Klausimai

Politinės intrigosSkaitomiausios

VSD ženklas. Slaptai.lt fotografija

Po ilgų diskusijų koalicijos gretose, Seimo valdantieji nutarė išsikviesti į parlamentą Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį, reikalaujant atsakyti į klausimus dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos veiklos 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
 
Taip pat dėl knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktos informacijos ketinama išsiųsti dešimtį klausimų ir Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).
 
Kaip ELTA skelbė anksčiau, preliminarūs klausimai dėl knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ buvo suformuluoti jau kovo mėnesį ir aprėpė ne tik VSD, bet ir patį prezidentą Gitaną Nausėdą bei VRK.
 
Valdantieji iki šiol tarėsi, kokia forma turėtų būti tiriama pranešėjo informacija. Diskutuota ir parlamentinio tyrimo iniciatyva.
 
Visgi, institucijoms pateikiant klausimus, neatmetama, kad parlamentas vis tiek gali imtis specialiosios komisijos formavimo. Pasak Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos, tai priklausys nuo D. Jauniškio ir VRK atsakymų.
 
„Parlamentinio tyrimo – laikinosios tyrimo komisijos iniciatyva čia niekaip nėra atmesta. Mes visą laiką sakėme, kad laikinąsias tyrimo komisijas esame linkę inicijuoti, kai matome, jog paprastesniais būdais atsakymų į svarbius klausimus negalime gauti. Esame minėję, kad būtume linkę pradėti nuo paprasto klausimų formulavimo VSD vadovui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai“, – Eltai sakė J. Razma.
 
„Nesu didelis optimistas, kad VSD vadovas labai sąžiningai ir konkrečiai atsakys į klausimus. Bet pabandyti reikia. Gal mes būsime maloniai nustebinti ir sulauksime aiškių atsakymų. Kokie atsakymai bebūtų, parlamentinio tyrimo laikinosios komisijos kūrimo laukas taps aiškesnis. Bus galima tokios komisijos poreikį pagrįsti jei, pavyzdžiui, VSD vadovas į kažkuriuos konkrečius klausimus aiškiai neatsakys“– teigė konservatorius.
 
D. Jauniškio klausiama, ar sutiktų atsakyti į 15 klausimų pasitikrinant poligrafu
 
Penktadienio popietę parlamentarai registruoja projektą, kuriame – 15 sudėtinių klausimų D. Jauniškiui.
 
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentarai domisi knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktomis aplinkybėmis dėl tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimo – keliamas klausimas, kokiu pagrindu D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai. Taip pat norima sužinoti, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos patikros rezultatai, kaip jie buvo perduoti politiko kolegoms.
 
Be to, siekiama susipažinti ir kokia tvarka departamentas vadovaujasi, atlikdamas fizinių asmenų tikrinimus – ar VSD priima pavienių asmenų prašymus patikrinti kitus asmenis.
 
Keletas klausimų nukreipti tiesiai į patį D. Jauniškį. Pavyzdžiui, Seimo nariai klausia, ar tada, kai parlamentą pirmą kartą pasiekė pranešėjo liudijimai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) ėmėsi tyrimo, D. Jauniškis pateikė visą tikrovę atitinkančią informaciją. Greta punktų, susijusių su VSD, parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija. Taip pat domimasi D. Jauniškio ir tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio ryšiais.
 
Galiausiai, D. Jauniškiui keliamas klausimas ir dėl to, ar šis sutiktų į klausimus atsakyti pasitikrinant poligrafu.
 
Vadovaujantis Seimo statutu, D. Jauniškis turės atsakyti į politikų suformuotus klausimus jau antradienį, plenarinio posėdžio metu.
 
Pirmadienį klausimų sulauks VRK
 
Nusprendus į Seimo tribūną pasikviesti D. Jauniškį, pirmadienį atitinkami klausimai, susiję su G. Nausėdos prezidentinės rinkimų kampanijos finansavimu, bus perduoti ir VRK.
 
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.

Visgi, pasak J. Razmos, kolegos vis dar derina paskutines kreipimosi detales.
 
„Klausimyną VRK išsiųsime galbūt pirmadienį, nes dar deriname klausimus. Tuo tarpu VSD vadovui klausimai turėtų būti išsiųsti dar šiandien“, – sakė politikas.
 
