Karabacho konfliktas
Tbilisis, rugsėjo 1 d. (ELTA). Per naujus mūšius tarp Armėnijos ir Azerbaidžano į šiaurės vakarus nuo separatistinio Karabacho regiono, abiejų pusių duomenimis, būta žuvusiųjų ir sužeistųjų, praneša agentūra „Reuters“.
Armėnijos gynybos ministerija paskelbė, kad per apšaudymą netoli Sotko ir Norabako pasienio kaimų žuvo keturi jos kariai. Azerbaidžanas pareiškė, kad Armėnijai dronais atakavus pozicijas Kialbadžaro regione buvo sužeisti trys azerbaidžaniečių kareiviai.
Armėnija kaltina Azerbaidžaną netoli sienos telkiant karinius dalinius ir dronais bei minosvaidžiais apšaudant jos pozicijas. Azerbaidžanas neigia karių telkimą.
Jungtinių Tautų (JT) požiūriu, Karabachas priklauso Azerbaidžanui. Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m. regionas tapo konfliktų tarp abiejų Kaukazo kaimynių šaltiniu. Per susirėmimus prieš metus abiejose pusėse žuvo apie 300 karių.
Pastaruoju metu kilo ginčas dėl Karabache gyvenančių armėnų aprūpinimo vadinamuoju Lačino koridoriumi. Armėnija kaltina Azerbaidžaną uždarius vienintelį kelią į šią teritoriją.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 10 d. (Ukrinform-ELTA). Privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu konfrontacijos istorija dar nesibaigė.
Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Dar niekas nesibaigė, ir Prigožino – Šoigu istorija taip pat nesibaigė. O tai, kad (Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus) Gerasimovas pastaruoju metu bando imituoti veiklą, parodyti, kad yra gyvas, jaunas, žvalus ir t. t., taip pat byloja, jog jis bijo ir nerimauja dėl savo ateities“, – teigė pareigūnas.
A. Jusovas taip pat neatmetė galimybės, kad generolas Sergejus Surovikinas bus grąžintas į frontą.
Atsakydama į klausimą apie Rusijos karininkų nepasitenkinimą V. Gerasimovu, A. Jusovas teigė, jog jie supranta, kad idėja užpulti Ukrainą buvo visiškai idiotiška ir kad rusai nepasiekė jokių vadinamosios specialiosios karinės operacijos tikslų, o tai reiškia, kad bus ieškoma atpirkimo ožių.
„Ir kadriniai kariškiai, žinoma, jau pradeda suprasti, kad būtent jie yra ruošiamai šiam vaidmeniui. Jiems tai nepatinka, todėl jie bando kažkaip atsikirsti, atsimušti, kol kas patylomis, kuluaruose“, – sakė Ukrainos žvalgybos atstovas.
Gegužės 10 d. Vyriausioji žvalgybos valdyba pareiškė, jog vieši S. Šoigu, V. Gerasimovo ir J. Prigožino ginčai rodo, kad jie tarpusavyje aiškinasi, kas kaltas dėl pralaimėjimų Ukrainoje.
Palestiniečių ir Izraelio konfliktas. EPA-ELTA nuotr.
Jeruzalė, gegužės 4 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį okupuotame Vakarų krante Izraelio pajėgos nušovė palestinietę, pranešė Palestinos sveikatos ministerija, o Izraelio kariuomenė sakė, kad ji padūrė karį.
Ministerijos teigimu, 26 metų Iman Odeh buvo nušauta Huvaroje, į pietus nuo Nabluso, „kulkai pataikius į krūtinę“.
Izraelio kariuomenė pranešė, kad užpuolikė peiliu sužalojo karį, jis „lengvai sužeistas“ ir nuvežtas gydytis į ligoninę. Užpuolikė buvo „neutralizuota“, sakoma kariuomenės pranešime.
Ketvirtadienį smurtas pratrūko po kelių valandų, kai Izraelis surengė reidą Nabluse, per jį saugumo pajėgos nušovė tris palestiniečius, kaltinamus praėjusį mėnesį Vakarų krante nužudžius britų kilmės izraelietę ir dvi jos dukteris.
Šiais metais per Izraelio ir palestiniečių konfliktą jau žuvo 106 palestiniečiai. Oficialiais abiejų šalių duomenimis, per tą patį laikotarpį žuvo devyniolika izraeliečių, vienas ukrainietis ir vienas italas. Šie skaičiai apima ir kovotojus, ir civilius.
Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruojamas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 46 metų sostinės gyventoją D. B. pripažino kaltu pažeidusiu viešąją tvarką prie Vilniaus Katedros aikštėje eksponuoto Ukrainos kariuomenės sunaikinto tanko. Nuteistajam skirtas 30 parų areštas, praneša prokuratūra.
Ikiteisminis tyrimas dėl prie Vilniaus Katedros aikštėje eksponuoto tanko kilusio konflikto buvo pradėtas šių metų vasario 26-ąją. Tos dienos rytą, apie 10 val., nuteistasis D. B. ant tanko padėjo gėlių. Netoliese stovėjęs vyras padėtas gėles nuėmė nuo tanko ir numetė ant žemės. Tai pamatęs D. B., pažiūrėti eksponuojamo tanko susirinkusių žmonių akivaizdoje, puolė nukentėjusįjį ir sudavė jam į veidą. Nuo smūgio vyras parkrito. Jam atsikėlus nuo žemės, D. B. dar kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veido sritį.
Teisme konstatuota, kad įžūliu savo elgesiu ir veiksmais viešoje vietoje D. B. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, išreiškė nepagarbą susirinkusiems aplinkiniams ir taip pažeidė viešąją tvarką.
Šis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
JAV ir Pietų Korėjos prezidentai Vašingtone aptarė konfliktą su Pchenjanu. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, balandžio 26 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ir Pietų Korėjos vadovas Yoon Suk Yeolas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose aptarė konfliktą su Šiaurės Korėja ir branduolinio atgrasymo stiprinimą. Abu prezidentai kartu pasidžiaugė glaudžiais Vašingtono ir Seulo santykiais.
„Šiandien švenčiame geležinį aljansą, bendrą mūsų ateities viziją ir artimą draugystę, kuri jungia Korėjos Respubliką ir Jungtines Valstijas“, – sakė J. Bidenas per svečio priėmimą. Abi šalis esą sieja „nenutrūkstamas ryšys“.
Pasa Yoon Suk Yeolo, abiejų valstybių santykiai pagrįsti ne davimu ir ėmimu. Tai veikiau „vertybių aljansas“. Pietų Korėja ir JAV eis išvien, kad užtikrintų „laisvę“, pabrėžė Pietų Korėjos vadovas.
Yoon Suk Yeolas į Vašingtoną su valstybiniu vizitu atvyko antradienį. Viena pagrindinių pokalbių temų yra Šiaurės Korėja, kurios raketų ir branduolinė programa sukėlė didelį susirūpinimą Seule ir Vašingtone. Šiaurės Korėjos lyderis. EPA – ELTA nuotr.
Todėl JAV nori stiprinti Pietų Korėjos branduolinį skydą. Planuojama, kad pirmą kartą per dešimtmečius branduolinėmis raketomis ginkluotas JAV povandeninis laivas sustos Pietų Korėjoje. Bendras šalių pareiškimas taip pat numato intensyvesnį keitimąsi karine informacija tarp Vašingtono ir Seulo.
Planuojamos priemonės dėl Šiaurės Korėjos branduolinės veikos skirtos atgrasymui. Tačiau, JAV vyriausybės duomenimis, amerikiečių atominių ginklų dislokavimas Pietų Korėjoje nėra numatytas.
Karinė įtampa Korėjos pusiasalyje pastaruoju metu sustiprėjo. Komunistinė vadovybė Pchenjane vis grasina karine eskalacija.
