Teisinga – klaidinga
Pekinas, gruodžio 23 d. (ELTA). Jungtinės Valstijos ir ES žlugdo savo autoritetą tarptautinėje arenoje, padėdamos Lietuvai ginti jos padarytas klaidas santykiuose su Kinija. Tai ketvirtadienį pareiškė oficialus KLR užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
„JAV ir Europos Sąjunga nepagrįstai kaltina Kiniją, teigdamos, kad balta yra juoda. Jos stoja prieš teisingumo principus, pakirsdamos savo autoritetą, – sakė jis per spaudos konferenciją. – Priešingai, Jungtinės Valstijos ir ES turėtų prisidėti prie to, kad Lietuva kuo greičiau pripažintų ir ištaisytų padarytas klaidas“.
Anot Kinijos diplomato, JAV jau užsirekomendavo kaip „šalis, siekianti vienašališkais metodais įvesti hegemoniją ir ignoruojanti visuotinai pripažintus diplomatijos principus“. O ES, pažymėjo jis, turėtų prisidėti prie teisingos pasaulio tvarkos palaikymo ir „realiais veiksmais užtikrinti stabilią santykių su Kinija plėtrą“.
„Nereikia šokti pagal JAV dūdelę ir kartu su jomis stoti to, kuris yra neteisus, pusėn“, – konstatavo Zhao Lijianas. Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Kaip pranešė trečiadienį Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis telefonu JAV valstybės sekretoriui Antony`iui Blinkenui pareiškė, kad visos Europos valstybės „kartu stos prieš bet kurias politinio spaudimo priemones ir grasinimus bet kurios Bendrijos šalies atžvilgiu“. Pašekovai tarėsi, kaip priešintis KLR ekonominiam spaudimui, kurį patiria ir Lietuva.
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu, kuris žadėjo paramą Lietuvai, kilus krizei jos santykiuose su Kinija.
ELTA primena, kad Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Taip pat suintensyvėjo Kinijos ekonominis spaudimas, Lietuvos įmonėms yra sudaromos kliūtys vykdyti veiklą Kinijos rinkoje. Gruodžio pradžioje Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitų sistemos, todėl sutriko Lietuvos produkcijos importas į Kiniją.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš Seimo Užsienio reikalų komiteto primininko posto konservatorių verčiamas Žygimantas Pavilionis teigia, kad pripažįsta padarytas savo klaidas ir viešai atsiprašo prezidento Gitano Nausėdos. Tačiau Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijai priklausantis politikas iš užimamų pareigų trauktis neskuba ir nemano, kad dėl kilusių įtampų jis yra atsakingas vienas pats.
„Manau, kad kantrybė, išmintis ir gebėjimas išgirsti vienam kitą, ko aš išmokau, tiesą pasakius, šeimoje, kur mes visi buvome skirtingi, bet nuoširdžiai mylėjome ir gerbėme vienas kitą, ir kaip tik gal dėl tų skirtumų, nes skirtumas padeda parodyti tavo paties silpnybę ir leidžia tapti stipresniam. Aš tikrai tikiu Gabrieliaus, Ingridos lyderyste ir gebėjimu išgirsti kitą nuomonę, kuri leistų mums tapti stipresniems ir neužmiršti kitų žmonių. Galima keisti kuo tik nori žmones, bet jeigu bandai pakeisti tiktai dar lojalesniais sau, tai vienybė savaime Seime neatsiras“, – interviu LRT Televizijai antradienį teigė Ž. Pavilionis.
Pasak politiko, sprendimą jis primis, tačiau tai bus jau po didžiųjų metų švenčių – sausio mėnesį.
„Juo labiau kad partijos bendražygiai pasiūlė kitais metais viską apgalvoti, manau, tada ir pasakysiu. Savo pareiškime prieš porą dienų akcentavau ne tiek atsistatydinimą, kiek problemos sprendimą“, – teigė jis.
Galiausiai kritikos iš Prezidentūros, opozicijos ir valdančiųjų gretų pastarąją savaitę sulaukęs Ž. Pavilionis pripažino daręs klaidų.
