Rusijos krikštas ir „teisingos“ orientacijos prievarta Ukrainai


Print

Kijevo Rusios krikšto 1025-osios metinės davė Kremliui dingstį pritraukti stačiatikių cerkvę į „slavų tautos“ liaupsinimą, rašo Vakarų žiniasklaida. Kijeve prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos stačiatikių cerkvės (RPC – Rossijskaja pravoslavnaja cerkov) patriarchas Kirilas vadovavo politiniam–religiniam „kryžiaus žygiui“, kurio tikslas – atitraukti Ukrainą nuo žaidimų su Europos Sąjunga ir įtvirtinti ją Maskvos įtakos sferoje.

Pilar Bonet laikraštyje El Pais spausdina du straipsnius. Viename „Rusija išnaudoja stačiatikių cerkvę „slavų tautos“ liaupsinimui“ sakoma, kad Rusios krikšto metinės suteikė Maskvai dingstį pabrėžti ryšius su Ukraina ir Baltarusija: iškilmės prasidėjo Maskvoje, tęsėsi Kijeve, o vėliau baigiasi Minske. Rusijos politinė valdžia ir bažnyčios hierarchai pabrėžia trijų šalių kultūros ir dvasios vienybę.

Šiandien RPC – viena iš turtingiausių Rusijoje organizacijų, be to, jai leista verstis komercine veikla, sakoma straipsnyje. Autorė pateikia skaičius, remdamasi filmu „Antrasis Rusios krikštas“, parengtu Maskvos Patriarchato: RPC turi beveik 33500 cerkvių ir 805 vienuolynus. Kai patriarchu tapo Kirilas, RPC pradėjo veikti energingiau ir stengiasi lyderiauti savo „kanoninėje teritorijoje“ – buvusios SSSR teritorijoje, – pažymi autorė.

P.Bonet taip pat mano, kad už iškilmių Rusios krikšto proga slypi „V.Putino suinteresuotumas reintegruoti posovietinę erdvę ir sustiprinti rusiškos visuomenės susitelkimą“. Interviu minėtam filmui V.Putinas priminė, kaip Stalinas kreipėsi į stačiatikių bažnyčią, kad suvienytų šalį prieš nacistinės Vokietijos spaudimą. 

Naujas elementas paminėtas V.Putino užsienio politikos koncepcijoje, – aktyvus cerkvės ir valstybės bendradarbiavimas, – atkreipia dėmesį autorė.

Antrajame straipsnyje, pavadintame „Prezidentas V.Putinas ir patriarchas pavergia Ukrainą“ sakoma, kad „šeštadienį Kijeve prezidentas V.Putinas ir RPC patriarchas Kirilas vadovavo politiniam–religiniam „kryžiaus žygiui“, kurio tikslas – įtvirtinti Ukrainą Maskvos įtakos sferoje“.

Bendras stačiatikių tikėjimas, o taip pat ekonominės integracijos nauda, ypač Rusijos naftos tiekimas sumažintomis kainomis – tokius „moralinius ir materialinius instrumentus naudoja Rusija, kad neleistų Ukrainai nukrypti į Vakarų pusę ir pasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su ES“. Kijevas planuoja pasirašyti tą susitarimą lapkritį, pažymi P.Bonet.

Kalbėdamas Kijeve, V.Putinas pavadino ukrainiečius ir rusus vientisa tauta ta prasme, kad jos paveldėjo vienas ir tas pačias vertybes, o taip pat pareiškė, kad Ukrainos ekonomika gali būti konkurencinga tik integravusis su Rusija.

„Iškilmės su Rusijos stačiatikių vėliava iššaukė nacionalistų, o taip pat liberalų susierzinimą“, – rašo P.Bonet, primindama „Laisvės“ („Svoboda“) partijos narių demonstracijas, o taip pat pranešimus apie žmonių iš Femen organizacijos sumušimus.

Trys Femen aktyvistės buvo pagrobtos šeštadienį Kijeve tuo metu, kai prezidentas V.Putinas, atvykęs vizito į Kijevą, paragino kaimynus integruoti dviejų šalių ekonomiką, sakoma agentūros AFP straipsnyje, paskelbtame laikraštyje Liberation.

Putinas pasinaudojo renginiais, skirtais Rusios krikšto 1025-osioms metinėms, kad dar kartą primintų dviejų tautų dvasinę vienybę ir paragintų partnerius ukrainiečius glaudesniam ekonominiam bendradarbiavimui, kuris pakeltų abiejų šalių ekonomikų konkurencingumą pasaulio rinkose.

„Mes visi dvasiniai įpėdiniai to, kas čia įvyko prieš 1025 metus, – pareiškė V.Putinas, turėdamas omenyje, kad kunigaikštis Vladimiras pakrikštijo Kijevo Rusią. – Ir ta prasme mes, be abejo, viena tauta“.

Iki viršūnių susitikimo „Rytų partnerystė“ Vilniuje lapkritį, per kurį ES ir Ukraina gali pasirašyti Asociacijos susitarimą, lieka ne tiek daug laiko, nurodo agentūra. Maskva jau daug metų stengiasi priversti Ukrainą, kuri blaškosi tarp Rusijos ir ES, atsisakyti europinės orientacijos.

Vietoj to Kremlius siūlo ukrainiečiams prisidėti prie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjungos.

V.Putino vizitą į Ukrainą Rusios krikšto 1025 metinių proga The New York Times korespondentė Sofja Kiškovski traktuoja kaip „bandymą išnaudoti bendrą dviejų šalių istoriją kaip argumentą suartėjimo naudai“ ir kaip „dar vieną rodiklį, kad Kremliaus ir RPC generalinė programa bendra ir kad jų ryšiai gilėja“.

Nors šeštadienį per pamaldas Vladimiras Putinas ir Viktoras Janukovičius stovėjo petys į petį, Rusijos ir Ukrainos santykiai nėra neapsiniaukę, pažymi S.Kiškovski. Dėl to kalti „Ukrainos bandymai apiforminti savo politinius ir ekonominius ryšius su Europos Sąjunga“ ir „kova dėl dujų vamzdynų“.

Šios iškilmės Rusios krikšto proga gausiai aptarinėjamos Rusijos politiniuose sluoksniuose ir žiniasklaidoje, rašo žurnalistė. Jos požiūriu, Rusijos valdžia remia cerkvę „kritikuojant Vakarų demokratiją ir pasaulietinę kultūrą, ypač homoseksualizmą“.

RIA Novosti nuotraukoje: Rusijos ir Ukrainos prezidentai Vladimiras Putinas ir Viktoras Janukovičius.

Informacijos šaltinis – Inopressa.ru

2013.08.01


Prisijunkite prie diskusijos