krašto apsaugos ministras

Aktualijos

Facebook. EPA – ELTA nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas turėtų „mažiau galvoti apie feisbuką“ ir elgtis išmintingiau, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
 
Taip politikė reagavo į šią savaitę kilusį skandalą, kai A. Anušauskas paskelbė, jog jo vadovaujama ministerija planuoja pasirašyti ketinimų protokolą su Vokietijos tankų „Leopard“ gamintojais. Dėl šių pareiškimų ministras sulaukė kritikos ir iš valdančiosios koalicijos bendražygių, ir iš paties prezidento Gitano Nausėdos.
 
„Norėčiau mesti akmenuką į ministro daržą, kadangi, man atrodo, ne pirmą kartą jis taip suklumpa, pats pirmas praneša dalykus, su niekuo neaptaręs ar nepasitaręs“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
 
„Norėčiau palinkėti ministrui kartais iš tikrųjų mažiau galvoti apie feisbuką, apie tos informacijos viešinimą“, – linkėjo ji.
 
Europarlamentarės manymu, kilęs ginčas ir išryškėję nesutarimai kenkia Lietuvos reputacijai Vakarų partnerių akyse.
 
„Tiesiog patarčiau elgtis išmintingiau. Pasižiūrėkite, kiek visokių aistrų viešumoje buvo dėl vokiečių brigados. Ir kam nuo to geriau? Man atrodo, kad tik Lietuvos reputacija tarp mūsų sąjungininkų menkėja“, – dar neseniai vykusias diskusijas dėl Berlyno įsipareigojimų Vilniui priminė V. Blinkevičiūtė.
 
„Nėra dar jokių derybų, nieko mes dar neįsigijome, yra tam tikri ketinimai, kurie aptarti uždarame posėdyje, Valstybės gynimo taryboje. Buvo galima tą informaciją pateikti ir ne tokią konkrečią. Tikrai taip, matyt, reikėjo pasielgti. O dabar vėl labai daug emocijų“, – apgailestavo LSDP vadovė.
 
V. Blinkevičiūtė pabrėžė, kad tankų įsigijimo klausimas yra itin svarbus Lietuvai. Todėl politikė neabejoja, kad tai, kokią techniką pirkti, geriausiai žino Lietuvos kariuomenė.
 
„Svarbiausia visoje šitoje temoje, kad mūsų kariuomenė pirmiausiai įsigytų tai, ko jai reikia. Ir tą kariuomenė tikrai pati žino geriausiai“, – pridūrė europarlamentarė.
 
Įvertino A. Širinskienės kreipimąsi į prokuratūrą: linkiu sėkmės
 
Tuo metu klausiama apie Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės iniciatyvą kreiptis į Generalinę prokuratūrą, jog ši įvertintų, ar A. Anušauskas neatskleidė tarnybos ar valstybės paslaptį sudarančios informacijos, V. Blinkevičiūtė teigė, kad teisėsauga turėtų išnagrinėti keliamus klausimus.
 
„Kas nori, tas gali, žinoma, kreiptis. Kiek žinau, Mišrios Seimo narių grupės atstovė ir kreipėsi. Linkiu sėkmės, tegul prokuratūra išnagrinėja šituos klausimus“, – opozicijos kolegų iniciatyvą įvertino socialdemokratė.
 
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Be to, europarlamentarė svarstė, kad ministrui veikiausiai teks dėl savo pareiškimų pasiaiškinti ir Seimui.
 
„Ministras, matyt, rudens sesijoje turės atsakyti į daug klausimų, kai Seimas grįš į plenarinę sesiją“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
 
ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
 
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visgi, A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
 
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
 
Tačiau A. Anušauskas teigia savo kaltės situacijoje nematantis ir atmeta jam reiškiamą kritiką. Anot ministro, informacija, kurią jis paviešino, nebuvo slapta, o perteklinis slaptumo grifų uždėjimas Lietuvoje taip pat draudžiamas įstatymu, pabrėžia A. Anušauskas.
 
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.07.28; 00:05
Politinės intrigosSkaitomiausios

Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai neslepia kritikos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Pasak kai kurių komiteto narių, savo komentaru po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio ministras ne tik atskleidė kai kurias neviešinamomis turėjusias likti posėdžio detales, bet ir sumažino Lietuvos derybinę galią tankų įsigijimo procese.
 
A. Anušauskas pirmadienį po VGT posėdžio žurnalistams sakė, kad artimiausiu metu Lietuva pasirašys ketinimų protokolą su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
 
„Kad turime absoliučiai neprofesionalų politiką, mes įsitikinome jau kelis kartus. Jis nesuvokia, ką galima kalbėti viešai. Nederina veiksmų nei su NSGK, nei su Prezidentūra, net su Valstybės saugumo tarybos tam tikrais pareigūnais. Tam tikra informacija, kurią mes gauname – tai yra paslaptys. O jis nesuvokia, ką galima komunikuoti viešai“, – Eltai sakė „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
 
Anot opozicijai priklausančio parlamentaro, A. Anušausko pademonstruota nekompetencija valstybei ne pirmą kartą kelia problemų.
 
„Šitoks neatsakingas jo išėjimas vėl sukiršino mūsų sąjungininkus. (…) Juk net versle yra komercinės paslaptys – o čia – išeiname iš derybų ir vienas (derybininkas – ELTA) pradeda kalbėti viešai. Tai yra baisus, baisus nekompetencijos pavyzdys, kuris ne tik kenkia mūsų reputacijai, bet ir kiršina su sąjungininkais – kad neva vykdome kažkokius užkulisinius susitarimus“, – teigė D. Gaižauskas.
 
„Čia gal didybės manija pirmam pasakyti kažkokią skambią frazę (…). Tai yra labai bloga pozicija“, – situaciją komentavo parlamentaras.
 
S. Skvernelis: jei kalbiesi su keliais pardavėjais, turi daugiau derybinės galios
 
Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas ir NSGK narys Saulius Skvernelis sako, kad dėl ministro pasisakymų Lietuvos derybinė galia krenta. Todėl, pažymi parlamentaras, tikėtina, kad už tankus Lietuvai gali tekti mokėti daugiau.
 
„Jei aš iš anksto pasakau, kad noriu to daikto, tai pardavėjas tikrai kels daikto kainą ir jį teks parduoti jam palankesnėmis sąlygomis. Bet jei tu kalbiesi su keliais pardavėjais dėl to paties daikto, daugiau derybinės galios turi, vienareikšmiškai“, – Eltai teigė S. Skvernelis, pridurdamas, kad ministro veiksmus turėtų įvertinti premjerė.
 
„Ministras turi savo vadovą, tai yra ministrė pirmininkė. Nei Lopata, nei Skvernelis, nei Kasčiūnas ministrui nurodyti gali, nei stabdyti, nei raginti. Tam yra ministrė pirmininkė ir Vyriausybė“, – sakė S. Skvernelis.
 
A. Mazuronis: dabar derybinė pozicija – nulinė
 
Komiteto kolegų pozicijai, kad A. Anušausko pareiškimai gali mažinti Lietuvos derybinę galią, pritaria ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
 
„Tai čia nulinė derybinė pozicija. (…) Man atrodo, čia pagrindinis ministro motyvas yra pirmam išeiti į viešumą su gera žinia. Ministro vergavimas reitingams, man atrodo, kad jau ne pirmą kartą kiša koją konstruktyviems sprendimams ir elementariai logikai“, – neslėpė A. Mazuronis.
 
Be to, politiko teigimu, arba A. Anušauskas, arba I. Šimonytė valstybės planuojamus pirkimus gynybos srityje turėtų pristatyti ir NSGK. Mat pastaruoju atveju, anot parlamentaro, komiteto nariai apie VGT sprendimus patys sužinojo iš žiniasklaidos.
 
