Trečiadienį Lenkijoje minima gegužės 3-osios Konstitucijos diena. Istorinę valstybės šventę lenkai švenčia turėdami laisvadienį. Išskirti šią dieną yra norinčių ir Lietuvoje. Tokio siūlymo iniciatorius, konservatorius Emanuelis Zingeris šioje pavasario sesijoje darkart mėgins pasiūlyti Seimui svarstyti gegužės 3-ąją padaryti šventine, nedarbo diena.
Tiesa, tai reikštų, kad reikėtų atsisakyti kurio nors kito laisvadienio. Greičiausiai, kaip siūlo E. Zingeris, tai būtų gegužės 1-oji.
Ir nors tokiu siūlymo Seimo kol kas sudominti parlamentarui nepavyko, jis tikina pavasario sesijoje ginklų dar nesudėsiantis ir dar kartą trauksiantis šį klausimą į Seimo darbotvarkę.
„Kadangi esu pirmasis siūlytojas gegužės 3-ąją daryti laisvą nuo darbo, kad būtų kaip Lenkijoje, tai aš tikrai ryžtingai eisiu su savo pasiūlymu į priekį. (… ) Labai karingai nusiteikęs esu ir net negalvoju sudėti ginklų“, – sakė E. Zingeris.
Jis pažymi, kad šįkart, siūlydamas gegužės 3-ąją skelbti nedarbo diena, planuoja iškart pateikti ir variantą, į ką ją būtų galima keisti.
„Reikės pasirinkti (gegužės 3-ąją – ELTA) vietoje gegužės tos 1-osios, kuri, žinoma, gimusi Amerikoje šventė, bet jau sovietų ir Maskvos taip sugadinta – man bloga nuo jos, nes atsimenu tik raudonus plakatus iš tos šventės. Tai šitą šlamštą, mano nuomone, galima būtų naikinti“, – neslėpė E. Zingeris.
Pasak parlamentaro, gegužės 3-osios minėjimas ir šventimas Lietuvai itin svarbus prisimenant tiek savo valstybės istoriją, tiek sinchronizuojant ją su ilgamete kaimyne ir partnere Lenkija.
„Mes negalime 500 metų savo buvimo su Lenkija palikti nesinchronizuotų. Nes gegužės 3-oji yra Lietuvos ir Lenkijos šventė, gal dar ir Baltarusijos ir Ukrainos būtų, nes tos žemės buvo LDK dalis. (…) Tiek Kosciuškos, tiek Emilijos Pliaterytės, Kalinausko sukilimai buvo už gegužės 3-ąją, kad būtų tvarka pagal ją atkurta. Liejo kraują dėl to Lietuvos-Lenkijos bendra demokratinė valstybė ir tai yra milžiniškas vieningumo pagrindas. Todėl palikti pusiau luptą, pusiau skustą tą avį – įrašyti tą gegužės 3-ąją į kalendorių, bet nepadaryti jos laisva, čia, žinote, nusikaltimas prieš mūsų bendrą sukilėlių istoriją ir mūsų 500 metų valstybę“, – Eltai sakė konservatorius E. Zingeris.
ELTA primena, kad Gegužės 3-osios konstitucija buvo priimta 1791 m. Abiejų Tautų Respublikoje (ATR). Tai buvo pirmoji Europoje, antroji po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasaulyje, rašytinė konstitucija.
Sekmadienis, birželio 5 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Danijos Karalienę Margaritą II šalies nacionalinės šventės – Konstitucijos dienos – proga.
„Vertiname artimų sąjungininkių – Lietuvos ir Danijos Karalystės – bendradarbiavimą svarbiausiais dvišaliais, Baltijos jūros regiono ar žemyno darbotvarkės klausimais. Džiaugiamės, kad mus vienijantys tikslai ir bendras požiūris į aktualius gynybos politikos, saugumo užtikrinimo, energetikos ir ekonomikos uždavinius lemia efektyvų ir prasmingą bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir NATO“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.
Pasak Prezidentės, abiejų valstybių santykius stiprina ir prie šalių augimo prisideda aktyvūs piliečių ryšiai: kultūrinis ir visuomeninis dialogas, akademiniai ir studentų mainai, bendri prekybos, mokslo ir inovacijų projektai.
Lietuvos vadovė Danijos Karalienei ir visiems šalies žmonėms palinkėjo džiaugsmo, visokeriopos sėkmės ir klestėjimo.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Wikipedia.org nuotraukoje: Danijos Karalienė Margarita II su savo vyru princu Henriku.
Spalio 25-ąją Panevėžio apygardos teisme vykusiame Europos teisės ir Konstitucijos dienai paminėti skirtame renginyje – vadinamajame „Protų mūšyje“ savo žiniomis varžėsi teismų, prokuratūros ir policijos pareigūnų komandos, su kuriomis pasišovė pasigalynėti miesto varžytuvėse nugalėjusi Kazimiero Paltaroko gimnazijos moksleivių grupė.
Šiose žinių varžytuvėse Panevėžio apygardos prokuratūros garbę gynusi Panevėžio apylinkės komanda, kurioje dalyvavo prokurorai Lina Šimonienė, Marina Jelizarova, Gražvydas Kazlauskas ir prokuroro padėjėjas Darius Vileišis su Vilniaus Universiteto studente Anželika Pavlova, žiniomis ir sumanumu nurungė kolegas teisininkus bei tapo „Protų mūšio“ konkurso nugalėtojais.