„Pripažįstu, kad suklydau, kad per daug kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas dalyvavau partinėse ir institucinėse kovose. Taip, tai mano klaida, mea culpa prieš Kalėdas. Kadangi prisipažinau, kad suklydau, visus metus iki kitų Kalėdų paskirsiu, tikėkimės, tai klaidai taisyti“, – sakė Ž. Pavilionis, be kita ko, atsiprašydamas ir prezidento Gitano Nausėdos už viešojoje erdvėje aštriai reikštą kritiką.
„Lygiai taip pat aš viešai atsiprašiau prezidento, nes, matyt, per daug dalyvavau partinėse ar institucinėse kovose“, – teigė politikas.
ELTA primena, kad antradienį konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki sausio 3 dienos.
Tai, kad Ž. Pavilionis turi apleisti komiteto pirmininko pareigas konservatorių lyderiai akcentavo ir pastarąją savaitę. Tačiau Ž. Pavilionis pareiškė, to nedarysiąs.
„Apsisprendžiau kol kas nesitraukti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų. Buvau pasiruošęs atsistatydinti, nes tikėjau, kad ministrų ketinimai trauktis iš postų buvo rimti. Jiems pasitraukus, būtų natūralu prisiimti bendrą atsakomybę“, – feisbuke rašė Ž. Pavilionis.
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Konservatoriams priklausantis politikas po savo siųstų klausimų prezidento vyriausiajai patarėjai Astai Skaisgirytei bei viešų pareiškimų, esą patarėja kiršina prezidentą su užsienio reikalų ministru, susilaukė Prezidento kanceliarijos kanclerės rašto. Tai pro akis nepraslydo ir partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
Galiausiai Ž. Pavilionio komentarai dėl to, kad po gruodžio 8 d. įsigaliojusių JAV sankcijoms „Belaruskalij“, trąšos per Lietuvą ir toliau buvo gabenamos, susilaukė ir premjerės Ingridos Šimonytės kritikos. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Ž. Pavilionio kategoriški pareiškimai neleidžia manyti, kad ji turi jo pasitikėjimą.
Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis antradienį pažymėjo, kad Ž. Pavilionis turi pats atsistatydinti iš einamų pareigų. Kitu atveju, akcentavo G. Landsbergis, jis gali būti šalinamas iš partijos.
Atvirumas. Slaptai.lt nuotr.
Opozicija kritiškai įvertino premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą, kad pareiškimus dėl atsistatydinimo pateikę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis lieka einamose pareigose. Opozicijos atstovų teigimu, šis sprendimas rodo, kad konservatoriai negeba pripažinti klystantys.
A. Norkienė: premjerės apsisprendimas tikrai nenustebino
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė pripažino, kad jos toks I. Šimonytės sprendimas nenustebino. Pasak politikės, šis ministrės pirmininkės sprendimas rodo, kad konservatoriai nesugeba prisipažinti darantys klaidas.
„Apsisprendimas tikrai nenustebino. Mes tą spektaklį jau pradėjome žiūrėti prieš kelias dienas. Vis tik gaila, kad ta situacija ir tų pačių konservatorių nepripažinimas, kad jie daro klaidas, manau, kad brangiai kainuoja mums visiems ir valstybei, mūsų šalies reputacijai ir mokesčių mokėtojams“, – LRT televizijai teigė A. Norkienė.
„Tai, manau, yra dar viena konservatorių klaida, bet jų apsisprendimas, nes, kaip ir minėjau, trąšų vežimo klausimas liko neišspręstas, atsakomybę lyg bandoma prisiimti, bet paskui lyg nusprendžiama, kad geriau kris kitų galvos, bet ne šių ministrų“, – pridūrė ji.
G. Paluckas: premjerė priėmė menkai sąžiningą, tačiau efektyvų sprendimą
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad premjerė, nuspręsdama neatstatydinti ministrų, priėmė menkai sąžiningą sprendimą, tačiau efektyvų sprendimą, nesukuriant tolesnės politinės krizės koalicijoje.