„Būtų labai gerai, kad ateitų į NSGK ar tai krašto apsaugos ministras, ar tai Ministrė Pirmininkė, galbūt su Užsienio reikalų komitetu kažkokiam jungtiniame posėdyje, galėtų pristatyti klausimą ir kas ten darosi, kodėl tokie sprendimai priiminėjami. (…) Juk mes negalime tokių dalykų sužinoti iš televizijos. Po to patys atrodome juokingai“, – teigė A. Mazuronis.
 
A. Anušauskas: buvo vertinami potencialūs gamintojai
 
Antradienį A. Anušauskas Facebook paskyroje atsakė į jam keliamus klausimus. Jis teigė, kad planuojant Lietuvos kariuomenės tankų įsigijimus buvo renkamasi iš trijų potencialių tokios technikos gamintojų – vertinti vokiški „Leopard“, amerikietiški „Abrams“ ir korėjietiški „Black Panther“ tankai.
 
Todėl politikas atmeta valdančiosios koalicijos kolegos Raimundo Lopatos kritiką, esą nutarta pasirašyti ketinimų protokolą Vokietijos tankų „Leopard“ gamintojais be jokio konkurso ar politinio patarimo.
Nepaisydamas ir kritikos dėl viešų pareiškimų apie ketinimų protokolus ir tai, kad jo pareiškimai gali kenkti šalies derybinei galiai su kitais ginkluotės tiekėjais, A. Anušauskas išdėstė savo argumentus, kodėl „Leopard“ Lietuvai yra geriausia iš svarstytų alternatyvų.
Abrams tankas – iš arti. Gintaro Visocko foto
 
Politiko teigimu, Lietuvos kariuomenėje vokiški tankai būtų geriausiai pritaikomi, mat, pasak jo, šalies kariai jau turi ir naudojasi įvairiomis vokiškos ginkluotės sistemomis.
 
„Šiuo metu Lietuvos kariuomenė ginkluotėje jau turi vokiškos ginkluotės sistemas: PzH2000 artileriją, PKM Boxer („Vilkas“), kovinius evakuatorius BPz2. „Leopard” tankai būtų geriausiai suderinami su šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine technika, nes būtent jie geriausiai atitinka Lietuvos operacinę aplinką, gamtines ir geografines sąlygas“, – teigė A. Anušauskas.
 
Anot ministro, „Leopard“ tankai leistų užtikrinti ir tinkamą sąveiką tarp Lietuvos kariuomenės ir šalyje veikiančios NATO priešakinių pajėgų bataliono grupės, kuriai vadovauja Vokietija.
 
„Lietuvos kariuomenės aprūpinimas „Leopard“ tankais užtikrintų aukštą sąveiką ir suderinamumą su šiuo NATO vienetu, o ateityje ir su Lietuvoje nuolat dislokuota Vokietijos brigada“, – tvirtino jis.
 
Slaptieji sąrašai. Top secret

ELTA primena, kad pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
 
Planuojamas tankų įsigijimas bus didžiausias Lietuvos pirkinys, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys – tam planuojama skirti apie 2 milijardus eurų. Pasak jo, galutinio sprendimo pirkti vokiškus tankus „Leopard“ dar nėra, todėl ketinimų protokolas reiškia tik tai, kad Lietuva siekia gauti daugiau informacijos apie galimus technikos įsigijimus.
 
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
 
2023.07.26; 00:30
Aktualijos

Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad karinės divizijos suformavimui Lietuvoje kasmet iki 2030 m. reikėtų išleisti vidutiniškai po 200 mln. eurų.
 
Pirmadienį TV3 televizijai A. Anušauskas teigė, kad, formuojant karinę diviziją Lietuvoje, karių skaičius šalyje turėtų būti padidintas maždaug 1000. „Bet kuris tūkstantis papildomų karių, bet kuris įgalinimo elemento kūrimas, bet kuris jau kito lygio technikos įsigijimas, pavyzdžiui, tankų, visa tai kainuoja realius pinigus. Nes mūsų gynybos biudžetas yra finansuojamas išimtinai iš mokesčių mokėtojų pinigų. Čia nėra europinių pinigų, išskyrus tiek, kiek finansuoja sąjungininkai“, – dėstė krašto apsaugos ministras.
 
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

Jis pabrėžė, kad tikslių skaičiavimų, kiek iš viso gali kainuoti divizijos sukūrimas, negalintis įvardinti, bet tikino, jog preliminarus lėšų poreikis kasmet iki 2030 m. vidutiniškai siektų apie 200 mln. eurų. „Nenoriu spekuliuoti tais skaičiais, bet kiekvienais metais tektų papildomai investuoti, jeigu norime iš karto pradėti tas investicijas, virš 100 milijonų. Iki 300 milijonų kiekvienais metais, bet labai skirtingai. Tai nėra toks procesas kur gali viską gauti ir įsigyti. Vidurkis būtų gal 200 milijonų“, – TV3 televizijai sakė A. Anušauskas.
 
ELTA primena, kad pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba pritarė Krašto apsaugos ministerijos siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurią sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ brigados bei viena rezervinė brigada, institucijos planuoja suformuoti iki 2030 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.09; 00:30
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pastaruosius darbo metus įvertinęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neslepia džiugesio – gautas finansavimas kariuomenės modernizavimui bei išaugęs tiek ministerijos, tiek karo tarnybos vertinimas šiais metais buvo vienas aukščiausių. Ir nors kalba apie itin sėkmingus darbo metus, ministras apie tolimesnius politinius planus pernelyg neatvirauja.
 
Tačiau paklaustas, ar svarsto apie kitokius karjeros vingius, A. Anušauskas mįslingai komentuoja galimybes dalyvauti konservatorių partijos pirmininko rinkimuose.
 
„Pas mane nėra karjeros vingių, pas mane yra pakankamai tiesus kelias, nes 14 metų politikoje nėra vingiai. Tai yra toks nuoseklus atstovavimas tiems žmonėms, kurie už mane balsavo“, – Eltai teigė KAM vadovas.
 
„Dėl kitų visų labai labai tolimų dalykų, aš sakyčiau tai daugiau priklauso nuo tų žmonių, kurie norės išreikšti palaikymą ir mūsų Tėvynės Sąjungos bendruomenėje iškels kokį nors klausimą, turbūt tuomet ir atsakysiu apie perspektyvas, bet, kol jos tolimos, aš nenorėčiau nei sukelti kokių nors lūkesčių, nei turėti pats iliuzijų“, – aiškino A. Anušauskas savo ruožtu pakomentuodamas ir viešojoje erdvėje dėmesio susilaukusį jo aktyvumą socialinėje erdvėje.
 
„Dėl mano įrašų socialiniuose tinkluose yra visokių nuomonių – esu gavęs ir apdovanojimą už faktais grįstą betarpišką profesionalią komunikaciją Rusijos karo prieš karą akivaizdoje ir esu gavęs kitokių nuomonių, kad iš esmės savo darbo nedirbu ir tik sėdžiu socialiniuose tinkluose. Nors mano visi įrašai yra arba labai anksti ryte, arba vėlai vakare, o kartais naktį daromi“, – sakė A. Anušauskas, dėkodamas Vyriausybei bei Seimui už, pasak jo, itin didelį dėmesį krašto apsaugos sistemai.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Per šiuos metus finansavimas, čia jau atiduodu, kaip sakant, padėką visai Vyriausybei, nes ji apsisprendė palaikyti ir, be abejo, ir Seimui, kuris palaikė, tai finansavimas būtent įsigijimams kariuomenei, ginkluotei pasiekė, ko gero, nematytas aukštumas. Nes, jei mes skiriame įsigijimams daugiau kaip pusę milijardo, tai tokių galimybių Lietuvos kariuomenė niekada iki šiol neturėjo“, – aiškino A. Anušauskas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA), Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.27; 06:00
Aktualijos

Juodasis klaustukas

Penktadienį pasibaigus dešimt dienų trukusioms Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados karių pratyboms, iš Lietuvos išvyko Vokietijos 41-osios brigados vadas brg. gen. Christian Nawrat.
 
