Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas dėl aukšto rango teisėjų galimų Konstitucijos pažeidimų ketvirtadienį kreipėsi į Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, laikinai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantį Aurelijų Gutauską ir laikinai Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einantį Vigintą Višinskį, prašydamas pateikti visą informaciją, susijusią su šių teismų teisėjų uždarbiavimu komercinėse verslo bendrovėse.
„Internetas užverstas firmų skelbimais, kad įmonės gali samdytis aukščiausio rango teisėjus savo renginiams, tai – visiškai nepriimtina. Teismų pirmininkų prašau pateikti visą informaciją, su kokiomis verslo bendrovėmis komerciniais ryšiais yra susiję šių teismų teisėjai, kokias pajamas iš jų ir už ką gauna, kokią įtaką tai turi teisėjų nešališkumui ir nepriklausomui bei skaidrumo principams ir kaip tokia veikla dera su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu teisėjams užsiimti komercine veikla”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius L. Kasčiūnas.
Seimo nario L. Kasčiūno teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos ir drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo.
Konstitucijos 108 straipsnis numato, kad Konstitucinio Teismo teisėjai gali būti pašalinti Seimo apkaltos proceso tvarka, o Konstitucijos 116 straipsnis sako, kad Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
Kaip pastebi L. Kasčiūnas, „Lietuvos ryto“ televizija šią savaitę paskelbė, kad Konstitucinio Teismo teisėja Daiva Petrylaitė, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, Apeliacinio Teismo teisėjas Artūras Driukas ir galbūt kiti teisėjai papildomai uždarbiauja privačiose bendrovėse, kurios vykdo komercinę veiklą, vesdami įvairius seminarus verslininkams, buhalteriams, įdarbinimo bendrovėms, net stambiems verslo koncernams.
Konstitucijos 113 straipsnis numato, kad „teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.“
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.07.16; 14:33