„Ministrė pirmininkė priėmė kolegoms konservatoriams efektyviausią sprendimą, tai yra, nereikia atleisti partijos pirmininką, nereikia atleisti kolegų koalicijos deleguoto ministro ir buvo surastas žemesnio rango asmuo, kuris prisiėmė atsakomybę. Bet politinę atsakomybę primesti samdytam įmonės vadovui yra neteisinga ir nesąžininga“, – LRT televizijai teigė G. Paluckas.
„Dar didesnė problema, kad mes taip ir neišsiaiškinome, kodėl ministrai melavo, kodėl ministrai keitė savo versijas apie tai, ką jie žinojo-nežinojo ir šis klausimas kabo, nepaisant to, jog ponas Bartuška bus atleistas artimiausiu metu“, – taip pat atkreipė dėmesį parlamentaras.
L. Savickas: mes ateiname į vertybinės politikos bankrotą
Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas taip pat pripažino, kad šį premjerės sprendimą jau buvo galima numanyti. Vis tik politikas mano, kad šis sprendimas – nepriimtinas.
„Manau, kad akivaizdu, kad jau dienos eigoje buvo aiškiai identifikuojama, kad rastas kraštinis asmuo, konkrečiai šiuo atveju „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, kuris, mano įsitikinimu, absoliučiai neturi nieko bendro su šia krizine situacija, kuri ištiko šią Vyriausybę“,– LRT televizijai sakė L. Savickas.
Liūdnas žvilgsnis. Slaptai.lt foto
„Čia surasti kraštinį šalies valstybinės įmonės vadovą vietoje to, kad ieškoti vis dėlto ar ir kurie asmenys Vyriausybės vardu nesilaikė nuosekliai formuojamos užsienio politikos, yra visiškai nepriimtinas elgesys. Ir dėl to, man atrodo, kad iš esmės mes ateiname į vertybinės politikos tam tikrą bankrotą“, – taip pat jis.
ELTA primena, kad Praėjus nepilnai savaitei po Vyriausybę sudrebinusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, antradienio vakarą premjerė I. Šimonytė apsisprendė – Ministrų Kabineto sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras G. Landsberis ir susisiekimo ministras M. Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.
Savo ruožtu antradienį posėdžiavusi „Lietuvos geležinkelių“ valdyba nutarė, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio, antradienį vakare pranešė valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.
Vyriausybėje krizė kilo kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.
Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
Markas Milley. EPA – ELTA nuotr.
JAV vyriausiasis generolas trečiadienį pripažino, kad Jungtinės Valstijos „pralaimėjo“ 20 metų karą Afganistane.
„Tai yra akivaizdu ir aišku mums visiems, kad karas Afganistane nesibaigė taip, kaip norėjome, Talibanui perėmus valdžią Kabule“, – Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė JAV Jungtinio štabo viršininkas generolas Markas Milley’is.
„Šis karas buvo strateginė nesėkmė“, – per komiteto klausymus apie šalies karių išvedimą iš Afganistano ir chaotišką žmonių evakuacijos operaciją iš Kabulo sakė M. Milley’is.
„Jis nebuvo pralaimėtas per paskutines 20 dienų ar netgi 20 mėnesių“, – kalbėjo M. Milley’is.
„Esama bendro ankstesnių strateginių sprendimų serijos poveikio“, – teigė generolas, einantis prezidento Joe Bideno vyriausiojo patarėjo kariniais klausimais pareigas ir nurodęs užbaigti 20 metų JAV pajėgų karinį buvimą Afganistane.
„Mes atlikome savo strateginę užduotį apsaugoti Ameriką nuo „Al-Qaeda“, tačiau įvykių baigtis, be abejo, buvo visiškai kitokia, nei norėjome“, – teigė M. Milley’is.
Generolas išvardijo kelias JAV pralaimėjimo priežastis, įskaitant praleistą galimybę sučiupti ar nužudyti „Al-Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną Tora Boroje netrukus po 2001 m. JAV invazijos į Afganistaną.
M. Milley’is taip pat kalbėjo apie 2003 m. sprendimą įsiveržti į Iraką, dėl kurio dalis JAV karių buvo patraukti iš Afganistano, „ir dėl to nebuvo tvarkomasi su Pakistanu kaip (Talibano) prieglobsčiu“.