Kaip teigia Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyriaus majoras Jurgis Norvaiša, šiuo metu Lietuvoje liko tik vokiečių brigados vadovavimo elemento kariai, kurie į Lietuvą atvyko dar rugsėjo pradžioje.
 
„Šiuo metu baiginėjasi pratybos, kurios Lietuvoje vyko nuo spalio 4 d. iki 14 d. Tų pratybų metu Lietuvoje lankėsi tiek brigados vadas, tiek bataliono, kuris konkrečiai dalyvavo pratybose, vadas“, – Eltai nurodė J. Norvaiša.
 
„Pagal šiuo metu esamus sprendimus Lietuvoje nėra dislokuota visa brigada. Buvo dislokuotas vienas iš maždaug 4-6 batalionų – tik dalis brigados“, – priminė J. Norvaiša ir pažymėjo, kad Lietuvoje liko anksčiau dislokuoti vadovavimo elemento kariai.
 
„Brigados smegenys (štabas – ELTA) visą laiką būna Lietuvoje, o padaliniai atvyksta pagal suplanuotą pratybų planą. Ir brigados vadas, kadangi jo vienetai yra tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, jis pagal poreikį dalyvauja karinių rengimų pratybose tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje“, – aiškino jis.
 
„Brigados vadas organizuoja veiklą tiek Lietuvoje, tiek ir Vokietijoje“, – pridūrė J. Norvaiša.
 
Kariuomenės atstovo teigimu, brigados vado išvykimas yra „kasdieninė rutininė veikla“.
 
Vokietijos naikintuvas. KAM nuotr.

„Kai vyko pratybos, kuriose dalyvavo ir mūsų, ir Vokietijos pajėgos, tai tuo metu buvo svarbus brigados kovinio rengimo ciklas, todėl ir brigados vadas buvo Lietuvoje. Pratybos baigėsi, vadas išvyko, bet vadovavimo pajėgos, brigados smegenys lieka Lietuvoje ir planuoja kitas pratybas“, – kalbėjo kariuomenės atstovas.
 
ELTA primena, kad Vokietijos kariuomenės 41-sios brigados priešakinis valdymo elementas Lietuvoje dislokuojamas kaip atskiras vienetas dvišaliu Lietuvos bei Vokietijos sutarimu.
 
Vokietijos brigados priskyrimas Lietuvai yra NATO ilgojo laikotarpio gynybinės pozicijos dalis – ateityje yra siekiama išvystyti kuo glaudesnius NATO kariuomenių ryšius ir turėti integruotus gynybos planus.
 
Dėl brigados dislokavimo greičio Lietuvoje kilo diskusija: kritikuotas A. Anušauskas
 
Šeštadienį Rukloje lankantis Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
 
Vis tik, ministro pritarimas viešojoje erdvėje sukėlė nepasipiktinimą. Konservatorių bei ekspertų teigimu, ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
 
Reaguodamas į situaciją, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, jog jo ir Vokietijos Kanclerio Olafo Scholzo susitarimas dėl vokiečių vadovaujamos brigados dislokavimo Lietuvoje yra galiojantis.
 
Tuo tarpu Vokietijos ambasadorius Matthias Son trečiadienį paskelbė viešą laišką, kuriame nurodė, kad jokių įsipareigojimų Vokietija nekeičia bei pažymėjo, kad brigada yra ten, kur yra jos vadovybė.
 
„Praėjusį šeštadienį abiejų mūsų šalių gynybos ministrai atidarė priešakinio valdymo elementą. Paklauskite karinių ekspertų: brigada yra ten, kur yra jos vadovybė. Kviečiu tai pripažinti visus Lietuvos politikos veikėjus.“, – nurodoma laiške.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.10.15; 00:03
Aktualijos

Prezidentas susitinka su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Arvydu Anušausku. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda labai teigiamai įvertino konservatorių deleguoto kandidato į krašto apsaugos ministrus Arvydo Anušausko patirtį ir patriotines nuostatas, sako prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
Ketvirtadienį su prezidentu susitiko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas kandidatas į krašto apsaugos ministrus A. Anušauskas.
 
Po susitikimo su kandidatu į ministrus G. Nausėdos atstovas spaudai teigė, kad Prezidentūroje buvo aptarti strateginiai prioritetai krašto apsaugos srityje.
 
„Tai nuoseklus gynybos biudžeto didinimas iki 2,5 proc. nuo BVP iki 2030 m. Valstybės gynybos parengtis, taip pat gynybinių pajėgumų didinimas, personalo ir infrastruktūros klausimai“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Bubnelis, pridurdamas, kad dėmesys buvo skirtas ir kibernetiniam saugumui.
 
„Visais šiais klausimais prezidento ir kandidato į ministrus prioritetai sutampa“, – akcentavo jis. Galiausiai A. Bubnelis pažymėjo, kad A. Anušauskas paliko labai gerą įspūdį prezidentui.
 
„Po susitikimo prezidentas labai solidžiai įvertino ilgametę kandidato patirtį dirbant nacionalinio saugumo srityje, taip pat jo patriotines nuostatas“, – sakė A. Bubnelis.
 
Teigiamai apie susitikimą atsiliepė ir pats A. Anušauskas.
 
„Susitikimas buvo šiltas, konstruktyvus. Mes kalbėjome apie pagrindinius dalykus, kurie būtini, kai mes kalbame apie krašto apsaugą“, – susitikimą įvertino kandidatas į krašto apsaugos ministrus.
 
Pasak A. Anušausko, šiuo metu krašto gynybos sistema juda teisinga linkme, tačiau iššūkių vis dar kyla modernizuojant kariuomenę.
 
„Mano vertinimu, krašto apsaugos sistema juda teisinga linkme, tačiau iššūkiai išlieka, kai kalbame apie infrastruktūrinius projektus, kai kalbame apie kariuomenės modernizavimą“, – sakė A. Anušauskas.
 
Kaip pažymėjo konservatorius, susitikimo metu buvo aptarti ir jo anglų kalbos įgūdžiai. A. Anušauskas tikino, kad bandys toliau tobulinti savo anglų kalbos žinias.
 
„Aš tikiuosi, kad tie klausimai buvo užduoti visiems kandidatams, nes aš vertinu tas žinias pagal save. Žmonės, kurie eina tam tikras pareigas, turi nuolatos tobulėti. Aš savęs nelaikau išimtimi ir tie įpareigojimai bus vykdomi“, – teigė A. Anušauskas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.03; 16:35
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, visas naujos Vyriausybės ministrų sąrašas atsiras artimiausiomis dienomis. Prezidentas taip pat pakartojo, kad krašto apsaugos (KAM) ministras Raimundas Karoblis, kurio portfelis pagal koalicijos sutartį turėtų atitekti Tvarkai ir teisingumui, yra patyręs bei sėkmingai dirbantis ministras, turintis aiškų supratimą apie gynybos srityje reikalingus įgyvendinti darbus ateityje, tad pastarojo ministro pakeitimas pakenktų pasiruošimui svarbiems tarptautiniams susitikimams.
 
„Ponas R. Karoblis šitose pareigose sėkmingai, sukaupė reikalingą patirtį, turi galvoje planus, kuriuos reikia įgyvendinti artimiausioje ateityje. Atsižvelkime dar ir į tai, kad artėja gruodžio 4-ąją labai atsakingas NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus nubrėžti planai tolesnei šitos organizacijos veiklai ir ypatingai su fokusu į mūsų Baltijos regioną, taip kad yra tikrai labai rimtų darbų ir mes negalime čia dabar eksperiminatuoti“, – po S. Skvernelio kandidatūros į ministro pirmininko postą pateikimo Seimui žurnalistams sakė G. Nausėda.
Bendradarbiavimo susitarimą pasirašo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Ministrų Kabineto sudėtis bus patvirtinta artimiausiu metu, sako G. Nausėda. Kol kas, teigia jis, jokio galutinio ministrų sąrašo nėra.
„Mes (su premjeru. – ELTA) apsikeitėme nuomonėmis, tikrai jokio apibrėžto sąrašo nėra. Jis tikrai gims artimiausiomis dienomis ir suderinę kandidatūras mes, manau, galėsime pateikti tuos siūlymus tvirtinimui“, – pridūrė G. Nausėda.
 
