komendanto valanda

Trumposios naujienos

Ukrainos parlamentas pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją iki lapkričio 21-osios. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, rugpjūčio 15 d. (ELTA). Pirmadienį Ukrainos Aukščiausioji Rada pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją šalyje dar 90-čiai dienų – iki šių metų lapkričio 21-osios.
 
Tai pranešė UNIAN, remdamasi parlamento nariu Jaroslavu Železniaku.
 
Už abu sprendimus balsavo 328 deputatai.
 
Dokumentus dėl karinės padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo parlamentui rugpjūčio 12 d. pateikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
UNIAN primena, kad, galiojant karinei padėčiai, ribojamas 18-60 metų amžiaus vyrų išvykimas iš šalies. Taip pat ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, įvedama komendanto valanda.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.16; 00:30
Trumposios naujienos

Kovoje su koronavirusu. EPA – ELTA nuotr.

Latvijos gyventojai dėl koronaviruso pandemijos dar mažiausiai pusmetį negalės grįžti prie normalaus gyvenimo. Tai antradienį žurnalistams pareiškė šalies sveikatos apsaugos ministras Danielis Pavļutas.
 
„Grįžti prie normalaus gyvenimo bent jau per artimiausius šešis mėnesius nepavyks, – sakė jis. – Pirmiausia turi radikaliai sumažėti sergamumas, o tai susiję su masiniu vakcinos nuo Covid-19 prieinamumu Latvijos gyventojams“.
 
Pagal ministro prognozes, esant dabartinei naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus mažėjimo spartai Latvijoje, svarbiausi apribojimai, įvesti kovai su pandemija, gali būti atšaukti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Jis pabrėžė, kad vyriausybė dar diskutuos, ar pratęsti, ar atšaukti iki vasario 7 d. įvestą nepaprastąją padėtį.
 
Pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis Latvijoje buvo užfiksuotas praėjusių metų kovo 2 d. Nuo to laiko šalyje Covid-19 diagnozuotas 61 924 žmonėms, mirė 1 126 infekuotieji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.27; 05:36
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Nyderlanduose per protestus prieš komendanto valandą kilo susirėmimų su policija, sulaikyta per 150 žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Nyderlanduose sekmadienį protestai prieš neseniai įvestą komendanto valandą, kuria siekiama pažaboti COVID-19 plitimą, peraugo į susirėmimus su policija ir plėšikavimus visos šalies miestuose, pranešė valdžia, informuoja agentūra „Euronews“.
 
Policija pietiniame Eindhoveno mieste panaudojo vandens patrankas ir ašarines dujas, kad išvaikytų minias žmonių po to, kai riaušininkai apmėtė policininkus akmenimis ir sukėlė gaisrų miesto centre. Sulaikyti mažiausiai 55 žmonės.
Nyderlandų jaunimas puola policiją. EPA – ELTA nuotr.
 
Sostinėje Amsterdame taip pat buvo panaudotos vandens patrankos prieš protestuotojus, susirinkusius centriniame parke. Policija teigia, kad buvo sulaikyta per 100 žmonių.
 
Nyderlanduose šeštadienį įsigaliojo naktinė komendanto valanda, ji trunka nuo 21.00 val. vakaro iki 4.30 val. ryto. Pasak vyriausybės, ši papildoma priemonė yra reikalinga, norint užkirsti kelią labiau užkrečiamų naujojo koronaviruso variantų plitimui. Karantinas šalyje galioja jau nuo gruodžio vidurio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.25; 12:30
Trumposios naujienos

Visoje Prancūzijoje nuo šeštadienio 18 val. pradės galioti komendanto valanda. Tokiu būdu siekiama kovoti su koronaviruso plitimu šalyje, ketvirtadienį paskelbė premjeras Jeanas Castexas.
 
Ši priemonė galios mažiausiai dvi savaites, teigė premjeras. Anksčiau daugumoje šalies teritorijų iš namų buvo draudžiama išeiti po 20 val., o keletoje koronaviruso labiausiai paveiktų vietų jau galiojo komendanto valanda nuo 18 val.
 
Premjeras teigė, kad naujų atvejų po švenčių, kaip baimintasi, smarkiai nepadaugėjo, tačiau sveikatos situacijai pablogėjus nedelsiant būtų įvesti nauji koronaviruso apribojimai. Situacija Prancūzijoje yra valdoma, tačiau vis dar labai trapi, teigė jis.
 
Mokyklos šalyje ir toliau lieka atviros, tačiau sportuoti patalpose buvo ir vėl uždrausta.
 
Spaudos konferencijoje J. Castexas taip pat sakė, kad į Prancūziją iš ES nepriklausančių valstybių atvykstantys keliautojai turės pateikti neigiamą ne anksčiau nei prieš 72 val. atlikto koronaviruso testo rezultatą ir saviizoliuotis septynioms dienoms, o po jų pasidaryti dar vieną testą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.15; 03:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Iš valdančiųjų pusės vis dažniau pasigirsta perspėjimai dėl to, kad jeigu karantino sugriežtinimai neužtikrins padėties pagerėjimo, gali būti griebiamasi dar radikalesnių priemonių ir, tarkime, įvedama komendanto valanda. Ta pačia proga paprastai pastebima, kad komendanto valanda gali būti įvedama tik Seimui priėmus įstatymą dėl Nepaprastosios padėties šalyje paskelbimo.  

Kita vertus, kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, didelė dalis tų  laisvo judėjimo laike ir erdvėje apribojimų, kuriuos bendrai paėmus vadiname komendanto valanda, mūsų padangėje jau galioja, taigi neaišku – kodėl tokių apribojimų dar didesnio sugriežtinimo ir pratęsimo į naktinį laiką užmanymas turi būti siejamas su nepaprastosios padėties įvedimu mūsų šalyje? Jeigu tai yra tik verbalinis nesusipratimas, komendanto valandą pavadinkime kraštutinai apriboto judėjimo ar sustiprintos ramybės valanda – ir baigtas kriukis!

