G. Nausėda: nėra jokio būdo atgrasyti, pajėgas reikia turėti čia


Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad, siekiant užtikrinti Baltijos šalių saugumą, Aljansas privalo pereiti nuo atgrasymo prie gynybos strategijos, didinant nuolatinių karinių pajėgų skaičių regione.
 
„Aš esu įsitikinęs, kad ilgą laiką tas mūsų koncentravimasis į atgrasymą dabartinėmis aplinkybėmis šiek tiek keičiasi, ir mes turime kalbėti apie tai, kad nėra jokio būdo atgrasyti, reikia turėti pajėgas čia“, – pirmadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Šalies vadovo teigimu, požiūris, kad karinės invazijos atveju NATO pajėgos galėtų atkovoti agresoriaus užimtas teritorijas, nėra tinkamas.
 
„Kalbos, kad mes palaikykime čia simbolinį skaičių pajėgų ir, jeigu įvyktų karinė intervencija, pasitrauksime, o tada sugrįšime ir jus atkovosime, manęs neįtikina. Nežinau, ar įtikina mūsų tautą, kuri žino, kad paskutinį kartą šito sugrįžimo reikėjo laukti nei daug, nei mažai – beveik 50 metų“, – svarstė prezidentas.
 
Pasak G. Nausėdos, tam, kad iš tiesų pavyktų užtikrinti Baltijos šalių saugumą, yra reikalingos nuolat čia esančios Aljanso pajėgos.
 
„Šiandien aš ir kalbu savo kolegoms – čia, vietoje, mums reikalingos NATO pajėgos, kad mes jaustumėmės saugūs. Ir tik tokiu būdu jūs galite užtikrinti mūsų saugumą, gynybą. Gynyba, žinoma, apima ir oro erdvę, ir mes džiaugiamės, kad pas mus keičiasi oro policijos misijos, jos ir dabar keičiasi, viskas čia yra gerai. Bet oro policijos misijų, matome iš karo Ukrainoje, nepakanka“, – pabrėžė jis.
 
„Nepakanka skraidyti kartu su priešo lėktuvais, jeigu jie kartais įsiveržtų į mūsų teritoriją. Oro gynyba, tiek oras-oras, tiek žemė-oras, yra reikalinga ir šiandien tai turbūt yra svarbiausias klausimas, kurį mes svarstome NATO formatu“, – pridūrė G. Nausėda.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda – Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

ELTA primena, kad apie tai, jog NATO keičia savo strategiją regione ir dabar koncentruojasi ne į atgrasymą, o būtent į gynybos stiprinimą, šeštadienį užsiminė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak ministro, pasikeitusi strategija iš esmės reiškia, kad Aljanso pajėgos gali kur kas greičiau sureaguoti į bandymus pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.
 
Siekiant sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje, į Lietuvą atvyko papildomas 60 karių norvegų mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais.
 
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas turi ypatingą svarbą – sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis atgrasymo veiksnys.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2022.03.08; 07:41
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas.