Kaip mano senelis pakasynas Stalinui iškėlė


Print

1953 metų kovo 5 dieną lietuviai tremtiniai  ir politiniai kaliniai sutiko kaip laimingiausią dieną savo gyvenime – mirė didžiausias visų laikų budelis ir tironas Koba.

Tą šventinę dieną mano senelis 1941 metų tremtinys Rapolas Juška išėjo į darbą nepaprastai pakilios nuotaikos. Žinoma, džiaugsmo didelio rodyti viešai negalėjo – juk skundikai tokiomis dienomis dirbo ypatingai aršiai. Kai kurie žmonės atvirai verkė gatvėse, gedėdami “tevelio Stalino“, kalbėdami “kas gi dabar bus?“. O darbe jis sutiko tokį pat tremtinį vokietį Volfą. Pažiūrėjo šie du tremtiniai vienas kitam į akis, apsiverkė iš džiaugsmo, apsikabino ir be žodžių ( tuo metu tremtiniai jau suprasdavo vienas kitą be žodžių ) pasikrapštė kišenėse ir susimetė “susimesti ant buteliuko”.

Noriu tik pažymėti, kad šviesios atminties senelis buvo visiškai negeriantis žmogus. Tai va, nusipirkę buteliuką, tylėdami jie ir šventė savo tremties pabaigos pradžią. Juos taip džiugiai nusiteikusius bei  bešvenčiančius ir užtiko   vietinis politrukas Vasilijus Rogovas. Kontūzytas kare žmogėnas garsėjo savo bukumu ir atsidavimu komunistų partijai. Užtikęs prie buteliuko besėdinčius tremtinius jis juos užsipuolė:

– Tai ką, fašistai, pas mus visaliaudinis gedulas, o jūs čia darbo metu “švenčiate ?“

Senelis buvo iš tų, kurie niekada neieškodavo žodžio kišenėje, ir vos tramdydamas džiaugsmą atsakė :

– Nešvenčiam mes, o iš širdgėlos geriame.

Toks atsakymas šiuo psichologiniu momentu buvo nelauktas ir padarė didžiulį efektą užkietėjusiam bolševikui. Tad politrukui beliko tik pritarti tremtiniams ir pasisiūlyti prisidėti prie jų kompanijos.

Va taip tylėdami trys žmonės ir “paminėjo” Stalino mirtį – du nuoširdžiai besidžiaugdami, kad tuoj ateis Laisvė ir pavasaris, o trečias –  nuoširdžiai gedėdamas, bet iš tiesų nesuprasdamas dėl ko.

Žiūrėdamas iš laiko perspektyvos stebiuosiu, koks vis dar gajus Stalino kultas – juk jis vos per stebuklą, ir tik  įsikišus rusų inteligentijai, netapo “Rusijos veidu“ interaktyviuose rinkimuose, žinant, kad rusų tauta baisiausiai nukentėjo nuo Stalino.

Ir vis dėl to gerai, kad Lietuvos vadovai turėjo išminties nevažiuoti švęsti Gegužės 9 – osios į Maskvą. Ir ypač šį kartą, nes visa Maskva bus išpuošta budelio Stalino plakatais.

2010.03.05


Prisijunkite prie diskusijos