Nuotraukoje: garsusis Eligijus Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis kartoja, kad 90 tūkst. eurų iš buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio gavo kaip paskolą investicijai nekilnojamajam turtui pajūryje. Jis tikino, kad pas notarą paskolos nepatvirtino, nes tiesiog pasitikėjo R. Kurlianskiu.
Šią versiją E. Masiulis pakartojo antradienį Apeliacinio teismo, kuris tęsė „MG Baltic“ policinės korupcijos bylos nagrinėjimą, posėdyje. Jis taip pat atsakė į teisėjų klausimus.
E. Masiulis kaltintas 106 tūkst. eurų dydžio kyšio priėmimu iš buvusio koncerno „MG Baltic“, dabar pakeitusio pavadinimą į „MG grupė“, viceprezidento R. Kurlianskio už Liberalų sąjūdžio veikimą koncerno naudai. Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas buvo sulaukęs kaltinimų dėl kyšio paėmimo už įtaką renkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas, nutarimą dėl kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos.
E. Masiulis teisme pakartojo savo versiją dėl iš R. Kurlianskio gautų pinigų. Jis tikino planavęs investuoti į nekilnojamąjį turtą pajūryje, tačiau bankas esą pateikė jam netinkantį pasiūlymą. Pasak E. Masiulio, jis R. Kurlianskiui apie norą pasiskolinti iš jo pinigų užsiminė dar 2015 m. gruodį.
„R. Kurlianskis aptakiai pasakė, kad apsvarstytų tokią galimybę“, – prisiminė E. Masiulis.
Buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis tvirtino, kad galiausiai R. Kurlianskis sutiko jam paskolinti 90 tūkst. eurų, tai esą padarė 2016 m. gegužės 10 d.
Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Albinas Bielskis klausė E. Masiulio, kodėl šis paskolą iš R. Kurlianskio nepatvirtino pas notarą. Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Taip, tai būtų buvęs paprastesnis kelias. (…) Tai buvo tam tikras pasitikėjimo klausimas. R. Kurlianskį aš pakankamai gerai pažinojau. Man buvo paprasčiau, jam užteko paskolos raštelio. Labai daug aplinkybių sukrito“, – į klausimą atsakinėjo E. Masiulis.
Jis tvirtino, kad paskola iš R. Kurlianskio investicijoms į nekilnojamąjį turtą duota grynais pinigais. E. Masiulio teigimu, kiti kratos metu pas jį 2016 m. gegužės 12 d. rasti pinigai – 16,2 tūkst. eurų – buvo skirti tuometinės žmonos seseriai, kuri jau anksčiau buvo investavusi į nekilnojamąjį turtą pajūry.
Galiausiai teisėjas A. Bielskis paklausė E. Masiulio, kodėl jis 2016 m. gegužę kelias dienas su savimi nešiojosi apie 100 tūkst. eurų siekiančią sumą.
„Pasitikėjimas savimi. Kas Gedimino prospekte, prospekto vidury mane užpulti gali?“, – atsakinėjo E. Masiulis.
MG Baltic. ELTA nuotr.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja baudžiamąją bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo prekyba poveikiu, papirkimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinamas R. Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas E. Masiulis, eksparlamentaras Šarūnas Gustainis, buvęs liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentaras V. Gapšys, taip pat juridiniai asmenys koncernas „MG Baltic“, dabar pakeitęs pavadinimą į „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija buvo išteisinti.
Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikė išteisintojo R. Kurlianskio gynėjai Simonas Slapšinskas ir Giedrius Danėlius, išteisintojo E. Masiulio gynėjas Ruslan Boiko ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius.
Išteisintųjų asmenų advokatai ginčija žvalgybos duomenų teisėtumą, prašo pripažinti netinkamais.
Prokuroras Justas Laucius prašo Apeliacinio teismo panaikinti žemesnės instancijos nuosprendį ir visus išteisintuosius pripažinti kaltais bei skirti bausmes.
Pirmadienį „MG Baltic“ bylos teismo posėdyje bus tęsiama liudytojo, advokato Romano Raulynaičio apklausa. Po pietų taip pat kviečiamas liudyti koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Juozas Mockus.
Teisėsauga 2015 metų gruodį fiksavo bylai svarbią vakarienę „Meat Steak House“ restorane, per kurią, įtariama, byloje kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis su Raimondu Kurlianskiu susitarė dėl kyšio. Vakarienėje tuomet dalyvavo koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, R. Kurlianskis, R. Raulynaitis, E. Masiulis bei Gintaras Steponavičius.
Praėjusiame teismo posėdyje „MG Baltic“ koncerno vadovas D. Mockus ir R. Raulynaitis išklausė 2015 metų gruodį teisėsaugos užfiksuotą beveik trijų valandų garso įrašą.