ELTA primena, kad liepos pradžioje keturių partijų, daugiau nei mėnesį trukusių derybų metu formavusių valdančiąją koaliciją – „valstiečių“, „tvarkiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) – pirmininkai pasirašė koalicinę sutartį ir pasidalino postus Vyriausybėje.
 
Žemės ūkio bei Užsienio reikalų ministerijų postai atiteko Socialdemokratų darbo partijai, Tvarka ir teisingumas turėtų skirti naująjį krašto apsaugos ministrą, o Susisiekimo bei Vidaus reikalų ministerijų portfeliai atiteko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prerogatyvai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.18; 11:00
 
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jei ne narystė NATO, Lietuva būtų visiškai kitoje saugumo situacijoje, artėjant 15 metų narystės NATO sukakčiai, sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. 

„NATO yra absoliuti ir būtina saugumo garantija Lietuvai“, – Krašto apsaugos ministerijoje penktadienį žurnalistams tvirtino ministras.

„Matėme karą Gruzijoje, Krymo agresiją ir agresiją Ukrainoje, jeigu ne narystė NATO, mes būtume visiškai kitoje saugumo situacijoje. NATO yra vienas esminių instrumentų, užtikrinant mūsų valstybės egzistavimą“, – pabrėžė jis. 

Rusijos faktorius, tvirtino ministras, pastaraisiais metais stipriai pakeitė saugumo situaciją pasaulyje. Todėl, sakė R. Karoblis, po ilgų NATO aljanse vykusių reformų, siekiant dorotis su terorizmo grėsme, dabar reikia grįžti prie gynybos klasikos. 

„Dabar NATO turi grįžti prie savo klasikos – prie kolektyvinės gynybos Europoje, atsiradus konvencinei grėsmei. Būtina apginti labiausiai karine prasme pažeidžiamus sąjungininkus, tarp kurių esame ir mes. Apskritai reikia stiprinti pasiruošimą vykdant atgrasymo ir gynybos priemones. Visi supranta, kad mūsų kaimynas Rytuose tikrai nėra prognozuojamas ir tarptautinių susitarimų nevykdo“, – pabrėžė jis. 

R. Karoblio teigimu, praėjus 15 narystės NATO metų, Suvalkų koridorius yra vienas svarbiausių klausimų ginant Baltijos šalis. Todėl, sakė jis, būtina užtikrinti greitą sąjungininkų karinių pajėgų mobilumą. 

„Mums svarbu, kad karinės pajėgos galėtų judėti tarp šalių ir kad jos galėtų atvykti į rizikos zonas tiek per Suvalkų koridorių, tiek per Klaipėdos uostą. Tai yra svarbūs (saugumo. – ELTA) elementai“, – teigė jis.

Ministras pozityviai žvelgė į NATO plėtros perspektyvas ir tai, kad tolimesnėje perspektyvoje prie Aljanso galėtų prisijungti Ukraina ir Sakartvelas. Tačiau, pažymėjo R. Karoblis, tam, kad tai įvyktų, būtinas spartesnė vakarietiškų tradicijų įtvirtinimo pažanga šių, narystės siekiančių valstybių, viduje. 

„NATO sprendimai yra priimami vienbalsiai, atsižvelgiant į saugumo situaciją. Kita vertus, ne paskutinis dalykas yra ir valstybių išsivystymo lygis. Klausimai keliami dėl demokratinių vertybių, klausimai keliami dėl korupcijos lygio. Šalys turi susitvarkyti. Kalbant apie Ukrainą, pažanga didžiulė padaryta per penkerius metus, tačiau matome, kad tai nėra pakankama“, – sakė krašto apsaugos ministras ir pabrėžė, kad durys Sakartvelo ir Ukrainos narystei NATO turi būti atviros. 

Galiausiai jis paradoksu pavadino tarp didžiųjų ES valstybių brandinamus bendros Europos Sąjungos kariuomenės planus.

„Mes turime paradoksalią situaciją, kai iškeliami ambicingi iššūkiai, nežinant, kaip juos įgyvendinti“, – sakė jis.

R. Karoblio manymu, ES karinės pajėgos neturi dubliuoti NATO. Pasak jo, būtent tokios pozicijos laikosi ir visi ES valstybių narių užsienio reikalų ir gynybos ministrai. 

„Ministrų lygiu – tiek užsienio reikalų, tiek gynybos – labai aišku, kad NATO yra vienintelis Aljansas Europos gynyboje, niekas to nekvestionuoja. Europos pajėgos turi būti papildomas faktorius“, – apibendrino R. Karoblis.

2019 m. kovo 29 d. Lietuvos narystei NATO sukaks 15 metų. 2019 m. balandžio 4 d. sukanka 70 metų NATO aljansui. 1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, dar vadinama Vašingtono sutartimi.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.23; 08:03
Aktualijos

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis

Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis sako, kad „Spartan“ orlaiviai yra visiškai saugūs ir ragina nebijoti toliau skraidyti šiais Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvais.

Ministras pyktelėjo ant liberalo, Seime bandžiusio šmaikščiai užduoti klausimą, ar nevertėtų Lietuvai išsinuomoti lėktuvą po to, kai dėl orlaivio „Spartan“ gedimų buvo sujauktos premjero ir prezidentės dienotvarkės.

„Ar skaičiavote, kas Lietuvai yra geriau – trys neskraidantys lėktuvai, du skrendantys, bet gendantys, ar vienas geras, bet nuomojamas“, – klausė Seime liberalų frakcijos narys Gintaras Vaičekauskas.

„Aš išgirdau juoką iš tikrųjų, ir aš tokių juokų nelabai suprantu“, – atsakė R. Karoblis.

Ministras tvirtino, kad kariniai lėktuvai „Spartan“ atitinka visus keliamus tarptautinius reikalavimus ir yra saugūs. Pasak R. Karoblio, dėl gedimų „spartanai“ per paskutinius trejus metus neišskrido vos keturis kartus. Tai, tvirtino jis, siekia vos 3,8 proc. visų įvykdytų skrydžių, kai apskritai tokio pobūdžio lėktuvams keliamos neišskridimo normos yra 25 proc.

R. Karoblis: iš daugiau nei 100 skrydžių „spartanai“ nepakilo vos keturis kartus. KAM nuotr.

„Taip, sekmadienį ir pirmadienį buvo sugedęs vienas lėktuvas, deja, tuo metu, kada buvo planuojami VIP skrydžiai. Tačiau aš noriu pasakyti, kad per paskutinius trejus metus iš daugiau nei 100 skrydžių neįvyko tik 4. Tai yra 3,8 proc.“, – kalbėjo ministras. Pasak jo, aviacijoje yra normalu, kai vienas lėktuvas iš keturių skrydžių skrenda tris.

Galiausiai ministras teigė, kad „Spartan“ orlaiviai yra visiškai saugūs, ir ragino tuos, kuriems tenka skraidyti šiais lėktuvais, nebijoti.

„Lėktuvai yra visiškai saugūs, ir tokią žinutę aš noriu palikti visiems tiems, kurie skraido pagal pareigas, pirmiausia kariams, – nebijokite, drąsiai lipkite į lėktuvą, jie yra saugūs“, – apibendrino ministras.

ELTA primena, kad pastarąjį sekmadienį dėl „Spartano“ gedimo prezidentė Dalia Grybauskaitė neišskrido į Rygą. Kitą dieną dėl techninių priežasčių premjerui nepavyko grįžti iš Briuselio.