Šioje neprastoje situacijoje daug ką paaiškina naujosios Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, kuri, kaip išaiškėjo, nenulaiko liežuvio ir yra linkusi prasiplepėti labiau nei reikėtų interviu apie karantino metu iškylančias teisines kolizijas (delfi.lt; „Apie planą, kurio įvedimo geriau neprisišaukti: išeiti iš namų būtų galima tik su leidimais, lauktų ir kiti ribojimai). Ogi naujoji Lietuvos politikos žvaigždė, ilgiau nepalaukusi, skelbia, kad dalinės nepaprastosios padėties nebūna, taigi, įvedus nepaprastą padėtį, kartu su judėjimo apribojimo nuostatų paketu, vadinamu komendanto valanda, gali būti ribojami susirašinėjimai, privataus gyvenimo slaptumas, būsto neliečiamumas ir kitos žmogaus konstitucinės teisės.

Ne. Ne. Ne

Kaip  galima įsivaizduoti, su komendanto valandos paskelbimu mes kaip būtiną priedą turėtume gauti cenzūros įvedimą, žodžio ir sąžinės laisvės apribojimus, jeigu ne šaudymą vietoje pagal karo meto įstatymą. Tačiau nevalingai kyla klausimas – ar, tarkime, susirašinėjimo elektroninėje erdvėje slaptumo garantijų panaikinimas gali  padėti efektyviau kovoti prieš pandemiją, užkardinti viruso plitimo kelius? Jeigu taip būtų, tai reikėtų uždrausti ir nuotolinį bendravimą, kur tarpsta visa galybė truputėlį kitokios prigimties virusų.

Kad ir kaip ten būtų, žodžio laisvės užtikrinimas greičiau yra kovos prieš pandemiją sėkmės laidininkas nei trukdis, nežiūrint to, jog valdžioje užsibarikadavusiems ne visados patinka žmonių priekaištai, taip pat ir išsakomos pastabos dėl padarytų klaidų, bandant įveikti pandemijos sunkumus (kai žodis „ekspertas“ tampa parazitiniu, be saiko kartojamu žodžiu, galima daryti prielaidą, kad tokioje verbalinio nuopuolio aplinkoje demokratijos refleksai jau yra didesniu ar mažesniu laipsniu pažeisti).

Kaip atrodo, E. Dobrovolska yra įsitikinusi, jog negali būti pusinės neprastosios padėties, panašiai kaip moteris negali būti nėščia tik iš dalies, trupučiuką, nepilna apimtimi. Kitas klausimas, ar toks įsitikinimas kyla iš kvailumo, ar yra blogos valios užkrešėjimo pasekmė? Tarkime, šiuo atveju buvo norima tik pagąsdinti, panašiai kaip tėvai perspėja vaikus dėl gręsiančios bausmės už nepaklusnumą (valdžia yra tėvai ar dievai, o  Dobrovolska – didžioji motina?). Tačiau net ir geriausiu atveju tokie papezėjimai žemina Lietuvos valstybę, užtraukia šešėlį naujajai valdžios koalicijai, taigi  E. Doblovolskos bendražygiai tarsi ir patys turėtų būti suinteresuoti, kad  naujoji Teisingumo ministrė savo gražbylystės dovanomis su populiacija dalintųsi kuo rečiau.

Evelina Dobrovolska. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Informacinių technologijų išplitimo eroje net ir giliausius demokratinius instinktus turinčios šalys kartais ima ir pradeda dreifuoti totalitarizmo ar kvazitotalitarizmo linkme. Neprarandame vilties, kad svarbiausias priešnuodis prieš tokias patologines tendencijas yra politinės kultūros išplėtojimas,  kai, stojant prieš apsinuoginusius antidemokratinius refleksus, tos pačios politinės kultūros esame įpareigojami kalbėti nekultūringai.

Kur nuves Tėvynės Sąjungos kelias, išėjus obuoliauti su Laisvės partija? Žinia, apie dabartinės konsistencijos Lietuvos konservatorius  geros valios žmogui nesunku bus pasakyti ir daug gero, tačiau kalbėti apie jų demokratinius instinktus gali tik nepataisomas anekdotų pasakotojas.

2020.12.22; 15:10  

Trumposios naujienos

Albanijos sostinėje per protestą prieš policijos smurtą kilo riaušės. EPA-ELTA nuotr.

Albanijos sostinėje Tiranoje trečiadienį per protestą prieš policijos smurtą kilo riaušės, sužaloti keli žmonės. Šimtai demonstrantų susirinko Tiranos centre, nepaisydami su koronaviruso pandemija susijusios komendanto valandos. Kai kurie protestuotojai svaidė į vyriausybės pastatus ir policiją akmenis bei kitus daiktus.
 
Protestą paskatino tai, kad diena anksčiau policija nušovė 25 metų amžiaus vyrą.
 
Antradienį Albanijoje policijos pareigūnai mirtinai pašovė Klodianą Rashą, kuris pažeidė komendanto valandą, įvestą, siekiant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą. Policija tvirtina, kad K. Rasha buvo ginkluotas.
 
Protesto metu grupė žmonių bandė šturmuoti Vidaus reikalų ministerijos pastatą ir premjero Edi Ramos biurą.
 
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, mažiausiai 10 žmonių kreipėsi medicininės pagalbos. Be kita ko, vienas policininkas patyrė sunkią akies traumą ir buvo operuojamas.
Albanijos sostinėje per protestą prieš policijos smurtą kilo riaušės. EPA-ELTA foto
 
Riaušių metu suniokoti keli policijos automobiliai bei Kalėdų eglutė priešais vyriausybės kompleksą.
 
