Kęstutis Jaskelevičius

jaskelevicius
Ekonomika ir finansai

Lietuvos bankas (LB) pranešė, kad šalyje veikiantys komerciniai bankai ir jų skyriai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 254,5 mln. Lt grynojo pekno. Finansinių paslaugų pajamos sudarė 198,2 mln. Lt, o palūkanų pajamos – 745 mln. Lt. Palyginimui galima priminti, kad pernai tuo pat metu komerciniai bankai skelbė 232,3 mln. Lt nuostolį. Atrodytų, kad bankai, kaip ir visas ūkis, pergyvena nelemtąjį nuosmukį. Tačiau tai tik miglos pūtimas patikliesiems. Ypatingoji komercinių bankų skaičiavimo metodika leidžia faktinį pelną mažinti, didinant specialiuosius atidėjimus blogosioms paskoloms. Štai jums, patiklieji, ir milijoniniai nuostoliai. Kas ten besutikrins tų blogųjų paskolų stalčiukus… Šiemet dalį blogųjų paskolų jau galima priskirti gerųjų kategorijai ir skaičiuoti nemenką pelną. Ir, suprantama, tikėtis premijų.

Continue reading „Komerciniai bankai ir jų ragučiai” →

vytautas_visockas
Politinės intrigos

Nelengva susigaudyti, kas šiandien dedasi pasaulyje, iš pirmo žvilgsnio labai atvirame, lengvai pasiekiamame. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio atvirame. Taip, įvykiai, ypač tragiški, mus pasiekia žaibiškai, taip, juos vertinti, komentuoti galimybės didelės. Nugriuvus geležinei uždangai, keliauk nors į pasaulio kraštą (jeigu gauni bent mažiausią Europos Sąjungoje pensiją arba “didžiausią” bedarbio pašalpą): šiandien pat gali pamatyti, pavyzdžiui, salą Norvegijoje, kur nužudyti dešimtys nekaltų žmonių, ir Oslo aikštėje padėti jų atminimui skirtų gėlių.

Daug sudėtingiau, daug sunkiau suvokti vienų arba kitų įvykių, o juo labiau reiškinių, tendencijų, priežastis, kurios kruopščiai slepiamos. Kodėl norvegas šaltakraujiškai sprogdino ir žudė? Kodėl Lietuvoje kapinėse vartomi kryžiai? Kodėl Vilniuje vis populiaresnis šūkis “Lietuva – lietuviams!”? Kodėl Lietuvos lenkas sako, kad Vilnijoje lietuviai yra atvykėliai? Visi šie faktai turi priežastis, kurias plačiajai visuomenei ne taip paprasta suvokti.

Continue reading „Bedvasio pilietiškumo pelai” →

jaskelevicius
Politinės intrigos

Moksleivių pilietiškumo tyrimas, kuris buvo finansuojamas europinėmis lėšomis ir, beje, pasiūlytas ES institucijų, atskleidė keletą keistų dalykų.

Pirma, pilietiškumas, kurio tikrąją esmę vargu ar suvokė tiriamųjų moksleivių grupė, buvo visiškai atsietas nuo tautiškumo.

Šitaip moksleiviams peršama nuostata, kad tautinė priklausomybė yra tarsi antraeilis dalykas, nevertas kokio nors atskiro aptarimo ir dėl savo mažareikšmiškumo neturėsiantis esminės įtakos jaunuolių vertybinėms pozicijoms, ir antroji slapta tyrėjų mintis, sklandžiai išplaukiant iš peršamos pilietiškumo nuostatos, skelbė, kad sieti save su tautine valstybe yra nemodernu ir provincialu. Šiuolaikiška laikyti save Europos piliečiu.

Continue reading „Europos Sąjungos pavilioti” →