2018.11.23; 07:10

Aktualijos

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir kariuomenės vadą gen. ltn. Joną Vytautą Žuką prašydamas įvertinti galimybę lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, arba 2019 m. vasario 16 d., minint pirmojo Lietuvos kariuomenės parado Kaune šimtmetį, surengti Lietuvos kariuomenės paradą, kuriame dalyvautų ir karinės technikos priemonės, Lietuvos kariuomenės kariai su istorine apranga ir ginkluote, taip pat Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai.

Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Toks paradas turėtų atspindėti šalies ginkluotųjų pajėgų istoriją, skatinti pasididžiavimą savo kariuomene bei patriotizmą. Tai ypač svarbu pasikeitusios geopolitinės ir saugumo situacijos kontekste. Nes būtent Lietuvos narystė NATO, gynybinių pajėgumų stiprinimas yra tapę priešiškos propagandos, kuria siekiama sukelti visuomenės nepasitikėjimą tuo, abejones ir palaužti jos valią gintis, taikiniais. Tuo metu kariuomenės paradas, jo kuriamas pasididžiavimo savo valstybe ir jos kariuomene jausmas kaip tik stiprintų žmonių valią gintis, ypač tarp jaunimo“, – teigia L. Kasčiūnas.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje

Panašūs kariniai paradai iškilmingų švenčių metu rengiami ir kitose Europos šalyse. Rugpjūčio 15 d. Lenkijoje, minint Kariuomenės dieną ir Lenkijos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, vyko didžiulis karinis paradas, per kurį buvo surengtas aviacijos šou, kariai žygiavo vilkėdami Napoleono laikų uniformas. Parade dalyvavo apie 1500 karių, 150 karinės technikos priemonių, 50 karo lėktuvų ir sraigtasparnių, taip pat Lenkijoje dislokuoti JAV kariai. Didžiausias ir seniausias karinis paradas Europoje kasmet rengiamas Prancūzijoje minint Bastilijos paėmimo dieną. Tai yra istorinė tradicija, pradėta 1880 m.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.21; 07:00

Aktualijos

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pristatytas Žvalgybos ir Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymų pataisas, kuriomis numatoma tobulinti žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą, padarant ją lankstesnę ir labiau motyvuojančią. Pasak ministro, projekto rengimą paskatino tai, kad žvalgybos pareigūno darbo atlyginimas tapo nekonkurencingas ir nemotyvuojantis.

Žvalgybos įstatymo pakeitimais siekiama suderinti tarnybinio atlyginimo priedų už tarnybos stažą ir tarnybinį rangą/kario laipsnį dydžių įtaką žvalgybos pareigūnų tarnybiniam atlyginimui, taip pat diferencijuotai vertinti pareigūnų, atliekančių pareigas, susijusias su ypatinga specifika, tarnybos apmokėjimą bei numatyti galimybę motyvuoti žvalgybos pareigūnus už ypač gerus tarnybinės veiklos rezultatus.

Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Siūloma įtvirtinti, kad priedas už tarnybinį rangą/kario laipsnį, kuris dabar mokamas nuo pareiginės algos bazinio dydžio, būtų mokamas nuo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyto pareiginės algos koeficiento (neįskaičiuojant žvalgybos pareigūno pareiginės algos koeficiento už pareigas, susijusias su ypatinga specifika). „Toks skaičiavimas labiau atitiktų šio priedo esmę – įvertinti žvalgybos pareigūno kvalifikaciją bei profesinės patirties lygį“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme numatoma nustatyti žvalgybos pareigūnams pareiginių algų koeficientų minimalias ir maksimalias ribas. Anot ministro R. Karoblio, žvalgybos pareigūnų pareiginių algų koeficientą siūloma keisti dviem etapais – nuo 2018 m. liepos 1 d. ir nuo 2019 m. liepos 1 d.

Po pristatymo už projektus balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 12 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 17 d.

Informacijos šaltini – ELTA

2018.03.16; 02:00

Aktualijos

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 27-ąsias įkūrimo metines. Julijos Martinaitienės (KASP) nuotr. ELTA

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) trečiadienį minės 27-ąsias įkūrimo metines.

Visoje Lietuvoje KASP kariai savanoriai šią dieną minės ne tarnybos metu dėvėdami kario uniformą. Įprastai savanoriai karinę uniformą dėvi tik dalyvaudami pratybose, dažniausiai savaitgaliais, tačiau sausio 17-ąją atrodys kariškai ir eidami į darbą, paskaitas, leisdami laisvalaikį.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų minėjimo renginiai prasidės šv. Mišiomis Šv. Ignoto bažnyčioje Vilniuje.

Vidudienį – iškilminga rikiuotė sostinės Nepriklausomybės aikštėje. Jos ryškiausias akcentas bus iškilminga karių savanorių priesaikos ceremonija – prisieks Bazinių kario savanorio įgūdžių kurso 57-osios laidos kariai savanoriai, taip pat bus oficialiai atkurta 810-oji (Vilniaus) lengvųjų pėstininkų kuopa, naujam KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės vadui bus įteikta kovinė vėliava ir tradiciškai istoriniu kalaviju apdovanota geriausia 2017 metų savanorių kuopa bei pagerbti kariuomenės kūrėjai, kariai savanoriai ir jų darbdaviai.

Savanorius Nepriklausomybės aikštėje sveikins krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Vėliau Vilniaus įgulos karininkų ramovėje Lietuvos, Latvijos ir Estijos savanorių pajėgų vadai pasirašys kasmetį savanorių pajėgų bendradarbiavimo planą, numatantį bendrą karių dalyvavimą kovinio rengimo, veiklos ir sporto renginiuose.

1991 metų sausio 17 dieną, po Sovietų Sąjungos bandymo ginkluota jėga nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, Aukščiausioji Taryba priėmė Įstatymą dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įkūrimo. 1998 m. SKAT buvo reorganizuota į KASP. Taip į valstybės gynimą oficialiai buvo įtraukta visuomenė, kuri valstybę jau gynė remdamasi įstatymu.

Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) rengia karius savanorius Lietuvos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai. Pajėgose tarnauja apie 4900 karių savanorių. Kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais, todėl savanoriai suderina tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas. Kariais savanoriais gali tapti Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 60 metų.

Stiprinant šalies gynybinius pajėgumus 2016-2017 m. buvo atkurtos septynios kuopos: Šalčininkuose, Biržuose, Kalvarijoje, Klaipėdoje, Raseiniuose, Naujojoje Akmenėje ir Kaišiadoryse.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.17

Žvalgyba

Kibernetiniams piktavaliams pirmadienio vakarą įsilaužus į krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio „Facebook“ anketą ir ją panaikinus, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol kas nėra žinoma, ar kokia nors konkreti informacija buvo pasisavinta, o toks įsilaužimas yra tik viena iš nuolatos vykstančių ir vis dažnėjančių kibernetinių atakų, antradienį žurnalistams sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

„Neturime abejonių, kad tai – tyčinė ir piktybinė veikla“, – anksčiau teigė ministro patarėja ryšiams su visuomene Vita Ramanauskaitė.

Jos žodžius antradienį surengtoje spaudos konferencijoje patvirtinęs viceministras E. Kerza pridūrė, kad, nors ministras jau kreipėsi į „Facebook“ administraciją ir vakare kreipsis į policiją, o ataka veikiausiai yra tyčinė ir piktybinė, jos sukėlėjų šiuo metu nustatyti beveik neįmanoma.

„Dabartinė situacija kibernetinėje erdvėje yra įtempta – valstybinės institucijos yra sistemingai ir kryptingai puolamos ypač dažnai, o bendrai per pastarąjį pusmetį kibernetinių atakų bandymų matome net keliskart daugiau nei anksčiau. Kibernetiniam saugumui šiuo metu yra skiriamas ypatingas dėmesys ir finansavimas, todėl rimtos konkrečios žalos kol kas pavyko išvengti“, – sakė E. Kerza, žurnalistams pasidomėjus, ar šis įsilaužimas į ministro anketą gali būti susijęs su artėjančiomis karinėmis pratybomis „Zapad 2017“. Krašto apsaugos ministras patikino, kad tokius įsilaužimus ypač sunku nustatyti, o konkrečių požymių ar sąsajų nėra.