Protestuotojai nešė plakatus su užrašu „Aš esu Klodianas“ ir „Teisingumas Klodianui“ bei ragino vidaus reikalų ministrą Sanderį Lleshają atsistatydinti. Premjeras E. Rama šiuo metu yra išvykęs į JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.10; 13:02
Aktualijos

Visiškai sumažinti mobilumą – esminė sąlyga, kuri leistų užtikrinti užsikrėtimų koronavirusine infekcija (COVID-19) kreivės lūžį žemyn, rodo epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys. Todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) siūlo griežtinti karantino sąlygas, numatant ribojimus ne pirmo būtinumo prekėmis prekiaujančiuose prekybos centruose, taip pat užtikrinti, kad nuotoliniam darbui, kur įmanoma, būtų teikiamas prioritetas, įskaitant ir privatų sektorių. Be to, siūloma svarstyti galimybes vyresniųjų klasių mokinius mokyti tik nuotoliniu būdu.
 
Tokie siūlymai teikiami, atsižvelgus, kad lapkritį atvejų, kai žmonių užsikrėtimo aplinkybių nustatyti negalima, sudarė daugiau nei trečdalį visų fiksuotų atvejų skaičiaus, sakoma NVSC pranešime. Paprastai tariant, šis skaičius indikuoja, kad virusas visuomenėje yra paplitęs taip, kad dabartinės priemonės nėra veiksmingos, nes žmonių tarpusavio kontaktas vyksta taip pat aktyviai, kaip vyko prieš karantiną, tik jau kitoje aplinkoje.
 
Pasak NVSC direktoriaus Roberto Petraičio, nepaisant atsekamų viruso kelių, dabar galiojančios priemonės rezultatų neduoda. Dėl to būtinos tokios, kurios leistų svariai sumažinti žmonių tarpusavio bendravimą, t. y. garantuotų mažiau kontaktų ir apčiuopiamą naudą juos izoliuojant.
 
„Šiuo metu galime kalbėti apie tai, kad karantinas toks, kokį jį turime, pristabdė infekcijos plitimą ta prasme, kad nebeturime to eksponentinio augimo, kurį stebėjome kelias savaites prieš tai, bet du tūkstančius atvejų per dieną perkopiantis skaičius nėra ta tendencija, kai galėtume įžvelgti infekcijos slūgimą artimiausioje ateityje. Todėl dabar turime imtis itin griežtų priemonių, jei norime greito rezultato“, – sako R. Petraitis.
 
NVSC siūlo įstaigose ir įmonėse darbą organizuoti ir klientus aptarnauti nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje, taip darbą organizuojant ir privačiame sektoriuje. Siūloma riboti nebūtinų prekių pardavimą prekybos centruose, uždraudžiant prekybą, išskyrus maisto ir kitų būtinų priemonių (vaistinės, optikos, veterinarinės vaistinės ir pan.), skatinant prekių įsigijimą nuotoliniu būdu. Parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose ir teritorijose šalia jų, anot NVSC specialistų, turi būti užtikrinamas 15 kv. m arba 20 kv. m prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo.
 
Taip pat siūloma svarstyti galimybę vyresnių vaikų ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu, neformalųjį vaikų, suaugusiųjų švietimą ir neformalųjį profesinį mokymą irgi vykdyti nuotoliniu būdu arba stabdyti. Siūloma uždrausti žmonių susibūrimus privačioje aplinkoje, išskyrus gyvenančius kartu vieno namų ūkio narius.
 
NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės teigimu, jeigu 90 proc. atvejų ištiriama arba, paprastai tariant – nustatomos žmonių užsikrėtimo aplinkybės, vertinti, kad nežinome viruso kelių, yra tiesiog neteisinga.
 
„Tiesa nemaloni, bet yra tokia, kokia yra. Žmonės nesumažino kontaktų, tik perkėlė juos į kitas aplinkas. Dabar atrodo, kad visi renkamės tą stručio politiką, kai patyliukais švenčiame namuose, patyliukais ruošiamės sodybose su draugais sutikti šventes, bet viešai stebimės, kodėl infekcijos atvejų skaičius kopia aukštyn. Visi esame pavargę nuo nežinios, nuo ribojimų, galų gale – nuo baimės dėl savęs ir savo mylimų žmonių sveikatos ir gyvybės. Tačiau tai ne priežastis maskuoti problemą“, – sako R. Lingienė.
 
NVSC primena, kad dar spalio viduryje rekomenduota Vilniaus mieste laikinai riboti aktyvaus laisvalaikio veiklas uždarose patalpose, įvertinus, kad jų metu negali būti užtikrintas kvėpavimo takus apsaugančių priemonių dėvėjimas, pavyzdžiui, grupines sporto treniruotes, šokių, dainavimo studijų veiklą, bei trumpinti barų darbo laiką. Tačiau į tokius siūlymus nebuvo atsižvelgta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.17.05; 00:30
Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Kovodama su koronavirusu, Turkijos valdžia priėmė sprendimą įvesti komendanto valandą šiokiadieniais. Tai pirmadienį pranešė šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
 
„Šiokiadieniais nuo 21 val. iki 5 val. įvedami ėjimo iš namų apribojimai Komendanto valanda taip pat galios nuo penktadienio 21 val. iki pirmadienio 5 val. Tad šeštadienį ir sekmadienį mes visi būsime namie“, – pabrėžė jis.
 
Be to, Turkijoje bus ribojamas maisto prekių parduotuvių ir prekybos centrų lankytojų skaičius. Įeinant į juos bus nuskaitomi QR kodai, jau praminti „sveikatos kodais“.
 