ELTA primena, kad kovo mėnesį parlamento valdantieji suformulavo klausimus tyrimui dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos. Iki šiol tęsėsi diskusijos, kokia forma pastarieji klausimai bus pristatyti ir pateikti atitinkamoms institucijoms.
 
Klausimai aprėpia ne tik VSD veiklą bei departamento vadovą Darių Jauniškį, bet ir prezidentą Gitaną Nausėdą, jo rinkiminę komandą, kampanijos finansus. Taip pat dalis klausimų buvo orientuota ir į galimus Prezidentūros ryšius su verslininku Igoriu Udoviciu. Parlamentarai formuluoja klausimus ir dėl opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario, dabartinio Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio bei jam 2019 m. suteikto leidimo dirbti su slapta informacija.
 
Svarbiausias klausimas

Diskusijos dėl galimo tyrimo parlamente gimė pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
 
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
 
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
 
Benas Brunalas (ELTA), Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.05.06; 08:00 
Politinės intrigos

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentūros raginimų pasiaiškinti dėl viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštų įtarimų susilaukęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia nematantis dėl ko turėtų prisiimti atsakomybę. Maža to, tęsia ministras, į kai kuriuos klausimus turėtų atsakyti ne jis, o pati Prezidentūra.
 
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Veryga tikino, kad jis šalies vadovo kritikos neignoruoja, tačiau Prezidentūros raginimai jam tebeatrodo keisti.
 
„Aš jos (kritikos – ELTA) neignoruoju. Tiesiog man ta kritika kartais atrodo keistoka. Sakykime, tas ketvirtadienio paraginimas greičiau grįžti – juo labiau aš prezidentą esu ir informavęs, kad aš penktadienį būsiu darbe. Tai aš juos (paaiškinimus – ELTA) ir taip būčiau pateikęs. Todėl aš ir sakau, kad jie (raginimai – ELTA) man tokie keisti. Aš jų (raginimų – ELTA) nelabai suprantu. Aš juk negaliu parbėgti ketvirtadienį vakare ir kažkur tuos paaiškinimus pateikti nebūdamas darbe“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
 
Apskritai, pabrėžė ministras, ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusioje istorijoje, kuomet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei, jis savo atsakomybės nematantis.
 
„Nematau už ką atsakomybę reikėtų prisiimti: situacija yra suvaldyta. Ji realiai yra suvaldyta, Lietuva yra tarp geriausiai (koronaviruso plitimą – ELTA) suvaldžiusių šalių sąraše“, – kalbėjo ministras ir teigė nesuprantąs, kodėl vietoje padėkos padėtį suvaldžiusiems darbuotojams yra siunčiami kvietimai iš atitinkamų tarnybų.
 
„Ir kai žmonės vietoje ačiū gauna kvietimą į tarnybas… Man, kaip vadovui, didesnis rūpestis yra ne atsakomybės prisiėmimas, aš jaučiu didžiulę atsakomybę, kaip man reikės žmones motyvuoti, kuriems reikės toliau dirbti. Kad ir kieno tai būtų pasisakymai, jie tikrai motyvacijos žmonėms neprideda“, – teigė A. Veryga.
 
Galiausiai sveikatos apsaugos ministras sukritikavo ir Prezidentūrą, esą ši priekaištus jo vadovaujamai institucijai žeria po to, kai pandeminė situacija jau tapo suvaldyta. Ministras dar kartą pabrėžė, kad Prezidentūra pati galėjo sekti situacijos valdymą realiu laiku.
 
„Prezidentūra junkdavosi videoryšiu prie štabo ir visada šiuose procesuose dalyvavo“, – tikino ministras.
 
„Kai dabar jau viskam pasibaigus visi staiga pradeda turėti klausimų – man įdomu, ką jie veikė tada, ten prisijungę: ar jie klausydavosi, ar jie dalyvaudavo, ar tik pro forma demonstravo, kad yra prisijungę“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, esą dabartiniai situacijos kritikai pandemijos piko metu visą situaciją stebėjo iš šono ir buvo savotiškoje komforto būsenoje.
 
