
Malmė, spalio 13 d. (AFP-ELTA). Tarptautinėje konferencijoje Švedijoje, kurioje dalyvavo daugiau kaip 400 politikos, religijos ir verslo atstovų, aidėjo raginimai kovoti su antisemitizmu.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į tarptautinę konferenciją „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“, kuri vyks Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) šių metų spalio 4 d.
Konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Lenkijos, Moldovos, Vengrijos.
Konferencija vyks anglų-lietuvių kalbomis. Įėjimas laisvas.
XXX
Tarptautinė konferencijos „Antikomunistinis pasipriešinimas Centrinėje ir Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo“
2019 m. spalio 4 d. Vilnius
Vieta: Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas, Žirmūnų g. 1F, Vilnius
Konferenciją organizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC)
9.30–10.00 Registracija
10.00–10.15 Sveikinimo žodis
Teresė Birutė Burauskaitė, LGGRTC generalinė direktorė
Dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius
Pirmininkauja
Dr. Arūnas Bubnys, (LGGRTC)
10.15–10.45 „Pogrindinė valstybė Lietuvoje: apraiškos, ištakos ir išvados“
Dr. Bernardas Gailius,
Vilniaus universitetas.
10.45–11.15 „Sovietų saugumo agentūrinės bylos apie partizanų vadą Joną Žemaitį-Vytautą“.
Dr. Darius Juodis,
LGGRTC
11.15–11.45 „Latvijos partizanų veiklos 1944–1953m. atspindžiai Latvijos valstybės archyvo dokumentuose“
Dr. Ainars Bambals,
Latvijos nacionalinis archyvas
11.45–12.15.
„Organizuotas Estijos ginkluotas pasipriešinimas prieš sovietus“
Martin Andreller,
Estijos istorinės atminties institutas
12.15–12.35 Diskusijos
12.35–13.10 Kavos pertrauka
Pirmininkauja
Ramona Staveckaitė-Notari (LGGRTC)
13.10–13.40 „Ukrainos sukilėlių armija Ukrainos išsivadavimo judėjime XX amžiuje“
Dr. Volodymyr Viatrovych.
Ukrainos tautinės atminties institutas
13.40–14.10 „Ginkluotas antikomunistinis pasipriešinimas Lenkijoje 1944–1956 m.“,
Prof. Rafal Wnuk,
Liubino katalikiškas universitetas.
14.10–14.40 „Pokarinis antisovietinis pasipriešinimas Baltarusijoje istoriografijoje ir žodinėje istorijoje“,
Prof. dr. hab.Aliaksandr Smalianchuk,
Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos studijų institutas.
14.40–15.10 „Antisovietinės pasipriešinimo grupės Moldovos SSR šiandieniniuose tyrimuose“,
Dr. Virgiliu Birladeanu,
Moldovos mokslų akademijos istorijos institutas,
Lumila Cojocari,
Moldovos valstybinis universitetas.
15.10–15.40„NATO, detantas ir 1956 m. Vengrijos revoliucija“,
Dr. Gusztáv D. Kecskés,
Humanitarinių mokslų tyrimo centro Istorijos institutas.
15.40–16.10
Diskusija
Informacijos šaltinis – LGGRTC
2019.09.30; 13:03
Artėjant 2019 m. vyksiantiems savivaldos rinkimams politines ambicijas reiškia dar viena kuriama jėga, kuri savo stiprybe laiko tai, kad neturi nei atpažįstamo vieno lyderio, nei konkrečios priklausomybės politinės kairės-dešinės žemėlapyje.
Trečiadienį naujienų agentūros ELTA konferencijų salėje savo viziją ir politines ambicijas savivaldos, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose deklaravo judėjimas „Junkis“. Pasak judėjimo steigėjų, iniciatyva jau artimiausiomis dienomis bus oficialiai įregistruota ir kaip visuomeninis komitetas, ir kaip asociacija.
Vieno iš judėjimo lyderių visuomenininko ir žurnalisto Sauliaus Povilaičio teigimu, nors rinkimai nėra pagrindinis buriamo judėjimo tikslas, „Junkis“ tikrai taikysis į Vilniaus miesto savivaldos politines pozicijas. Tačiau kartu neatmetė galimybės, kad bus bandoma dalyvauti ir kovoje dėl postų kituose miestuose. Politikas pabrėžė, kad savivaldos rinkimuose „Junkis“ aktyviai veiklą derins su kitais panašaus pobūdžio judėjimais. Jis neatmetė galimybės, kad „Junkis“ galėtų išreikšti palaikymą kitoms savivaldoje valdžios siekiančioms jėgoms, kurios, pasak jo, atitiks judėjimo vertybes.