R. T. Erdoganas paragino šalies gyventojus nekviesti į namus svečių, taip pat nešvęsti Naujųjų metų.
 
Covid-19 Turkijoje pirmą kartą buvo diagnozuotas kovo 10 d. vietos gyventojui, grįžusiam iš Europos. Iki šiol infekuotųjų skaičius šalyje viršijo 494 tūkst., mirė 13 558 žmonės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 06:14
Aktualijos

Apribojimai. Slaptai.lt nuotr.

Laikinasis premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad karantino režimas duos rezultatų ir šalyje nereikės įvesti vadinamosios komendanto valandos. Vis dėlto jis pabrėžia, kad, jeigu toks poreikis ir būtų, sprendimus tikriausiai priimtų nauja Vyriausybė.
 
„Mes tikrai tokios galimybės nesvarstome, tai turėtų būti Seimo sprendimas ir tik esant nepaprastajai padėčiai. Įvedus vadinamąją komendanto valandą, su nepaprastąja padėtimi įsiteisina visai kitoks teisinis režimas, ribojamos pilietinės ir politinės teisės bei laisvės. Greičiausiai tai jau turėtų būti Seimo sprendimas ir, jei tokie sprendimai būtų priimti, tai įgyvendintų nauja Vyriausybė“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
 
Pasak jo, tikimasi, kad karantino režimas parodys teigiamą tendenciją ir atvejų mažės. Jeigu situacija toliau liks sudėtinga, kalbėjo S. Skvernelis, laikinoji Vyriausybė galvos apie naujas priemones. Komendanto valandos įvedimas, patikino laikinasis premjeras, nebūtų svarstomas.
 
„Nebeturime eksponentinio atvejų augimo. Tikimės, kad skaičiai turėtų parodyti karantino tendenciją, ar tos priemonės, kurios yra, davė aiškių, ilgalaikių rezultatų. Jei ne, reikės galvoti apie papildomas priemones, nekalbant apie komendanto valandą, kurios leistų mažinti mūsų mobilumą, išlaikyti socialinę distanciją, mažinti mūsų bendravimą ir lankymąsi viešose vietose“, – teigė S. Skvernelis.
 
„Tokie klausimai yra darbotvarkėje, bet kol kas tikimės, kad jų nereikės įvedinėti“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.25; 18>13
Trumposios naujienos

Dėl koronaviruso pandemijos Liuksemburgas nuo penktadienio įveda naktinę komendanto valandą. Šalies parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymą, anot kurio, gyventojai nuo 23.00 iki 6.00 val. turi likti namuose. Išimtys taikomos tik vykstant į darbą ar pas gydytoją. Taip pat leidžiama kilometro spinduliu nuo gyvenamosios vietos vedžioti šunis.
 
Parlamentas priėmė ir daugiau ribojimų: restorane ar namuose be kaukių gali susitikti ne daugiau kaip keturi asmenys. Jei žmonių yra daugiau, dėvėti kaukę privalu. Šie suvaržymai galios iki metų galo, komendanto valanda – kol kas iki lapkričio pabaigos.
 
Naujų koronaviruso infekcijų skaičius daugiau kaip 600 000 gyventojų turinčioje šalyje praėjusią savaitę, lyginant su savaite anksčiau, išaugo 265 proc. iki 3 400.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.30; 00:03
Trumposios naujienos

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius. EPA – ELTA nuotr.

Po naktį į trečiadienį vykusių masinių protestų Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius atšaukė jo paties dėl koronaviruso pandemijos paskelbtus judėjimo ribojimus. „Neabejotinai bus naujų priemonių Belgrade, tačiau komendanto valandos nebus“, – sakė jis. Vyriausybės krizės štabas detales ketina paskelbti ketvirtadienį.
 
A. Vučičius antradienį paskelbė, kad vyriausybė dėl pastaruoju metu smarkiai išaugusių užsikrėtimų koronavirusu skaičiaus skelbs komendanto valandą, kuri galios nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto. Tai sukėlė milžiniškus protestus. Tūkstančiai žmonių susirinko prie parlamento Belgrado centre.
 
Nedidelė grupė demonstrantų trumpam buvo įsiveržusi į pastatą. Policija išvaikė protestuotojus panaudojusi ašarines dujas. Oficialiais duomenimis, buvo sulaikyti 23 žmonės. 43 policininkai ir virtinė demonstrantų buvo sužeisti.
 
Ekstremalios padėties metu nuo kovo vidurio iki gegužės pradžios vyriausybė su pandemijos plitimu kovojo judėjimo ribojimais. Jie galiojo naktimis ir savaitgaliais. Infekcijų skaičiai tada pastebimai sumažėjo.
 
Tačiau jau daugiau kaip dvi savaites virusas kasdien vėl patvirtinamas 300 žmonių. Ypač pandemija siautėja sostinėje Belgrade. A. Vučičius antradienį sakė, kad ligoninės Belgrade jau pilnos pacientų. Trečiadienį vėl pranešta apie 357 naujus ligos atvejus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.09; 08:00
Gordijo mazgas

Jamesas Mattisas ir Donaldas Trampas

Buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldo Trumpo administracijoje Jamesas Mattisas, vadovavęs Pentagonui nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų gruodžio, sukritikavo prezidentą už protestuotųjų vaikymą ir pareiškimus apie galimą ginkluotųjų pajėgų panaudojimą tvarkai atkurti.
 
Dimisijos generolo nuomone, kurią jis trečiadienį išdėstė žurnalui „The Atlantic“, D. Trumpas skaldo šalį, o jo veiksmai yra pasityčiojimas iš konstitucijos.
 