„Reikia suprasti, kibernetinių atakų yra nesuskaičiuojamai daug, elektroninuose paštuose sparčiai daugėja vadinamojo „spamo“, kai gaunami neaiškios kilmės laiškai. Ypatingai sunku nustatyti atakos sukėlėjo tapatybę ar bent vietą, tačiau kažkokių sąsajų su karinėmis pratybomis nematome“, – teigė E. Kerza.

Viceministro teigimu, savo „Facebook“ paskyrą R. Karoblis naudodavo tiek darbo, tiek asmeninio gyvenimo reikalams, tačiau kompromituojamos ar valstybinės svarbos informacijos programišiai paskyroje neaptiks.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.13; 03:00

Trumposios naujienos

„Europos saugumas išliks Jungtinių Amerikos Valstijų politikos prioritetu, tad Baltijos šalys gali būti tikros dėl kolektyvinės gynybos ir paramos“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, po šią savaitę įvykusio vizito į JAV, kur ministras susitiko su įtakingais JAV senatoriais.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis vizito Amerikoje metu

Pasak jo, vieningą nuomonę dėl būtinybės stiprinti Europos saugumą rodo Senato ketinimas iki 5 mlrd. JAV dol. didinti finansavimą Europos patikinimo iniciatyvai (angl. European Reassurance Initiative), kuria finansuojama JAV operacija „Atlanto ryžtas” (angl. Atlantic Resolve). Pagal ją JAV siunčia papildomas pajėgas ir dislokuoja reikiamus pajėgumus Europoje.

Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio, Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu bei senatore Cynthia Jeanne Shaheen, kurie vieningai patikino, kad Europos saugumas išliks JAV politikos prioritetu. Ministras pabrėžė, jog JAV suvokia didėjančią Rusijos grėsmę ir yra pasirengusi būtinybę stiprinti gynybą Europoje: „Tiek demokratai, tiek respublikonai sutaria, kad Rusijos grėsmė yra visai šalia, ir turime dirbti išvien, kad užtikrintume reikiamas atgrasymo priemones bei stiprintume rytinę NATO sieną“. 

KAM vadovo Raimundo Karoblio vizitas į JAV buvo sėkmingas

Tuo tarpu senatorius M. Rubio sakė, jog finansinė parama Europos saugumo užtikrinimui didės: „Finansinių resursų didinimas Europos saugumui yra aiškus JAV įsipareigojimas sąjungininkams tiek dėl V straipsnio, tiek dėl pagalbos didinant NATO sąjungininkių atsparumą Rusijos grėsmėms”.

Susitikimuose su senatoriais taip pat dalyvavo Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna (Margus Tsahkna) ir Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis (Raimonds Bergmanis). Visi trys ministrai susitikimų metu akcentavo, jog Baltijos šalys stiprina savo pajėgumus. Kitais metais visos trys šalys pasieks 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimui, šalys turi ir stiprią visuomenių paramą, tačiau kai kurių kritinių pajėgumų, tokių kaip oro gynyba, vystymui reikalinga ir JAV parama.

Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus). JAV kongresmenai išreiškė tvirtą paramą Baltijos šalių saugumui ir patikino remiantys tiek finansavimo didinimą, tiek JAV pajėgų buvimą Europoje. „Matyti Baltijos šalis laisvas – didžiulis malonumas. Rusija naudoja savo propagandą norėdama sugriauti mūsų vienybę. Norime dirbti kartu su jumis kovojant šiame dezinformacijos kare ir užtikrinant, kad šioje kovoje laimime mes“, – sakė Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas Royce.

Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“. Šioje konferencijoje kartu su Estijos gynybos ministru M. Tsahkna bei Latvijos gynybos ministru R. Bergmaniu, ministras pristatė Baltijos šalių indėlį į saugumo didinimą Europoje ir už jos ribų, diskutavo apie saugumą mūsų regione bei JAV, NATO ir mūsų pačių vaidmenį didinant saugumą regione ir kitur pasaulyje.

Sakydamas kalbą konferencijoje Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos kontekste „Transatlantinis bendradarbiavimas vardan globalaus saugumo”, ministras pabrėžė būtinybę vienodai vertinti grėsmes, vykdyti gynybos finansavimo įsipareigojimus, „minkštųjų“ galios priemonių poveikį bei poreikį Europai ir JAV bendradarbiauti glaudžiai. „Visų svarbiausia – transatlantinių ryšių stiprinimas, nes tiek Europai reikalinga JAV su savo realistišku požiūriu į gynybą, tiek JAV – stipri, vieninga ir saugi Europa, kartu kovojanti su bendromis grėsmėmis“, – sakė ministras savo kalboje konferencijos metu.

Viešėdamas JAV ministras susitiko su Pensilvanijos gubernatoriumi Tom Wolf ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu brg. gen. Anthony J. Carrelli.

KAM nuotraukos

1.Su Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu

2.Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio

3.Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus).

4-5. Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.12; 03:03

Aktualijos

Didindama gynybos finansavimą, Lietuva demonstruoja įsipareigojimų vykdymą ir rodo puikų pavyzdį kitoms NATO narėms, susitikime su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu gegužės 31 d. sakė ministerijoje viešėję JAV Senato rūmų asignavimų ir gynybos komitetų atstovai.

Tuo tarpu R. Karoblis pažymėjo, jog Lietuvos Vyriausybė ir toliau didins gynybos biudžetą – jau kitais metais Lietuva gynybos reikmėms teks 2,06 proc. nuo BVP, o didinamas gynybos biudžetas bus skiriamas moderniai ginkluotei, kariuomenės pajėgumų stiprinimui, karinės infrastruktūros ir poligonų atnaujinimui bei plėtrai.

Į Lietuvą aukšti JAV pareigūnai atvyko, siekdami įvertinti JAV ir NATO sąjungininkų bendradarbiavimą, taip pat susipažinti su saugumo situacija regione išaugus Rusijos agresijai bei aptarti Varšuvos viršūnių susitikime sutartų atgrasymo priemonių efektyvumo.

„Rusija augina savo pasirengimą ir karinius pajėgumus, todėl džiaugiamės, kad mažiau nei per pusmetį Lietuvoje turime pilnai sukomplektuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną, – sakė susitikime ministras R. Karoblis. – Visgi saugumo situacija regione negerėja, ir turime galvoti papildomas gynybos priemones, įskaitant oro gynybos stiprinimą“.

Ministras padėkojo JAV atstovams už nuolatinę paramą Lietuvos gynybai: „Puikiai suprantame būtinybę savo saugumu pirmiausiai pasirūpinti patiems, tačiau vien nacionalinių pastangų neužtenka, kad būtume pajėgūs užtikrinti patikimas atgrasymo priemones. Aktyvus JAV ir NATO įsitraukimas į atgrasymo stiprinimą, taip pat fizinis JAV karių buvimas Baltijos regione keičia žaidimo taisykles“.

Pasak R. Karoblio, atsižvelgdama į pasikeitusią saugumo situaciją regione, NATO turėtų perskirstyti karines pajėgas į Rytus, kur kyla didžiausios grėsmės Aljansui, greičiau priimti sprendimus ir suteikti daugiau galių karinei vadovybei krizės atveju.

Delegacijos nariai ypatingai domėjosi Rusijos propagandos veiksmais, kuriais siekiama diskredituoti Lietuvos narystę NATO, jos karių dislokavimą Lietuvoje, bei skleidžiama dezinformacija. „Visuomenės apklausos rodo, jog absoliuti dauguma mūsų piliečių remia Lietuvos narystę NATO bei sąjungininkų karių buvimą Lietuvoje, todėl, manau, Rusijos propagandos veiksmai turi ir priešingą, nei tikimasi, poveikį – visuomenės atsparumas melagingoms žinioms tik auga“, – sakė R. Karoblis.

Kongreso nariai vizito Lietuvoje metu taip pat susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kitų institucijų atstovais.

Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotraukos

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.03; 04:00

Trumposios naujienos

Per surengtą iškilmingą ceremoniją Krašto apsaugos ministerijoje trečiadienį akredituotas naujasis JAV gynybos atašė Lietuvai pulkininkas leitenantas Skotas Tompsonas (Scott D. Thompson) ir atsisveikinta su buvusiuoju JAV gynybos atašė plk. ltn. Džonu Mūru (John C. Moore).

Trejų metų gynybos atašė kadenciją baigusiam plk. ltn. Dž. Mūrui krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis padėkojo už puikų darbą ir užmegztus puikius santykius su krašto apsaugos sistema. Už asmeninius nuopelnus plėtojant JAV ir Lietuvos bendradarbiavimą gynybos srityje plk. ltn. Dž. Mūrui ministras įteikė vardinę dovaną. O naujajam JAV gynybos atašė plk. ltn. S. Tompsonui ministras palinkėjo sėkmės toliau plėtojant pastaraisiais metai ypač suintensyvėjusį šalių bendradarbiavimą. Ministras pabrėžė, kad Lietuvai reikia stiprių ir patikimų sąjungininkų, o JAV yra ypač svarbios Lietuvos sąjungininkės.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, ceremonijoje taip pat dalyvavo JAV ambasadorė Lietuvoje Ana Hol (Anne Hall), JAV ambasados, ministerijos ir kariuomenės atstovai.

Naujasis JAV gynybos atašė Lietuvai plk. Ltn. S. Tompsonas tarnybą JAV kariuomenėje pradėjo 1996 metais Jutos valstijos nacionalinėje gvardijoje. Per savo karjerą karininkas yra tarnavęs įvairiose vadovaujančiose pozicijoje.

Plk. ltn. S. Tompsonas yra baigęs Jutos universitetą, desantininkų ir reindžerių mokyklas, Jungtinę štabo karininkų mokyklą, kitas mokymo įstaigas JAV ir užsienyje, turi Brigamo Jango (Brigham Young) universiteto verslo administravimo, Džordžo Vašingtono universiteto Europos ir Eurazijos studijų magistro laipsnius.

JAV yra Lietuvos strateginės partnerės ir pagrindinės mūsų saugumą užtikrinančios sąjungininkės. Pasikeitus saugumo situacijai regione ir Europoje 2014 m. pavasarį, JAV ir Lietuvos gynybinis bendradarbiavimas tapo gerokai intensyvesnis, o JAV karinio buvimo ir veiklos apimtys išaugo. JAV pirmosios atsiuntė oro gynybos pastiprinimą – papildomus oro naikintuvus bei pajėgas tęstiniam buvimui į Baltijos valstybes. JAV kariai dalyvauja Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, įgyvendinant NATO parengties veiksmų planą, parengtą Velso susitikimo metu 2014 m. rugsėjo 5 d., į Lietuvos Respubliką JAV siunčia rotuojamas pajėgas pagal operaciją „Atlanto ryžtas“, įgyvendina Europos saugumo užtikinimo iniciatyvą ir vykdo kitas saugumo užtikrinimo priemones. Stiprinant rytines Aljanso sienas, JAV taip pat vadovauja NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lenkijoje.

Ypač Lietuvos ir JAV bendradarbiavimas gynybos srityje sustiprėjo, kai šių metų sausį Lietuva ir JAV pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pažymima Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Ja dar kartą patvirtintas abiejų šalių įsipareigojimą dirbti kartu stiprinant NATO aljansą, didinant Europos saugumą ir kovojant su globalinėmis saugumo grėsmėmis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.01; 01:00

Aktualijos

Krašto apsaugos ministras išleido buvusį karinių oro pajėgų vadą pulkininką Audronį Navicką iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko pateiktą vertinimą, kad tolesnė karininko profesinė karo tarnyba prieštarautų tarnybos interesams. 

Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos informavo kariuomenės vadą apie plk. A. Navicko veikas jam esant nušalintam nuo karinių oro pajėgų vado pareigų ir vėlesniais laikotarpiais.

Pateiktais duomenimis, plk. A. Navickas formavo ir palaikė neigiamą krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių asmenų požiūrį į Lietuvos kariuomenės vadovybės įsakymų vykdymą, įskaitant ir valstybės gynybą. Karininkas taip pat menkino krašto apsaugos ministrą, kariuomenės vadą, jo kompetenciją ir atskirų krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės padalinių vadovybę, kritikavo jų sprendimus, taip demoralizuodamas Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų personalą.

Be to, karininkas, siekdamas diskredituoti krašto apsaugos sistemą ir jos vadovybę, teikė su tarnyba susijusią informaciją neįgaliotiems asmenims. Papildomai buvo nustatyta, kad karininkas nebendradarbiavo su sudaryta karinių oro pajėgų vado reikalų perdavimo komisija, vengė perduoti pareigas ir pasirašyti pareigų perdavimo aktą.

Remdamasis turima informacija, kariuomenės vadas nusprendė, kad tokie plk. A. Navicko veiksmai yra nesuderinami su karo tarnybos organizavimo pagrindiniais principais ir reikalavimais, duotąja karininko priesaika ir karininko garbe.

Kariuomenės vado sprendime taip pat nurodyta, kad pulkininko karinis laipsnis yra vienas iš aukščiausių karininkų laipsnių Lietuvos kariuomenėje, todėl karininko, kuriam suteiktas aukščiausiasis vyresniųjų karininkų laipsnis, asmeninės savybės privalo būti tokios, kad jo pasiryžimu pasiaukoti valstybės gynybai nebūtų abejojama, o asmeninės savybės vadovauti pavestiems padaliniams ypatingų valstybei situacijų, tokių kaip ginkluotos gynybos, metu būtų pavyzdinės ir sektinos.

Pažymėta, kad Lietuvos karinė doktrinoje yra įtvirtintas tikslinio vadovavimo principas, kurio vieni iš pagrindinių elementų yra pasitikėjimas ir abipusis supratimas.

„Profesinė karo tarnyba neatsiejama nuo abipusio pasitikėjimo, sąžiningumo, drausmės, garbės ir atsakomybės. Turima informacija apie plk. Navicko veiksmus jo nušalinimo nuo pareigų metu, lėmė sprendimą, jog tolimesnė šio karininko tarnyba prieštarautų karo tarnybos interesams“, – situaciją apibendrino kariuomenės vadas gen. ltn. J. V. Žukas.

Kariuomenės vado vertinimu, krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė turi pasitikėti Lietuvos kariuomenės karininku ir neabejoti, kad strateginio lygmens sprendimai dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų bus tinkamai ir laiku įgyvendinti, pateikta tarnybinė informacija bus tinkamai saugoma ir naudojama tik tarnybos tikslais, o karinės drausmės, pavaldumo principų bus laikomasi visais atvejais.

Be to, pagrįstai tikimasi ir reikalaujama, kad pulkininko laipsnį turintis karininkas ne tik gerbs ir vykdys aukštesnių vadų įsakymus, tačiau ugdys pavaldžius karius ir savo asmeniniu pavyzdžiu sutelks pavaldinius užduočių vykdymui.

Krašto apsaugos ministras R. Karoblis sutiko su kariuomenės vado sprendime nurodytais motyvais ir pasirašė įsakymą dėl plk. A. Navicko atleidimo iš profesinės karo tarnybos ir išleidimo į atsargą.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.04.11; 02:02

Aktualijos

„NATO išlieka svarbiu Lietuvos saugumo garantu“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kartu pabrėždamas, kad Lietuvos narystė svarbi ir pačiam Aljansui.

Per 13 metų Lietuva tapo pilnaverte ir patikima stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nare ir prisideda prie visų trijų pagrindinių NATO užduočių įgyvendinimo: kolektyvinės gynybos, krizių valdymo ir saugumo bendradarbiavimo.