Oficialus Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos internetinis puslapis. LR Prezidento kanceliarijos nuotr.Oficialus Lietuvos prezidento internetinis puslapis lrp.lt. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Atidesni portalo slaptai.lt gerbėjai pastebėjo, jog sausio 18-ąją paskelbėme žinią apie Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos ir Azerbaidžano Prezidento Ilhamo Alijevo susitikimą Davose.
Trumpai priminsime, kas buvo rašoma oficialiame LR Prezidento internetiniame portale lrp.lt. Skelbiame be sutrumpinimų:
„Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaujantis Šveicarijoje vykstančiame Davoso pasaulio ekonomikos forume, susitiko su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu ir aptarė daugiašalius bei dvišalius valstybių santykius ir saugumo situaciją regione.
Prezidentas pabrėžė Europos Sąjungos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo svarbą ir akcentavo, kad naujas ES ir Azerbaidžano susitarimas išlieka prioritetu.
„Tikimės, kad derybos netrukus bus baigtos. Šis susitarimas yra svarbus siekiant ekonominių santykių tarp ES ir Azerbaidžano plėtros bei remiant Azerbaidžano vyriausybės siekį diversifikuoti šalies ekonomiką“, – sakė Prezidentas, taip pat pasveikinęs ES ir Azerbaidžano susitarimą dėl dujų importo ir akcentavęs Azerbaidžano svarbą diversifikuojant dujų tiekimą Europos Sąjungai ir atsisakant Rusijos energetinių išteklių importo.
Lietuvos ir Azerbaidžano Prezidentai susitikime taip pat aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione ir taikaus konfliktų sprendimo galimybes.
Lietuvos vadovas pakvietė Azerbaidžano Prezidentą kartu su verslo delegacija atvykti atsakomojo vizito į Vilnių. Lietuvos Prezidento vizito Baku 2022-aisiais metu įvyko Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forumas, kuriame abiejų šalių universitetų ir įmonių atstovai pasirašė septynis glaudesnio bendradarbiavimo memorandumus prekybos, technologijų, skaitmenizavimo, transporto ir logistikos, inovacijų, smulkiojo ir vidutinio verslo srityse.”
Tik ar lietuviškasis pranešimas objektyvus, išsamus? Norėdamas atsakyti į šį klausimą peržiūrėjau Azerbaidžano prezidento spaudos tarnybų pranešimus apie G. Nausėdos ir I. Alijevo susitikimą Davose azerbaidžanietiškuose leidiniuose.
Azerbaidžanietiškame variante aptikau informacijos, kurios neradau G. Nausėdos komunikacijos grupės viešai išplatintame tekste. Štai ko pasigedau lietuviškame variante:
„Pokalbio metu pasikeista nuomonėmis dėl regioninių klausimų, dėl Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo, Jerevano ir Baku derybų perspektyvos. Taip pat aptarta įtampa, tvyranti kelyje Lačinas – Hankendis.
Azerbaidžano lyderis pareiškė, kad Armėnija manipuliuoja nutikimais Lačino kelyje siekdama klaidinti tarptautinę bendruomenę prakišdama savo melą, neva šis kelias uždarytas aklinai. Prezidentas I. Alijevas pabrėžė, jog Lačino kelias, einantis į Hankendį, atviras visiems civiliams asmenims ir visoms civilių transporto priemonėms, jei jomis gabenami civilinės paskirties daiktai. Azerbaidžano lyderis akcentavo, kad azerbaidžaniečiai netrukdo šiuo keliu važiuoti ir automobiliams, kuriuos globoja Raudonojo Kryžiaus komitetas.
Azerbaidžaniečiai budi Lačino – Hankendžio kelyje, kad juo Armėnijos separatistai negalėtų išvežti naudingųjų iškasenų, gabenti karinės amunicijos. Trend News Agency foto
Ilhamas Alijevas atkreipė dėmesį, kad iš Azerbaidžano teritorijų, kurias laikinai kontroliuoja „rusų taikdariai“, vis dar neteisėtai išvežamos naudingosios iškasenos. Ten, kur šeimininkauja „rusų taikdariai“, esama kriminalinio pobūdžio grupuočių, kurias privalu kuo greičiau iš ten išprašyti lauk.
Prezidentas I. Alijevas atkreipė dėmesį ir į tai, kad armėnų pusė jau daugiau nei dvejis metus išnaudoja Lačino kelią karinėms reikmėms: juo gabeno įvairiausio kalibro kovines minas, sviedinius artilerijai ir kareivius“.
Mano požiūru, ši informacija, kurią ką tik pacitavau, – labai svarbi. Jei mums rūpi objektyvumas, ji turėjo būti įtraukta į oficialųjį lietuviškąjį Prezidento G. Nausėdos komunikacijos grupės parengtą pranešimą.
Tačiau lietuviškajame variante apsiribota vienui vienu neutraliu, nieko nesakančiu sakinuku:
„Lietuvos ir Azerbaidžano Prezidentai susitikime taip pat aptarė saugumo situaciją Kaukazo regione ir taikaus konflikto sprendimo galimybes“.
Regis, turime dar vieną įrodymą, kokia tendencinga Lietuva, vertindama trintis tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Į savo viešąją erdvę mes vis dar neįsileidžiame nė vieno Armėnijai nepalankaus žodelio. Esame tokie tendencingi, kad drįstame nutylėti net tai, ką tarptautiniame renginyje viešo, oficialaus susitikimo metu Azerbaidžano prezidentas atvirai išdėstė Lietuvos prezidentui.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė reaguodama į prezidento Gitano Nausėdos kritiką, kad Vyriausybė neturi jokių konkrečių pasiūlymų dėl elektros kainų problemų valdymo, stebisi, kodėl prezidentas yra toks rūstus ir kritiką atmetė.
„Nežinau, kodėl prezidentas toks rūstus, gal prasidėjo rinkimų kampanija netyčiom, gal dar yra kokių nors priežasčių, bet dar kartą pasakysiu, kad biudžetą Vyriausybė mato kaip integralų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė tvirtina, kad šiam pusmečiui yra patvirtinta ir parama, ir Seime ką tik buvo priimtos papildomos paramos priemonės, tai yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kompensavimas naujam šildymo sezonui, kuris prasideda spalio mėnesį.
„Jeigu prezidentas sako, kad „skrynia tuščia“, klausimas kaip prezidentas mano, iš kur valstybė tą pagalbą turėtų ištraukti tuomet?“, – retoriškai klausė politikė.
Ji pažymėjo, kad tolesnio laikotarpio kompensaciniai sprendimai numatyti ateinančių metų biudžete, kuris Vyriausybėje bus tvirtinamas kitą penktadienį.
„Ateinančių metų biudžetą Vyriausybė patvirtins Vyriausybės posėdyje kitą penktadienį, t.y. maždaug 10 dienų anksčiau, negu paprastai istoriškai būdavo. Kada biudžetas bus patvirtintas, jame bus ir suplanuotos lėšos, kurios bus reikalingos kompensacijoms mokėti ir kitos priemonės kaip pajamų indeksavimai ir visa kita“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį tvirtino, jog Vyriausybė nėra pasiruošusi spręsti išaugusių elektros kainų problemų. Anot jo, šiuo metu Ingridos Šimonytės vedamas Ministrų kabinetas neturi jokių konkrečių pasiūlymų.
G. Nausėda minėjo, jog norint Lietuvai atstovauti ES struktūrose, t.y. Europos vadovų taryboje, reikia būti atlikusiam svarbius paruošiamuosius darbus. O šiuo klausimu, pažymėjo prezidentas, valdantieji nėra pasiruošę.
„Norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia. Jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti. Kitaip tariant, jei važiuoji į Briuselį, turi susikrauti lagaminą. Šiame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio“, – vaizdingai kalbėjo prezidentas ir toliau kritikavo dešiniųjų valdžią.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ragina Kosovą ir Serbiją deeskaluoti tarpusavio konfliktą.
„Raginu visas puses būti santūrias ir vengti smurto“, – pareiškė jis Briuselyje spaudos konferencijoje su Serbijos prezidentu Aleksandru Vučićiumi. Nors padėtis vietoje pagerėjo, tačiau esą pirmiausiai Belgrado ir Prištinos atsakomybė yra užkirsti kelią naujai eskalacijai.
Tačiau kartu J. Stoltenbergas pareiškė, kad NATO misija KFOR“ bet kuriuo metu yra pasirengusi įsikišti, jei kils grėsmė stabilumui. Nuo 1999 metų Kosove dislokuotą apsaugos dalinį sudaro beveik 4 000 karių.
Įtampa tarp Serbijos ir Kosovo paaštrėjo prieš maždaug dvi savaites. To priežastis buvo naujos įvažiavimo taisyklės serbams, kurias norėjo įvesti Kosovas. Spaudžiant JAV ir ES, jų įvedimas mėnesiui atidėtas.
ES užsienio reikalų įgaliotinis Josepas Borrellis šį ketvirtadienį pakvietė pokalbių A. Vučićių ir Kosovo ministrą pirmininką Albiną Kurtį. J. Stoltenbergas pareiškė raginąs visas puses būti lanksčias ir konstruktyvias.
Tačiau A. Vučićius pareiškė, kad tikisi sunkių pokalbių. „Mes nesutariame beveik jokiais klausimais“, – sakė jis. Kartu prezidentas atmetė kaltinimus, kad Serbija kišasi į daugiausiai etninių serbų gyvenamą šiaurinę Kosovo dalį. „Mes nieko neprovokavome“, – patikino jis. A. Vučićius pateikė sąrašą su „provokacijomis“, kurias Kosovo institucijos įvykdė prieš serbų mažumą.
Šiandien beveik vien albanų gyvenamas Kosovas iki 1999 metų priklausė Serbijai. Po ginkluoto Kosovo albanų sukilimo NATO oro antskrydžiais privertė Serbijos valstybę pasitraukti. Nuo 1999 metų iki 2008-ųjų provincija buvo valdoma JT laikinosios administracijos.
Serbija nepripažįsta Kosovo 2008 metais paskelbtos nepriklausomybės.
Šiandien šių eilučių autorius linkęs optimistiškiau žvelgti į ateitį. G7 ir NATO vadovų susitikimai byloja, jog Vakarai tarsi nusprendė daugiau nebeflirtuoti su Kremliaus išsigimėliu. Tiek Vašingtonas, tiek Briuselis, tiek Londonas keičia taktiką – daugiau nei tris mėnesius abejoję, tūpčioję Vakarai dabar nusprendė siekti absoliučios Ukrainos pergalės. Rems ją finasiškai, siųs daug galingos, modernios ginkluotės. Siųs tiek, kiek reikės.
Ukrainos fronte – rimtas proveržis
Ukrainos prezidento administracijos patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Aleksejus Arestovičius birželio mėnesio įvykius tarptautinėje arenoje vadina „esminiu lūžiu“. Jo manymu, į gerąją pusę pakrypo Vokietijos kancleris Olafas Šolcas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Jų – nebeatpažinti. O ką jau bekalbėti apie Didžiosios Britanijos premjerą Borisą Džonsoną, kuris atvirai pasityčiojo iš V. Putino pomėgio demonstruoti neva raumeningą krūtinę kalnų fone sėdint ant arklio. Vakarai jau užsiima tikromis, o ne išgalvotomis, ne dirbtinai sukurtomis problemomis. Jau vis mažiau vakariečių politikų Kijevą prievartauja konfliktą su Kremliumi reguliuoti „išimtinai taikiomis priemonėmis, suteikiant agresoriui teritorinių nuolaidų“.
Dabar ne tiek svarbu, kodėl Vakarai atsikvošėjo. Akivaizdu, jog Vakarus žavi ukrainiečių drąsa bei pasiaukojimas karo frontuose bei šiurpina Rusijos vadovybės žiaurumai bombarduojant civilius objektus, įskaitant prekybos centrus. Nūnai svarbiausia – Berlynas, Paryžius ir Vašingtonas su Londonu išsiblaivė po kelis dešimtmečius trukusio apdujimo, girdi, su Kremliumi įmanoma susišnekėti, esą be Kremliaus neįsivaizduojama Vakarų civilizacija. Žinoma, kai Vakarų politikai skelbia padėsiantys Ukrainai visur ir visada, linkiu neprarasti budrumo. Tokiais atvejais praverčia JAV gyvenančio atsargos karininko Gario Tabaxo atsargumas: „kol vakarietiškų ginklų dėka Ukrainos kariškiai nepereis į puolimą, tol tvirtinsiu, jog Vašingtonas ir Briuselis tepadeda Kijevui žodžiais, maitina niekuo neparemtais pažadais“.
Griuvėsiai po Rusijos kariuomenės apšaudymų Ukrainoje. EPA – ELTA foto
Taigi galime brėžti atsargią išvadą, jog Vladimiro Putino šiandien niekas nebebijo. Net Kazachstano prezidentas, viename svarbiame forume atvirai paskelbęs, jog nepripažins prorusiškų separatistinių darinių Luhansko ir Donecko regionuose esant valstybėmis. Nebijo net Vilnius, subtiliai priminęs Maskvai, jog tranzitas į Kaliningradą driekiasi būtent per jos teritoriją, ir Lietuva turinti teisę jį apriboti ar net blokuoti.
Tiesa, Europos Komisija nei iš šio, nei iš to pakėlė triukšmą, esą Lietuva, skirtingai nei likusi Europos Sąjunga, taikanti Rusijai griežtas ekonomines sankcijas, privalo Rusijai daryti kažin kokių išimčių. Tikiuosi, EK išsipagirios – ims blaiviau žiūrėti į „tranzito klausimą“. O Lietuvos vadovai pasiųs išimtis sugalvojusius EK biurokratus „po velnių“. Pasiųs taip toli, kad daugiau niekam iš EK „gudruolių“ nekils mintis mokyti Lietuvos, kaip jai pravartu reguliuoti „žemyninius kelius į Karaliaučių“. Tikroji diplomatija – ne visuomet atsargūs, neutralūs, malonybiniai aikčiojimai. Tikroji diplomatija – tai ir aštrūs epitetai. Kitaip apkiautę biurokratai tebeskraidžios padebesiais, pliurps nesąmones, kurps nesusipratimus.
Ukraina. Masinė kapavietė Bučoje. EPA-ELTA nuotr.
Beje, ar mūsų ambasadorius Europos Sąjungoje ponas Arnoldas Pranckevičius visiems EK nariams išsamiai išguldė, jog Rusija dabartinę Kaliningrado sritį administruoja neteisėtai, jog Kaliningrado sritis – tai ne vokiškos, ne lenkiškos žemės, o visų pirma – Mažoji Lietuva? Ar EK pirmininkė Ursula von der Leyen išsamiai supažindinta su Prūsijos, Mažosios Lietuvos istorija? Jei ne, tai leiskite paklausti, ką gi Europoje veikia mūsų ambasadorius? O gal manote, jog atvirai pateikiami klausimai ambasadoriams – nekorektiški? Mano įsitikinimu, klausiama turi būti įvairiausiais tonais – ir griežtai, ir piktai, ne vien nusižeminus, ne vien įsitikinus, jog ambasadorius tam ir paskirtas, kad nieko konkretaus nepasakytų. Jei vadovausimės taisykle, jog „tyla – gera byla“, tuomet ir ateityje turėsime tokią Europą, kuri pajėgi svarstyti vien gėjų, pabėgėlių, abortų klausimus, o štai karo prevencija, agresoriaus pažabojimas, karo nusikaltėlių gaudymas – ne jų nosiai.
