Kęstutis Budrys

Aktualijos

Interviu su prezidento patarėju Kęstučiu Budriu. ELTA / Dainius Labutis

Vyriausiasis prezidento patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad „Wagner“ daliniai persikėlė į Baltarusiją. Nors tikslaus Lietuvos kaimynystėje esančių samdinių skaičiaus Prezidentūra nenurodė, pasak K. Budrio, Lietuvai šiuo metu nėra kilusi tiesioginė grėsmė dėl situacijos Baltarusijoje.
 
Prezidento patarėjas pabrėžė, kad nors „Wagner“ ir yra Baltarusijoje, kol kas tiesioginės grėsmės Lietuvai tai nekelia.
 
„Galime patvirtinti, kad su „Wagner“ grupe susiję asmenys yra Baltarusijos teritorijoje – tikslus skaičius šiek tiek kinta, bet mes tuos skaičius žiūrėsime“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Budrys.
 
„Pusšimčio automobilių kolona. Tai, galima pasakyti, kad bent vairuotojai ten yra, bet kas yra toje kolonoje ir kas tai per žmonės – dar reikia šiek tiek laiko, kad galėtume tiksliai konstatuoti“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
 
Pasak K. Budrio, grupuotės narių atvykimas į Baltarusiją, remiantis žvalgybos duomenimis, abejonių, dėl situacijos tikrumo, nekelia.
„Matėme, kad infrastruktūra paruošta, politinė šalies vadovybė irgi apie tai komunikuojanti ir pasiruošusi, tas procesas yra tikras, dėl to mes jį kaip tikrą ir vertiname. Nemanome, kad tai yra kažkokia dūmų užsklanda ar kažkokia dezinformacijos ar kito informacinio pobūdžio operacija“, – pažymėjo K. Budrys.
 
Prezidento patarėjas taip pat neatmeta galimybės, kad Baltarusijoje atsidūrę „Wagner“ samdiniai galėtų atsigręžti ir prieš režimą.
 
„Reikia vertinti pajėgumą. Taip, tie žmonės yra paruošti vykdyti kovinius veiksmus, be to, yra treniruoti, jie yra praeityje bandę sukilti prieš karinę ir politinę šalies vadovybę, jie yra veikiantys už įstatymo ribų, nereglamentuotoje aplinkoje. Šios grupės vadovybė yra turinti politinių ir kitokių, neapibrėžtų ambicijų – man visi šitie dalykai sako, kad tai yra tiksinti bomba“, – pažymėjo K. Budrys.
 
Bet kuriuo atveju, anot K. Budrio, situaciją Baltarusijoje stebi ne tik Lietuva, bet ir NATO. Todėl, anot prezidento patarėjo, visi grupuotės judėjimo pokyčiai bus pastebėti.
 
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.

„Primenu, kad Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą stiprinti nacionalinės žvalgybos pajėgumus, nukreiptus į Baltarusijos pusę. Tą darys, neišvengiamai, ir NATO, pabrėžusi, kad ir toliau atidžiai stebės situaciją“, – sako K. Budrys.
 
„Kol nematome, kad tai yra tiesiogiai prieš mus nukreipta, kažko ypatingai greitai neturėtume imtis – karinio planavimo ir kita prasme. Tačiau kitos saugumo, prevencinės priemonės, jos visos yra svarstytinos“, – teigia prezidento patarėjas.
 
Primena apie sankcijas Baltarusijos ir Rusijos piliečiams
 
Be to, K. Budrys nurodė, kad Prezidentūra šiuo metu nesvarsto galimybės diskutuoti su Seimu dėl neeilinės sesijos šaukimo, kurios metu galėtų būti tobulinamas įstatymas dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
 
„Toks variantas šiuo metu nėra svarstomas. Prezidentas pakvietė dar kartą įsiklausyti į argumentus, kurie buvo išsakyti dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečiam taikytinų tam tikrų priemonių suvienodinimo. Tai būtų ir pagrįsta, ir atlieptų nacionalinio saugumo interesus“, – pakartojo šalies vadovo patarėjas.
 
Kaip skelbta anksčiau, prezidentas G. Nausėda priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
 
ELTA primena, kad šeštadienį stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“ paskelbė, kad iš Rusijos į Baltarusiją atvyko Jevgenijaus Prigožino privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai, o jų vilkstinėje buvo apie 60 įvairių transporto priemonių.
 
Sekmadienį taip pat pastebėta Baltarusijos link judanti dar viena privačios karinės bendrovės „Wagner“ technika.
 
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) Eltai teigė situaciją stebinti, tačiau kol kas negavusi indikacijų, kurios skatintų imtis papildomų sienos su Baltarusija apsaugos priemonių.
 