„Donaldas Trumpas – pirmasis prezidentas per mano gyvenimą, kuris nemėgina suvienyti Amerikos piliečių, net nesideda tai darąs, o stengiasi mus suskaldyti, – teigia J. Mattisas. – Mes matome trejų metų kryptingų veiksmų, trejų metų be brandaus vadovavimo padarinius. Mes galime susivienyti be jo, remdamiesi stipriaisiais mūsų pilietinės visuomenės bruožais“.
 
Pasak generolo, protestuotojai pagrįstai reikalauja vienodo teisingumo visiems. „Tai sveikas ir vienijantis reikalavimas. Mūsų dėmesio neturėtų atitraukti nedidelis įstatymo pažeidėjų skaičius, – pareiškė jis. – Protestuose dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaujančių, kad mes gyventume vadovaudamiesi vertybėmis“. „Mes turime patraukti atsakomybėn tuos iš administracijos, kurie šaipysis iš mūsų konstitucijos“, – pabrėžė J. Mattisas.
Los Andžele – neramumai. EPA – ELTA nuotr.
 
„Aš daviau priesaiką saugoti ir ginti konstituciją. Bet niekada nemaniau, kad tokią pat priesaiką davę kariai bus siunčiami pažeidinėti savo bendrapiliečių konstitucinių teisių“, – sakė buvęs Pentagono vadovas. Jis pavadino protestuotųjų išvaikymą Lafayette`o aikštėje priešais Baltuosius rūmus piktnaudžiavimu valdžia.
 
Kaip pareiškė J. Mattisas, Amerikos miestai neturi tapti konfrontacijos arena, o kariškiai turi būti pasitelkiami tik gubernatorių prašymu ir labai retais atvejais. „Už viešosios tvarkos palaikymą turi atsakyti valstijų ir miestų vadovai, kurie geriau pažįsta savo gyventojus“, – įsitikinęs generolas.
 
Pastarosiomis dienomis daugelyje valstijų vyksta masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties Mineapolyje. Maždaug 40-yje šalies miestų, tarp jų – Vašingtone ir Niujorke, įvesta komendanto valanda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.04; 08:16
Atsargiai

Mineapolyje – riaušės. EPA – ELTA nuotr.

Nepaisant to, kad JAV Mineapolio mieste buvo paskelbta komendanto valanda, žmonės ir toliau protestavo po to, kai suėmimo metu dėl policininko veiksmų gegužės 25 d. mirė juodaodis vyras, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Mineapolyje, Minesotos valstijoje, žmonės ketvirtą dieną iš eilės protestavo dėl 46 metų George‘o Floyd‘o mirties policijos rankose.
 
Nors policininkui buvo pateikti įtarimai dėl trečiojo laipsnio nužudymo, neramumai tęsėsi ir toliau.
 
Vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip pareigūnas Derek‘as Chauvin‘as klūpojo atsirėmęs keliu į G. Floyd‘o kaklą, kuris maldavo jį paleisti ir sakė negalįs kvėpuoti. Netrukus po to vyras mirė.
 
Prokuroras Mike‘as Freeman‘as spaudos konferencijos metu sakė, kad įtarimai pareigūnui buvo pareikšti daug greičiau nei bet kuriam kitam policininkui.
 
Už trečiojo laipsnio nužudymą Minesotos valstijoje gresia maksimali 25 metų įkalinimo bausmė.
 
D. Chauvin’as buvo suimtas dar prieš prokuroro spaudos konferenciją. Jam skirtas 500 000 JAV dolerių užstatas.
 
Tuo metu generalinis prokuroras William‘as Barr‘as sakė, kad Teisingumo departamentas ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) vykdo nepriklausomą tyrimą, kad būtų nustatyta, ar buvo pažeisti federaliniai civilinės teisės įstatymai.
 
Dėl mirtimi pasibaigusio juodaodžio vyro suėmimo neramumai kilo ne tik Mineapolyje, kur buvo plėšiamos ir deginamos parduotuvės, bet ir kituose JAV miestuose.
 
Minesotos gubernatorius Tim‘as Walz‘as spaudos konferencijos metu penktadienį ragino žmones nutraukti smurtą ir atkurti tvarką.
 
Tuo metu Mineapolio meras Jacob‘as Frey‘us nuo 20 val. įvedė komendanto valandą, kuri galios ir savaitgalį. Tačiau žiniasklaida transliavo vaizdus, kuriuose matomi nurodymus pažeidinėjantys demonstrantai.
 
Penktadienį protestai kilo ir Atlantoje, kur demonstrantai užpuolė naujienų kanalo CNN būstinę. CNN transliacijoje buvo matyti, kaip žmonės mėtė daiktus į policijos pareigūnus, saugojusius įėjimą į pastatą.
 
Protestuotojai taip pat nuniokojo Atlantoje esantį koledžo futbolo šlovės muziejų.
 
Žmonės į gatves išėjo ir Teksaso valstijos Hiustono mieste, kurio meras Sylvester‘is Turner‘is penktadienį ragino gyventojus likti namie dėl jų pačių saugumo.
 
JAV prezidentas Donaldas Trumpas tviteryje protestuotojus išvadino „banditais“ ir perspėjo juos, kad „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“.
 
Pastarasis jo pareiškimas buvo itin kritikuojamas, o socialinės žiniasklaidos tinklas „Twitter“ prezidento žinutę pažymėjo įspėjimu, kad jis skatina smurtą.
 
Vėliau penktadienį D. Trumpas sakė susitikęs su G. Floyd‘o šeima ir teisinosi dėl savo komentarų.
 
Prezidentas teigė nežinojęs, kad 1967 m. Majamio policijos vadas pavartojo lygiai tokius pačius žodžius – „prasidėjus plėšimams prasideda ir šaudynės“ – bandydamas pateisinti smurtą juodaodžių kvartaluose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 08:48
Politinės intrigos

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Puota maro metu – taip apibrėžčiau kai kurių politikų ir šiaip visuomenės veikėjų, kartais net labai garsių, norą pelnyti politinių taškų ar pasirodyti itin nuovokiais, „liapsusus“ (žinau, šis žodis lietuvių kalboje nevartotinas ir reiškia „didelę žioplą kalbos ar logikos klaidą“).