Po Rusijos atakų Kyjive. EPA-ELTA nuotr.
Todėl negalėjo nepatikti Seimo Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno ištarti žodžiai, esą žmogaus teisių gynėjai, kaltinantys lietuvius barbariškai besielgiant su nelegaliais migrantais, – lyg iškritę iš Mėnulio. Labai taiklus apibūdinimas.
Žodžiu, laukiu nesulaukiu, kada Ukraina pereis į kontrpuolimą. Tuo pačiu perspėju saugotis netikrų pranašų, šūkaujančių, esą Ukrainos – Rusijos konfliktą būtina kuo greičiau užbaigti „taikos derybomis“. Žodis „taika“ – gražus, viliojantis, siektinas. Taika – geriau nei karas. Tačiau drįstu manyti, jog konfliktą svarbiausia užbaigti ne taikiai, ne derybomis, o teisingai, sąžiningai, principingai. Auka turi atgauti tai, ką buvo praradusi, agresorius – sulaukti griežčiausių bausmių. Kaip byloja Pasaulio istorija, taikiomis derybomis konfliktai neužbaigiami. Taikiomis derybomis dažniausiai konfliktai tik užšaldomi – iki naujo kraujo praliejimo. Agresorius labai retai sutinka gera valia atiduoti tai, ką neteisėtai pagriebė.
Štai kodėl pabrėžiu: taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos įmanomos tik tuomet, kai ukrainiečių kariai išvys rusų kariškius iš visų savo žemių. Visi kiti pasiūlymai kuo greičiau Ukrainai sėstis prie derybų stalo – pasalūniški, išdavikiški, Kremliaus įtakos agentų arba „naudingų idiotų“ pakuždėti.
Džiaugiuosi, jog Lietuva laikosi aiškios, konkrečios pozicijos – jokių nuolaidų Kremliui dėl Ukrainos. V. Putinas privalo triuškinančiai pralaimėti, kad ne tik jis pats, bet ir visi kiti jį kada nors pakeisiantys prezidentai bijotų kreivai pažvelgti Ukrainos pusėn. Štai tada 2022-ųjų vasario mėnesį Rusijos pradėta invazija bus teisingai atmušta.
Apie lietuvišką akibrokštą 2012-aisiais metais
Tačiau naudodamasis šia proga noriu prisiminti vieną atvejį, kuomet kvailiojo … Lietuva. Kada ir kodėl elgėmės neteisingai? Tai nutiko lygiai prieš dešimt metų – 2012 metų gegužės 10 dieną. Tąsyk Lietuvos Seime balsavimui buvo pateikta rezoliucija „Dėl taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo“. Šioje diskusijoje aktyviai kalbėjo net vienuolika Lietuvos parlamentarų (dauguma jų šiandien – nebe parlamentarai).
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ginčytasi iki užkimimo, kuo šis pareiškimas naudingas arba nenaudingas. Mano supratimu, nesvarbu, ar toji rezoliucija anuomet buvo palaiminta balsų dauguma. Bet kuriuo atveju – bereikšmis popiergalis. Vis tiek Azerbaidžanas 2020-ųjų pabaigoje buvo priverstas per 44 dienų trukusį karą jėga susigrąžinti jam priklausančias teritorijas. Nes veik tris dešimtmečius trukusios derybos tarp Baku, Jerevano ir Vakarų akivaizdžiausiai bylojo, jog iš ilgai trunkančių svaičiojimų apie taiką ir ramybę – maža naudos.
Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.
Šiuo konkrečiu atveju skandalingiausia – visai kas kita. Skandalingiausia, kad nė vienas tame plenariniame posėdyje dalyvavęs lietuvis seimūnas nepareiškė, jog konfliktą tarp Azerbaidžano ir Armėnijos būtina sureguliuoti teisingai. Visi tarsi apkerėti šaukė „taikiai, taikiai, taikiai“. Tačiau niekas iš jų viešai nepaklausė, ar Lietuvoje esama politikų, žurnalistų, istorikų, kurie būtų studijavę azerbaidžanietiškus, turkiškus archyvus apie Karabacho praeitį? Niekas iš posėdyje kalbėjusiųjų nepasidomėjo, ar kas nors iš Lietuvos atstovų buvo pravėręs armėniškų archyvų duris? Juk ši aplinkybė – svarbi. Prieš pakeliant ar nepakeliant balsuoti ranką būtina išmanyti Pietų Kaukazo praeitį (šį regioną mes kur kas blogiau pažįstame nei Rusiją, kad galėtume brėžti griežtas išvadas).
Liūdna, kad niekas iš kalbėjusių neištarė ir dar vienos svarbios pastabos: remiantis tarptautine teise Karabachas priklauso Azerbaidžanui, ir visos armėniškos jėgos, administruojančios šį regioną, – neteisėtos, privalo kuo greičiau nešdintis lauk. Niekas iš lietuvių parlamentarų nesušuko: o juk Armėnija – neteisi, todėl oficialusis Vilnius teturi vieną pareigą – reikalauti armėnų pajėgų pasitraukimo iš Hankendžio, Šušos, kitų Karabacho miestų, gyvenviečių. Jei Lietuvai rūpi tiesa ir teisingumas, Lietuvos politikams turi rūpėti ir maždaug milijono iš gimtųjų žemių išvytų azerbaidžaniečių pabėgėlių likimas.
Karabachas – tai Azerbaidžano žemė. Slaptai.lt fotografija
Bet 2012-ųjų gegužės mėnesį lietuviai parlamentarai elgėsi maždaug taip, kaip visai neseniai tarė amerikiečių politikas Henris Kisendžeris, reikalavęs, jog Ukraina padovanotų Rusijai naujų savo teritorijų – klusniai sėstųsi su V. Putinu prie apskritojo stalo. 2012-ųjų gegužės 10-ąją lietuviškieji henriai kisindžeriai prievartavo Azerbaidžaną nusileisti Armėnijos teritorinėms pretenzijoms, nors tarptautinė teisė dar ir šiandien skelbia, jog Karabachas – tai Azerbaidžanas.
Kodėl lietuviai politikai kvailiojo 2012-ųjų gegužės mėnesį, – nežinau. Tikiuosi, jog daugiau panašių akibrokštų mes neiškrėsime niekad niekada ir niekas negalės mūsų kaltinti taikant „dvigubus standartus“ – vienokius Rusijai ir kitokius – Armėnijai.
Pekinas, kovo 15 d. (dpa-ELTA). Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi mano, kad jo šalis „nėra dalyvė“ Ukrainos kare po Rusijos invazijos. Per pokalbį telefonu su Ispanijos kolega José Manueliu Albaresu jis sakė, kad jo vyriausybė „nenori, jog sankcijos paveiktų Kiniją“, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos antradienio pranešime.
Pekinas iš esmės atmeta sankcijas ir „Kinija turi teisę ginti savo teisėtas teises ir interesus“, sakė jis. Ukrainos konfliktą jis pavadino „per daugelį metų besikaupiančių ir stiprėjančių Europos saugumo prieštaravimų produktu“.
Wang Yi nekomentavo JAV pranešimų, kad Rusija, prasidėjus karui Ukrainoje, paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, juos Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas anksčiau pavadino „piktybine“ JAV dezinformacija.
