kovinė grupė

Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad, siekiant užtikrinti Baltijos šalių saugumą, Aljansas privalo pereiti nuo atgrasymo prie gynybos strategijos, didinant nuolatinių karinių pajėgų skaičių regione.
 
„Aš esu įsitikinęs, kad ilgą laiką tas mūsų koncentravimasis į atgrasymą dabartinėmis aplinkybėmis šiek tiek keičiasi, ir mes turime kalbėti apie tai, kad nėra jokio būdo atgrasyti, reikia turėti pajėgas čia“, – pirmadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Šalies vadovo teigimu, požiūris, kad karinės invazijos atveju NATO pajėgos galėtų atkovoti agresoriaus užimtas teritorijas, nėra tinkamas.
 
„Kalbos, kad mes palaikykime čia simbolinį skaičių pajėgų ir, jeigu įvyktų karinė intervencija, pasitrauksime, o tada sugrįšime ir jus atkovosime, manęs neįtikina. Nežinau, ar įtikina mūsų tautą, kuri žino, kad paskutinį kartą šito sugrįžimo reikėjo laukti nei daug, nei mažai – beveik 50 metų“, – svarstė prezidentas.
 
Pasak G. Nausėdos, tam, kad iš tiesų pavyktų užtikrinti Baltijos šalių saugumą, yra reikalingos nuolat čia esančios Aljanso pajėgos.
 
„Šiandien aš ir kalbu savo kolegoms – čia, vietoje, mums reikalingos NATO pajėgos, kad mes jaustumėmės saugūs. Ir tik tokiu būdu jūs galite užtikrinti mūsų saugumą, gynybą. Gynyba, žinoma, apima ir oro erdvę, ir mes džiaugiamės, kad pas mus keičiasi oro policijos misijos, jos ir dabar keičiasi, viskas čia yra gerai. Bet oro policijos misijų, matome iš karo Ukrainoje, nepakanka“, – pabrėžė jis.
 
„Nepakanka skraidyti kartu su priešo lėktuvais, jeigu jie kartais įsiveržtų į mūsų teritoriją. Oro gynyba, tiek oras-oras, tiek žemė-oras, yra reikalinga ir šiandien tai turbūt yra svarbiausias klausimas, kurį mes svarstome NATO formatu“, – pridūrė G. Nausėda.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda – Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

ELTA primena, kad apie tai, jog NATO keičia savo strategiją regione ir dabar koncentruojasi ne į atgrasymą, o būtent į gynybos stiprinimą, šeštadienį užsiminė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak ministro, pasikeitusi strategija iš esmės reiškia, kad Aljanso pajėgos gali kur kas greičiau sureaguoti į bandymus pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.
 
Siekiant sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje, į Lietuvą atvyko papildomas 60 karių norvegų mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais.
 
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas turi ypatingą svarbą – sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis atgrasymo veiksnys.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2022.03.08; 07:41
Aktualijos

Lietuvos Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadas pulkininkas Mindaugas Petkevičius perdavė pulkininko leitenanto Sebastiano Hebischo vadovavimą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei į pulkininko leitenanto Hageno Ruppelto rankas.
 
Buvusiam vadui padėkojo ir naujajam vadui sėkmės darbuose palinkėjo krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
 
„Dėkoju pulkininkui leitenantui Hebischui už jo tvirtą lyderystę, profesionalumą ir puikiai atliktą darbą prisidedant prie mūsų regiono saugumo ir stabilumo. Linkiu sėkmės pulkininkui leitenantui Ruppeltui, kurio sukaupta patirtis kovinei grupei bus tikrai svarbi. Galiu užtikrinti, kad Lietuva suteiks jums visą reikalingą paramą“, – teigė viceministras V. Semeška.
 
„Daug buvo pasiekta 9-osios rotacijos metu ir mes siunčiame stiprų signalą, kad NATO vykdo savo įsipareigojimus ir dirba visų partnerių saugumui užtikrinti. Ačiū Lietuvos kariuomenės vadovybei už palaikymą ir visokeriopą paramą visai kovinei grupei. Ačiū „Geležinio Vilko“ vadui, kurio profesionalumas ir lyderystė buvo mūsų misijos sėkmės pagrindas“, – kalbėjo plk. ltn. S. Hebischas.
 