Teismo posėdyje R. Raulynaitis teigė neprisimenantis, ar vakarienės metu buvo kalbama apie pinigus bei paramą.
D. Mockus ir R. Raulynaitis 2016 m. rugsėjį Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) galimos politinės korupcijos byloje buvo apklausti kaip specialūs liudytojai. Po Valstybės saugumo departamento (VSD) paviešintos ataskaitos D. Mockus tvirtino, kad neturi jokio tikslo lįsti į politiką ir kategoriškai atmeta visus kaltinimus dėl koncerno siekio paveikti politikus ir šalyje vykstančius politinius procesus.
Vėliau VSD paviešintą ataskaitą D. Mockus įvertino kaip labai abejotinos vertės dokumentą, kuris, pasak jo, rodo, kad arba VSD sąmoningai klastoja informaciją, arba yra tiesiog nekompetentingas.
ELTA primena, kad „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos atstovas Aistis Zabarauskas sako, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta informacija apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių kardiologą Remigijų Žaliūną nėra tokia, dėl kurios reikėtų atsisakyti planų naudotis šio mediko paslaugomis.
„Tai, ką išgirdome iš STT, ten nebuvo faktų, kurie reikalautų keisti sprendimą“ – Eltai sakė A. Zabarauskas.
Pasak jo, R. Žaliūno kandidatūrą į asmeninius prezidento gydytojus pateikė tiek komandos nariai, tiek ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Dėl Žaliūno, kaip žinoma, išrinktojo prezidento pageidavimas buvo vieną mediką iš Vilniaus, vieną iš Kauno. Jo pavardė figūravo ir sveikatos apsaugos ministro pateiktame sąraše, ir bendruomenės, ir komandos rekomendacijose. Tai turintis didžiulę profesinę patirtį kardiologas, kuriam nei įtarimai yra pareikšti, nei byla iškelta. Plius dar negavome jokių faktų, kurie reikalautų pasielgti kitaip, dėl to jis buvo ir pačioje pradžioje pasirinktas“, – sakė A. Zabarauskas.
Pasak A. Zabarausko, vis dėlto yra priimtas sprendimas galutinę gydytojų sudėtį paskelbti prieš inauguraciją.
„Prieš inauguraciją, prieš priimant įgaliojimus, paskelbsime gydytojų sudėtį, komandos sudėtį“, – sakė A. Zabarauskas.
STT vadovas Žydrūnas Bartkus išrinktajam prezidentui informaciją apie R. Žaliūną pateikė praėjusią savaitę.
R. Žaliūnas buvo apklaustas kaip liudytojas koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Teisme jis davė parodymus apie savo bendravimą su Raimondu Kurlianskiu. R. Žaliūnas tvirtina su R. Kurlianskiu bendravęs kaip su bet kuriuo verslininku.
G. Nausėda yra paskelbęs, kad taip pat naudosis Santaros klinikų anesteziologo reanimatologo Andriaus Klimašausko ir savo ilgametės šeimos gydytojos Aušros Apanavičienės iš Vilniaus Centro poliklinikos paslaugomis.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po nesėkmingo advokatų bandymo nušalinti teisėjų kolegiją, teisme prasidėjo antrojo liudytojo LNK komercijos ir reklamos skyriaus vadovo pareigas einančio Tomo Bartininko apklausa.
„Pažįstu Raimondą Kurlianskį, kai įsidarbinau 2007 m. LNK, jis buvo vadybos narys bei „Alfa Media“ direktorius“, – teisme sakė T. Bartininkas.
Įtariama, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos priemonėse transliavo Darbo partijos reklamą prieš 2016 Seimo rinkimus. R. Kurlianskio nurodymu buvo padaryta 12,1 tūkst. eurų nuolaida, kuris galimai galėjo būti kyšis „darbiečių“ vicepirmininkui Vytautui Gapšiui ir Darbo partijai. Įtariama, kad V.Gapšys už tai palaikė Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime, kurią R.Kurlianskio prašymu įregistravo buvęs Seimo narys, liberalas Šarūnas Gustainis.
Pasak T. Bartininko, 2015 metų lapkritį Darbo partijai dėl reklamos rodymo LNK atstovavo PHD įmonė bei jos direktorius Dalius Dulevičius. Tiesiogiai su „darbiečiais“ jis nebuvo prie derybų stalo.
„Su D. Dulevičiumi buvo aptariamos paslaugų apimtys ir suma, kurią viena pusė norėtų gauti, o kita pusė norėtų sumokėti“, – liudijo teisme LNK atstovas.
Prieš T. Bartininko apklausą advokatai prašė rengti neviešą teismo posėdį.