Ministerija mažai detalizavo, ką pirmadienį septynias valandas vyriausiasis Kinijos diplomatas Yang Jiechi aptarė su JAV prezidento Joe Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake’u Sullivanu. Jiedu vedė „atviras, nuodugnias ir konstruktyvias“ derybas, per kurias kalbėjosi ir apie įtemptus Pekino ir Vašingtono santykius dėl Taivano. Yang Jiechi buvo cituojamas sakęs, kad JAV vyriausybė nesilaiko savo įsipareigojimo susilaikyti nuo Taivano nepriklausomybės palaikymo. Jis taip pat reikalavo, kad Vašingtonas pripažintų, koks jautrus yra Taivano klausimas, ir nežengtų toliau „labai pavojingu keliu“.
Kinija laiko demokratinę salą Kinijos Liaudies Respublikos dalimi ir grasina ją atsiimti jėga, jei ji oficialiai paskelbs nepriklausomybę. JAV yra įsipareigojusios palaikyti Taivano gynybos pajėgumus ir aprūpina jį ginklais.
Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį apie pasitraukimą iš opozicinės Darbo partijos paskelbė parlamentaras Mindaugas Puidokas. Pagrindine tokio pasirinkimo priežastimi politikas įvardija tai, kad nebuvęs iš anksto informuotas apie frakcijos kolegų sprendimą dėl jo kreiptis į partijos Etikos komisiją.
„Visa tai sužinojau tik iš Delfi žurnalistų, vadinasi, buvusi kolegė Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė juos informavo, o manęs ne! Frakcijos seniūnas Seime Viktoras Fiodorovas nuėjo dar toliau ir panoro kuo greičiau nuo manęs apsivalyti. Kartu su komanda dirbome aktyviai žmonėms, bet tapome nereikalingi“, – fesibuke rašo M. Puidokas.
Seimo nario teigimu, jo ekspertinių įžvalgų dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje „darbiečai“ nesuprato.
„Daug metų dirbau kaip geopolitikos ir tarptautinių santykių ekspertas. Tad dabar dirbti su žmonėmis, kurie ne tik nesuvokia egzistenciškai Lietuvai svarbios geopolitinės įvykių analizės, užsienio politikos peripetijų, karo žalos visai Europai ir platesnio vaizdo – nematau prasmės“, – tvirtino jis.
Pasak M. Puidoko, takoskyros frakcijoje buvo jaučiamos ne tik tarptautinės politikos, bet ir socialiniais vidaus politikos klausimais.
„Deja, nesutarimų Darbo partijos frakcijoje kildavo ir dėl išsiskiriančių nuomonių vertybiniais klausimais: tos pačios lyties asmenų partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos, visų rūšių narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, požiūrio į alkoholio prekybos draudimus“, – pažymėjo buvęs „darbietis“.
Pirmadienį apie tai, kad dėl M. Puidoko pareiškimų, esą Rusijos agresiją Ukrainoje nulėmė Vakarų valstybių veiksmai, bus kreipiamasi į Darbo partijos etikos komisiją, pranešė parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Joe Bidenas ir Vladimiras Putinas. Youtube.com
Vašingtonas, gruodžio 29 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ir jo kolega iš Rusijos Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasikalbės telefonu, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.
Abiejų lyderių pokalbis vyks ruošiantis gyvam jųdviejų susitikimui kitą mėnesį. Skambučio metu jie aptars „virtinę įvairių temų“, nurodė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Emily Horne, ir tai bus jau antrasis jų pokalbis per mažiau nei mėnesį.
„J. Bideno administracija tęsia intensyvią diplomatiją su savo Europos sąjungininkais ir partneriais bei konsultuojasi ir veikia koordinuotai, siekdama bendros pozicijos Rusijos karinio telkimo Ukrainos pasienyje atžvilgiu“, – sakoma atstovės trečiadienį išplatintame pranešime.
Rusija prie Ukrainos sienų šiuo metu sutelkusi dešimtis tūkstančių karių. Vakarai baiminasi 2014 metų įvykių pasikartojimo, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir Ukrainos rytuose pratrūko kovos.
Siekdami galimo įtampos numalšinimo, aukšti JAV ir Rusijos pareigūnai sausio 10 dieną planuoja susitikti Ženevoje. Šis susitikimas vyks Rusijai pareikalavus JAV ir NATO saugumo garantijų.
JAV jau yra atmetusios kai kuriuos Rusijos prašymus, tačiau pareiškė ryžtą kalbėtis.
Rusijos tankas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusija tęsia „nepagrįstą ir nepaaiškinamą“ karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos, nepaisydama tarptautinės bendruomenės raginimų baigti eskaluoti konfliktą.
Remdamasis NATO žvalgybos šaltiniais, J. Stoltenbergas sakė, kad Rusija prie Ukrainos sienų atgabena „vis daugiau pajėgų – artilerijos, karių, kovinių tankų“.
Jis pridūrė, kad agresyvi Maskvos retorika dėl šios eskalacijos nesiliauja.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį perspėjo, kad jo šalis pasirengusi imtis „karinių-techninių priemonių“, skirtų atremti „nedraugiškus“ Vakarų šalių veiksmus dėl konflikto Ukrainoje.
V. Putinas jau kelias savaites kaltina JAV ir NATO įtampos prie Rusijos sienų kurstymu, tačiau tai yra pirmieji jo komentarai, kuriuose užsimenama apie galimą konflikto eskalaciją.
„Jei mūsų Vakarų kolegos toliau laikysis akivaizdžiai agresyvios pozicijos, imsimės atitinkamų atsakomųjų karinių-techninių priemonių“, – jis pareiškė per Gynybos ministerijos posėdį.
Rusija „griežtai reaguos į nedraugiškus veiksmus“, nurodė V. Putinas ir pridūrė norįs „pabrėžti, kad mes tam turime visas teises“.
Jungtinės Valstijos dar nuo lapkričio vidurio skambina pavojaus varpais, kad Maskva galimai planuoja įsiveržimą į Ukrainą, ir yra perspėjusios V. Putiną dėl precedento neturinčių sankcijų. Vakarų šalių vyriausybės kaltina Rusiją prie Ukrainos sienų sutelkus milžiniškas karines pajėgas.
Rusija neigia planuojanti įsiveržimą ir yra pareiškusi norinti JAV ir NATO saugumo garantijų. Praėjusią savaitę Maskva pristatė reikalavimus, kad NATO nepriimtų naujų narių ir buvusiose sovietinėse šalyse nekurtų karinių bazių.
Tačiau V. Putinas antradienį perspėjo, kad nepasitikės JAV saugumo garantijomis. „Mums reikia ilgalaikių, teisiškai įpareigojančių garantijų“, – pareiškė V. Putinas, tačiau perspėjo, kad „mes negalime jomis pasitikėti“, nes „JAV lengvai pasitraukia iš visų tarptautinių sutarčių, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos joms tampa nebeįdomios“.
Armėnų karys
Baku, lapkričio 17 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžano pareigūnai trečiadienį pranešė, kad septyni Azerbaidžano kariai žuvo per susirėmimus pasienyje su Armėnija netoli ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Antradienį tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų įvyko didžiausi susirėmimai nuo praėjusių metų, kai atsinaujino karas dėl seniai ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Šešias savaites trukęs konfliktas, nusinešęs daugiau kaip 6 500 žmonių gyvybių, baigėsi praėjusių metų lapkritį Rusijos tarpininkaujamu susitarimu, pagal kurį Armėnija pasitraukė iš dešimtmečius kontroliuotos teritorijos.
Antradienį prie bendros sienos tarp Kaukazo kaimynių įvykę susirėmimai sukėlė nuogąstavimų, kad teritorinis ginčas gali vėl paaštrėti.