Vokietijos kariuomenės 93-iojo tankų mokomojo bataliono vadas plk. ltn. S. Hebischas kovinei grupei Rukloje vadovavo nuo šių metų vasario mėnesio. Jo pareigas perimantis plk. ltn. H. Ruppeltas nuo 2019 metų yra Vokietijos kariuomenės 414-ojo tankų bataliono vadas, anksčiau jis tarnavo įvairiuose Vokietijos kariuomenės padaliniuose.
 
Rotuojamoje kovinėje grupėje, kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, šiuo metu tarnauja apie 1,2 tūkst. karių iš Vokietijos, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos ir Čekijos. Šis aukštos parengties daugianacionalinis Aljanso kovinis pajėgumas Lietuvoje dislokuotas 2017 metų pradžioje kaip bendras ir reikšmingas NATO sąjungininkų indėlis į Baltijos regiono saugumo sustiprinimą.
 
„Jūs visi esate geras NATO pavyzdys, jūs kariai, užtikrinantys saugumą ir bendradarbiavimą. Visą jūsų rotacijos laiką išnaudojome prasmingai, treniravomės kartu, dalinomės patirtimi, siekėme tobulėti ir galiu tik pasidžiaugti mūsų bendrais pasiekimais, kuriuos įrodėme tarptautinių pratybų „Geležinis Vilkas 2021 I“ metu“, – 9-osios rotacijos kariams sakė „Geležinis Vilkas“ vadas plk. M. Petkevičius.
 
NATO Priešakinių pajėgų kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Kovinė grupė treniruojasi ne tik su Lietuvos kariais, bet ir su pratyboms į Lietuvą atvykusiais JAV sunkiojo bataliono, NATO oro policijos misijos kariais, dalyvauja ir svarbiausiose nacionalinėse Sausumos pajėgų pratybose „Iron Wolf“ I ir II. Su Lietuvos kariais rotuodamiesi NATO kovinėje grupėje jau yra treniravęsi per 12 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių – Belgijos, Čekijos, Islandijos, Kroatijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Prancūzijos ir Vokietijos.
 
Kovinei grupei vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija, sakoma KAM pranešime. Ši šalis demonstruoja lyderystę ir įgyvendindama poligonų modernizacijos projektus, investuodama į karinio mokymo infrastruktūrą Lietuvoje nuo 2018 metų. Vienas didžiausių numatomų iki 2023 m. įgyvendinti projektų – apie 40 mln. eurų investicijos Rukloje dislokuotos kovinės grupės reikmėms – technikai ir įrangai, remontui ir sandėliavimui skirta infrastruktūra. Bus įkurtas naujas apsaugos postas, administracinis pastatas, įvairios paskirties sandėliai, remonto dirbtuvės ir kita.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.11; 07:03
Aktualijos

Prancūzų kariai. Prancūzijos kariuomenės nuotr.

Antradienį į Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną atvykę kariai minės Prancūzijos nacionalinę šventę – Bastilijos paėmimo dieną. Ceremonijos metu bus iškilmingai pakeliama valstybinė vėliava, skambės „Marselietė“.
 
Tai jau trečiasis Prancūzijos karių kontingentas, kuris prisijungia prie NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimo Baltijos šalyse. Planuojama, kad visas Prancūzijos kontingentas bus dislokuotas per liepos mėnesį, jo pabaigoje bus pasirengęs dalyvauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Lietuvoje mokymuose ir pratybose. Oficiali naujo kontingento inauguracijos ceremonija Rukloje planuojama liepos mėnesio pabaigoje.
 
Prancūzijos karių kontingentą, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, sudarys beveik 300 karių, iš jų apie 200 karių suformuos mechanizuotąją pėstininkų kuopą ir dar apie 100 karių vykdys administracines ir logistines užduotis. Prancūzijos kariai sudarys vieną iš manevrinių kovinės grupės kuopų, jie taip pat tarnaus kovinės paramos vienetuose, kovinės grupės štabe.
 