J. Bidenas balandį nurodė iki rugpjūčio 31 d. visiškai išvesti JAV karius iš Afganistano ir taip paisė susitarimo, kurį su Talibanu sudarė jo pirmtakas Donaldas Trumpas.
M. Milley’is ir JAV pajėgų vadas regione Kennethas McKenzie’is per Senato klausymus antradienį nurodė asmeniškai rekomendavę palikti Afganistane 2,5 tūkst. karių.
Baltųjų rūmų sekretorė spaudai Jen Psaki teigė, kad J. Bidenas gavo „nevienodus“ patarimus dėl tolesnių veiksmų Afganistane, į kurį JAV įsiveržė po 2001 m. rugsėjo 11-osios „Al-Qaeda“ išpuolių Niujorke ir Vašingtone.
„Galų gale sprendimą priima vyriausiasis vadas, – teigė J. Psaki. – Jis nusprendė, kad atėjo laikas užbaigti 20 metų karą.“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dėl greito afganų ginkluotųjų pajėgų žlugimo ir Talibano įvykdyto valdžios perėmimo apkaltino ligšiolinę šalies vadovybę, praneša agentūra AP.
Politinė vadovybė nesugebėjo pasipriešinti Talibanui, sakė ji antradienį. Ir tai „sukėlė tragediją, kurią mes šiandien išgyvename“. Kartu J. Stoltenbergas pripažino, kad karinis aljansas turi pamatyti ir savo klaidas apmokant Afganistano saugumo pajėgas.
Priimant sprendimą dėl karių išvedimo esą buvo aišku, kad Talibanas gali perimti valdžią. Tačiau tai, kad Kabulas krito taip greitai, buvo staigmena, kalbėjo NATO vadovas. Aljansas, anot jo, „turi išmokti pamokas“.
Nuo 2003 metų NATO buvo atsakinga už tarptautinę saugumo misiją Afganistane, tačiau 2014-aisiais kovinių operacijų atsisakė ir sutelkė dėmesį į afganų pajėgų apmokymą.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pripažino klaidas vertinant padėtį Afganistane. „Mes visi klaidingai vertinome įvykius“, – sakė ji pirmadienį žurnalistams. Pasitraukus tarptautinėms pajėgoms, Talibanas „kvapą gniaužiančiu greičiu perėmė savo kontrolėn viena provinciją po kitos“, kalbėjo A. Merkel. Situacija „liūdna, dramatiška ir siaubinga“ pirmiausiai milijonams afganų, norėjusių laisvos visuomenės.
A. Merkel misiją Afganistane pavadino daugiau ar mažiau žlugusia. Beveik 20 metų trukusi misija „nepavyko taip, kaip norėjome“, sakė ji, pridurdama, kad tai suvokti skaudu. Aljanso partneriai turi pripažinti, „kad tai nebuvos sėkmingos pastangos“. Tačiau iš klaidų reikia pasimokyti. „Turime užsibrėžti mažesnius tikslus“, – teigė ji. Afganistane – neramu. EPA – ELTA nuotr.
Dabar svarbiausia padėti „kiek įmanoma daugiau“ žmonių Afganistane. Tačiau situacija Kabule esą sudėtinga.
Prieš tai jau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas spaudos konferencijoje pripažino, kad federalinė vyriausybė, kaip ir žvalgybos agentūros bei tarptautiniai sąjungininkai visiškai neteisingai vertino aštrėjančią padėtį Afganistane. „Tai, kokiu greičiu afganų saugumo pajėgos atsitraukė nuo Talibano, nenuspėjome nei mes, nei mūsų partneriai“, – sakė jis. Tai esą būtina oficialiai pripažinti.
Skirmantas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas buvęs Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovas Skirmantas Malinauskas teigia, kad šiuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra įsivėlęs į didelį konfliktą su medikais. Anot jo, jei ministras nekeis savo retorikos ir nepripažins savo klaidų, nieko gero kovoje su koronavirusu tikėtis nereikėtų.