Tačiau, akcentavo S. Povilaitis, strateginis „Junkis“ tikslas yra 2020-aisiais vyksiantys Seimo rinkimai. Todėl, pabrėžė jis, 2019 m. savivaldos rinkimai ir Europos Parlamento rinkimai bus puiki proga sustiprinti judėjimo pasiruošimą dalyvauti kovoje dėl kėdžių parlamente.
Judėjimo iniciatoriai sako, kad šiuo metu prie judėjimo prisijungė apie 100, o iniciatyvos brandulį sudaro apie 30 piliečių. Kartu, pažymėjo jis, „Junkis“ veiklą palaiko ir ne viena visuomeninė organizacija. Tačiau, pabrėžia vienas judėjimo lyderių S. Povilaitis, dalyvių ratas ilgainiui plėsis.
Jis deklaravo ambiciją pritraukti kitus visuomeninius judėjimus, politines jėgas bei „Junkis“ veikloje panorusius dalyvauti politikus. Tarp jų, teigė iniciatoriai, yra Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narys Algirdas Butkevičius, buvęs Seimo narys Artūras Paulauskas.
„Mes diskutuojame, Butkevičius yra vienas iš tų, su kuriais mes šnekamės. Kalbamės ir su kitais politikais, kalbamės ir su Artūru Paulausku, jis parodė daugiau noro su judėjimu susipažinti. Bendraujame ir su buvusiais bei esamais merais. Tad politikų (judėjime. – ELTA) bus tikrai, o kiek jie bus reikalingi – spręs pats judėjimas“, – kalbėjo S. Povilaitis.
Jis aiškino, kad kol kas „Junkis“ neturi vieno lyderio ar gerai atpažįstamo veido. Pasak jo, tikslingai tokio žmogaus ir nėra ieškoma. Visuomenininko teigimu, lyderis gali iškilti tik natūraliai.
„Jis turi natūraliai atsirasti ir gimti iš pačių. Nes formaliai vadovai bus, tačiau lyderis turėtų būti tas, kuris vestų, o ne gramzdintų“, – kalbėjo jis. Paklaustas, ar tokiu lyderiu galėtų tapti A. Butkevičius, „Junkis“ iniciatorius sudvejojo. Pasak jo, nepaisant to, kad A. Butkevičius yra simpatiškas politikas, pernelyg didelės jo asociacijos su konkrečia politine partija.
Pasak S. Povilaičio, judėjimą burti verčia ne viena priežastis. S. Povilaitis teigė, kad valdžia pernelyg stipriai įsikerojo visuomeniniame sektoriuje, o visuomenė pamiršo vertybes, kurias suformavo Baltijos kelias.
Judėjimo pozicija ideologiniame žemėlapyje nėra aiški. „Junkis“ iniciatoriai teigia, kad tikslingai siekiama atsiriboti nuo politinės kairės, dešinės ar centro pozicijų ir orientuotis tiesiog į Lietuvai aktualias vertybes bei „racionalumo ideologiją“.
„Kas dirba geriau – kairė ar dešinė ranka? Geriausias rezultatas – dirbant abiem rankomis. Stipriai ir užtikrintai. Gerai viską apsvarsčius ir susitarus“, – rašoma „Junkis“ idėjinėse gairėse. Todėl kviesdami jungtis prie judėjimo, akcentuoja iniciatoriai, politinė priklausomybė yra visiškai nesvarbi.
Nors teigiama, kad jungtis prie judėjimo yra kviečiami visi, visgi S. Povilaitis pabrėžė, kad tikrai nebendradarbiautų su antikonstituciškai veikiančiomis politinėmis jėgomis ar politikais, tarnaujančiais priešiškoms valstybėms. S. Povilaitis tarp tokių konkrečiai įvardino tik Algirdą Paleckį ir jo vadovaujamą „Frontą“.
Judėjimą kurti pasišovę visuomenininkai akcentuoja Lietuvos politikos lauke nesiliaujančias politines batalijas.
„Šiandien nebėra partijos, kurios nariai nebūtų susipykę ar susiskaldę. Socialdemokratai išsiskyrė, darbiečiai bei liberalai konfliktuoja tiek tarpusavyje, tiek su kitais. Konservatoriai ir tvarkiečiai – barasi ir kaltina vieni kitus. Politinė sistema išdraskyta, pasitikėjimas – dugne. Tačiau pasiekus dugną, yra nuo ko atsispirt“, – skelbia judėjimo iniciatoriai.
Judėjimo deklaruotose idėjinėse gairėse sakoma, kad bus siekiama atversti naują Lietuvos istorijos puslapį, kuriame nebus skandalų ir rietenų.