Pirmieji prancūzų kariai į Lietuvą atvyko liepos pradžioje. Kariai ir technika atvyksta iš Prancūzijos kariuomenės 5-ojo dragūnų bataliono, dislokuoto Maji le Kamo, kurio kariai ginkluoti geriausia Prancūzijos kariuomenės sausumos pajėgų technika. Kaip ir kiti kovinės grupės kontingentai, Prancūzijos kariai į Lietuvą atsigabena savo kovinę, aprūpinimo bei administracinę techniką. Manevrinis vienetas tarnybai naudos pagrindinius kovos tankus „Leclerc“, pėstininkų kovos mašinas VBCI. Prieš atvykstant į Lietuvą visi Prancūzijos kariai buvo patikrinti dėl COVID-19 ir patvirtinti neigiami rezultatai, pažymima KAM pranešime.
 
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę Lietuvoje sudaro daugiau nei 1 200 karių. Prancūzijos kariai pakeis Kroatijos kontingento karius.
Prancūzijos kariuomenės emblema. Prancūzijos kariuomenės nuotr.
 
Pati svarbiausia iš visų NATO viršūnių susitikime Varšuvoje 2016 metų liepą Lietuvos gautų saugumo garantijų – bendras Aljanso sprendimas nuo 2017 metų steigti Baltijos šalims ir Lenkijai skirtas priešakines pajėgas. Šis sprendimas, kaip visos NATO laikysenos dalis, skirtas vienareikšmiškai parodyti sąjungininkų solidarumą, ryžtą ir gebėjimą veikti nedelsiant duodant bendrą sąjungininkių atsaką į bet kokią agresiją. NATO valstybių ir vyriausybių vadovai šį sprendimą priėmė kaip atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje ir geopolitinės situacijos pokyčius.
 
Priešakinių pajėgų suformavimas išreiškia Aljanso solidarumą ir įgyvendina patikimo atgrasymo ir gynybos idėją.
 
Prancūzija savo karius Lietuvoje buvo dislokavusi 2017 ir 2018 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.13; 06:00
Aktualijos

Ateinančią savaitę, vasario 6-ąją, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos Mokomajame pulke Rukloje vyks NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija.
 
Nuo praėjusio rugpjūčio kovinės grupės 6-jai rotacijai vadovavusį Vokietijos kariuomenės pulkininką leitenantą Rouveną Habelą keičia naujasis kovinės grupės vadas, taip pat Vokietijos karininkas pulkininkas leitenantas Axelis Niemannas. Jis perims 7-osios rotacijos valdymą.
 
Ceremonijoje planuoja dalyvauti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotojas viceadmirolas Joachimas Ruhle, NATO šalių, delegavusių karius į priešakinių pajėgų kovinę grupę, atstovai, kiti svečiai.
 
Šiuo metu Vokietijos vadovaujamoje rotacinėje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja per 1 tūkstantis karių iš Vokietijos, Nyderlandų, Islandijos, Kroatijos, Belgijos, Čekijos, Norvegijos, Liuksemburgo.
 
Nuo 2017 m. pradžios Mokomajame pulke Rukloje dislokuota tarptautinė kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas” sudėtį.
 
Sprendimas dislokuoti NATO priešakinių pajėgų batalioną prieš rytinių NATO sienų buvo priimtas 2016 m. liepą Varšuvoje NATO viršūnių susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos prašymu.
 
Šiuo metu atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kovinėms grupėms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir JAV.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 03:00
Aktualijos

Baigėsi pratybos „Perkūno griausmas 2018“. Ievos Budzeikaitės (KAM) nuotr.

Penktadienį baigėsi didžiausios Lietuvos istorijoje karinės pratybos „Perkūno griausmas 2018“. Dvi savaites Lietuvos miestuose ir poligonuose vykusiuose mokymuose dalyvavo per 9 tūkst. karių.