S. Malinauskas pripažįsta, kad šiuo metu valstybei gauti svarbiausias priemones medikams yra iššūkis. Bet, pasak jo, padaryta didelė komunikacinė klaida, kai SAM nepripažino, kad medikams apskritai trūksta reagentų, reikalingų koronavirusui testuoti. S. Malinauskas pažymi, kad SAM, neigdama savo klaidas ir jų nepripažindama tik dar labiau padidino nepasitikėjimą tarp medikų, visuomenės bei valdžios atstovų.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Penktadienį ministras sako, mums nereikia sureikšminti testų dėl koronaviruso. Šeštadienį nacionaliniam transliuotojui jis jau sako, kad jam baisiausia, jog medikai eina su indikacijomis į darbą. Nesuprasdamas, kad medikai, turėdami indikacijų, net nesugeba, negali pasitikrinti, nes neatitinka SAM sukurto rizikos profilio. Čia esminis dalykas. Medikai sulaukia ministro kritikos, nors iš tikrųjų ministras Veryga turi prisiimti visą atsakomybę. Medikai, be abejo, pradeda pykti“, – Eltai sakė S. Malinauskas.
Anot S. Malinausko, ministrui reikia išmokti prisiimti atsakomybę, padarius klaidą ją pripažinti, o ne užsiiminėti neigimu.
„Jeigu kažkur valdžia klysta, reikia pasakyti „atsiprašome, mes suklydome“. Jeigu padaryti sprendimai, dėl kurių reikia prisiimti atsakomybę, tai ir reikia prisiimti atsakomybę. Bet nereikia pasakoti apie tai, kad visiems medikams respiratoriai nebūtini, o reikalingi tik tiems, kurie dirba tiesiogiai su koronavirusu. Arba kad didelio testavimo nereikia sureikšminti. Tai pykdo medikus ir rodo nekompetenciją“, – sakė S. Malinauskas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
S. Malinauskas taip pat kelia klausimą, kodėl neleidžiama komunikuoti Visuomenės informavimo grupės (VIG) vadovui Giedriui Surpliui. Buvęs premjero patarėjas stebisi, kad A. Veryga, eidamas tokias svarbias pareigas, apskritai turi kada komentuoti.
„Mano galva, koordinavimo centro vadovas iš tikrųjų yra labiausiai užimtas žmogus ir jis turėtų išeiti komentuoti tik ypatingais įvykiais. O VIG turėtų teikti komentarus ir valdyti komunikacinį lauką. Paradoksalu ir tai, kad A. Veryga buvo visose spaudos konferencijose, bet jis dingsta, kai atsirado pirma bloga naujiena apie tai, kad Ukmergės ligoninėje miršta moteris, o prieš tai moteris nediagnozuota ir paleista namo ir t.t Riekia atsakyti daug klausimų ir pranešti blogą žinią, o ministro nebėra. Jeigu į šį procesą žiūrėsime kaip į viešuosius ryšius, turėsime labai rimtą problemą. Tie augantys reitingai labai greitai virs krintančiais reitingais ir tas pasitikėjimas, kuris atsirado, nes atsirado ekstremali situacija – jis labai greitai ištirps. Problema yra tai, kad reikia žiūrėti ne kaip į viešuosius ryšius, o kaip į krizę bei visuomenės informavimą. Greitai, laiku pateikti objektyvią informaciją“, – teigė jis.
S. Malinauskas taip pat teigia, kad ministerija dar nesusitvarkė su biurokratiniu aparatu. Todėl, pasak jo, ministerija ir negali priimti sprendimų greitai.
„Pasiklysta visiškai prioritetuose. Tai, kas iš tikrųjų kalbama išorėje, visiškai nebeatitinka to, kas yra viduje. Tai jeigu kažkas ieško dabar kaltų asmenų ar pažeidimų, manau, geriausia būtų surasti tuos biurokratus, kurie labiausiai šiuo metu stabdo procesą ir juos eliminuoti. Tiesiog neleisti dalyvauti žmonėms, kurie bijo prisiimti atsakomybę, kai sprendimų reikia labai greitai. O tų sprendimų greitai negali priimti, nes visuomet girdi: „uždrausim, neleisim, sukursime įstatymą“. Deja, tai neduoda gerų rezultatų“, – sakė S. Malinauskas.