Antai, konservatorių ir opozicijos lyderis G. Landsbergis, kurio politinį kursą šiaip palaikau, staiga iškišo galvą iš ambrazūros ir leptelėjo, kad reikia „keisti vadovaujančius žmones, KAM ministrą Karoblį paskirti operacijų centro vadovu vietoj Verygos, laboratorijos vadovas Zimnickas turi trauktis, Vyriausybės vadovas pripažinti, kad buvo klaidų ir svarbiausia – nustoti meluoti“…

Nei daugiau, nei mažiau – pakeisti, nuimti, likviduoti!

Motyvas? Reagentų ir apsaugos priemonių įsivežimo operacija labai pavėlavo, dėl to kenčia tauta, ypač medikai, ir plečiasi viruso pažeistos zonos. Dėl to kaltas Sveikatos apsaugos ministras. Priedo – dar ir laboratorijos vedėjas. Ir, žinoma, premjeras, kuris dėl žinomų priežasčių nėra ypač viešas asmuo šiuo metu. Girdi, JAV ir Vokietija „įsigyja viską, kas yra pagaminama“…

Opozicijos lyderiui neįdomu, kad, kilus protrūkiui Uhane, dar niekas negalėjo tiksliai numatyti pandemijos bangos ir iš anksto užsakyti milijonus reagentų ir apsaugos priemonių. ES siūlė pirkti reagentus drauge, bet, pateikus paraiškas, jos buvo peržiūrimos pagal neaiškius kriterijus, matyt, pagal tai, kaip bendrijos šalyse sparčiai plinta virusas ir valstybių gyventojų skaičių. Ne vieną kartą buvo kartota, kad visos užkrėstos šalys dalyvauja pirkimuose, ir Lietuva čia negali prilygti JAV ar Vokietijai.

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prie opozicijos prisijungia Medikų sąjūdžio vadovė, reikalaujanti – pati nežinodama ko – lyg nepaprastosios padėties, lyg karinio valdymo, lyg visa ko uždraudimo…

A.Veryga, kuris praėjusį savaitgalį trumpam buvo gavęs atopūtį, LRT radijui sako, kad nesiveržia niekam vadovauti, ir opozicijos lyderį ragina nepolitikuoti, artėjant Seimo rinkimams spalį.

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Aišku, G. Landsbergiui yra daug pritariančių. Pastaruoju metu labai populiarūs tapo medicinos mokslininko Vytauto Kasiulevičiaus pasisakymai. Iš tiesų, ramus, dalykiškas ir gana kritiškas mediko tonas negali nepatraukti.

Bet štai jis imasi mesijo vaidmens ir didžiuojasi, neva anksčiau perspėjęs, kad įtariamų pagavus virusą skaičius Lietuvoje netrukus pasieks 500… Na, pranašo nuopelnas čia nedidelis. Koronaviruso šuolis po pasaulį tik auga.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Bet jis antrina opozicijai ir siūlo, kad vadovauti COVID-19 operacijai Lietuvoje turi kariškis, turintis karinių operacijų ir jų planavimo patirties. Medikai – tik jo pagalbininkai. Vadinasi, vietoj A. Verygos geriau R. Karoblis, vietoj S. Čaplinsko – dar koks pulkininkas su „partupėja“. „Politikai, viceministrai, lengvos karjeros profesūra turi aplenkti šią zoną ir užsiimti savo reikalais…“ – rašo jis „Facebook“ paskyroje.

Gerą atsaką tokiems pasiūlymams paskelbė apžvalgininkai Audrius Bačiulis ir Vytautas Sinica. Jie tikina, kad kiekvienas turi daryti tai, ką gerai išmano. Lietuvoje neįvesta nepaprastoji ar karo padėtis, kai paralyžiuojama visa ūkinė veikla, įvedama komendanto valanda ir gatvėse pasirodo automatininkai. Kariškiai jau dabar teikia medikams pagalbą. Pastarieji iš tiesų dirba titanišką darbą, ir juos nustumti už nugarų generolams – reikštų perversmą krizės metu. Ne veltui profesorių V. Kasiulevičių šio įrašo autoriai vadina „Dvaro mediku“ (jis yra Grybauskaitės ir Skvernelio asmeninis gydytojas). Žiūrėk, ir pats profesorius įsmuks į kokį postą…

Visas šis biurokratinis erzelis tik įpila žibalo į ugnį. Sunkiu metu reikalinga rimtis, o ne postų perstumdymai, į gatves išvedant kariuomenę. Tai sukeltų dar didesnę įtampą visuomenėje. O gal kažkas nori pasinaudoti koronavirusu artėjant rinkimams? Jeigu jie iš viso įvyks…

2020.03.23; 12:30

Aktualijos

Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Seimo valdyba ketina svarstyti Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio siūlymą dėl nepaprastosios padėties šalyje įvedimo.
 
Praėjusią savaitę valdybos posėdyje kalbėjęs Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo.
 
Todėl jis pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastąją padėtį valstybėje.
 
„Mes gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės teisininkų paaiškinimus. Manau, kad pasitarsime, koks kelias turėtų būti, nes niekas nenori, kad valstybei būtų blogiau, o nori, kad būtų geriau. Asmeniškai manau, kad ir šitoje situacijoje, esant karantino sąlygoms, Vyriausybė viską pajėgia daryti taip, kaip reikalinga. Iš tikrųjų mes pasitarsime šiuo klausimu taip pat“, – Eltai sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Kaip ELTA jau skelbė, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Lietuvoje nėra tokios situacijos, jog reikėtų Seimui skelbti nepaprastąją padėtį.
 