Pastarąsias dvi savaites didžioji dauguma Lietuvos kariuomenės vienetų, talkinant Policijos departamentui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Viešojo saugumo tarnybai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Vadovybės apsaugos departamentui ir kitoms organizacijoms bei NATO sąjungininkams, drauge treniravosi ginklu ginti Lietuvos valstybės suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

„Tai buvo puiki proga po ilgos pertraukos praktiškai pasitikrinti, ką su turimais pajėgumais visi kartu galime nuveikti nacionaliniu lygiu, kaip esame pasiruošę sklandžiam į pagalbą atvykstančių sąjungininkų priėmimui ir kaip gebėtume sąveikauti su sąjungininkais vykdant kolektyvinę gynybą. Manau, visi įsitikinome, kad Lietuvos kariuomenė geba veikti ir savarankiškai, ir kartu su sąjungininkais,“ – iškilmingoje pratybų uždarymo ceremonijoje Rukloje sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Pratybų scenarijus leido kariams ir vadams pasitreniruoti vykdyti įvairias taikos ir karo meto užduotis. Be Lietuvos karių ir pareigūnų pratybose dalyvavo ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai iš Kroatijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos, taip pat Jungtinės Karalystės kariai iš Jungtinių ekspedicinių pajėgų bei Portugalijos rotacinių pajėgų kariai.

Mokymai vyko ne tik sausumoje – Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos treniravosi užtikrinti Klaipėdos uosto akvatorijos, Lietuvos teritorinių vandenų, išskirtinės ekonominės zonos ir Karo laivų flotilės saugumą. Karinės oro pajėgos, pasitelkdamos pajėgų štabą, Aviacijos bazę, Oro gynybos batalioną, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybą bei Ginkluotės ir technikos remonto depą treniravosi saugoti ir ginti Aviacijos bazę Šiauliuose.

Penktadienį taip pat baigėsi Baltijos šalyse bei Lenkijoje vykusios JAV sausumos pajėgų Europoje organizuotos kasmetinės tarptautinės pratybos „Kardo kirtis“, kuriose Baltijos regione ir Lenkijoje treniravosi 18 tūkstančių karių iš 19 šalių. Vien Lietuvoje šiose pratybose dalyvavo iki 6 tūkstančių karių iš Lietuvos ir JAV.

Nors kariuomenės pratybos ir baigėsi, tačiau dar kurį laiką vyks intensyvus karinės technikos judėjimas Lietuvos keliuose. Šį savaitgalį pratybose dalyvavusių JAV karių technikos kolonos iš Kazlų Rūdos poligono judės į Lietuvos-Lenkijos pasienį ir per Kalvarijų bei Lazdijų pasienio užkardas išvyks iš Lietuvos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.16; 13:40

Trumposios naujienos

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) lankėsi Jungtinės Karalystės (JK) nuolatinis gynybos sekretorius Styvenas Lovgrovas (Stephen Lovegrove). Svečias susitiko su krašto apsaugos viceministrais Vytautu Umbrasu, Giedrimu Jeglinsku ir Edvinu Kerza.

Susitikimuose daugiausia buvo kalbama apie saugumo situaciją regione ir už jo ribų, Jungtinės Karalystės vaidmenį užtikrinant ne tik regiono saugumą, bet ir viso kontinento stabilumą. Viceministrai pabrėžė, kad britų politinė parama ir lyderystė tolesniam NATO kolektyvinės gynybos stiprinimo procesui yra itin svarbi užtikrinant tolesnę NATO adaptaciją.

Pasak krašto apsaugos viceministro V. Umbraso, Jungtinė Karalystė yra labai svarbi Lietuvos sąjungininkė, jau daug metų remianti mūsų šalies nepriklausomybę, suteikusi neįkainojamą paramą kuriant Lietuvos kariuomenę.