Lietuvos kariuomenė Eltai patvirtino, kad pranešimus apie galimą „Wagner“ grupuotės atvykimą į Baltarusiją stebi, analizuoja ir vertina. Tačiau, anot kariuomenės atstovų, kaimyninėje valstybėje vykstantys procesai šuo metu papildomos grėsmės Lietuvai nekelia.
 
Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda, reaguodamas į Baltarusijoje galimai dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę, priminė dar neseniai valdančiųjų pastangomis atmestą jo veto, kuriuo buvo siekiama suvienodinti teisines sąlygas tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos pilietybę turintiems asmenims.
 
Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
 
Prigožino fizionomija. Youtube.com

Visgi, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentuoja, kad klaidos veto klausimu Seimas tikrai nepadarė. Pasak jos, priimant šį įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.
 
Savo ruožtu valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis žurnalistams taip pat sakė, kad nesutinka su prezidento išsakyta kritika, esą Seimas padarė klaidą, kai neįsiklausė į Prezidentūros siūlymus suvienodinti nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Užsienio reikalų ministro teigimu, net įvertinus faktą, kad Baltarusijoje bus galimai dislokuoti „Wagner“ samdiniai, suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams nėra pagrindo.
Panašios pozicijos laikosi ir dalis opozicijos.
 
Augustė Lyberytė (ELTA), Viktorija Sirnovaitė (ELTA)
 
2023.07.18; 07:30
Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys aiškina, kad dėl dar vis vykstančių derybų yra per anksti skelbti, kokią žinutę Ukraina išgirs NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Šalies vadovo patarėjas akcentuoja, kad Ukrainos narystė NATO Lietuvai yra gyvybiškai svarbi.
 
„NATO šalys dar derinasi galutinius tekstus ir visas formuluotes, dėl kurių sutarusios iškomunikuos ir pasauliui, ir Ukrainai“, – pirmadienį LRT televizijai teigė K. Budrys, klausiamas, ar tampa aišku, kokios žinios Vilniuje sulauks Kyjivas.
 
„Kita dalis yra tai, kad galimybę pasakyti nuomonę Ukrainos klausimu turės visų NATO šalių lyderiai. Posėdis bus uždaras ir Ukraina išgirs daug įvairių dalykų, žinoma, kad parama išlieka tokia pat arba ateinančiais metais bus didinama“, – aiškino jis.
 
K. Budrys akcentavo, kad Ukrainos narystė Aljanse yra ir Lietuvos interesas. Jis pripažino, kad tęsiantis Rusijos agresijai Kyjivo prisijungimas prie NATO yra keblus, tačiau, pažymėjo jis, artimiausiu laikotarpiu šis klausimas gali būti išspręstas.
 
„Dėl pačios Ukrainos narystės NATO. Tai yra gyvybinis mūsų interesas, kad visa saugumo struktūra ir architektūra būtų veikianti bei atgrasanti Rusiją (…) Tai šitame takelyje niekas nepasikeitė. Tai yra mūsų matymas, mūsų vizija ir mūsų interesas. Tam tikrais aspektais tai galbūt net labiau mūsų interesas negu Ukrainos, vertinant grynąja prasme“, – dėstė K. Budrys.
 
„Dėl to nereikėtų manyti, kad šis klausimas – viskas, jis dabar bus sprendžiamas taip, kaip bus išspręstas Vilniaus viršūnių susitikime, ir ateityje mes jo visiškai kitaip nenagrinėsime. Ne, mes sakome, kad politinis suartėjimas su NATO privalo būti ir jisai turi būti užfiksuotas, kad tai yra kryptis. Vykstančio karo kontekste visi supranta, kad pats sprendimas yra sudėtingas, bet artimiausiu laikotarpiu nėra neįmanomas“, – sakė šalies vadovo patarėjas.
 
Vėliavos. Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto
Vėliavos. Lietuvos parlamentas. Slaptai.lt foto

Be to, pasak K. Budrio, tikimasi, kad Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina pasidalins naujausia informacija iš mūšio lauko, kuriame bus „didesnis postūmis“.
 
„Karinė parama Ukrainai nėra beprasmė, t. y. kad ne vien tik įranga, bet ir apmokyti kariai ir pati karyba, kurią demonstruoja ir dar pademonstruos Ukraina, veikia, kad Ukrainos pajėgos yra dar arčiau NATO standartų. Ir, žinoma, kad tai formuoja bendrą atmosferą. Ar ten vieno kito papildomo kaimo paėmimas ar proveržis, pralaužus dar ir gynybos liniją, antrą ir trečią, galėtų paveikti politinį sprendimą dramatiškai, aš nemanau, bet kad tai formuoja – vienareikšmiškai“, – akcentavo jis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina taps Aljanso nare, bet per Vilniaus viršūnių susitikimą oficialaus jos pakvietimo prisijungti prie NATO klausimas nebus svarstomas.
 
