Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
Stokholmas, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA). Prieš penktąsias visame pasaulyje išgarsėjusio savo klimato streiko metines Švedijos aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg paragino aktyviau kovoti su klimato krize. Greta Thunberg. EPA – ELTA nuotr.
„Nors ne kartą įrodėme, kad milijonai žmonių visame pasaulyje reikalauja pokyčių, pasaulis nejuda teisinga kryptimi“, – rašė 20-metė socialiniuose tinkluose X ir „Instagram“ milijonams savo sekėjų. Klimatui kenksmingų dujų išmetimas esą toliau didėja, o planeta greičiau nei tikėtasi artėja prie kritinio taško.
Iš šios situacijos, anot G. Thunberg, yra tik viena išeitis. „Mums skubiai reikia radikalios klimato apsaugos, kad išgelbėtume tai, kas gali būti išgelbėta, ir kad kiek įmanoma labiau apribotume katastrofiškus klimato krizės padarinius, kuriuos žmonės jaučia jau dabar“, – rašė švedė. Ji ragino klimato judėjimą „Fridays for Future“ daryti didesnį spaudimą pasaulio lyderiams.
„Turime išlaikyti spaudimą, negalime leisti, kad valdantieji dėl pelno ir godumo aukotų žmones ir planetą“, – pažymėjo G. Thunberg. Greta Thunberg dalyvavo proteste Londone prieš bankų vaidmenį klimato krizėje. EPA-ELTA nuotr.
Greta Thunberg suėmimo metu. EPA-ELTA nuotrauka
G. Thunberg 2018 m. rugpjūčio 20 d. – jai tada buvo 15 metų – pirmą kartą prie Švedijos parlamento surengė protestą, reikalaudama saugoti aplinką. Šį sekmadienį sueina penkeri metai nuo šios akcijos. „Mokyklos streikas už klimatą“ per kelis mėnesius virto tarptautiniu klimato judėjimu „Fridays for Future“, kuris nuo tada daugelyje šalių spaudžia imtis aktyvesnių klimato apsaugos priemonių.
Pati G. Thunberg šią vasarą baigė mokyklą, tačiau ir toliau penktadieniais rengia protestus – šį penktadienį jis buvo jau 261–asis iš eilės.
Londone pomidorų sriuba apipiltas V. Van Gogho šedevras. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Dešimtys garsiausių pasaulio muziejų pasmerkė klimato aktyvistų išpuolius prieš meno kūrinius. Jie neįvertina „šių neįkainojamų objektų, kuriuos būtina išsaugoti kaip mūsų pasaulio kultūros paveldo dalį, jautrumo“, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė daugiau kaip 90 muziejų, įskaitant Paryžiaus Luvro, Madrido Prado ir Uficų Florencijoje direktoriai.
Būdami muziejų, kuriems pavesta rūpintis meno kūriniais, vadovai, jie „labai sukrėsti šių rizikingų veiksmų“, – rašė direktoriai, turėdami omenyje protesto akcijas, per kurias klimato aktyvistai praėjusiomis savaitėmis prisiklijavo prie žinomų paveikslų rėmų ar apsauginių stiklų arba šiuos apmėtė maistu.
Klimato aktyvistai praėjusiais mėnesiais, be kita ko, surengė atakas prieš Vincento van Gogho, Claude Monet ir Francisco Goya paveikslus. Tačiau kadangi visi jie buvo po apsauginiu stiklu, nenukentėjo. Tačiau ir jų istoriniai rėmai yra labai brangūs bei jautrūs.
Metų žmogumi paskelbti G. Thunberg. EPA-ELTA nuotrauka
Paauglė klimato aktyvistė Greta Thunberg pareiškė, kad raginimai verslo elitui Davose nedelsiant nutraukti investicijas į iškastinį kurą buvo ignoruojami.
„Turėjome kelis reikalavimus (prieš Pasaulio ekonomikos forumą). Žinoma, šie reikalavimai buvo visiškai ignoruojami. Nieko kito ir nesitikėjome“, – paskutinę konferencijos dieną Šveicarijos slidinėjimo kurorte žurnalistams sakė G. Thunberg.
G. Thunberg buvo pačiame 50-ojo Davoso forumo dėmesio centre, ji sulaukė ir JAV iždo sekretoriaus Steveno Mnuchino replikos. Politikas pareiškė, kad paauglė turėtų „eiti studijuoti ekonomiką“.
Paklausta apie S. Mnuchino komentarus, jaunoji švedė nepasimetė: „Žinoma, tai neturi jokios įtakos. Mus taip kritikuoja nuolat.“
„Jei mums tai rūpėtų, negalėtume daryti to, ką darome. Mes patys save iškeliame į dėmesio centrą“, – sakė G. Thunberg.
S. Mnuchino ir G. Thunberg ginčas atskleidė Davose kilusią įtampą dėl klimato kaitos. Forume pasaulio valstybių ir didžiulių įmonių vadovai sulaukė spaudimo nedelsiant imtis veiksmų dėl visuotinio atšilimo.
Paklaustas apie G. Thunberg reikalavimą nedelsiant nutraukti investicijas į iškastinį kurą, S. Mnuchinas ketvirtadienį pareiškė: „Ar ji vyriausioji ekonomistė? Kas ji? Nesuprantu.“ Kiek vėliau jis pridūrė, neva tai buvo pokštas.
„Kai ji nueis į koledžą ir studijuos ekonomiką, tada galės sugrįžti ir tai mums paaiškinti“, – sakė JAV iždo sekretorius.
Savo ruožtu antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo „pražūties pranašus“, kurie prognozuoja klimato apokalipsę.
Šių metų Davoso forume aršūs priešai D. Trumpas ir G. Thunberg nesusitiko.
Sekmadienį maždaug 1 000 aplinkosaugos aktyvistų nubudo prie Vokietijos kanclerės biuro pastato Berlyne. Naktį jie praleido palapinėse, o ryte paskelbė savaitę truksiančios „klimato stovyklos“ pradžią.
Renginį organizavo Didžiojoje Britanijoje įkurta „Extinction Rebellion“ grupė. Jos atstovai protestuoja, siekdami, kad vyriausybės visame pasaulyje „skelbtų nepaprastąją klimato ir ekologinę padėtį“ ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2025 metų sumažintų iki nulio.
„Extinction Rebellion“ grupė žada, kad nuo pirmadienio protesto akcijos prasidės 60 pasaulio miestų, renginiai turėtų trukti savaitę. Berlyne kitą savaitę numatyti specialūs mokymai, seminarai, pramogos, jogos pamokos.
„Extinction Rebellion“ akcijos pabaigą turėtų pažymėti kitą sekmadienį įvyksianti didelė demonstracija. Organizatoriai tikisi, kad renginiuose Berlyne dalyvaus keletas tūkstančių žmonių.
Vokietijos sostinė ruošiasi transporto chaosui, kuris, prognozuojama, miestą apims pirmadienį. „Extinction Rebellion“ žada trukdyti eismą pagrindiniuose Berlyno keliuose.
Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.
Didžiosios Britanijos daugiausiai keliaujančių sulaukiančio oro uosto atstovai penktadienį teigė, kad jis veikia visu pajėgumu. Tuo tarpu policijos pajėgos paskelbė 48 val. „išvaikymo įsakymą“ ir sulaikė dar daugiau įtariamųjų, kad užkirstų kelią klimato protestuotojams dronais trukdyti lėktuvams skristi.
„Pakilimo takai ir taksi keliai veikia, nors netoliese veikiantys protestuotojai mėgino nelegaliai trukdyti oro uosto veiklą, pasitelkdami dronus“, – tviterio paskyroje rašė Hitrou oro uosto atstovai.
Protesto grupės „Heathrow Pause“ atstovai teigė, kad vienas iš trijų mėginimų paleisti droną buvo sėkmingas, bet pranešimų apie atšauktus skrydžius ar kitas problemas nepasirodė.
Bepilotė skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Londono policija penktadienį aplink oro uostą sulaikė du vyrus, kurie galimai siekė įgyvendinti sąmokslą ir sukelti nepatogumų Hitrou oro uoste.
„Heathrow Pause“ aktyvistai sakė norėję neleisti lėktuvams sklandžiai skraidyti, kad atkreiptų dėmesį į vyriausybės nesugebėjimą konstruktyviai pasistūmėti į priekį dėl klimato klausimo.
Gegužės 1 dieną parlamento nariai paskelbė nepaprastąją klimato ir aplinkosaugos padėtį, bet, protestuotojų manymu, vėliau nepriėmė jokių svarių su šia padėtimi susijusių sprendimų.