„Pagal Konstituciją nepaprastoji padėtis gali būti įvesta tik tais atvejais, kai iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai (144 str.). Tokios situacijos Lietuvoje nėra, vadinasi, nepaprastoji padėtis negali būti įvesta, – Eltai yra sakęs V. Sinkevičius.
 
Pasak jo, Vyriausybė paskelbė karantiną pagal Užkrečiamųjų ligų įstatymą, kurį pats Seimas ir yra priėmęs.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 00:30
Trumposios naujienos

Parodų centre įrengta ligoninė. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad šiuo metu šalyje užsikrėtusiųjų koronavirusu yra 28,5 tūkst., t. y. 3,5 tūkst. daugiau nei prieš dieną. Tuo metu mirusiųjų skaičius pasiekė 1 720.
 
Pasak ministerijos, mirčių nuo koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos skaičius per pastarąją parą išaugo apie 30 proc.
 
Šiuo metu Ispanija yra viena labiausiai nuo pandemijos kenčiančių valstybių. Situacija ypač sunki sostinėje Madride, kur, remiantis oficialia statistika, jau diagnozuota maždaug 10 tūkst. infekcijos atvejų ir užfiksuota 1 021 mirtis.
Ispanijos ligoninėje. EPA – ELTA nuotr.
 
Madrido valdžia nusprendė miesto šiaurėje įsikūrusiame parodų centre „Ifema“ įrengti laikiną ligoninę su 5,5 tūkst. lovų ir intensyvios terapijos įranga. Pirmasis pacientas į improvizuotą ligoninę paguldytas sekmadienį. Šalies ligoninės jau dabar vargiai susidoroja su ligonių srautais.
 
Prieš savaitę visoje Ispanijoje buvo paskelbta komendanto valanda, kurią iš pradžių planuota taikyti 15 dienų. Tačiau, turint omenyje epidemijos mastus šioje šalyje, priemonė tikriausiai bus pratęsti dar dviem savaitėms, iki balandžio 12 d. Tiesa, pirmiausia tokiam žingsniui turi pritarti parlamentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.22; 16:45
Politinės intrigosSkaitomiausios

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šiuo metu opozicijos lyderio pareigas einančio konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio užuominos apie galimybę valstybėje įvesti nepaprastąją padėtį neturi pagrindo. Pasak jo, tai tik priemonė, kurios G. Landsbergis griebėsi savo matomumui didinti.
 
R. Karbauskis savo socialinio tinklo „Facebook“ įraše pateikė aiškinimą, kodėl, jo nuomone, siūlymas įvesti nepaprastąją padėtį yra netinkamas. Jo teigimu, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama tik esant tam tikroms sąlygoms. O tokių, akcentuoja R. Karbauskis, šiuo metu nėra.
 
„Nepaprastoji padėtis pagal įstatymą gali būti įvedama tik tada, kai yra šios sąlygos: dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė Lietuvos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus kitų, mažiau žmogaus teises ribojančių, priemonių. Būdami dėkingi visuomenei už susiklausymą, rimtį ir rūpinimąsi silpniausiais jos nariais, galime konstatuoti, kad tokių sąlygų paskelbti nepaprastajai padėčiai, kurios ima reikalauti opozicija, nėra“, – feisbuke rašo „valstiečių“ lyderis.
 
„Antra, nesant nepaprastosios padėties sąlygų, jos įvedimas lemtų, kad žmogaus teisės imamos riboti be jokio pagrindo: nepaprastoji padėtis reikštų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose“, – pridūrė R. Karbauskis.
 
Politiko teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį, būtų varžomas žmogaus privatus gyvenimas, leidžiant kontroliuoti asmens susirašinėjimus ir pokalbius telefonu, neužtikrinamas būsto neliečiamumas, ribojama žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus. Galiausiai, pridūrė jis, būtų ribojama piliečių teisė burtis į partijas ir asociacijas, įvedama komendanto valanda.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Tai milžiniški teisių ir laisvių apribojimai, kurių įvedimas be pagrindo – t. y. be grėsmės konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai – ir net neišnaudojus kitų ekstremalios situacijos suteiktų priemonių, ne tik kad teisiškai neįmanomas, bet demokratinėje visuomenėje – ir nepriimtinas diktatūros pavyzdys. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tam nepritaria. Nerasdami nei teisinio, nei loginio tokių opozicijos reikalavimų paaiškinimo, kviečiame atsisakyti pigaus politikavimo, politiniu prioritetu padarant konstruktyvų, o ne destruktyvų, elgesį bei bendrą darbą užtikrinant Lietuvos žmonių gerovę ir interesus“, – rašo R. Karbauskis.
 
Pateikęs argumentus, R. Karbauskis kelia klausimą – kodėl G. Landsbergis užsiminė apie tokią idėją.
 
Senoviškas pabūklas. Slaptai.lt nuotr.

„Paklauskime savęs, kodėl nepaprastosios padėties įvedimo, nors tam nėra teisinio pagrindo, nori opozicijos lyderis konservatorius G. Landsbergis ir dėl to kreipiasi būtent į Seimo valdybą, kur V. Pranckiečiui „padedant“ opozicija turi daugumą? Ar ne dėl to, kad siekia turėti specialiąją komisiją Seime, kurios galimybę numato nepaprastosios padėties įstatymas ir kurią jis galėtų panaudoti kalboms, politikavimui ir savo asmeniniam matomumui didinti? Visi suprantame, kad Vyriausybės darbas tokiu atveju būtų paralyžiuotas, – užsivėlus diskusijoms Seime, supolitizavus kovą su pandemija, operatyvus sprendimų priėmimas žlugtų, o dėl to nukentėtų žmonės. Tokio scenarijaus Lietuvai tikrai nereikia!“ – rašo politikas.
 