„Septyni kariai žuvo, o dar 10 buvo sužeisti per antradienį Armėnijos išprovokuotus susirėmimus“, – nurodė šalies Gynybos ministerija, pridurdama, kad situacija pasienyje „iki antradienio vakaro stabilizavosi“.
Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad vienas armėnų karys žuvo, 13 pateko į Azerbaidžano pajėgų nelaisvę, o dar 24 kariai laikomi dingusiais be žinios.
Pasak jos, trečiadienio rytą „situacija rytiniame pasienio sektoriuje buvo palyginti rami ir laikomasi paliaubų susitarimo“.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį apkaltino Azerbaidžaną „kėsinimusi į Armėnijos valstybingumą, suverenitetą ir nepriklausomybę“.
Baku pareiškė, kad Armėnija yra atsakinga už „didelio masto karinę provokaciją“.
Armėnija kreipėsi į sąjungininkę Rusiją prašydama karinės paramos pagal Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) paktą, kuris įpareigoja Maskvą ginti ją užsienio invazijos atveju.
Antradienio vakarą, tarpininkaujant Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu, buvo pasiektos paliaubos.
Europos Sąjunga, Prancūzija, Jungtinės Tautos ir JAV paragino abi puses deeskaluoti įtampą.
Kalnų Karabacho etniniai armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, o po to kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
Gyvenimas – tai nuolatinės grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tarp Seimo ir prezidento bręsta dar viena trintis. Šią savaitę Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo parlamentui teikia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas. Prezidento sprendimas D. Višinskienę siūlyti į aukštesnes pareigas iš esmės sutapo su viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusia uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ bylos istorija, kurioje figūravo būtent minimos teisėjos pavardė.
D. Višinskienė yra viena iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kolegijos teisėjų, priėmusių rezonansą kėlusį sprendimą, kad portalas pažeidė duomenų apsaugos taisykles, nes viename straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodė pirkimų dalyvės savininko tapatybę.
Po šio sprendimo LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius inicijavo bylos peržiūrą. Kaip sakė pats pirmininkas, jo neįtikino kolegų priimto sprendimo argumentai. Ir šiame kontekste nuomonės dėl D. Višinskienė paaukštinimo pareikšti netruko politikai. Kai kurių teigimu, susiklosčius naujoms aplinkybėms ir kilus abejonėms dėl sprendimo, kurį priimant dalyvavo ir D. Višinskienė, savo ketinimus iš naujo privalėjo įvertinti ir prezidentas – pirmiausiai, keliant klausimą, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos kandidatūra į LAT teisėjas yra tinkama. Savo ruožtu tokie pareikšimai ir bandymai susieti „Atviros Klaipėdos“ bylą su teisėjos paaukštinimu taip pat neliko nepastebėti Prezidentūroje. Jos koridoriuose svarstyta, ar taip viešai pasisakantys politikai neištrūksta iš teisinės valstybės rėmų. Taigi kilus nesutarimams dėl minimos teisėjos kandidatūros, diskusijos greitai gali virsti abipusių kaltinimų prisodrintais ginčais dėl to, kas iš tikrųjų yra už laisvą žiniasklaidą ar už teisinės valstybės principus.
Savo ruožtu Seimo opozicijos ir valdančiųjų stovyklose vertinimai įvairūs. Konservatorių atstovas neslepia, kad frakcijos kolegoms jau dabar kyla įtarimų dėl prezidento teikimo, pečiais dėl to paties trūkčioja ir socialdemokratų frakcijos seniūnas. Tuo tarpu „valstietė“ Agnė Širinskienė stoja Prezidentūros pusėn. Artėjant momentui, kuomet prezidento teikiama kandidatė pasieks Seimą, „valstietė“ tikino matanti bręstantį konfliktą, tačiau, jos teigimu, tai veikiausiai nebus nesutarimai dėl teisinių klausimų. A. Širinskienė įsitikinusi, kad balsavimuose dėl teisėjos Seime pagrindinį toną užduos G. Nausėdos ir konservatorių politinio konflikto logika.
M. Lingė: norisi tikėti, kad ir šiuo klausimu prezidentas turi pilną informaciją
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Konservatorių frakcijai priklausantis Mindaugas Lingė pripažįsta, kad prezidento išreikšta valiaSeimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą kelia klausimų.
„Mes frakcijos sudėtyje dar nesame šio klausimo svarstę, bet, kaip rodo praktika, skiriamų pareigūnų atveju visada turime susitikimus, kurių metu iškyla pačių įvairiausių klausimų kandidatams“, – Eltai teigė konservatorius.
M. Lingė neatmetė galimybės, kad jo atstovaujama frakcija Seime D. Višinskienės pirmiausiai prašys komentarų būtent dėl teisėjos sprendimo rezonansą kėlusioje „Atviros Klaipėdos“ byloje. Mat, leido suprasti politikas, viešojoje erdvėje garsiai nuskambėję teisėjų kolegijos sprendimai gali būti tam tikru indikatoriumi vertinant ir profesionalumą, ir teisėjų tinkamumą būti paaukštintiems pareigose.
„Tuo labiau, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas priėmė sprendimą peržiūrėti šią bylą. Kaip žinia, ir pats pirmininkas minėjo, kad tai vos trečias kartas jo buvimo pirmininku laikotarpiu, kai yra toks veiksmas inicijuojamas. Tai reiškia, kad tai nėra dažnas reiškinys. Ir tai leidžia daryti prielaidą, kad su sprendimu nėra viskas gerai. Taigi ir su kompetencijos klausimais, matyt, galėjo būti tam tikrų niuansų“, – sakė M. Lingė.
Dar prieš savaitę kėlęs klausimą, ar prezidentas, neturėtų iš naujo apsvarstyti siūlomos D. Višinskienės tinkamumo būti skirtai į aukštesnes pareigas, politikas toliau svarstė, kodėl visgi prezidentui dvejonių dėl siūlomos teisėjos taip ir nekilo.
„Dabar populiaru, kad prezidentas ne visais klausimais yra pilnai informuojamas. Tai norisi tikėti, kad ir šiuo klausimu prezidentas turi pilną informaciją ir vertina tą informaciją bei kandidatūrą iškilusių aplinkybių kontekste“, – teigė M. Lingė.
„Jeigu prezidentas nemato, kad tos aplinkybės būtų svarbios ir, kad jos nesukelia klausimų dėl profesionalumo – tai yra prezidento sprendimas. Tai yra jo teisė, jis nebūtinai privalo vadovautis ir, kaip matome, teikia kai kurias kandidatūras, kurių, galbūt, neatrenka ir (Teisėjų – ELTA) atrankos komisija. Bet tai yra prezidento teisė“, – sakė M. Lingė, galvoje turėdamas šią savaitę prezidento į Aukščiausiojo Teismo teisėjus pateiktą Jūratės Varanauskaitės kandidatūrą.
Neįtikino Prezidentūros argumentai dėl D. Višinskienės
Ar „Atviros Klaipėdos“ istorija neturės įtakos G. Nausėdai teikti D. Višinskienės kandidatūrą į aukštesnes pareigas šią savaitę Prezidentūros teiravosi ELTA. Deklaruodama savo poziciją, Prezidentūra akcentavo, kad Konstitucija draudžia nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Komentuodamas šią poziciją, konservatorius nesutiko su Prezidentūros atsakyme tarsi nurodyta pozicija, kad politikų kritiški komentarai dėl „Atviros Klaipėdos“ bylos bei apeliavimas, kad, galbūt, dėl to reikėtų atsisakyti siūlymo paaukštinti D. Višinskienę pareigose, yra ne kas kita, kaip politinis spaudimas teismams.