Advokatų prašymo, kad teismo posėdis nebūtų viešas, nes bus sužinomos komercinės LNK paslaptys, teisėjų kolegija netenkino. Tuomet gynėjai paprašė teisėjų kolegijos nusišalinti.
„Rinkodaros formavimo klausimai turėtų būti neviešai nagrinėjami (…), bus atskleistos komercinės įmonės paslaptys“, – teigė R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.
Advokatas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio salėje dalyvauja daug LNK konkuruojančių žiniasklaidos priemonių, kurios gali pasinaudoti informacija.
Tuo tarpu prokuroras Justas Laucius teigė, kad viso ikiteisminio proceso metu apklausos su T. Bartininku nebuvo slaptinamos, todėl ir dabar jis tam nemato pagrindo.
Trijų teisėjų kolegijai paskelbus, kad prašymo netenkins ir toliau teismo posėdis bus viešas, ,,MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pateikė prašymą teisėjų kolegijai nusišalinti, nes, pasak jo, teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas.
„Teismas sąmoningai pažeidinėja įstatymo nuostatas (…) Pažeidžia BPK (Baudžiamojo proceso kodekso. – ELTA) devintąjį straipsnį“, – teigė L. Belevičius.
Po pertraukos grįžusi teisėjų kolegija prašymo netenkino ir pranešė, kad ir toliau nagrinės bylą tos pačios teisėjų kolegijos sudėties.
Pirmadienį Vilniaus apygardos teismo teisėjai toliau nagrinėja rezonansą sukėlusią bylą, kurioje kaltinamieji yra dviejų partijų – Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos – nariai bei koncernas „MG Baltic“. Teismo posėdyje apklausiami pirmieji liudytojai.
Pirmasis liudytojas socialdemokratas Bronius Bradauskas teisėjų kolegijai teigė, kad Seimo nariai turi bendrauti su verslo atstovais ir nereikėtų labai stebėtis, kad jie su jais pietauja ar vakarieniauja.
Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.
„Su verslu ne tik galima, bet Seimo nariams, kurie nori būti arčiau gyvenimo, yra būtina bendrauti su visoms instancijoms. Su verslu, su švietimo, sveikatos atstovais ir t. t. Jūs galvojate, kad Seimo narys ar koks valdininkas – visų galų meistras, kad jis viską išmano? Jis turi semtis patirties ir žinių iš tų, kurie betarpiškai susiję su vienu ar kitu dalyku ir kurie, be abejo, geriau žino. (…) Žinoma, Seimo narys turi atskirti pelus nuo grūdų“, – teigė B. Bradauskas.
B. Bradauskas teisėjų kolegijai sakė, kad daugelio įvykių jau nepamenąs. „Pažįstu visus buvusius Seimo narius – Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Gintarą Steponavičių“, – teisme sakė B. Bradauskas.
Socialdemokratas tikina, kad buvusį liberalą Šarūną Gustainį žino, bet asmeniškai jo nepažįsta. O verslininko Raimondo Kurlianskio nepažįsta ir nebuvo sutikęs.
„Su Raimondu Kurlianskiu neteko bendrauti“, – teigė B. Bradauskas.
Socialdemokratas teigė prieš dvejus metus buvęs apklaustas STT ir įspėjo teismą, kad įvykių ir parodymų gerai neatsimena.
„Mano gyvenime tai nereikšmingi įvykiai, esu daug ką pamiršęs“, – sakė B. Bradauskas.
Socialdemokratas teigė, kad STT buvo apklausiamas dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų Seime bei „Vilniaus-Utena“ kelio rekonstrukcijos, tuo metu jis buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Pasak B. Bradausko, tuo metu Š. Gustainio siūlomos daugelis Vartojimo kredito įstatymo pataisų komitete buvo atmestos.
„Atsiminti turinio, ką jis ten siūlė, tikrai negaliu, bet daugelis jo pasiūlymų buvo atmesti, gal net visi“, – sakė buvęs Seimo narys.
B. Bradauskas tikino, kad su „Vilnius-Utena“ kelio rekonstrukcijos siūlymais Seime jis nesutiko.
„Kai pamačiau palūkanas, šiam projektui pasakiau „ne“, ir daug mano frakcijos narių mane tuomet palaikė (…) Man šis projektas pasirodė per brangus“, – teigė B. Bradauskas.
Dėl sūnaus, buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovo Dainoro Bradausko pažinties su R. Kurlianskiu B. Bradauskas tikina, kad sužinojo iš žiniasklaidos.