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Raminta Majauskaitė (ELTA)
 
2023.06.20; 06:00
Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, reaguodamas į buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso kritiką Baltijos šalims ir Lenkija dėl perkamos skirtingos ginkluotės, tvirtino, kad tai įsisenėjusios NATO problemos.
 
„Tai yra NATO įsisenėjusios problemos ir ne vien tik Baltijos šalių. Visoje NATO yra keliolika artilerijos sistemų su tuo pačiu kalibru (…). Taip, Baltijos šalys nuėjo skirtingais keliais, sakykime, dėl platformos pasirinkimo pėstininkų kovos mašinų“, – TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ antradienio vakarą sakė K. Budrys.
 
Jis teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija, pirkdamos ginkluotę, gynybos sistemas, iki šiol mažai kreipė dėmesį į jų suderinamumą, nes tiesiog skubėjo įsigyti ginkluotės kuo greičiau ir kuo daugiau.
JAV generolas Frederick Ben Hodges. Št. srž. Ediko Ponomariovo nuotr.
 
„Dėl to, kad bendradarbiavimas nėra gynybos srityje labai dažnu atveju pagreitinanti rezultatą priemonė ar pastanga, jis turi būti savitikslis tam, kad bendradarbiaudami turėtume rezultatą ateityje, palengvinantį mūsų sąveikumą, ir tai dažnai iškrenta iš visų kriterijų, kai renkamės vieną ar kitą įsigijimą, nes turime padaryti greičiau, daugiau ar panašiai, nebent atsiranda trečia jėga, pastūmėjanti mus link bendradarbiavimo, kaip buvo su „Himars“, – komentavo K. Budrys.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvoje lankydamasis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas B. Hodgesas kritikavo Baltijos šalis ir Lenkiją dėl to, kad šios nederina savo ginkluotės, perka ją skirtingą.
 
Jis taip pat teigė, kad Lietuvai nepakanka skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, nes Lietuva nėra pasiruošusi gintis, šaliai trūksta politinių sprendimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.03.29; 09:00
Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tebesitęsiant diskusijoms dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tvirtina, kad komunikate sąmoningai buvo palikta vietos dėl tam tikrų dalykų susitarti vėliau. Pasak jo, klausimai, kada Vokietijos brigada bus Lietuvoje ir kaip ji atrodys, vis dar nėra atsakyti.
 
„Tam tikra dalis konkretybių, įvardinta komunikate, buvo palikta ir ministerijoms susitarti, kas yra susiję su labai konkrečiais techniniais arba tam tikrais kariniais dalykais, parametrais ir panašiai. Tai sąmoningai buvo palikta vėliau susitarti ir atsakyti iki galo, kokia bus forma, tai nereiškia, ar brigada čia, ar ne čia. Kalbama tik apie brigadą Lietuvoje, kaip ir komunikate parašyta, bet ar ji bus visa apimtimi, bus visi jai priklausantys įgalintojai, pavyzdžiui, ir panašūs dalykai“, – trečiadienį LRT televizijai teigė K. Budrys.
 
„Kaip ji atrodys ir kelintais metais būsime pajėgūs ją priimti, Vokietija bus pajėgi ją atsiųsti, vis dar yra neatsakyta. Vakar mes atsakymo neturėjome, tačiau darbai, pasirengimas vyksta – pirmas etapas jau yra įgyvendintas, tas, kuris buvo praėjusiais metais, šiuo metu vyksta antrojo etapo planavimas ir mes judame ta linkme“, – akcentavo jis.
 
Tuo metu reaguodamas į Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso mintis, kad dėl brigados sprendimą turėtų priimti NATO, K. Budrys pabrėžė, jog Aljansas nėra aukščiau valstybių, o NATO sprendimus priima Aljanso valstybių vadovai viršūnių susitikime arba jų atstovai, NATO Šiaurės Atlanto Taryboje.
 
„Pačios šalys sprendžia, nėra tokio būdo, kad nuspręstų kažkuris NATO komitetas ar vienetas, ką Vokietijai daryti, ar tuo labiau ko jai nedaryti. Mes tai sprendžiame, šalys sprendžia. Gali prireikti NATO patarimo, sakykime, karinio, ką reikėtų, būtų protingiau daryti, gali reikėti grėsmių vertinimo, nes, kaip žinome, NATO rengia naujos kartos regioninius gynybos planus, ir tai bus svarbus veiksnys, tačiau visa tai yra patarimai. Tai, ką mes įgyvendiname, įgyvendiname kaip šalys pačios“, – aiškino prezidento patarėjas.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad Lietuvoje vyksta politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė, kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje.
 
Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Tuo metu Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas kelia klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarsto, kad galbūt reikėtų „lankstesnių struktūrų“. Vokietijos gynybos ministras viliasi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta Vilniuje vykstančiame NATO viršūnių susitikime.
 
