiau nei 7 tūkst. žmonių. – Tai nepažeistų mūsų vietinės ekosistemos, nes koalos įprastai gyvena atviruose eukaliptų miškuose, o šių medžių lapai sudaro didžiąją dalį jų maisto.“
Peticijoje teigiama, kad Naujojoje Zelandijoje yra apie 30 tūkst. ha tokių miškų, panašių į esančius Australijoje.
Visoje Australijoje nuo rugsėjo, kai rugsėjį prasidėjo miškų gaisrų laikotarpis, išdegė daugiau nei 10 mln. ha žemės. Mažiausiai 26 žmonės žuvo, buvo sunaikinta daugiau nei 2 tūkst. namų. Manoma, kad pražūtingame gaisre gyvybės neteko per pusę milijardo gyvūnų.
„Koalas visada paliesdavo gaisrai, tačiau šiomis dienomis problema yra tai, kad koala yra pažeidžiama rūšis, kuri susiduria su daugybe grėsmių. Gaisrai šalia kitų grėsmių gali turėti katastrofiškų padarinių koalų populiacijai“, – teigė Sidnėjaus universiteto Mokslų fakulteto mokslininkė Valentina Mella.
Australijos gyvūnų rūšių įvedimas į Naująją Zelandiją anksčiau baigdavosi gana netikėtai. XIX a. viduryje Naujojoje Zelandijoje pradėti veisti Australijos oposumai, tačiau itin greitai jų populiacija pasiekė milijonus gyvūnų. Iki šios dienos oposumai išlieka kenkėjais Naujojoje Zelandijoje. Nors Australijoje oposumai saugomi, Naujojoje Zelandijoje jie naikina vietos miškus.