„Nekvestionuoju teismo sprendimo, Teisinėje valstybėje teismo sprendimus mes turime vykdyti, o ne užsiimti atitinkamais komentarais. Nuo to aš atsiriboju. Tačiau visa istorija nėra tik apie bylą, į kurią, tikrai politikams nereikia kištis. Bet yra apie kandidatūrą užimti aukštesnes pareigas. O kandidatūrą tvirtina Seimas. Mes, politikai, esame įtraukti ir nesame eliminuoti šiuo klausimu. Mes prisiimsime atsakomybę už priimtą sprendimą, nes balsuosime Seime. Jei tai ir vadinasi politizavimu – tai tada reikia keisti Konstituciją ir išimti Seimą iš teisėjų skyrimo tvarkos“, – samprotavo M. Lingė.
Todėl, tęsė politikas, natūralu, kad bent jau TS-LKD frakcijos nariams kils klausimų dėl D. Višinskienės kandidatūros.
„Kolegos, ko gero, turės eilę klausimų, kurie, matyt, nemaža dalimi bus nulemti ir bylos, dėl kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas yra pradėjęs peržiūrėjimą. Mes dar nesame diskutavę apie pačios kandidatūros tinkamumą, tačiau pavieniams kolegoms yra kilusių rimtų abejonių“, – neslėpė M. Lingė.
A. Sysas: prezidentas paskutiniu metu daro sprendimus, kurie nepuošia institucijos
Tai, kad Seimo nariams gali kilti klausimų dėl prezidento teikiamos kandidatūros pažymėjo ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Politikas neslėpė, kad jam keistu pasirodė ne tik teismo sprendimas atmesti „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, tačiau ir prezidento užimta laikysena – Seimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą.
„Visiškai sutinku su kolegomis, kurie kritikuoja tokių teisėjų darbą Aukščiausiame Teisme, nes jie formuoja teisinę praktiką. Aš manau, kad mes Lietuvoje užsižaidėme su visokiais slaptais dalykais. Kokia gali būti paslaptis, jei tai yra mokesčių mokėtojų pinigai ir kažkas daro sandorius ir uždirba pelnus“, – stebėjosi A. Sysas.
„Kaip galima slėpti nuo mokesčių mokėtojų jų pinigų panaudojimą ir dar prisidengti asmens duomenų apsauga“, – pridūrė jis.
Todėl, svarstė socialdemokratas, prezidento siūloma kandidatūra ir Prezidentūros komentarai argumentuojant šį teikimą, atrodo keistoki.
„Prezidentas labai keistai įvairiomis situacijomis elgiasi“, – teigė A. Sysas.
E. Gentvilas: žiūriu į situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų ir komentarų
Kiek kitokią nuomonę dėl D. Višinskienės kandidatūros išsakė Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Politikas pažymėjo, kad dėl prezidento siūlomo teisėjos paaukštinimo spręs nesivadovaujant ažiotažą sukėlusia byla. Visgi, jo teigimu, logiška jei jo vadovaujama Liberalų frakcija teisėjos teirausis argumentų, lėmusių portalui „Atvira Klaipėda“ nenaudingą sprendimą.
Cenzūra
„Aš žiūriu į šia situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų, komentarų, išgirsime jos poziciją. Atrodo, kad teismo kolegija turėjo teisę priimti tokį sprendimą, toks yra teisėjų įsitikinimas ir toks interpretavimas turi būti gerbiamas, net tada kai jis man nepatinka. Todėl aš nesu užsiangažavęs dėl to, kad ji priėmė sprendimą, kuris man nepatinka“, – svarstė E. Gentvilas.
A. Širinskienė įtaria, kad diskusijos priežastis bus ne teisėjos sprendimas: konservatoriai toliau puola G. Nausėdą
Tuo tarpu viena iš „valstiečių“ lyderių A. Širinskienė stebėjosi ne tiek Seimui pateikta D. Višinskienės kandidatūra, kiek tuo, kad konservatoriai prezidento teikimą sieja su „Atviros Klaipėdos“ bylos istorija.
Politikė įsitikinusi, kad besiformuojanti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena D. Višinskienės atžvilgiu yra tiesiog įtemptų valdančiųjų ir prezidento santykių rezultatas.
„Aš manau, kad tai yra noras pastatyti prezidentą į savo vietą. Todėl man labai gaila, kad ta įtampa, kuri tarp valdančiųjų atsirado dėl EVT ir kitų klausimų, persikelia į teisėjų skyrimo procedūras“, – svarstė „valstietė“.
Jos teigimu, politikai sprendimą dėl „Atviros Klaipėdos“ traktuojantys kaip pakankamą priežastį neskirti D. Višinskienės į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus tiesiog pamina teisinės valstybės principus.
„Paprastai teisinėse valstybėse politikai gerbia teismų sprendimus, kita vertus nedaro tokio spaudimo teisėjams. Nes šiuo atveju Višinskienės vaidmenyje yra duodama suprasti ir visiems teismams ir visų instancijų teisėjams, kad jei jūs priimsite kažkokį sprendimą, kuris nepatinka valdantiesiems, tai jūs būsite nulinčiuoti viešai arba neteksite karjeros galimybių. Teismų sprendimus, netgi tokių instancijų kaip ši, peržiūrėti galima teisinėmis priemonėmis“, – teigė A. Širinskienė. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
„Aš negaliu suvokti kaip galima taip elgtis. Jei mes tikrai esame teisinė valstybė“, – pridūrė politikė.
Apibendrindama pokalbį A. Širinskienė sakė, kad situacijos nepakeistų ir faktas, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, peržiūrėjęs bylą dėl „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus, galiausiai nuspręsti keisti anksčiau priimtą sprendimą.
„Lietuvoje yra kas dieną peržiūrimos dešimtys teismų sprendimų. Dalis tų teismų sprendimų kitose instancijose yra pakeičiami. Tai ar mes dabar kiekvieną bylą imsime ir sakysime, kad teisėjas neturi jokios perspektyvos“, – stebėjosi politikė ir prognozavo, kad „valstiečiams“ frakcijoje klausimų dėl teisėjos teikimo neturėtų kilti.
„Frakcijoje nešnekėjome, bet bent jau aš tikrai kalbėsiu, kad turi būti labai aiškiai atribotas teisėjų atskirų bylų vertinimas nuo teisėjo asmenybės ypač ten, kur bylos nėra vieno teisėjo“, – apibendrino A. Širinskienė.
ELTA primena, kad Konstitucija numato, jog LAT teisėjus prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Vengrija planuoja riboti statybinių medžiagų eksportą ir taip rizikuoja įsivelti į naują ginčą su Europos Komisija, rašo agentūra „Reuters“.
Šios priemonės ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nori imtis jau nuo spalio. Tačiau tam reikalingas pritarimas iš Briuselio. Eksporto ribojimais, anot V. Orbano, būtų sustabdytas smarkus medienos ir plieno kainų kilimas Vengrijoje. Šių medžiagų vis daugiau eksportuojama, nes jų pasaulyje trūksta. Tačiau dėl to medžiagos brangsta ir vietos rinkoje, ir tai didina infliaciją.
Pasak V. Orbano, augančios kainos kelia grėsmę valstybinei subsidijų programai, pagal kurią šeimos gali gauti valstybės paramą būsto renovacijai.
Kitais metais Vengrijoje vyks parlamento rinkimai. Smarkiai išaugę statybų kaštai ir didelė infliacija per rinkimų kampaniją gali suteikti pranašumo V. Orbano priešininkams.
Medienos kainų sprogimas paveikė ne tik Vengriją, bet ir daugelį kitų pasaulio šalių. Statybų bumas išaugino paklausą ir per koronakrizę.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos opozicija socialinės žiniasklaidos „Telegram“ kanale „Nexta“ paskelbė, kad Minske buvo sulaikytas Baltarusijos opozicijos žurnalistas ir aktyvistas Romanas Protasevičius.