ELTA primena, kad FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių. Prezidentūra ir prezidentas kelis kartus šią savaitę pabrėžė laukiantys ministro paaiškinimo dėl su koronaviruso pandemija susijusiuose viešuosiuose pirkimuose įtarimų susilaukusiai viceministrei.
 
Tačiau penktadienį ryte A. Veryga pareiškė manąs, kad teisėsaugos pateikti įtarimai L. Jaruševičienei yra iš piršto laužti. Ministras taip pat pabrėžė nesuprantantis prezidento G. Nausėdos raginimų kuo greičiau pateikti paaiškinimus. Pasak A. Verygos, Prezidentūra pandemijos metu visą situaciją stebėjo iš arti.
 
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat yra teigęs, kad FNTT įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei laikui bėgant subliūkš.
 
Į tai reaguodamas prezidentas sukritikavo valdančiųjų „valstiečių“ lyderius.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
 
„Į konkrečių tyrimų klausimus nesikišau ir nesikišiu ir, skirtingai nuo kitų politikų, neaiškinsiu, kuri byla „turi perspektyvą“, o kuri „subliūkš“. Žinau viena – politikų taip pamėgtai „atpirkimo ožių“ paieškos praktikai turi ateiti galas, o vadovai privalo prisiimti atsakomybę už savo komandos ir gerus, ir blogus darbus. Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai teks atsakyti į susikaupusius klausimus. Ne man, o visuomenei ir kompetentingoms institucijoms“, – penktadienį feisbuke pareiškė prezidentas G. Nausėda.
 
Kaip ELTA jau skelbė, pirmadienį teisėsauga pranešė apie pareikštus įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
 
FNTT teigimu, atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo L. Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu. Tą patį pirmadienį viceministrė įteikė prašymą ją atleisti. Penktadienį sveikatos apsaugos ministras šį prašymą patenkino.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.07; 18:50
Aktualijos

Premjeras Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį neatvyks į Seimą atsakinėti į opozicijos jam pateiktus klausimus. Opozicija ketvirtadienį surengė neeilinį posėdį ir dar priešpiet planavo Vyriausybės vadovui užduoti penkis klausimus dėl ekonomikos ir inovacijų ministro, Upės gatvės asfaltavimo, valdžios testavimosi dėl koronaviruso bei vėlavimo įgyvendinti ekonomikos skatinimo planą.
 
Nepaisant valdantiesiems oponuojančių jėgų deklaruotų raginimų atvykti ir atsakyti į klausimus, S. Skvernelis atsakymų pateikti numatytu laiku negalės. Premjeras renkasi konkrečius darbus, o ne dalyvavimą politiniuose žaidimuose, sako Vyriausybės vadovo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
 
Be to, premjero komanda tvirtina, kad tuo pačiu metu vyksta COVID-19 komiteto, kuriam S. Skvernelis vadovauja, posėdis. Taip pat T. Beržinskas užsimena, kad opozicija paprašyta nepatikslino, į kurį klausimą premjeras galėtų atsakyti raštu.
 
„Atsižvelgiant į tai, kad pagal Seimo statutą Vyriausybės nariui gali būti pateikiamas raštiškas klausimas dėl ypač svarbios problemos, buvo paprašyta patikslinti, į kurį iš penkių raštu pateiktų Seimo narių klausimų turėtų būti pateiktas atsakymas posėdžio metu – ir kokia ypač svarbi problema yra keliama. Deja, atsakymo nesulaukėme. Be to, pagal iš anksto suplanuotą darbotvarkę šiandien tuo pačiu metu, kaip ir Seimo posėdyje, numatytas laikas atsakymams pateikti, premjeras dalyvauja COVID-19 komiteto posėdyje. Ten, kur svarstomi tiesiogiai su susidariusios situacijos šalyje valdymu susiję klausimai ir priimami neatidėliotini sprendimai“, – Eltai teigė T. Beržinskas.
 
Pasak jo, premjeras nesiruošia žaisti politinių žaidimų, be to, akcentuoja atstovas spaudai, progą užduoti rūpimus klausimus opozicija turės dar šį ketvirtadienį organizuojamoje Vyriausybės valandoje.
 