Šiuo metu šimtai Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotos pėstininkų brigados karių kartu su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis dalyvauja pratybose „Grifono žaibas“ („Griffin Lightning“).
 
Lietuvoje šiuo metu yra apie 1 450 Vokietijos kareivių. Šalis siekia, kad visos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.03.09; 06:00
Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys teigia, kad netikėtas JAV prezidento Joe Bideno pirmadienio vizitas Kijeve yra dar vienas Vakarų vienybės, kovojant prieš Rusijos vykdomą agresiją, parodymas. Taip pat, anot jo, šis vizitas parodo JAV įsipareigojimą ir toliau remti Ukrainą.
 
„Šis vizitas tikrai turi didžiulę reikšmę. Tai visų pirma yra karo metinės, tai yra kariaujančios valstybės sostinė. Pats susitikimas ir jo turinys simbolizuoja tai, ką Ukrainos labui ir visų Vakarų labui JAV, su prezidentu Bidenu priešakyje, nuveikė“, – pirmadienį laidoje „Iš esmės“ sakė K. Budrys.
 
„Ir iš ateities perspektyvos matysime tai, kaip vieną iš tokių raktinių momentų, kai Vakarai susivienijo. Kadangi tai parodo tiek, tai kas buvo nuveikta ir kas bus padaryta. Ir taip pat, JAV įsipareigojimą ir toliau remti Ukrainą“, – tvirtino jis.
 
Prezidento patarėjas priminė, kad po šio vizito J. Bidenas susitiks su Vidurio ir Rytų Europos regiono vadovais aptarti regiono ateities. K. Budrio manymu, šis vizitas turės įtakos JAV prezidento pozicijai šio susitikimo metu.
 
„Po šio apsilankymo, poryt, įvyks Bideno susitikimas su regiono šalių lyderiais, kur prezidentas Nausėda turės galimybę taip pat Lietuvos pozicijas išsakyti. Tai tikėtina, kad šis susitikimas tikrai turės įtakos sukuriant bendras nuostatas ir bendrą matymą dėl to, kaip mūsų  regionas atrodys ateityje ir kaip ateityje atrodys Ukraina“, – aiškino K. Budrys.
 
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
 
2023.02.21; 05:00
AktualijosSkaitomiausios

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vertindamas praėjusių metų šalies nacionalinio saugumo aplinkybes, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad karinio konflikto tikimybė Lietuvoje yra sumažėjusi. Visgi, K. Budrys nesutinka su kai kurių kitų politikų vertinimu, neva šalis yra gerokai saugesnė nei buvo metų pradžioje.
 
Pasak jo, šiuo metu visos prognozės ir veiksmų Ukrainoje apžvalgos yra aiškesnės, tačiau karas parodė, kur reikėtų pasitempti ne tik Lietuvai, bet ir visiems Vakarams.
 
„Lyginant su metų pradžia ir tuo metu buvusiais vertinimais dėl to, kaip atrodys kariniai veiksmai, kur jie pasibaigs – šiai dienai vertinimai yra aiškesni, paprastesni ir karinės grėsmės tikimybę Lietuvai vertiname kaip mažą“, – Eltai užtikrino šalies vadovo atstovas.
 
„Lyginant tuos vertinimus, galėtume pasakyti, kad šiuo metu mes turime šiek tiek daugiau aiškumo, ir tas vertinimas, kad karinės grėsmės turime Lietuvai mažiau tikimybę… Bet ar dėl to mes tampame ir esame saugesni negu buvome metų pradžioje? Aš nesutikčiau su tokiu vertinimu. Tada reikėtų apsibrėžti, ką mes bandome palyginti“, – samprotavo jis.
 
K. Budrys atkreipė dėmesį, kad 2022 m. leido Lietuvai ir visam Vakarų pasauliui išsigryninti savo prioritetus – ko reikia šalių kariuomenėms, ko dar trūksta, kaip galime geriau ir efektyviau dirbti su NATO kolektyvinės gynybos sąjungininkais. Tai, pasak jo, leistų daryti teigiamas metų veiklos išvadas. Tačiau, pažymėjo šalies vadovo patarėjas, išliekantis neapibrėžtumas ir geopolitinė įtampa regione neleidžia atsipalaiduoti.
 
„Daug dalykų įvyko šiais metais, kurie mums leistų sakyti – taip, einame į gerąją pusę. Bet lygiai taip pat įvyko daug dalykų į neigiamą pusę. Kalbant apie Rusijos pajėgas Baltarusijoje, tos regioninės karinės grupuotės tolimesnę viziją, apie karą Ukrainoje, apie bendrą destabilizavimą – šito pasakyti negalėtume“, – teigė jis.
 
