Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
Luhanskas, liepos 16 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos okupantai planuoja pastatyti 25 kalėjimus laikinai okupuotose Luhansko srities teritorijose, informuoja Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Okupuotose teritorijose rusai neketina atkurti sugriautų būstų ir infrastruktūros, bet stengiasi kuo naudingiau panaudoti šias teritorijas savo vidaus politikai. Todėl jie planuoja ten pastatyti dar 25 kalėjimus, kurių didelė dalis iki 2026 m. sausio 1 d. turėtų pradėti veikti vadinamojoje DLR (Donecko liaudies respublikoje – ELTA). Nėra ko valgyti, nėra kur gyventi, bet yra kur atsidurti už grotų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Luhansko srities karinė administracija.
Kaip pabrėžė regiono administracija, skubėdami didinti lojalumą Kremliui prieš rugsėjį numatytus vadinamuosius „pirmuosius rinkimus“, vietos kolaborantai išduoda kaliniams pasus.
„Spaudimas paprastas: atliekantiems bausmę draudžiama dirbti apmokamą darbą be rusiško paso, o administracija didina represijas prieš tuos, kurie jo atsisako. Taip pat grasinama, kad išėjus į laisvę nebus galima gauti socialinių išmokų ir užsiregistruoti darbo biržoje“, – teigia Luhansko srities karinė administracija.
Kyjivas, kovo 24 d. (AFP-ELTA). Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už tai, kad kiekvienas, padėjęs ir bendrininkavęs su priešiškomis Rusijos pajėgomis, būtų baudžiamas kalėti iki 12 metų. Praėjo jau mėnuo, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariai didžiule balsų dauguma pritarė 10–12 metų bausmei už „tyčinę veiklą, skirtą padėti valstybei agresorei“, sakoma pareiškime parlamento svetainėje.
Tokia veikla apima paramą priešui ar jo sprendimų įgyvendinimą, lėšų ar turto rinkimą ar perdavimą priešui ir jo kariuomenei bei kitokio pobūdžio bendradarbiavimą. Be laisvės atėmimo, nuteistiems asmenims taip pat bus iki 15 metų uždrausta eiti valstybines pareigas, jų turtas gali būti konfiskuotas.
Pasipriešinimo okupacijai dalyviai Nijolė Sadūnaitė ir Jonas Volungevičius bei Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis (centre). Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Sovietinio režimo persekioti pasipriešinimo okupacijai dalyviai nenuleidžia rankų siekdami, kad Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjų ir platintojų persekiojimas būtų tinkamai įvertintas – pripažintas nusikaltimu žmogiškumui.
Trečiadienį Seime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis surengė spaudos konferenciją „Vardan tos KGB“, kurioje kalbėjo ir pasipriešinimo okupacijai dalyviai Nijolė Sadūnaitė bei Jonas Volungevičius.
Pasak J. Volungevičiaus, trečiadienį skundas dėl Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos persekiojimo įvertinimo bus perduotas Vilniaus apygardos teismui, užtarimo kreiptasi į Seimo narius ir komitetus.
„Niekas nekaltina teisėjų, mes nepaneigiame jų neliečiamumo, bet kai atvirai pasako, kad KGB – teisėsaugos institucija, tai visai netoli Mykolo Burokevičiaus”, – sakė J. Volungevičius.
Pasak N. Sadūnaitės, tiesos monopolį turi KGB, jie neklystantys, o tie, kurie buvo tardomi, nors nepriklausomybės metais apdovanoti, niekinami, kaip dabar yra niekinamas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika.. Vytauto Visocko nuotr.
„Prokurorai sako, kad mes melagiai, mus tik apklausinėjo, o ne tardė, KGB nepažeidė jokių instrukcijų, elgėsi pagal to meto nuostatas. Mes nesiekiame, kad broliuką kagėbistą nubaustų. Norėtume, kad palengvintų jam gyvenimą – sudarytų sąlygas prisipažinti, kad elgėsi neteisingai. Puntukas nukristų nuo jo sąžinės. Kad visi Amžinybėje būtume drauge, nes melagis ten neįeis. Tokie mano norai dėl brolių, kurie nepažino tiesos, gal patys to nesuprasdami, tarnavo blogiui ir melui”, – sakė sesuo N. Sadūnaitė.
Pasak kalbėtojų, pagal dabartinius Lietuvos teismus tie žmonės nebuvo nusikaltėliai, tik veikė pagal tuometinius įstatymus. Spaudos konferencijos dalyvių įsitikinimu, taip teigti didelė klaida, kurią Nepriklausomos Lietuvos teismai atsisako pripažinti.
„Dėl mūsų daugelio skundų ir prašymų, kad KGB darė nusikaltimą, daugumas teismų atsakymų buvo neigiami”, – pabrėžė pasipriešinimo okupacijai dalyvis J. Volungevičius.
Asmenys, gaminę ir platinę religinio pobūdžio leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, buvo nuteisti ir nubausti be teismo sprendimo ir gynybos garantijų. „Bet mūsų teismai rašo, kad viskas vyko teisėtai, vien faktinė aplinkybė, kad nukentėjusieji buvo nuteisti tuo metu vykusių teismų už pasipriešinimą okupaciniam režimui, nesudaro prielaidų teigti, kad buvo vykdyta nusikalstama veika. Konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai duomenų, patvirtinančių teismų neteisėtumą”, – piktinosi J. Volungevičius.
Pasipriešinimo okupacijos dalyviui skaudu, kad šiandieninės Lietuvos teismai taip elgiasi. „Iš jų atsakymų nematau, kad jie dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ skirtųsi nuo sovietinių teismų”, – sakė rezistentas, trečiadienį Vilniaus apygardos teismui perdavęs 28 puslapių skundą.
„Nepagrįstai tvirtinama, kad teismo nuosprendžiai būdavo vieši. Nenustatyta koloborantų piktnaudžiavimo. Nenustatyta, kad pažeistas žmogiškumas”, – vardijo kalbėtojas.
J. Volungevičiui nesuprantama, kaip šiandien galima sakyti, jog tuomet persekioti, kankinti, tremti žmonės turėjo visas baudžiamojo proceso garantijas.
„Neįrodyta, kad persekiojimas buvo vykdomas nuolat. Sakoma, kad okupaciją vykdė ne tie patys asmenys, tad nėra pagrindo bausti persekiotojus dėl nusikaltimo žmogiškumui”, – pridūrė jis.
2013 m. sausį nedidelė dalis Lietuvos žiniasklaidos paskelbė Algirdo Endriukaičio, Balio Gajausko, Petro Gvazdausko, Petro Musteikio, s. Nijolės Sadūnaitės pareiškimą "Dėl Lietuvos prokurorų sprendimų pasipriešinimo okupacijai bylose tarnybinio patikrinimo", adresuotą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Dariui Valiui.
Nusikalstamo abejingumo zona
Pasipriešinimo okupacijai organizacijos padarė stebėjimu ir analize pagrįstą išvadą, kad bylose, susijusiose su pasipriešinimu Lietuvos okupacijai ir čekistų bei kolaborantų aktyviai vykdytu Lietuvos patriotų persekiojimu, prokuratūros sistema daugeliu atvejų vilkina tyrimus ir/arba vertina faktus sovietine teisine sąmone, pasitikėdama nepatikimais KGB dokumentais ir nesiremdama Europos šalių praktika, vertinant koloboravimą su fašistine Vokietija.