Sulaikymas įvyko po to, kai šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka davė įsakymą nutupdyti „Ryanair“ avialinijų lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių, praneša AFP.
Kanalai „Nexta Live“ ir „Nexta“ turi apie 2 mln. sekėjų „Telegram“ tinkle ir yra ryškus Baltarusijos opozicijos balsas.
Sekmadienį R. Protasevičius skrido „Ryanair“ reisu iš Atėnų į Vilnių. Tačiau po melagingo pranešimo apie sprogmenis lėktuvas buvo nukreiptas į Minsko oro uostą.
Priverstinai nusileidusiame lėktuve bombos nerasta, o visi keleiviai buvo dar kartą tikrinami, tarp jų buvo ir R. Protasevičius. „Nexta“ teigimu, prieš skrydį jis buvo sekamas.
Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija iš pradžių patvirtino R. Protaseivčiaus sulaikymo faktą savo „Telegram“ paskyroje, tačiau pranešimas buvo pašalintas.
Baltarusijos režimas 26-erių R. Protasevičių ir „Nexta“ įkūrėją Stepaną Putilo, kuriam 22-eji, įtraukė į „sąrašą asmenų dalyvaujančių teroristinėje veikloje“.
Abu tinklaraštininkai gyvena Lenkijoje. Į „teroristų sąrašą“ jie buvo įtraukti dėl kaltinimų kurstant masinius neramumus. Už tai gresia iki 15 metų kalėjimo.
Režimas „Nexta“ kanalus ir jų logotipus „Telegram“ tinkle priskyrė „ekstremistiniams“ ir nurodė juos blokuoti.
A. Lukašenkos spaudos tarnyba paskelbė, kad šalies vadovas davė įsakymą nutupdyti lėktuvą ir pakelti į dangų karinių pajėgų naikintuvą Mig-29.
„Nexta“ komandos narys Tadeuszas Giczanas tviteryje rašė, kad lėktuve skrido Baltarusijos saugumo tarnybų agentai, o šiam įskridus į Baltarusijos oro erdvę jie inicijavo muštynes su „Ryanair“ įgula bei aiškino, kad lėktuve neva yra savadarbis sprogmuo.
Lietuvos oro uostų atstovė Lina Beišinė naujienų agentūrai AFP sakė, kad lėktuvas buvo priverstas pasukti į Minską dėl konflikto tarp keleivių ir įgulos.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tai beprecedentis incidentas ir pareikalavo tučtuojau paleisti visus keleivius.
„Rynair“ situacijos kol kas nekomentuoja.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje paskelbė, kad lėktuve buvo 171 keleivis. Kol kas, anot jo, informacija žinoma apie 149 iš jų.
Po vieną keleivį yra iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kipro, Ispanijos, Sakartvelo ir Nigerijos, po 2 iš Latvijos ir Sirijos, po 3 iš Vokietijos ir Rusijos, po 4 iš Lenkijos ir Baltarusijos, 5 iš Rumunijos, 9 iš Prancūzijos, 11 iš Graikijos ir 94 iš Lietuvos.
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat tviteryje pareiškė, kad „Ryanair“ keleiviams ir įgulai Baltarusijos veiksmai sukėlė grėsmę. Ji pareikalavo, kad lėktuvui ir visiems keleiviams būtų leista kuo greičiau grįžti į Vilnių.
Paaštrėjus konfliktui su Izraeliu, jau žuvo 236 palestiniečiai. EPA-ELTA nuotr.
Paaštrėjus konfliktui su Izraeliu, jau žuvo daugiau kaip 230 palestiniečių, dar apie 6,2 tūkst. buvo sužeisti. Tokius duomenis antradienį pateikė naujienų agentūra WAFA, remdamasi Palestinos sveikatos apsaugos ministerija.
Žinybos atstovai patikslino, kad į šį skaičių įeina žmonės, žuvę ir nukentėję tiek dėl nesiliaujančių nuo gegužės 10 d. Izraelio smūgių Gazos Ruožui, tiek per susirėmimus ir riaušes Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje. Iš viso smurto banga nusinešė 236 palestiniečių gyvybes, 6 278 buvo sužeisti.
„Gazos Ruože žuvo 213 palestiniečių, tarp kurių – 61 vaikas ir 36 moterys, nukentėjo 1 442 žmonės, – sakoma pranešime. – Aukų skaičius Vakarų Krante pasiekė 23, dar 3 825 žmonės buvo sužeisti“. Per susirėmimus Jeruzalėje, daugiausia Šventyklos kalno ir Al Aksos mečetės rajone, traumas patyrė 1 011 arabų, iš kurių 487 teko hospitalizuoti.
Nuo gegužės 10 d. Izraelio armija ir palestiniečių grupuotės Gazos Ruože keičiasi smūgiais. Apšaudymai prasidėjo po gegužės pradžioje prie Al Aksos mečetės Rytų Jeruzalėje kilusių riaušių, kurias išprovokavo Izraelio teismo sprendimas konfiskuoti Šeich Džaraho kvartale gyvenančių arabų šeimų namus. Naujausiais duomenimis, Izraelyje žuvo mažiausiai 10 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
Kalnų Karabache vyksta mūšiai. EPA – ELTA nuotr.
Nepaisant tarptautinių raginimų nutraukti smurtą, šeštadienį tęsėsi nuožmūs mūšiai dėl Kalnų Karabacho. Armėnijos gynybos ministerija kalbėjo apie „smarkius susirėmimus“ prie fronto linijos. Daugiausiai armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho pajėgos esą sustabdė Azerbaidžano kariuomenės „plataus masto puolimą“. Armėnų pusė vienoje fronto vietoje perėjo į „kontrpuolimą“.
Septintą konflikto dieną vėl buvo girdimi šūviai ir Stepanakerte, Kalnų Karabacho sostinėje. Kalnų Karabacho žinybos kalbėjo, kad prasidėjo „paskutinysis mūšis“ dėl regiono.
Penktadienį Azerbaidžano pajėgos, naudodamos sunkiąją artileriją, Stepanakerte sunaikino virtinę pastatų.
Naktį į šeštadienį Armėnija savo ruožtu apšaudė 19 Azerbaidžano kaimų. Azerbaidžaniečių daliniai davė „atsakomąjį smūgį“ ir užėmė priešo pozicijas, pranešė Azerbaidžano kariuomenė.
Skelbiama, kad nuo mūšių praėjusį sekmadienį pradžios Kalnų Karabache žuvo mažiausiai 191 žmogus, tarp jų – 158 proarmėnų kovotojai bei daugiau kaip 30 civilių abiejose pusėse.
Kalnų Karabache – kautynės. EPA – ELTA nuotr.
Vis dėlto šie skaičiai veikiausiai yra gerokai per maži. Vyriausybė Baku apie aukas savo pajėgų gretose nepraneša. Tačiau yra pranešimų, kad žuvo beveik 30 proturkiškų kovotojų iš Sirijos, kovojusių Azerbaidžano pusėje.
Armėnijos duomenimis, nuo konflikto pradžios žuvo daugiau kaip 3 000 azerbaidžaniečių karių. Vyriausybė Baku tikina, kad iki šiol žuvo daugiau kaip 2 300 armėnų kareivių.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas interviu TV stočiai „Al Jazeera“ sakė, kad armėnų pajėgų atsitraukimas iš „okupuotų teritorijų“ yrą paliaubų sąlyga.
Kalnų Karabache daugiausiai gyvena armėnai, kurie kontroliuoja regioną ir besiribojančias teritorijas. Kalnų Karabacho Respublikos užsienis nepripažįsta. Tarptautinės teisės požiūriu, Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano dalis.