Pasak Daukanto aikštės atstovo, pastarieji metai išryškino ir dalį Aljanso spragų. Pavyzdžiui, bendro pasirengimo ginkluotajai gynybai trūkumus.
 
„Tai mums priverstine tvarka sudarė darbų sąrašą, ką turime daryti toliau – ir Lietuva, ir visi kiti. Didinti išlaidas ir iš tų padidintų išlaidų pirkti nenupirktą karinę techniką, amuniciją, aprūpinti kariuomenę, užpildyti dalinus, kurie yra dažnai popieriuje pilni, o realybėje pustuščiai“, – aiškino jis, teigdamas, kad tokios valstybės kaip Lietuva gali jaustis saugesnės ir įtampų apsuptyje, tačiau šalis turi užsitikrinti tam tikras saugumo garantijas.
Lietuva. Užrašas anglų kalba
 
Ir nors per pastaruosius metus Vilnius bei Krašto apsaugos ministerija sudarė net keletą didelių ginkluotės pirkimo sutarčių – su JAV susitarta dėl oro gynybos sistemų HIMARS, kovinių dronų, su Prancūzija – dėl haubicų „Caesar Mark II“ įsigijimo – Prezidentūra tikina, jog 2023 m. privalėsime apsvarstyti, kaip toliau modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas.
 
„Dabar, kitais 2023 metais, ką turėsime padaryti ir tikrai Valstybės gynimo taryba svarstys – kokios mums reikia kariuomenės ir ginkluotųjų pajėgų karo atveju. Ir ko mums dar trūksta, kokias mes dar turime išmokę pamokas, kai pamatėme, kaip vyksta karas Ukrainoje“, – nurodė K. Budrys.
 
„Taip, šie metai mums leido šiek tiek pasistūmėti įsigijimuose, bet to realaus efekto mes dar tiek neturime“, – apibendrino situaciją prezidento patarėjas.
 
Dėl Ukrainos ragina ruoštis trims scenarijams
 
Tuo metu žvelgdamas į 2023 m. perspektyvas ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, K. Budrys mano, jog Aljansas – o kartu ir Lietuva – turi ruoštis keliems variantams, kaip galėtų pasisukti Rusijos karo Ukrainoje scenarijus. Nuo to, kaip klostysis įvykiai ir kaip gerai seksis Kyjivui išstumti okupantus iš užgrobtų Ukrainos teritorijų, priklausys ir Aljanso laikysena bei Lietuvos nacionalinio saugumo politikos pokyčiai.
 
„Turime dirbti ir ruoštis trims pagrindiniams scenarijams. Baziniam scenarijui – konfliktas stringa ten, kur jis yra dabar, judinant šiek tiek konflikto ribą. Antras – Ukrainos pergalė. Trečias – Rusijos pajėgų sėkmė“, – tris scenarijus įvardijo K. Budrys.
 
Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„(Svarbu – ELTA) ne tiek išsigryninti visas tas kintančias detales ar numatyti, kuris (scenarijus – ELTA) bus, bet Lietuvai, ruošiantis lygiai taip pat ar viršūnių susitikimui, ar visiems kitiems veiksmams… Nes pobūdis mūsų veiksmų Ukrainos laimėjimo ar Rusijos sėkmės atveju – jis keisis, jis nebus toks pats“, – tvirtino jis.
 
Pirmojo scenarijaus atveju – karo veiksmams ir toliau išliekant panašiame stovyje, pasak K. Budrio, Lietuva bei NATO turėtų išlaikyti tolimesnę finansinę, ekonominę, politinę bei karinę paramą Kyjivui.
 
„Čia, turbūt, tikėtis didelio proveržio NATO viršūnių susitikime būtų mažesnė tikimybė“, – nurodė jis.
 
Visgi, esminis lūžis, pasak patarėjo, būtų matomas antrojo scenarijaus – Kyjivo pergalės – atveju.
 
„Didesnė tikimybė – ir čia, matyt, būtų tas momentas – Ukrainos pajėgos turi pergalingą situaciją ir yra įgyvendinama bent didžioji dalis  V. Zelenskio įvardintų 10 pergalės punktų. Mes tada galėtume tikėtis proveržio santykiuose su NATO“, – svarstė K. Budrys.
 
Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visgi, iš pagrindų Vakarų laikysena keistųsi Kremliaus okupantų sėkmės atveju. Šalies vadovo atstovo teigimu, NATO ir Lietuva privalėtų rengtis kariniam konfliktui.
 