Įtariama, kad liberalas Š. Gustainis 2015 m. Seime pateikė Vartojimo kredito įstatymo pataisas, palankias verslininkui R. Kurlianskiui.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus, primena ELTA.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, Gintaras Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. Eligijus Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad kol kas Valstybės saugumo departamentas (VSD) negali pateikti komisijai prašytos medžiagos, nes Seimo kontrolierius, gavęs Raimondo Kurlianskio skundą, atlieka tyrimą.
„Su VSD yra tokia situacija, kad šiuo metu ten Seimo kontrolierius, gavęs Raimondo Kurlianskio skundą, atlieka tyrimą, ar buvo teisėtai duoti dokumentai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Kol vyksta tyrimas, VSD dokumentų mums negali pateikti, nes ten labai aktyviai dirba Seimo kontrolierius“, – po trečiadienį už uždarų durų vykusio komisijos posėdžio žurnalistams sakė A. Širinskienė.
Paklausta, ar tai nesutrukdys komisijai numatytu laiku baigti darbą, A. Širinskienė sakė, kad, jei taip atsitiktų, komisija gali prašyti darbą pratęsti.
„Mes turėjome patirties LRT veiklą tyrusioje komisijoje, kada vėlavo dokumentų pateikimas, tai Seimas atitinkamai pratęsė mandatą komisijai, ir tyrimas buvo baigtas kažkiek vėliau. Jei čia tikrai bus toks tyrimo laikotarpis, kuris trukdys komisijos darbui, tai komisija apsispręs ir prašys pratęsti tyrimo terminą. Bet aš tikiuosi, kad ir Seimo kontrolieriai pagal nustatytus įstatymų terminus pabaigs tą tyrimą ir išaiškės, ar ten R. Kurlianskio privatus gyvenimas buvo pažeistas ar nebuvo“, – sakė A. Širinskienė.
Pasak jos, laikinoji tyrimo komisija negavo informacijos ir iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK). „Iš NSGK mes gavome atsakymą, kad jie negali pateikti netgi sąrašo dokumentų, kuriais disponavo, nes, jų manymu, tai yra valstybės paslaptis, nors mes prašėme tik datų ir pavadinimų“, – sakė A. Širinskienė.
Jos nuomone, teisės aktai nenumato, kad tai būtų valstybės paslaptis. A. Širinskienė tikisi, kad šią informaciją komisijai pavyks gauti iš VSD.
„Kreipsimės į VSD ir tą informaciją, kurią turėjome gauti iš NSGK, manytume, gausime iš VSD“, – sakė komisijos pirmininkė.
Tyrimo komisijai taip pat nepavyko gauti prašytos medžiagos iš STT.
„Nėra gautas joks raštas, nes nėra suėję terminai“, – paaiškino A. Širinskienė.
Lietuvos saugumas (VSD)
Trečiadienį komisijos posėdyje, į kurį buvo pakviesti VSD ir STT atstovai, buvo taip pat diskutuojama apie darbą su slapta informacija, – kaip ta informacija disponuojama, kokia numatyta atsakomybė.
„Seimo nariai, kurie nėra turėję patirties laikinųjų komisijų darbe, tiesiog norėjo pagilinti tas savo žinias“, – sakė A. Širinskienė.
Spalio 24 d. Seimo laikinoji tyrimo komisija į posėdį buvo pakvietusi Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių Žydrūną Bartkų. Komisija paprašė iš šių institucijų medžiagos, su kuria yra susipažinęs parlamentinį tyrimą atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Laikinoji tyrimo komisija Seime buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d.
Iki 2019 m. gegužės 1 d. dirbsianti komisija turėtų tirti 2008-2016 metų laikotarpį.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Tačiau komisijos pirmininkė A. Širinskienė siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.
Komisijai vadovaujanti „valstiečiams“ atstovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
Pradedama svarstyti rezonansinė politinės korupcijos byla. Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Penktadienį pradėjus nagrinėti politinės korupcijos bylą, kaltinamieji reikalavo nušalinti tiek prokurorą, tiek pačią teisėjų kolegiją.
Dėl to teismas pasisakys birželio 15 dieną, 8 valandą, kai bus skelbiama nutartis.
Byloje teisiamieji siekia nušalinti tiek prokurorą Justą Laucių, tiek ir visą teisėjų kolegiją. „MG Baltic“ koncernas poveikiu teismui kaltina ir prezidentę Dalią Grybauskaitę. O Eligijus Masiulis teigia, kad prokuroras šią savaitę lankėsi Prezidentūroje, tad turėtų nusišalinti.
Prokuroras J. Laucius po posėdžio žurnalistams teigė, kad net jei jį nušalintų, „nepakeičiamų prokurorų nėra“, tačiau advokatų argumentai, kad jis yra šališkas, yra nepagrįsti. Jis taip pat neigė E. Masiulio kaltinimus, kad jis šią savaitę lankėsi Prezidentūroje.