„Gana barnių. Junkimės, jei norime tvarkos mūsų valstybėje“, – aiškina judėjimo lyderiai.
Tarp judėjimo iniciatorių taip pat yra Vilniaus universiteto profesorius Dalius Serafinas, Vaikų retų ligų asociacijos prezidentas Danas Čeilitka, Mykolo Romerio universiteto docentas Andrius Stasiukynas, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos narys Vidmantas Striška, visuomenininkė kūrybininkė Gintarė Stokonytė.
Informacijos šaltinis ELTA
2018-11-07
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis lapkričio 1-2 dienomis dalyvaus Batumyje vykstančioje XII kasmetinėje Sakartvelo (Gruzijos) gynybos ir saugumo konferencijoje. Tai – didžiausias gynybai ir saugumui skirtas renginys. Jame, pasak Krašto apsaugos ministerijos, dalyvauja aukšto rango politikai, saugumo ir gynybos ekspertai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, akademikai ir spaudos atstovai.
Konferencijoje bus diskutuojama apie kintančią Juodosios jūros regiono ir globalią saugumo situaciją, naujas grėsmes ir iššūkius, pasirengimą atremti juos bei Sakartvelo kariuomenės transformaciją ir jos pasirengimą tapti NATO nare.
R. Karoblis lapkričio 1-ąją pasisakys trečioje diskusijoje, kurios tema – „Euroatlantinės bendruomenės iššūkiai – prisitaikymas prie kintančios saugumo aplinkos“. Kartu su ministru šioje ekspertų diskusijoje dalyvaus Jungtinės Karalystės, Turkijos, Gruzijos, Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) atstovai.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai kasmet kviečiami dalyvauti šioje gynybos ir saugumo konferencijoje. Taip pat renginyje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės atstovai, Seimo nariai.
Lankydamasis Batumyje R. Karoblis susitiks su Sakartvelo kolega, gynybos ministru Levanu Izorija ir jo pavaduotoja Lela Chikovani. Numatoma aptarti aktualius dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus ir Lietuvos paramą įgyvendinant Gruzijos gynybos reformą, taip pat ir esmines NATO ir Sakartvelo paketo iniciatyvas.
Ministras R. Karoblis pastarąjį kartą Gruzijoje lankėsi šių metų gegužės 25-27 dienomis, kai gynybos ministro L. Izorijos kvietimu dalyvavo Sakartvelo nepriklausomybės 100-mečio minėjimo renginiuose.
Lietuva remia Sakartvelo nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą, šalies narystės NATO ir ES siekius. Lietuva ir Sakartvelas gynybos srityje bendradarbiauja nuo 2001 m., kai buvo pasirašytas dvišalis susitarimas.
Informacijos šaltinis ELTA
2018-11-01
Šių metų birželio 7-8 dienomis Vilniuje vyks ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumui. Ta proga Lietuvos žurnalistų sąjunga planuoja surengti Vilniuje, o vėliau ir kituose regionuose, specialų renginį pavadinimu „Demokratijos pamoka valdžioms”.
Renginio idėja:
1. Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių redakcijos, kurių žurnalistai nuolat patiria spaudimą ar kitokį netinkamą elgesį iš valdžios žmonių (politikų, valdininkų), iki birželio 1 dienos atsiunčia LŽS adresu pirmininkas@lzs.lt trumpą problemos aprašymą (iki vieno puslapio) bei vieną parodai tinkamos kokybės fotografiją to asmens, kuris savo veikla trukdo žurnalistams veikti demokratijos ir pliuralizmo labui.
Continue reading „ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumo tematikai”
Gintaras Skapas, LŠDPS Vilniaus m. susivienijimo pirmininkas, savo pranešime “Papildomas ugdymas socializacijos kontekste. Socialinės pasekmės mokytojui ir švietimo sistemai” ypač pergyveno dėl naujų įstatymų, naujų nurodymų, lyg savaime atsiradusių pataisų, naujos koncepcijos. Jis teigė, jog susidaro labai įdomi linija, kuri vieningai siekia sunaikinti tai, ką iki šiol turėjome. Siūlomame švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte jis pasigedo gilesnės sociologinės, istorinės ir teisinės analizės. Pranešėjo nuomone, įstatyme yra dalykų, prieštaraujančių nuosekliam tautinės mokyklos koncepcijos įgyvendinimui. G. Skapas kalbėjo apie “netoliaregišką ir tiesmukišką pataikavimą Europos direktyvoms, siekiančioms kuo greičiau ištrinti Lietuvą iš Europos žemėlapio, paversti beveidžiais, o kartais ir belyčiais padarais krašto jaunuomenę”.
Continue reading „Valstybė skriaudžia meno ir muzikos mokyklas ( 3 )”