„Blogasis scenarijus – jeigu eitų kalba apie Rusijos pergalę, o tam sąlygos galėtų būti ir Vakarų nuovargis, paramos nutraukimas, jų čia yra apsčiai. Ką tai reikštų Lietuvai ir ką tai reikštų Aljansui? Tai, kad mes turėtume ruoštis karui. Realiai. Tiek savarankiškai, tiek kaip NATO gynybos aljansas“, – nurodė Daukanto aikštės atstovas.
Lietuvos kariuomenės paradas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Dėl to iš visų aibės analitikų, saugumo bendruomenės ekspertų, apžvalgininkų įvardijamų dalykų – kaip atrodys kiti metai – tai bus priklausomai nuo to, kaip atrodys karas, ir kaip mes patys atrodysime, žiūrėdami į karą“, – prognozes apibendrino K. Budrys.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.02; 08:00
Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Austrijos Vyriausybei įspėjant sąjungininkes apie galimus Rusijos įsilaužimus į Vakarų energetikos sistemas bei numatomus elektros energijos tiekimo pertrūkius, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, jog tokie incidentai itin drastiškų pasekmių nesukeltų.
 
Pasak jo, Lietuva – kitaip nei dalis kitų Vakarų Europos valstybių – eilę metų suvokė Maskvos grėsmę, todėl iš anksto rengėsi galimam energetiniam šantažui.
 
„Šiai dienai galime pasakyti, kad katastrofiškų padarinių mums atjungimas nuo Rusijos energetikos valdomos sistemos tikėtina nesukeltų“, – Eltai nurodė K. Budrys.
 
„Mūsų planavimas, pasirengimas, tam tikrų pažeidimų identifikavimas yra daug aukštesniame lygyje – pradedant jau vien nuo supratimo – negu kad kitų valstybių. (…) Mes esame šalia Rusijos, kuri mums vykdė gamtinių dujų nutraukimą, naftos tiekimo nutraukimą. Su elektra tų incidentų tiesioginių gal ir nebuvo. Visų kitų priemonių aibę mes matėme ir mūsų išvada buvo tokia – mes turime būti atsparūs. Dėl to mes darėme darbus lygiai taip pat planuodamiesi savo sistemų atsparumą – planuodami susijungti su kontinentine Europa tam, kad negalėtų manipuliuoti mūsų priklausomybe BRELL žiedu ir panašiai. Tai tas mūsų namų darbų bagažas yra didelis“, – aiškino jis.
 
Tuo metu kitose valstybėse, tiesiogiai nesusidūrusiose su Kremliaus grėsmėmis, pasirengimo nebuvo, pastebėjo K. Budrys. Todėl ir energijos tiekimo trūkiai, pasak jo, tokias šalis gąsdina labiau. Visgi, prezidento patarėjas viliasi, jog pastarųjų valstybių vyriausybės imsis atitinkamų veiksmų ir stiprins savo atsparumą Maskvos grasinimams.
 
„Kitose šalyse vien minties prileidimas, kad gali kažkas išnaudoti energetikos sistemas ar stabilumą, siekiant politinių tikslų, yra nauja. Mes stebimės, kaip jiems tai yra nauja, nes mes su tuo ir dirbome, ir atskiras politikas, strategijas, priemones įgyvendinome. Tose situacijose kitos šalys turi spartinti savo sprendimus. Čia labiau atkreipčiau dėmesį ne į tikimybę, o į pažeidumą ir atsparumą. Kuo daugiau valstybių galvos, kokios galėtų būti ir kaip turėtų būti atsparesnės, tuo geresnę situaciją mes turėtume ir bendrai Europoje“, – nurodė K. Budrys.
Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
ELTA primena, kad šią savaitę interviu leidiniui „Welt“ Austrijos gynybos ministrė Claudia Tanner teigė, jog šalis intensyviai ruošiasi galimam elektros energijos tiekimo nutraukimui. Pasak jos, tikimybė, kad artimiausiu metu kai kuriose Europos Sąjungos dalyse nutrūks elektros energijos tiekimas, yra labai didelė.
 
„Klausimas yra ne ar jis įvyks, bet kada jis įvyks. Didelio masto elektros tiekimo pertrūkio rizika dėl karo Ukrainoje vėl smarkiai išaugo: [prezidentui Vladimirui] Putinui įsilaužimas į Vakarų energetikos sistemas yra hibridinio karo priemonė. Mes neturime apsimesti, kad tai tik teorija. Turime pasiruošti elektros atjungimams Austrijoje ir Europoje“, – sakė C. Tanner.
 
Elektros tinklai temstant. Vytauto Visocko nuotr.

Policija, priešgaisrinė tarnyba, civilinės saugos organizacijos ir Austrijos kariai reguliariai rengia bendras pratybas, taip pat aiškina žmonėms, ką daryti dingus elektrai.
 