Antradienį Seimo valdybos posėdyje opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis suabejojo, ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų, pavyzdžiui, dėl asmens teisių, verslo suvaržymo. Politikas pasiūlė atsiklausti teisininkų ir padiskutuoti Seimui, ar apskritai nereikėtų skelbti nepaprastosios padėties valstybėje.
 
Planuojama, kad, gavus teisininkų išvadas, apie tai bus kalbama Seimo valdybos posėdyje, o prireikus, gali būti inicijuojamas ir Seimo plenarinis posėdis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.19; 11:20
Trumposios naujienos

Dėl smurto protrūkio po balandžio 21-osios teroro aktų Šri Lankos vyriausybė vėl laikinai užblokavo socialinius tinklus, tarp jų – „Facebook“ ir „WhatsApp“. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi Šri Lankos valstybinės informacijos departamentu. 

Kaip informuoja agentūra, remdamasi liudininkais, sekmadienį salos vakaruose esančiame Čilau mieste po susižodžiavimo feisbuke kelios dešimtys žmonių apmėtė akmenimis mečetes ir parduotuves, priklausančias musulmonams. Vietos žiniasklaida taip pat pranešė apie kelis incidentus, įvykusius miesto apylinkėse naktį į pirmadienį.

Ankstesnis draudimas naudotis socialiniais tinklais, įvestas po virtinės sprogimų saloje, galiojo beveik 10 dienų, nuo balandžio 21-osios iki 30-osios.

Balandžio 21-ąją Šri Lankoje buvo įvykdyta didžiausia šalies istorijoje serija teroro aktų. Kolombe, Negombe ir Batikalojoje iš viso nugriaudėjo aštuoni sprogimai, daugiausia – katalikų bažnyčiose per Velykų pamaldas ir viešbučiuose. Naujausiais duomenimis, teroro aktai pareikalavo maždaug 250 žmonių gyvybių. 

Šri Lankos valdžios nuomone, šiuos išpuolius surengė šalies grupuotė „Jamaat al-Tawhid al-Watania“, kuri gali turėti ryšių su užsienio islamistinėmis organizacijomis. Iki šiol Šri Lankos pareigūnai sulaikė jau daugiau kaip 100 žmonių, kurie gali būti susiję su teroro aktais.

Stasys Gimbutis (ELTA)
Aktualijos

Lietuvos kariuomenei rengiantis tinkamai reaguoti į šiuolaikines grėsmes valstybės saugumui, į karines pratybas laipsniškai įtraukiama vis daugiau valstybinių jėgos struktūrų, savivaldybių darbuotojų, taip pat civilinių tarnybų. Siekiant tokiu metu užtikrinti sklandžią sąveiką tarp karių ir civilių, Lietuvos kariuomenėje atnaujinama karo komendanto pareigybė.

Lietuvoje ginkluotųjų pajėgų vado nurodymu bus paskirta 60 komendantų: tiek, kiek Lietuvoje yra savivaldybių. Didžioji dalis pareigybių jau užpildyta, tačiau potencialių kandidatų dar tebeieškoma. Reikalingi karininkai su atsargos kapitono, majoro ar pulkininko leitenanto kariniais laipsniais.

Šiandien tebevyksta reikiamų kandidatų į karo komendantus atranka, jų skyrimas į pareigas ir atrinktų pareigūnų rengimas. Kiekvienas atsargos karininkas, besirengiantis eiti karo komendanto pareigas, visų pirma, privalo atitikti kariuomenės keliamus reikalavimus, o vėliau atnaujina savo karinius įgūdžius bei žinias. Jiems numatyti kariniai Karo komendanto bei Rezistencijos kursai, kur pastarąjį praves Specialiųjų operacijų pajėgų specialistai. Dar komendantams reikės baigti nuotolinį Teisės kursą. 

Karo padėties metu, pagal vis dar galiojantį Karo padėties įstatymą, komendantas gali suvaržyti taikos metu mums įprastas teises. Naujame Karo padėties konstituciniame įstatyme, su kurio projektu galima susipažinti internete, nustatomas karo prievolininkų teisės išvykti iš Lietuvos apribojimas, supaprastinamas valstybės ar savivaldybės turto perdavimas – rekvizicija bei pakoreguoti kiti, karo metu itin svarbūs, punktai.

Vadovaujantis naujuoju Karo padėties įstatymo projektu, kuris turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų pradžios, karo komendantas kiekvienoje savivaldybėje, paskelbus karo padėtį, bus paskirtas nedelsiant. 

Karo komendanto pareigos Lietuvos kariuomenėje nėra naujiena. 1990-1992 m. Lietuvoje veikė Krašto apsaugos departamento (KAD) karo komendantūros. Jų užduotis buvo rūpintis KAD padalinių infrastruktūra, karių tarnybos ir gerovės klausimais, taip pat šaukti jaunuolius į kariuomenę, patruliuoti paskirtose teritorijose bei budėti objektuose, prisidėti prie to, kad okupacinės Rusijos armijos kariai kiek galima greičiau išsikraustytų iš Lietuvos. Komendantūrose veikė komendantiniai būriai, kuriuose privalomąją tarnybą atliko ir pirmieji atkurtos Lietuvos kariuomenės šauktiniai. Šios komendantūros buvo likviduotos prieš 26 metus, 1993-iųjų sausį. 

Istoriniai įvykiai liudija, kad karo komendantai tarpukariu buvo rimta jėga ir Pirmojoje Respublikoje, ypač pereinamuoju laikotarpiu. Karo komendanto pareigybė Lietuvos kariuomenėje atsirado nuo pat jos kūrimosi pradžios, 1918 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.14; 13:00