„Premjeras renkasi konkrečius darbus, o ne dalyvavimą politiniuose žaidimuose. Juolab kad per Vyriausybės valandą Seimo nariai galės užduoti visus jiems rūpimus klausimus ir gauti atsakymus“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.23; 11:00
Aktualijos

Seimo opozicija, trečiadienį Seime susitikusi su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, negailėjo jam klausimų ir pažėrė kritikos dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformos, privalomojo sveikatos biudžeto (PSD) įgyvendinimo, kompensuojamųjų vaistų sistemos, taip pat skiepų kalendoriaus atnaujinimo.
 
„Situacija sveikatos apsaugos srityje kelia nerimą, apie teigiamus pokyčius mažai girdėti“, – diskusiją pradėjo socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas, pridūręs, kad, anot jo, sveikatos srityje „kokia reforma beprasidėtų, iškart kyla problemos“.
 
Ministras A. Veryga į pareikštus priekaištus dėl medicinos punktų veiklos atsakė, kad tai yra savivaldybių prerogatyva.
 
„Ministerija neturi jokios įtakos medicinos punktų nei uždarymui, nei atidarymui. Dėl jų likimų sprendžia steigėjai – savivaldybės ir praktikos yra labai įvairios“, – kalbėjo A. Veryga.
 
Kilus diskusijai dėl GMP reformos, kurios metu viešojoje erdvėje buvo piktinamasi iš vieno automobilio į kitą brigados automobilį gatvėse perkeliamais pacientais, A. Veryga teigė, jog tai yra labai bloga praktika, kuomet specialistai pasielgia neprofesionaliai ir nekompetentingai. Reforma numato praktiškesnius būdus, kaip ligonius pristatyti į ligonines, tvirtina A. Veryga.
 
„Rajonuose, išvažiavus GMP automobiliui, nebelikdavo kam sureaguoti į iškvietimą. (…) Tai yra tik vienas iš pasirinkimų. Yra įvairiausi variantai, kaip pacientą atgabenti į ligoninę ir tuo pačiu nepalikti rajono be GMP“, – apie reformos būtinybę kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
 
Perkeliant pacientus gatvėje, buvo nueita paprasčiausiu keliu, sakė A. Veryga.
 
„Labai gaila, kad yra suabsoliutinami keli labai blogi pavyzdžiai. Taip, kaip buvo padaryta, parodyta, nereikia taip pacientų kilnoti“, – tvirtino A. Veryga, pridūręs, kad „geriausią idėją galima sudirbti ir padaryti nesąmonę“.
 
Diskusijai pakrypus kompensuojamų vaistų tema, socialdemokratė Rasa Budbergytė teigė, jog yra didelis inovatyvių vaistų trūkumas kompensuojamų vaistų sąraše.
 
Replikuodamas parlamentarei, ministras paaiškino, kokiu būdu yra organizuojamas vaistų kompensavimas bei sudaromas kompensuojamų vaistų sąrašas. A. Verygos teigimu, numatytas biudžetas vaistams yra nuolat viršijamas.
 
„Auga išlaidos, yra PSD suplanuota vaistų eilutė. Ir mes tą eilutę jau viršijam, įtraukinėdami naujus vaistus“, – kalbėjo SAM vadovas, pridūręs, kad dar šiais metais iš rezervinio, į pagrindinį kompensuojamų vaistų sąrašą planuojama įtraukti du vaistus kraujo ligoms gydyti.
 
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kitą problemą, apie kurią kalbėjo ir konservatorė Irena Degutienė, – iš kompensuojamų vaistų sąrašo retai išbraukiami seni, nevertingi vaistai.
 
„Kokiu būdu išbraukti caro-maro laikų vaistus, kurių pasaulis nelabai naudoja, bet mūsų pacientai sako, kad yra pripratę? (…) Patys specialistai stoja mūru už tuos senus vaistus“, – apgailestavo A. Veryga.
 
I. Degutienė negailėjo kritikos ministrui. Jūs nesikalbate su kitais miestais, išskyrus Kauną ir Vilnių, sakė Seimo narė.
 
„Jūsų vizija ir užmačios, man iš šono žiūrint, (…) tos visos idėjos teisingos, bet atlikimas blogas. Matau spragas – nesikalbėjimas su apačiomis – su tais, kurie tą darbą dirba“, – kalbėjo I. Degutienė.
 