„Šešiolika metų nesilankiau tame pastate“, – žurnalistams po posėdžio sakė prokuroras.
Į tai E. Masiulis atkirto, kad „viskas artimiausiu metu taps aišku“, tačiau į žurnalistų klausimą, ar tai reiškia, jog jis pateiks įrodymų, neatsakė.
E. Masiulis taip pat teigė, kad nors posėdyje prokuroras tikino, jog susirašinėjimas elektroniniu paštu su prezidente yra byloje, per apklausas tai nebuvo pateikta.
„Noriu objektyvaus proceso, kad prokuroras neišiminėtų iš bylos to, kas jam pasirodė nesvarbu. O teisėjams tai gal pasirodys svarbu“, – sakė E. Masiulis.
Koncerno advokatas Linas Belevičius, Vilniaus apygardos teismui posėdyje padarius pertrauką, žurnalistams teigė, kad teisėjų kolegija turėtų nusišalinti. Be to, užsiminė apie planus kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).
„Paskaitykime NSGK išvadą, kurią patvirtino Seimas. Jau šioje išvadoje koncernas yra įvardytas kaip nusikalstama grupė. Tai gal apskritai nebereikia teismo, Seimas galėtų ir bausmę paskirti. Vytautas Bakas jau skaičiuoja milijardus, galėtų ir metus paskaičiuoti. Lygiai taip pat apie atskirus įrodymus yra kalbėjusi prezidentė per pastarąjį laikotarpį. Esant tokiai situacijai, tos garantijos, kurių reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismas, iš kaltinamųjų yra atimtos – tiek į nepriklausomą teismą, tiek į nekaltumo prezumpciją“, – žurnalistams sakė L. Belevičius.
Anot jo, valstybė nesugeba organizuoti teismų darbo.
„Jeigu valstybė nesugeba organizuoti tokių teismo procesų, reiškia ji nesugeba. (…) Galbūt tegul organizuoja NSGK posėdžius ir parlamentinius tyrimus. Labai puikiai sekasi. (…) Aš manau, kad sulaukime teismo sprendimo, tai buvo gynybos argumentai, kur galiausiai pasisakys Europos Žmogaus Teisių Teismas“, – tikino L. Belevičius.
Anot jo, į EŽTT bus kreipiamasi, kai ateis „tam tinkamas procesinis laikas“.
Šį kartą į teismo posėdį atvyko visi teisiamieji: buvę liberalai Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis, E. Masiulis, taip pat buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys ir buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
R. Kurlianskis pareiškė norintis, kad būtų nušalinta visa teisėjų kolegija. E. Masiulis nori, kad būtų nušalintas prokuroras J. Laucius, pastarąjį nušalinti nori ir Š. Gustainis. Nušalinimų reikalauja ir „MG Baltic“ koncernas. V. Gapšys ir G. Steponavičius nepareiškė noro nušalinti teisėjus arba prokurorą.
E. Masiulis teismo posėdyje nusprendė pasisakyti ne tik per advokatą, bet ir pats. Jis teigė, kad prokuroras turėtų išvengti bet kokių įtakų, o, jo žiniomis, trečiadienį, apie 10.45 val., prokuroras lankėsi Prezidentūroje. Tai E. Masiuliui sukėlė įtarimų, apie ką buvo kalbamasi.
E. Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas prokurorą kaltino šališkumu, nusistatymu prieš E. Masiulį bei kad jis teismui pateikė ne visą informaciją.
Š. Gustainio advokatas Linas Kuprusevičius kaip argumentą naudojo konservatoriaus, kurio narystė partijoje sustabdyta, Lauryno Kasčiūno susitikimą su „MG Baltic“ atstovu. Anot jo, situacija analogiška kaip Š. Gustainio, skiriasi tik jų atstovautos partijos. Pasak advokato, Mantas Adomėnas susitikimuose su „MG Baltic“ prašė paramos. Tačiau, advokato teigimu, nors duomenų gerokai daugiau, L. Kasčiūnas ir M. Adomėnas buvo apklausti kaip liudytojai ir jiems „net nebuvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas“.
„MG Baltic“ advokatas L. Belevičius teigė, kad abejotina, jog teisėjai gali būti nešališki. Anot jo, tuo laikotarpiu, kai teisėjai turėjo susipažinti su bylos medžiaga – nuo balandžio pabaigos iki ketvirtadienio – aukščiausi šalies vadovai ne kartą „MG Baltic“ įvardijo kalta, organizuota nusikalstama organizacija.