„Jungtinė Karalystė yra ir išliks viena didžiausių jūsų rėmėjų. Saugumo užtikrinimas išlieka mūsų prioritetu, todėl toliau aktyviai prisidėsime prie NATO saugumo užtikrinimo ir atgrasymo priemonių regione ir skatinsime NATO stiprinti kolektyvinės gynybos dimensiją“, – sakė Jungtinės Karalystės nuolatinis gynybos sekretorius S. Lovgrovas.

Viceministrai padėkojo svečiui už Jungtinės Karalystės dalyvavimą NATO priešakinių pajėgų iniciatyvoje prisiimant svarbią atsakomybę vadovauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Estijoje, taip užtikrinant nuolatinį buvimą regione. Viceministras V. Umbrasas akcentavo Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų svarbą tiek galimai regiono gynybai, tiek dalyvavimui tarptautinėse operacijose.

Aptarta galimybė Lietuvoje surengti šių pajėgų, kurioms savo kuopos dydžio vienetą yra priskyrusi ir Lietuva, pratybas. Viceministras akcentavo ir Vakarų valstybių paramos Ukrainai svarbą, pažymėdamas, kad Lietuva jau dabar Ukrainoje vykdo savo didžiausią šiuo metu karinio rengimo misiją.

Jungtinės Karalystės dalyvavimas strateginės reikšmės NATO oro policijos misijoje taip pat prisideda prie saugumo regione užtikrinimo – šalis jau keturis kartus buvo dislokavusi savo naikintuvus Baltijos šalyse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 01:30

Trumposios naujienos

Į Lietuvą atvyko antroji Olandijos karių pamaina, kuri tarnaus NATO priešakinio bataliono, dislokuoto Rukloje, sudėtyje. Olandijos pajėgų pagrindą sudaro kariai iš 13-osios lengvosios brigados, 42-ojo Limburgse Jagers šarvuotojo pėstininkų pulko, dislokuoto Oirschot mieste.

Limburgse Jagers yra seniausias Olandijos kariuomenės pėstininkų pulkas, esantis Olandijos kariuomenėje nuo 1813 metų. Per daugiau nei 200 metų laikotarpį šis dalinys dalyvavo istoriniame Vaterlo mūšyje, taikos įtvirtinimo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, misijose Irake ir Afganistane.

Į Lietuvą olandai atsigabeno pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ ir įvairios paskirties mašinas „Fennek“. Daugiau nei 200 Olandijos karių kartu su kitais NATO priešakinio bataliono kariais treniruosis Lietuvos kariuomenės poligonuose.

2017-2018 m. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1 200 karių. Bataliono kovinei grupei vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.

Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.

Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa, trys-keturios kovinės kuopos, o taip pat įvairūs kovinės paramos vienetai. Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį, pvz. grėsmė, pratybos ir pan., gali būti pastiprinama. Į Lietuvą dalyvauti pratybose šiais metais jau buvo atvykę papildomi artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.

Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo situacijos, Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.17; 02:30

Fotoreportažai

Į Lietuvą atvykus NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės pagrindinio kontingento kariams ir karinei technikai surengtos pirmosios pratybos.

Kovo pirmąją savaitę Lietuvos kariuomenės poligone Kazlų Rūdoje kovinio šaudymo treniruotėje dalyvavo vokiečių kariai.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra per 400 Vokietijos karių, 100 Belgijos karių, grupė karių iš Nyderlandų. Šio mėnesio pabaigoje į Lietuvą atvyks ir pagrindinis Nyderlandų karių kontingentas su technika, gegužę prie kovinės grupės Lietuvoje prisijungs kariai iš Norvegijos.

Į Lietuvą atgabenta įvairios karinės technikos, tarp jų ir sunkioji – tankai „ Leopard 2“, šarvuočiai – CV90, M113, BOXER, FENEK, kt.

NATO priešakinių NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovaus Vokietija. 2017-2018 metų laikotarpiui batalione tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai – iš viso apie 1 200 karių.

Sąjungininkų bataliono kovinė grupė pagal poreikį (pvz. grėsme, pratybos ir pan.) galės būti pastiprinama. Pastiprinimas planuojamas ir 2017 m. vasarą, kai Lietuvoje vyks intensyvus pratybų ciklas. Planuojama, kad tuomet į Lietuvą atvyks papildomi artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.