Konservatorius Raimundas Martinėlis diskusijos metu iškėlė idėją – parengti platų politinį, nacionalinį susitarimą dėl sveikatos sistemos tobulinimo.
 
Šiam pasiūlymui, A. Verygos teigimu, jis pritartų, tačiau, atkreipė dėmesį ministras, turime susitarti dėl pagrindinio objekto.
 
„Būčiau šalininkas tokio susitarimo, tik reikėtų apsibrėžti susitarimo objektą. (…) Tokiam susitarime galėtų būti įkalta, kad valstybė už savo draudžiamuosius asmenis sumoka tą patį, ką ir draudžiamieji“, – sakė A. Veryga, išreiškęs skepsį, jog sunku, pasak jo, būtų susitarti dėl vienodo požiūrio į sveikatos įstaigų tinklo pertvarką. Labai skirtingos vizijos, teigė A. Veryga.
 
Tuo tarpu konservatorė Aistė Gedvilienė užklausė SAM vadovo, ar yra numatyta kitais metais skiepus nuo erkinio encefalito įtraukti į skiepų kalendorių.
 
„Kol kas nėra numatyta todėl, kad mes nežinome, kiek tų lėšų reikės. Norint suplanuoti lėšas, reikėtų žinoti, kas būtų skiepijama. Yra ekspertų įvairių nuomonių: vieni mano, kad viena amžiaus grupė turi būti skiepijama, kiti – kad kita“, – atsakė A. Veryga, pridūręs, kad skiepų kalendorius yra vis atnaujinamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.26; 00:01
Aktualijos

Praėjusią savaitę po Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintos informacijos apie Seimo narę Iriną Rozovą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją. Pirmadienį trys komiteto nariai jau kreipėsi į NSGK pirmininką Dainių Gaižauską siūlydami pagrindinius laikinosios Seimo tyrimų komisijos tikslus ir klausimus.  
 
Seimo NSGK nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas ragina nustatyti, „kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su Seimo nare I. Rozova bei galimai kitais Lietuvos politikais, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą“.
 
Taip pat išsiaiškinti, „ar Seimo narės I. Rozovos ir kitų jos atstovaujamos politinės jėgos narių ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, taip pat Rusijos Federacijos diplomatais, nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui“.
 
„Parlamentiniu tyrimu būtina nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė Seimo narė I. Rozova ir kiti jos atstovaujamos politinės jėgos atstovai, siekdami paveikti 2008-2012, 2012-2016 m. bei po 2016 m. Seimo rinkimų sudarytos valdančiosios koalicijos partijas, atskirus politinių partijų atstovus, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus, ir įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams”, – rašoma Seimo NSGK narių G. Landsbergio, L. Kasčiūno ir A. Anušausko kreipimesi.
 
Taip pat parlamentinio tyrimo metu būtų prašoma nustatyti, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie Seimo narę I. Rozovą bei jos atstovaujamą politinę jėgą, jos ryšius ir veiklą pakanka pradėti apkaltos procesą Seimo narei I. Rozovai.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę buvo paviešinta Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narės I. Rozovos.
 
NSGK, išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas. NSGK pirmininko D. Gaižausko teigimu, kartu planuojama aiškintis, kaip vertinti Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir buvusį komiteto pirmininką Vytautą Baką, kurie seniai iš žvalgybos pažymų žinoję apie nuslėptus I. Rozovos ryšius, pasak jo, nesiėmė veiksmų užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui.
 
Seimo pirmininko ketvirtadienį paviešintoje VSD pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
 
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su LLRA-KŠS.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.26
 
 
 
Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas raštu atsakė į Rusijos skandalą tiriančio specialiojo tyrėjo Roberto Muellerio klausimus. „Prezidentas šiandien atsakė į specialiojo tyrėjo biuro raštu pateiktus klausimus, – pareiškė D. Trumpo advokatas Jay’us Sekulowas, kurį cituoja amerikiečių žiniasklaida. – Prezidentas atsakė raštu“. Kitas prezidento advokatas Rudy’is Giulianis pareikalavo nutraukti tyrimus. D. Trumpas, anot jo, pademonstravo „beprecedentį“ pasirengimą bendradarbiauti.