Pasak jo, prezidentė D. Grybauskaitė kelis kartus pasisakė apie bylą, taip darydama spaudimą teismui. Jis įvardijo D. Grybauskaitės interviu LRT televizijai ir portalui delfi.lt, kur ji kalbėdama apie galimą E. Masiulio kyšį, įvardindama „paskolą dėžutėje“ iškėlė rankas ir parodė kabučių ženklą. Advokato teigimu, tai yra nepalankios visuomenės nuomonės formavimas, tai galima vertinti kaip jos nuomonės išsakymą teismui, kokio sprendimo ji tikisi.
Jis taip pat teigia, kad tai, jog VSD pažymos apie „MG Baltic“ buvo paviešintos žiniasklaidai, rodo, kad Seimo NSGK nariai galėjo norėti iš anksto suformuoti nuomonę apie bylą.
L. Belevičius taip pat įvardijo, kad prie spaudimo prisidėjo Seimo narių V. Bako, Rasos Juknevičienės, Gabrieliaus Landsbergio, Naglio Puteikio pasisakymai, taip pat Vilniaus miesto mero – Remigijaus Šimašiaus – teiginiai.
„Už žiniasklaidos kampanijos metu informacijos atsakinga yra būtent valstybė ir valstybės pareigūnai. (…) Kampanija vyko tuo metu, kai buvo suformuota teisėjų kolegija“, – posėdyje sakė L. Belevičius, teigdamas, kad žiniasklaidoje pasirodę pranešimai daugiausiai buvo VSD ataskaitų turinio perrašymas.
R. Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teigė, kad tiek prezidentės pasisakymai, tiek kitų politikų svarstymai, ar E. Masiulio gauti pinigai buvo paskola, darė įtaką teisėjų kolegijai.
„Jeigu gerbiama kolegija padarytų tas pačias išvadas kaip prezidentė, natūralu, kad kils klausimų apie nešališkumą. (…) Tam, kad būtų išvengta abejonių teismo nešališkumu, manau, kad visgi esant šioje situacijoje, yra pagrindo gerbiamai kolegijai nusišalinti“, – posėdyje sakė S. Slapšinskas.
Prokuroras J. Laucius, kalbėdamas apie teisėjų nušalinimą, teigė, kad tai, jog šalies vadovai pasisakė apie „MG Baltic“ bylą, nėra privaloma teismui, todėl tai nėra tinkamas argumentas nušalinti kolegiją.
„Šalyje realiai veikia valdžių padalijimo principai. (…) Neturi jokio pagrindo išvadai, kad būtent dėl to, kad teisėjai turėtų kažkaip reaguoti į Seimo narių ar kitas pastabas“, – sakė prokuroras.
Prieš teismo posėdį G. Steponavičius, dėl kurio neatvykimo ketvirtadienį buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, teigė, kad nežinojo, jog bylos nagrinėjimas sutriks.
„Nemaniau, kad mano nepasirodymas sutrikdys bylos nagrinėjimą. (…) Esu suinteresuotas kuo greitesniu bylos nagrinėjimu“, – prieš teismo posėdį žurnalistams teigė G. Steponavičius.
Kaltinimai pareikšti ir pačioms Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijoms bei „MG Baltic“.
Buvęs liberalas Eligijus Masiulis (k) ir buvęs MG Baltic viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Teisėsauga įtaria, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic“, palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst., E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu. Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.
Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų – Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės – kolegija.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, komentuodamas aštrius „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko metamus kaltinimus konservatoriams, sako nematąs pagrindo tirti konservatorių vaidmenį įsigalint koncernui „MG Baltic“.
V. Pranckietis „Žinių radijui“ kalbėjo, kad D. Gaižauskas tiesiog bando pasakyti kažką aštriai.
„Tiesiog labai užaštrino Dainius Gaižauskas tą tokią poziciją. Jis labai konkrečiai bando kažką tokio pasakyti aštriai. Vytautas Bakas tiesiog pasakė komiteto nuomonę, ir manau, kad tai truputį nuramino Seimą. Nes Seimą sujaudinus labai yra sunku dirbti ir priimti sprendimus“, – aiškino Seimo vadovas.
V. Pranckietis pabrėžė, kad konservatorių santykių su „MG Baltic“ tyrimui reikia pagrindo.
Taip pat, akcentavo V. Pranckietis, turėtų būti kalbama apie atskirus asmenis, o ne apie visą partiją.
„Tai yra atskiri asmenys, kurie veikė kažkokioje srityje, sakykim, Manto Adomėno vakarykščiai pareiškimai tai turbūt ir parodo, kad buvo to bendradarbiavimo. Bet tai negalime kalbėti apie ištisą vienetą“, – kalbėjo V. Pranckietis, primindamas antradienį viešoje erdvėje aptarinėtus konservatoriaus M. Adomėno susitikinėjimus su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, kurių metu buvo kalbėta apie M. Adomėno kandidatavimą konservatorių pirmininko rinkimuose.