NATO bataliono kariai yra dislokuoti Rukloje, jie dalyvaus bendrose kovinio rengimo pratybose įvairiuose Lietuvos kariuomenės poligonuose. Prireikus, bataliono kariai dalyvautų ir koviniuose veiksmuose.

NATO bataliono kovinė grupė Lietuvoje yra pavaldi Lietuvos kariuomenės Mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ . Batalionui bus vadovaujama pagal NATO vadovavimo ir valdymo procedūras. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė bus rotuojama kas pusę metų.

Lietuva ypač vertina šias Vokietijos ir kitų sąjungininkų pastangas, kuriomis siekiama stiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą Baltijos šalių regione.

NATO priešakinių pajėgų buvimas Lietuvoje – tai aiškus Aljanso solidarumo ir pasiryžimo ginti NATO teritoriją nuo bet kokio potencialaus agresoriaus demonstravimas.

NATO viršūnių sprendimu reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos karinius veiksmus tokios kovinės grupės taip pat dislokuojamos Estijoje ir Latvijoje bei Lenkijoje. Joms vadovaus Jungtinė Karalystė, Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Visos keturios kovinės grupės bus pilnai dislokuotos iki 2017 metų birželio.

Vokietijos kontingento nuotraukos.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.10; 06:32

Trumposios naujienos

Briuselyje (Belgija) krašto apsaugos ministras Juozas Olekas NATO gynybos ministrų susitikime pristatė Lietuvos pasirengimą mūsų šalyje dislokuoti Vokietijos vadovaujamą sąjungininkų bataliono kovinę grupę.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) susitikime patvirtino, jog prie Lietuvoje dislokuojamo Vokietijos vadovaujamo bataliono prisijungs, Belgija, Kroatija, Liuksemburgas, Prancūzija, Nyderlandai ir Norvegija.

„Lietuva vertina Vokietijos ir kitų sąjungininkių pastangas sustiprinti atgrasymą ir kolektyvinę gynybą bei sprendimą formuoti bataliono kovinę grupę ir dislokuoti karius bei karinę techniką Lietuvoje. Lietuva intensyviai dirba, siekdama tinkamai priimti bataliono kovinę grupę 2017 metais“, – kalbėjo ministras J. Olekas.

Pasak ministro, šiuo metu yra derinami dokumentai dėl priimančiosios šalies paramos suteikimo, vykdomi infrastruktūros atvykstantiems sąjungininkų kariams apgyvendinti, technikai ir amunicijai saugoti bei treniruotis lauko sąlygomis parengimo darbai.

„Kitais metais atvykstantys sąjungininkių kariai įsikurs Rukloje, tačiau kai pastatysime naują Lietuvos kariuomenės karinį miestelį Rokantiškėse, bataliono kovinė grupė galės persikelti ten“, – teigė ministras J. Olekas.

Susitikime aptariant Aljanso veiksmus reaguojant į grėsmes iš Pietų, ministras J. Olekas informavo, kad Lietuva, prisidėdama prie JAV vadovaujamos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve“), nuo kitų metų pradžios planuoja išsiųsti pirmąją 6 Lietuvos kariuomenės instruktorių grupę. Lietuvos kariai tarptautinėje operacijoje Irake dalyvaus Danijos karių kontingento sudėtyje, kur treniruos Irako saugumo pajėgas kovai su teroristine organizacija DAESH.

„Prisidėdami prie kovos su DAESH mes prisidedame prie tarptautinių pastangų sprendžiant saugumo problemas“, – kalbėjo ministras J. Olekas.

Lietuvos kariai į tarptautinę operaciją Irake siunčiami pagal šių metų birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtą nutarimą, kuriame numatyta į JAV vadovaujamą operaciją „Įgimtas ryžtas“ siųsti iki 30 karių ir valstybės tarnautojų.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Nuotraukoje: NATO gynybos ministrų susitikimas Briuselyje.

2016.10.27; 07:04