Pasak ministro R. Karoblio, pasaulis per tuos 13 metų labai pasikeitė, kaip ir saugumo situacija, todėl Lietuvai šiandien narystė NATO dar svarbesnė. Aljansas neturi jokių alternatyvų ir kiekvienos narės įsipareigojimų laikymasis yra tolygus jų saugumo garantui. Kiekviena iš NATO narių susiduria su savo saugumo iššūkiais, ir kiekvienai jų, nepaisant to, kokia didelė ir galinga būtų valstybė, reikia sąjungininkų.

„Kita vertus, jokie aljansai neapgins to, kuris nesisaugo pats. Džiaugiuosi, kad šis supratimas Lietuvoje jau vieningas, todėl Lietuvos narystės NATO dienos proga linkiu ir toliau stiprinti krašto apsaugą“, – sako R. Karoblis. Reaguodama į saugumo aplinkos pokyčius, Lietuva didelį dėmesį skiria ir nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimui – didinamas finansavimas gynybai, modernizuojama ir vystoma Lietuvos kariuomenė, plėtojama infrastruktūra ir kt.

NATO sąjungininkų karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje ir kitose regiono valstybėse užtikrina efektyvų atgrasymą ir demonstruoja Aljanso solidarumą. Tuo pat metu Lietuvos kariai, dalyvaudami tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio bei tarptautinio saugumo plėtros ir rodo Lietuvos solidarumą su kitoms sąjungininkėmis.

Pasak ministro R. Karoblio, Lietuvos visuomenės parama šalies narystei stipriausiame gynybos Aljanse buvo ir yra ypač svarbi. Ministerijos užsakymu 2016 m. gruodį atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų labai palankiai vertina šalies narystę NATO ir stipriai remia sąjungininkų pajėgų dislokavimą šalyje.

Tyrimo duomenimis, palankiai arba labai palankiai Lietuvos narystę NATO vertina 84 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2015 m., šis rodiklis išaugo 3 proc. Nepalankiai šalies narystę Aljanse vertina tik 9 proc. respondentų (palyginimui, 2015 m. – 10 proc.), o apie 7 proc. – neturėjo nuomonės (2015 m. – 9 proc.), tačiau jų dalis kasmet nuosekliai mažėja. Beveik tokia pati šalies gyventojų dalis – 81 proc. – pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje.

Lietuva NATO nare tapo 2004 m. kovo 29 d., Vašingtone (JAV) deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus. Narystė NATO yra Lietuvos saugumo politikos pagrindas. Būdama NATO nare Lietuva yra kolektyvinio saugumo sistemos, kurioje pabrėžiamas sąjungininkų solidarumas, kolektyvinės gynybos garantijos, įsipareigojimas vieni kitiems, dalis.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.03.30; 06:36

Trumposios naujienos

Kovo 28 d. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su aukšto lygmens saugumo ir gynybos srities ekspertais iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Susitikimo metu ministras akcentavo Baltijos regioną supančių grėsmių kompleksiškumą, pristatė Lietuvos Vyriausybės prioritetus stiprinat krašto apsaugą.

Ministras R. Karoblis pažymėjo, jog JAV parama stiprinant atgrasymą ir teikiant saugumo užtikrinimo priemones Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, yra vienas pamatinių saugumo garantų regione.

Susitikimo su JAV ekspertais metu krašto apsaugos ministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad pasikeitus saugumo aplinkai, turi keistis ir NATO. „NATO turi adaptuotis prie pasikeitusios saugumo aplinkos. Būtina ne tik atgrasyti, bet ir būti pasiruošus greitai reaguoti į bet kokią galimą grėsmę. Atgrasymas ir pasirengimas apima viską – ir pajėgų buvimą mūsų šalyje bei regione, ir pasirengimą greitai atsiųsti papildomas sustiprinimo pajėgas, ir gebėjimą greitai priimti sprendimus Aljanso viduje“, – sakė R. Karoblis.

Ministras su JAV saugumo ekspertais taip pat diskutavo apie kibernetinį saugumą, priešišką propagandą informacinėje erdvėje, Lietuvos institucijų įsitraukimą stiprinant saugumo situaciją Lietuvoje.

JAV saugumo ir gynybos ekspertai iš JAV analitikos centrų „Atlantic Council“ ir „Heritage Foundation“ bei Kongreso tyrimų centro lankosi Lietuvoje pagal Krašto apsaugos ministerijos kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų analitikos centru „Atlantic Council“ vykdomą projektą „Saugumo stiprinimas ir kova prieš konvencines ir hibridines grėsmes Šiaurės Rytų Europoje“.

Šis JAV ekspertų vizitas yra viena iš bendrame projekte numatytų veiklų, kurio metu JAV ekspertai susipažindinami su saugumo situacija Lietuvoje ir regione, Lietuvos nacionalinių gynybos pajėgumų vystymu ir atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimo priemonėmis, NATO ir JAV saugumo užtikrinimo priemonėmis Lietuvoje ir regione.

Vykdant projektą numatomos ir „Atlantic Council“ ekspertų publikacijos projekto tematika, konferencija Vašingtone bei baigiamasis projekto metu parengtų įžvalgų ir rekomendacijų pristatymo renginys Vilniuje. Bendradarbiaudama su įtakingu JAV analitikos centru Krašto apsaugos ministerija šiuo projektu siekia aktualizuoti ir įtvirtinti Lietuvos saugumo ir gynybos klausimus JAV politinėje darbotvarkėje, gauti rekomendacijas dėl papildomų JAV ir NATO saugumo ir atgrasymo priemonių užtikrinimo Lietuvoje, trūkstamų pajėgumų vystymo.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.03.28; 06:45

Trumposios naujienos

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų labai palankiai vertina šalies narystę NATO ir stipriai remia sąjungininkų pajėgų dislokavimą šalyje.

Tokias nuostatas rodo Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2016 m. gruodžio mėn. visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa.

Tyrimo duomenimis, palankiai arba labai palankiai Lietuvos narystę NATO vertina 84 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2015 m., šis rodiklis išaugo 3 proc. Nepalankiai šalies narystę Aljanse vertina tik 9 proc. respondentų (palyginimui, 2015 m. – 10 proc.), o apie 7 proc. – neturėjo nuomonės (2015 m. – 9 proc.), tačiau jų dalis kasmet nuosekliai mažėja. 

Beveik tokia pati šalies gyventojų dalis – 81 proc. – pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje, o 67 proc. apklaustųjų laikosi nuomonės, jog šiemet dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas padės atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes.

„NATO yra strateginis Lietuvos saugumo partneris, tad visuomenės parama tiek šalies narystei, tiek sąjungininkų pajėgų dislokavimui šalyje rodo aukštą visuomenės sąmoningumą šalies saugumo klausimais“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Beveik pusė (48 proc.) apklausos dalyvių teigė, kad jie, matydami uniformuotus Lietuvos ar sąjungininkų karius bei karinę techniką, jaučiasi saugiau. 73 proc. respondentų mano, kad sąjungininkų pajėgų dislokavimas ir padažnėjusios karinės pratybos stiprina Lietuvos saugumą, o 67 proc. pritaria teiginiui, kad 2017 m. dislokuotas tarptautinis NATO batalionas padės atgrasyti priešiškai nusiteikusias valstybes.

Apklausos duomenimis, labiausiai draugiška šalimi laikoma Latvija, ją paminėjo kiek daugiau nei pusė respondentų. Lietuvos gyventojai viena draugiškiausių Europos valstybių taip pat nurodė Vokietiją, kurios vadovaujamas NATO batalionas 2017 m. bus dislokuotas Lietuvoje. Labiausiai draugiškomis Europos valstybėmis lietuviai taip pat nurodo kitas kaimynines šalis – Estiją ir Lenkiją.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2016 m. gruodžio 9-20 d. atliko UAB „RAIT“. Šio tyrimo metu buvo apklausti 1010 15–74 m. amžiaus nuolatinių Lietuvos gyventojų. Statistinė tyrimo duomenų paklaida yra apie 3%.

2017.01.29; 03:56