„Jeigu atsiskleidžia kokie nors faktai, tai visuomenei jie turi tapti žinomi“, – kalbėjo „Žinių radijui“ V. Pranckietis.
Antradienį svarstant NSGK išvadas „valstietis“ D. Gaižauskas, Seime kalbėjęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu, ragino ne tik pratęsti pradėtą tyrimą, tačiau nesuvaldydamas emocijų žarstė priekaištus ir kaltinimus konservatoriams.
„Žiūrėkite, kaip bijo konservatoriai. Žinote, kodėl bijo? Nes jau viskas atvirai. (…) Gerbiami konservatoriai, jums riesta, pripažinkite“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Jis priekaištavo konservatoriams, kad kai kurie jų lyderiai esą „išėjo su velniu obuoliauti“.
Reaguodamas į kolegos kalbą, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas pakvietė nesivadovauti noru kažkam atkeršyti. Parlamentinis tyrimas, anot jo, nebuvo nukreiptas prieš partiją ar prieš asmenis.
„Sustokime nuo noro atkeršyti kažkam“, – ragino V. Bakas, pakvietęs į problemą pasižiūrėti ne per vienos partijos prizmę, o per visos politinės sistemos sąrangą.
Antradienį už Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko V. Bako pateiktą nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms, balsavo 88 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė.
Dažnai spaudoje ir viešojoje erdvėje girdime terminą oligarchas, bet ar tikrai suprantame, ką jis reiškia ir kodėl turėtų būti mums žinomas ir aktualus ne tik terminas, bet ir asmenys, kuriems jis tinka?
Jei pažiūrėsime į tarptautinių žodžių žodyną, sužinosime, kad šis žodis reiškia oligarchijos atstovą. Tada, pažiūrėję ką reiškia sąvoka oligarchija, galime sužinoti, kad tai valdymo forma, kai valdžia sutelkta keleto žmonių rankose ir kilo ši sąvoka iš dviejų graikiškų žodžių – keletas ir valdyti. Taigi, oligarchai – tai saujelė įtakingiausių žmonių, kurių rankose yra reali galia ir valdžia. Šiuo metu didžioji pasaulio valstybių dalis teigia, kad jų valdymo forma yra demokratija, taip teigia netgi tos šalys, kurios su demokratija turi tik tiek bendro, kiek karvė su mėnuliu.
Dabar pamėginkime iškelti kitą klausimą – ar gali demokratija derėti su kitomis valdymo formomis? Juk kiekvienas žinome konstitucinių monarchijų pavyzdį, kai šalis turi karalių arba karalienę, tačiau realiai visa valdžia sutelkta parlamento ir vyriausybės rankose. Tai pavyzdys, kai visai legaliai toje pačioje valstybėje egzistuoja dvi skirtingos valdymo formos, kurios pasiskirsto įgaliojimus ir efektyviai veikia.
Tačiau yra ir kitų variantų, kurie nėra tokie legalūs ir tokie skaidrūs. Kalbėsime apie jau minėtą oligarchiją, ar ji gali egzistuoti demokratinėje valstybėje ir kaip pasidalinami valdžios svertai tarp šių dviejų, atrodytų, sunkiai suderinamų valdymo formų.
Atsakymas yra paprastas ir aiškus – ne vienoje valstybėje šalia vitrininės demokratijos egzistuoja ir šešėlinė valdymo forma – oligarchija. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų viskas gražu, šalyje veikia politinės partijos, reguliariai vyksta rinkimai į visas valdžios grandis, politikai tarpusavyje nesutaria ir karščiuoja nerdamiesi iš kailio, nes nori, kad rinkėjas pasirinktų būtent jų politinę jėgą. Tačiau kartais tai būna tik dūmų uždanga, kuri slepia tikrąją padėtį nuo visuomenės. Tokioje valstybėje keletas labai turtingų žmonių pasiskirsto įtakos sferas ir realiai valdo šalį nekreipdami dėmesio į vykstančius politinius procesus. Jie remia politines partijas ir atskirus politikus, kurie palaipsniui nuo jų tampa priklausomi ir šiems oligarchams visai nesvarbu, kas yra pozicijoje, o kas opozicijoje, jiems nesvarbu, kas yra premjeras, kas prezidentas, kas Seimo pirmininkas, o kas kurio nors miesto ar rajono meras, juk beveik visi „sėdi jų kišenėje“. O tie, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyko nupirkti, irgi oligarchams nebaisūs, nes nupirkta didžioji dalis įtakingiausių žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų, kurie, jei reikės, pažabos nepaklusniuosius politikus.