Rengdami miestų projektus, architektai privalo remtis: STR, meteorologijos tarnybos nurodomomis sąlygomis, įstatymų numatytais reglamentais ir rekomendacijomis. Matome, kuo toliau, tuo sudėtingiau prognozuoti orus – pasak sinoptikų, tai normalu, nes dėl šylančio klimato anomalinių atmosferos reiškinių daugėja ir orai tampa mažiau nuspėjami.
Bet ar viskas priklauso nuo gamtos? Gal užteks, gerbiami architektai ir projektuotojai, kaltinti oro sąlygas – tiesiog pradėkite laikytis įstatymų ir rekomendacijų.
Oro sąlygų kontekste išryškėja viena problema iš dviejų dalių: visų pirma dėl mažo gatvių ir pėsčiųjų takų vandens įgeriamumo skęsta gatvės ir šaligatviai. Antra, kadangi visas vanduo suteką į lietaus nuotekų šulinius, praėjus lietui džiūsta miestų žaluma (ypač nukenčia medžiai). Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nesilaikymas techniniuose projektuose verčia abejoti kompetencija ir netgi sveiku protu daugumos projektų rengėjų. Architektai apskritai „pamiršo“ vandeniui laidų grindinį, kuris privalomas pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 7 punktą.
Apklausti techninių projektų vadovai dažniausiai nėra girdėję apie tokio reglamento taikymą. Ar taip nėra ir dėl to, kad nėra jokios reglamento vykdymo kontrolės? Miestų kūrimas vyksta remiantis darnios miesto plėtros reikalavimais, bet trūksta bendros vizijos.
To pasekmės – džiūstantys miestų alėjose pasodinti medžiai, kurie auga nedideliuose jiems paliktuose grindinio tarpeliuose, kai šaknys negauna pakankamai vandens, maisto medžiagų, oro, prasta parkų ir skverų žaliųjų zonų apsauga, tvarkymas, senkančios upės. Ar pas kaimynus kreiptis dėl išdžiūvusių upių nėra naivu ir gėda, kai savo kieme susitvarkyti nesugebama. Oro sąlygų bei paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nesilaikymo vyksta upių krantų erozija.
Dėl staigaus vandens lygio kilimo lietaus metu į vandens nuotekų vamzdynus paduodamas didelis vandens kiekis, kuris staigiai kelią vandens lygį – taip didėja potvynių miestuose tikimybė. Staiga padidėjęs vandens kiekis kelia grėsmę ir miesto vamzdynams. Ką jau kalbėti apie upių užterštumą – kartu su dulkėmis per lietaus nuotekų vamzdžius į upes patenka net padangų, kurios turi būti surinktos miestuose, dalelės.
Išmoksime projektuoti ar dar reikės „paaukoti daug medžių“? Nuo 1991 metų kietųjų dangų kiekis mieste padidėjo apie 2 kartus. Sprendimas yra šalia – naudoti, kur įmanoma, vandeniui laidžias dangas. Vandeniui laidaus grindinio naudojimas privalo būti įtraukiamasį projektavimo reikalavimus, tada, tikėtina, mažo intensyvumo gatvėms net nereikės lietaus nuotekų tinklų, mažiau būtų apkraunami miestų lietaus vandens surinkimo tinklai, mažiau iššūkių lauktų kiemų tvarkymo programų, parkuose nereikėtų ardyti gamtinės struktūros bei keisti susiformavusio gamtinio kraštovaizdžio.
Perteklinė infrastruktūra – miesto konkurencingumo mažėjimas: miestuose norima tiesti naujus lietaus nuotekų tinklus, bet ar dėl to perkasime visą miestą, nekalbant apie tai, kad ateityje tuomet laukia dideli jų tvarkymo, išlaikymo kaštai.
Rengiant techninius projektus privalu laikytis Reglamento reikalavimų bei ieškoti sprendimų, kurie nekenkia miestų tvariosarchitektūros ir darnios statybos vizijai, darniai miestų plėtrai.
Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad jo ženklią persvarą prieš oponentę Ingridą Šimonytę rinkimuose lėmė tiek kitų politikų parama jam, tiek pačios I. Šimonytės štabo klaidos.
„Yra politologinė arba sociologinė pusė, kuri bylojo, jog antrajame rinkimų ture kandidatų, kurie į jį nepateko, balsai didžiąja dalimi pasiskirsto mano naudai“, – vieną iš savo persvaros priežasčių pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje įvardijo G. Nausėda.
Taip pat, anot jo, oponentės I. Šimonytės štabas padarė klaidų, lėmusių rinkėjų pasirinkimą.
„Manau, kad jie pernelyg susifokusavo į mano asmenį ir mano komandos veiklą, ir paskutines dvi savaites tauta, rinkėjai nebelabai girdėjo, kokią žinutę jie patys neša Lietuvos visuomenei. Tai galėjo palikti ne patį geriausią įspūdį“, – pridūrė naujasis šalies prezidentas.
G. Nausėda taip pat atskleidė, kad jo komanda rinkimų kampanijos metu bandė apsaugoti jį nuo viešojoje erdvėje vykusių diskusijų.
„Kiek žinau, ten buvo dalykų, kurie nedera kultūringai visuomenei. Manau, kad tai padaro įtaką rinkėjams, kurie yra nuosaikūs, kurie nemėgsta patyčių, ir tai yra labai toli nuo to, į kokį modelį mes orientuojamės“, – sakė G. Nausėda, pridūręs, kad jo prioritetas yra pagarba visiems oponentams.
Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda prezidento rinkimuose surinko 65,86 proc., rinkėjų balsų, o I. Šimonytė – 32,86 proc. balsų. Naujai išrinktas prezidentas savo pareigas pradės eiti liepos 12 – ąją po inauguracijos.
O mes? Ar bent nuoširdžiai nulenkėm galvas, patys melavę ir klydę? Todėl nesistebėkim, jei smuktume… Ir nuo grandioziškiausios nelogikos. Didžiausia apgaulė iš visų apgaulių – apgaudinėti save. Kaip apsukriai persitvarko tie, kurie… nepersitvarkys niekada. Jie balsiausiai gieda, savo nemato nė dėmelės, o griebia už gerklės kitus, kad apie jų dėmes neprasižiotų. Bakterijos prisitaiko prie naujų antibiotikų!
Subrendimas – įžiūrėti klaidas bet kur pasaulyje ir jų nuostolingai nebrukti į savo mažos tautos kultūrą, o imti akstinams tai, kas geriausia. Maža tauta, kiekvienas žmogus turi tuos pačius didelius klausimus kaip visas pasaulis. Menas – ne kas pasensta ar praeina, o kas jaudina visada. Literatūra gali viskuo naudotis ir viskam teikti naudos, bet ji – tik menas. Žodžio menas ir menas užburti prasmingu žodžiu. Ne per smerkiančią, o per sukrėstą sielą.
Šiandien – beveik trys mėnesiai, kai Klaipėdos miesto ir apskrities profsąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas tampomas po teismus. Administracinė byla dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimų jam iškelta visai be pagrindo. Žinoma, nesu teisininkas, todėl galiu būti apkaltintas, jog darau spaudimą mūsų teisėsaugai. Tačiau priežastis, dėl ko kaltinamas uostamiesčio profsąjungos lyderis, – mano supratimu, daugiau negu juokinga. Jam priekaištaujama, kad šių metų balandžio 13-ąją prie Prezidentūros Vilniuje neleistinoje vietoje surengė itin negausų protesto mitingą. Ką galėtų reikšti ta mįslinga sąvoka – „neleistinoje vietoje“?
Neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiojo VSD karininko našlė Liuda Pociūnienė reikalauja, kad Lietuvos Generalinė prokuratūra „išsamiai ir nešališkai ištirtų visas Vytauto Pociūno žūties aplinkybes“. G. Visocko nuotr. („XXI amžius“).
