Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Sostinėje vykusiose „Baltic Pride“ eitynėse incidentų fiksuota nebuvo, teigia Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja.
„Tikrai nieko nebuvo užfiksuota, policija negavo jokių pranešimų apie incidentus“, – Eltai teigė J. Samorokovskaja.
Anot J. Samorokovskajos, policijos duomenimis, renginyje dalyvavo apie 4,5 tūkst. dalyvių.
Siekiant išvengti galimų provokacijų bei neramumų renginio metu budėjo sustiprintos policijos pajėgos. Policijos pareigūnai pasiliko galimybę neįleisti į renginio teritoriją riziką viešajai tvarkai keliančių asmenų, tikrino jų daiktus.
ELTA primena, kad LGBTIQ bendruomenė šeštadienį organizavo „Baltic Pride“ festivalio eitynes.
Tuo pačiu metu buvo surengti ir oponuojantys „Baltic Pride“ eitynėms renginiai. „Baltic Pride“ eitynių metu Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą Katedros aikštėje organizuoti ir susirinkimą, kurio metu buvo meldžiamasi už krikščioniškas vertybes. Šį renginį organizavo katalikų pasauliečių judėjimas „Katalikų Tradicija“. Taip pat Vingio parke vyko visuomenininko Kristupo Krivicko renginys „Už tradicinę šeimą“.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis parlamentaras Gabrielius Landsbergis nelinkęs komentuoti paviešintos TS-LKD strategijos ateinantiems rinkimams, teigdamas, kad partija tokių planų neturi, ir tai yra, anot jo, „tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“.
„Aš nieko nenoriu komentuoti, tai yra tiesiog juodraštiniai visokie dalykai, kurie nežinau iš kur atsirado, nežinau, kaip iškilo į viešumą, net neturiu ką komentuoti. Mūsų partijos tokių planų tikrai nėra. Tai yra tiesos ir išmonės, ir fantazijos kažkoks mišinys“, – antradienį žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis, teigdamas nesuprantąs, kaip jis atsirado spaudoje.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad partijoje strategijos priiminėjamos viešai.
„Partijos tarybos posėdyje mes svarstome strateginius dokumentus. Strateginio dokumento mes kaip tokio neturime, jis visai kitokio pavidalo, visai kitokio turinio ir jis kol kas „nenutekėjo“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma irgi sako, kad neteko svarstyti tokio plano.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
„Gal kokie nors analitikai mums palankūs ir ką nors siūlo, bet mes svarstėme vakar kitą dokumentą, kuris absoliučiai nieko bendro neturi su tuo, visai kitas tekstas, jis kol kas „nenutekėjo“. Mes jį atvirai svarstysime partijos tarybos posėdyje, visuomenė žinos tikrus dalykus, ką mes svarstome ir planuojame“, – žurnalistams sakė J. Razma.
TS-LKD vidaus naudojimui skirtą dokumentą „Rekomenduojami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politinės ir rinkiminės strategijos metmenys“ antradienį paviešino Delfi portalas.
Dokumente pažymima, kad TS-LKD turėtų remti kitų partijų atstovus Remigijų Šimašių ir Aušrinę Armonaitę, pradėti megzti ryšius su Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko partija. Taip pat siūloma aktyviai pabrėžti „valstiečių“ mokestinės reformos nelogiškumą ir nepakankamą paramą socialiai jautrioms grupėms.
Dokumente keliami penki strateginiai tikslai: laimėti rugsėjo 16-osios pakartotinius Seimo nario rinkimus Šakiuose, savivaldos, Europos Parlamento rinkimus, TS-LKD remiamo kandidato pergalė prezidento rinkimuose ir pirma vieta Seimo rinkimuose.
Štai ir proga viešai išpažinti, kad Kristupas Krivickas man patinka. Aišku, savotiškai. Tuoj paaiškinsiu, kol skaitytojo išmonė neprikūrė mano nesakytų, negalvotų ir apskritai nebūtų dalykų.
Proga – dėl Kristupo Krivicko kilęs ažiotažas žiniasklaidos priežiūros ir stebėsenos, teisėtvarkos institucijose, TV 3 televizijoje, internete. Diskusija svarbi ir kartu dviprasmiška dėl nemokamos reklamos herojui, ypač internete. Kai rašai „Kristupas Krivickas” – arba „Natalija Zvonkė”, arba „Vytautas Landsbergis” – gali būti tikras, kad ilgam aktyvuoji naršytojų (ne diskusijos dalyvių ar skaitytojų, bet raktažodžiais optimizuotų tekstų vartotojų) srautą. Bet yra kaip yra, rizikuoju.
Šis klausimas gali būti ir retorinis. Bet priminsiu, kad dar pernai ta pati švedų valdoma TV3 grubiai, pažeisdama įstatymus, išmetė iš darbo naujienų tarnybos vadovę Jolantą Butkevičienę vien už tai, kad ji pasirašė ant kolegų parengto solidarumo akto, kuriuo buvo kovojama prieš žurnalistų teisių varžymą Seime.
Todėl šiandienines TV3 vadovų kalbas dangstantis žodžio laisve ir taip aklai ginant prodiuserio Kristupo Krivicko laidas “Akistata” galiu prilyginti tik spekuliacijoms, kuriomis dažnai naudojasi politikai. Tai ir vadinama politikavimu. Bet TV3 nutarė eiti šiuo keliu.
