1953 metų kovo 5 dieną lietuviai tremtiniai ir politiniai kaliniai sutiko kaip laimingiausią dieną savo gyvenime – mirė didžiausias visų laikų budelis ir tironas Koba.
Tą šventinę dieną mano senelis 1941 metų tremtinys Rapolas Juška išėjo į darbą nepaprastai pakilios nuotaikos. Žinoma, džiaugsmo didelio rodyti viešai negalėjo – juk skundikai tokiomis dienomis dirbo ypatingai aršiai. Kai kurie žmonės atvirai verkė gatvėse, gedėdami “tevelio Stalino“, kalbėdami “kas gi dabar bus?“. O darbe jis sutiko tokį pat tremtinį vokietį Volfą. Pažiūrėjo šie du tremtiniai vienas kitam į akis, apsiverkė iš džiaugsmo, apsikabino ir be žodžių ( tuo metu tremtiniai jau suprasdavo vienas kitą be žodžių ) pasikrapštė kišenėse ir susimetė “susimesti ant buteliuko”.
Continue reading „Kaip mano senelis pakasynas Stalinui iškėlė”