Be to, C. Tanner sakė, kad šalies vyriausybė iki 2025 metų planuoja investuoti 180 mln. eurų į 100 vadinamųjų savarankiškų „kareivinių“, kurios turės pakankamai energijos ir galės autonomiškai veikti dvi savaites, plėtrą. Taip pat planuojama 12 tokių kareivinių išplėsti ir paversti „saugumo salomis“, kurios krizės atveju galėtų tapti kontaktiniais punktais civiliams pagalbininkams ir teisėsaugos pareigūnams.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.01; 00:30
Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tvirtina, kad ketvirtadienį Baltarusijoje užfiksuotas incidentas, kai šalies priešlėktuvinė gynyba tariamai numušė Ukrainos raketą „S-300“, yra masinės Rusijos raketų atakos pasekmė.
 
K. Budrio teigimu, Lietuvos institucijoms visos incidento aplinkybės yra žinomos, tačiau dėl saugumo sumetimų Prezidentūra jų nedetalizavo. Visgi, pažymėjo patarėjas, panaši situacija fiksuota lapkritį Lenkijos pasienyje, kai po masinės atakos Vakarų Ukrainoje Pševoduvo kaime nukrito Kyjivo oro gynybos sistemos dalis.
 
„Aišku yra viena, kad viso to priežastis, kodėl vyksta tam tikri dalykai ir tokie incidentai – tai masinis civilės infrastruktūros Ukrainoje apšaudymas raketomis. Kai tie kariniai veiksmai artėja prie kitų valstybės sienų, incidentų tikimybė auga eksponentiškai. Tą situaciją turėjome su incidentu Lenkijoje, kai buvo infrastruktūra apšaudoma šalies vakaruose. Mes dabar turime infrastruktūrą apšaudytą, kai vyko raketų antskrydis šiaurės vakaruose, tad incidentų tikimybė padidėja“, – Eltai teigė prezidento patarėjas.
 
Ukrainos valdžia tvirtina, kad Maskva ieško preteksto, kaip tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į karą. K. Budrys neatmeta tokios galimybės, tačiau pastebi, jog Minskas yra pripažintas Rusijos karo Ukrainoje bendrininku. Jis pažymėjo, kad iš Baltarusijos okupantų pajėgos vykdė karinę intervenciją į Ukrainos teritoriją, šalyje vyksta rusų karių mokymai ir paruošimas prieš perkėlimą į frontą ir pan.
 
„Baltarusijos vaidmuo yra aiškus tiek tarptautinės teisės prasme, kad tai yra bendrininkavimas, vykdant nusikaltimus, tiek politine prasme“, – nurodė K. Budrys.
 
„Mes turime aibę tų atvejų, kai Baltarusija tiesiogiai bendrininkavo. Šalia to ir amuniciją tiekia, ir ginkluotę tiekia, ir panašiai. Tai bendrininkavo ir tiesiogiai veikė sąsajoje su Rusija. Baltarusijos diktatorius to ir neslepia ir savotišku būdu tuo netgi ir džiaugiasi“, – pastebėjo jis.
 
Visgi, tiesioginis Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų įsitraukimas į karo veiksmus Ukrainoje ir naujo fronto atidarymas, K. Budrio manymu, esmingai keistų Ukrainos saugumo situaciją.
 
„Tai iš tikrųjų pakeistų situaciją karine prasme. Tai reikštų, kad mes turime dar vieną potencialų plėtros ir karinių veiksmų židinį. (…) Tai reikštų Ukrainai iššūkį, nes išsiplečia dar labiau fronto linija, dar kitokio pobūdžio pajėgos atsiranda“.
 
Tačiau, pabrėžė prezidento komandos atstovas, tokiu atveju NATO Aljansas privalėtų „adekvačiai reaguoti ir imtis papildomai kitų priemonių“.
 
ELTA primena, kad apie galimą raketos nukritimą Baltarusijos teritorijoje pranešta ketvirtadienį. Tada Baltarusijos gynybos ministerija tvirtino, kad Bresto srityje buvo numušta tariamai Ukrainai priklausanti raketa „S-300“. Šalies valstybinė žiniasklaida skelbė, kad raketa esą nukrito tarp 10 val. ir 11 val. ryto – maždaug tuo metu, kai Rusija vykdė naujausią masinį taikių Ukrainos miestų apšaudymą.
 
Nors Ukrainos oro gynybos pajėgos iš tiesų naudoja tokio modelio raketas ir pasitelkia jas Rusijos laidomiems sviediniams perimti, jų savo arsenale turi ir pati Maskva.
 
Po šios žinios Ukraina neneigė, kad tai buvo jos raketa, tačiau pabrėžė mananti, jog tai galėjo būti tyčinė Rusijos provokacija, nes Maskva galimai nustatė tokį savo sparnuotųjų raketų maršrutą, kad išprovokuotų jų perėmimą Baltarusijos oro erdvėje.
 
Kremlius išreiškė „didžiulį nerimą“ dėl Baltarusijos teritorijoje nukritusios raketos.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.31; 02:00
Aktualijos

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl Lietuvos turimų vokiškų haubicų perdavimo Ukrainai, Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu Lietuva neturi daug alternatyvų, kuo būtų galima kompensuoti tokius šalies karinių pajėgumų netekimus.
 
„Kas susiję su haubicomis, kurios yra dabar naudojamos mūsų artilerijos vienetuose, tai dėl jų tiekimo, tie parametrai dėl sąlygų irgi yra nepasikeitę ir jie tiesiogiai priklauso nuo to, kaip mums pavyksta, jeigu pavyksta iš viso susiplanuoti galimą pakeitimą“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėjas.
 
„Yra aiškus planas į priekį, kaip mes galime šį pajėgumą pakeisti kitu arba įsigyjant, arba kitokia platforma. Ir dabar daug variantų iš tikrųjų neturime“, – pridūrė jis.
 
K. Budrys akcentavo, kad tokios pat strategijos ėmėsi ir Lenkija – perduodant Ukrainai tankų buvo deramasi su partneriais, kuo būtų galima pakeisti karinius praradimus.
 
„Buvo ieškoma, kuo galėtų lenkai pakeisti ir per kiek laiko. Tai lygiai taip pat ir mes į tą klausimą žiūrime, suprantant, kad negalime pasilikti be ginklų, kai turime dar įgyvendinti lygiai taip pat dar ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir Madrido sprendimus“, – kalbėjo patarėjas.
G. Nausėdos patarėjas pabrėžė, kad derantis dėl ginklų tiekimo ukrainiečiams, Lietuvai yra svarbu vykdyti ir savo įsipareigojimus NATO Aljansui.
Haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.
 
„Reikia turėti omeny, kad Lietuva turi šalia nacionalinių įsipareigojimų gynybai, taip pat ir kolektyvinius įsipareigojimus regiono gynybai, ir mūsų „Geležinio vilko“ brigada yra tas vienetas, kuris yra dabar ir pavaldumo prasme perduotas aukštesnei vadovybei ir jam priklausantis artilerijos vienetas negali likti be artilerijos“, – kalbėjo jis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat patikino, kad svarstant Lietuvos ginkluotės pajėgumų perdavimus Ukrainai, vyksta derybos su sąjungininkais, kokiu tempu Lietuva galėtų atnaujinti karinius praradimus.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.09.27; 00:30
Aktualijos

Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žiniasklaidai pranešus, kad prezidento komandą palieka šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius, Prezidentūra išplatino pranešimą, kuriame informavo, jog vyriausiuoju patarėju skiriamas Kęstutis Budrys. Jis vyriausiojo patarėjo pareigas pradės eiti nuo vasario 17 d.
 
„Dėkoju Dariui Kuliešiui, kurio pastangomis buvo parengtas ir priimtas Korupcijos prevencijos įstatymas, svarbūs Valstybės gynimo tarybos sprendimai. Kęstučio Budrio patirtis esant sudėtingai geopolitinei padėčiai regione yra labai reikalinga sprendžiant Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus“, – išplatintame pranešime sakė valstybės vadovas.
 
K. Budrys nuo 2015 m. dirba Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotoju. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jis yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį.
 
Kaip teigė prezidento komunikacijos grupė, D. Kuliešius į Prezidentūrą buvo deleguotas pagal vidaus tarnybos statutą. Šį mėnesį sueina įstatyme numatytas maksimalus galimo buvimo vidaus reikalų rezerve terminas, todėl pagal galiojančią tvarką VRM informavo apie delegavimo pabaigą. Šiuo pagrindu D. Kuliešius priėmė sprendimą trauktis iš pareigų Prezidentūroje.
 
ELTA primena, kad šių metų sausio pradžioje portalas LRT skelbė, jog G. Nausėdos komandą palikti nusprendė Komunikacijos grupės vadovė, prezidento vyriausioji patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Ji darbą Prezidentūroje turėtų baigti vasario viduryje. Pasirodžius šiai naujienai Prezidentūra pranešė, kad prie prezidento komandos jungiasi naujas patarėjas komunikacijos klausimais – tai ekspremjero Sauliaus Skvernelio buvęs atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
 
Tai ne vieninteliai pokyčiai prezidento Komunikacijos grupėje. 2020-ųjų vasarą Prezidentūrą paliko prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas. Jį šiose pareigose pakeitė žurnalistas Ridas Jasiulionis. Kiek vėliau G. Nausėdos komandą komunikacijos grupėje palikti nusprendė atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Tą kartą pranešta ir apie tai, kad R. Stanaitytė-Česnulienė taps naująja šalies vadovo vyriausiąja patarėja ir Komunikacijos grupės vadove, o iki tol šiai grupei vadovavęs R. Jasiulionis bus atsakingas už bendravimą su visuomeninėmis organizacijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.02.10; 07:04