„Washington Post“, remdamasis vienu D. Trumpo advokatų, paskelbė, kad JAV prezidento atsakymai didelių netikėtumų nepateikė. Esą juose nėra nieko, kas nėra viešai žinoma.

R. Muelleris tiria spėjamą Rusijos kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją ir galimus susitarimus tarp D. Trumpo rinkimų komandos ir Maskvos. Iki šiol specialusis tyrėjas ir buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovas yra pareiškęs kaltinimus keturiems buvusiems D. Trumpo darbuotojams ir 26 Rusijos piliečiams.

D. Trumpas nuo Kongreso ir gubernatorių rinkimų lapkričio 6-ąją tęsė verbalinį R. Muellerio puolimą. Tyrimus jis ne kartą yra pavadinęs „raganų medžiokle“.

Netrukus po Kongreso rinkimų D. Trumpas privertė atsistatydinti generalinį prokurorą Jeffą Sessionsą ir laikinu jo įpėdiniu paskyrė ligšiolinį štabo vadovą Matthew’ą Whitakerį. Kadangi šis praeityje aštriai kritikavo R. Muellerio tyrimą, D. Trumpo manevras sukėlė nerimą, kad jis, padedamas laikinojo prokuroro, gali užgniaužti arba apriboti tyrimus dėl Rusijos.

Informacijos šaltinis ELTA

20018-11-21

Aktualijos

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, kad grupės Seimo narių kreipimasis į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį nėra su juo derintas ir jis šio kreipimosi nėra pasirašęs. Politikas taip pat įsitikinęs, kad Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus.

„Pirmiausia ten nėra mano parašo, tie klausimai, jų pateikimas VSD vadovui niekaip nėra derintas. Seimo nariai turi teisę kreiptis ir gauti atsakymus. (…) Labai dažnai visos frakcijos – opozicinės ir esančios pozicijoje – tą daro, pareigūnai ateina į Seimą ir atsako į klausimus“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Jis mano, kad ir šiuo atveju VSD vadovas pateiks kažkokius atsakymus. R. Karbauskis taip pat mano, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti planuojamos sudaryti Seimo komisijos tyrimo objektas.

„Jeigu Seimas sudarys komisiją ir toliau tirs politinę korupciją, aš manau, kad kai kurie iš tų klausimų gali būti tiriami. Bet tada bus visai kita tyrimo apimtis ir aprėptis, ir galbūt atsakymus galės gauti tie, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. Jie galės matyti atsakymus tuos, kuriuos negalėtų matyti Seimas, nes Seime VSD vadovas negalės pasakyti informacijos, kuriai leidimo neturi visi Seimo nariai“, – sakė R. Karbauskis.

Politikas nemano, kad prie klausimų VSD vadovui galėjo prisidėti žurnalistas Tomas Dapkus. „Aš pažįstu Seimo narius, kurie pasirašė, tai yra, man atrodo, mūsų frakcijos nariai. Kiek aš žinau, jie niekaip nebendrauja su jūsų minimu žurnalistu. Ir aš abejoju, kaip galėtų jo suformuoti klausimai atsirasti jų pateiktame rašte. Aš manau, kad tie klausimai gimę yra iš NSGK tyrimo ir apklausų“, – teigė R. Karbauskis.

Jis taip pat užtikrino, kad bus įgyvendintos ir NSGK atlikto parlamentinio tyrimo rekomendacijos.

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Kaip ELTA jau skelbė, grupė Seimo narių iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių D. Jauniškį, prašydami atsakyti į klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti detales, vis dar nežinomas po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo. Nors keletą mėnesių trukęs tyrimas atskleidė daug iki šiol nutylėtų faktų apie verslo grupių įtaką politikams, Seimo „valstiečiams“ iškilo ir naujų rimtų klausimų, pvz., juose minima ir Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

Kreipimosi iniciatorius Seimo narys Mindaugas Puidokas sako, kad Seimo rudens sesijos pradžioje planuojama pakviesti VSD direktorių D. Jauniškį ir kartu aiškintis svarbiausias detales, nuo kurių priklauso ne tik šalies saugumas, bet ir teisės aktų, valstybės valdymo kokybė ir interesų atsigręžimas į žmogų.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2018.08.01; 07:00