Apibendrinus galima drąsiai teigti, kad oligarchija yra kaip vėžys, ėdantis demokratines valstybes iš vidaus. Iš išorės viskas gražu, o iš vidaus politinį valstybės kūną kaip metastazės naikina oligarchų įtaka, kuri dažniausiai tiesiogiai siejasi su prekyba poveikiu ir elementaria korupcija. Tiesa, kaip ir vėžio ligos formos, taip ir oligarchai, būna įvairūs. Vieni jų patys aktyviai dalyvauja politikoje, vadovauja partijoms, užima atsakingus valdžios postus ir panašiai, kiti linkę apsimesti apolitiškais verslininkais, kurie nenori painioti verslo su politika, todėl pabrėžtinai atsiriboja nuo ryšių su politika.
Gal skaitant apie oligarchų ryšius su politikais ir būdus tvarkyti savo reikalus po kilimu ne vienam skaitytojui kilo visokių minčių apie situaciją Lietuvoje, bet iš karto turiu nuliūdinti. Šis straipsnis – ne apie Lietuvos oligarchus, ne apie tuos, kurie susigrobę tūkstančius hektarų žemės dedasi dideliais kultūrininkais ir mecenatais, ne apie tuos, kurie savo verslo reikalus sprendžia dovanodami įvairių partijų politikams brangių alkoholinių gėrimų dėžutes su nestikliniu turiniu ir net ne apie tuos, kurie su savo vadovaujama partija elgiasi kaip su individualia įmone, o paskui nebegali prokurorams paaiškinti, kur buvo partijos pinigai, kur verslo, o kur oligarcho asmeniniai.
Julius Panka, šio komentaro autorius
Šiame straipsnyje pristatysime situaciją Latvijoje ir mėginsime supažindinti su įtakingiausiais šios šalies oligarchais, nes kai kurių iš jų istorijos panašios į mūsų šalies oligarchinius atvejus. Prieš keletą metų, kai visą pasaulį purtė ekonominės krizės karštinė, keletas lietuviškų žiniasklaidos priemonių šiek tiek rašė apie Latvijos įtakingiausius veikėjus, bet šiaip mūsų šalyje mažai žinoma apie Latvijos politikus, partijas ar verslą. Tikriausiai nesuklysime pasakę, kad Latvijoje yra 3 įtakingiausi žmonės, kurie kontroliuoja verslo ir politikos procesus. Ir visiškai nesvarbu, kokias jie užima politines pareigas – jie yra tikrieji strategai šachmatininkai, o politikai tėra šio žaidimo figūrėlės ir niekas daugiau.
Aivaras Lembergas
Pats solidžiausias Latvijos oligarchų sąraše, be abejo, Aivaras Lembergas, tai žmogus, kuris jau trisdešimt metų vadovauja vienam iš Latvijos uostamiesčių – Ventspiliui. Šis 64 metų politikas pradėjo savo karjerą kaip ir daugelis kitų vyresnės ir vidutinės kartos politikų postsovietinėse šalyse: iki 1990 metų jis buvo aktyvus Latvijos komunistų partijos veikėjas, dar 1988 metais pradėjęs vadovauti Venspilio miesto liaudies deputatų tarybai. Tačiau pradėjus pūsti pirmiems laisvės vėjams, jis staigiai persimetė į kitą barikadų pusę, iš karto įsijungė į Latvijos tautos fronto gretas, buvo vienas iš Gegužės 4-osios Latvijos nepriklausomybės deklaracijos signatarų. Šis politinis viražas jam padėjo likti prie miesto valdžios vairo iki šios dienos, sukaupti nemažą turtą ir milžinišką politinę įtaką Latvijoje.
Dažniausiai ten, kur yra politinė įtaka ir dideli pinigai neapsieinama be skandalų ir kriminalinio šleifo. Ne išimtis – ir Aivaro Lembergo atvejis, kuris buvo įtariamas ne vienoje kriminalinėje istorijoje. Keletą iš jų šiame straipsnyje mėginsime apžvelgti. Viena įdomiausių ir sudėtingiausių politinių bylų Latvijoje yra vadinamoji „Lembergo stipendiantų“ byla. Ją galima būtų palyginti su Lietuvoje keltomis Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ ir MG Baltic įtakos politinėms partijoms ir atskiriems politikams bylomis. Latvijos teisėsauga jau nuo 2007 metų tiria įtarimus, kad Aivaras Lembergas bandydavo daryti neteisėtą įtaką politikams ir įtakingiems valstybės tarnautojams reguliariai mokėdamas jiems įvairias pinigų sumas. Latvijos žiniasklaidoje kartas nuo karto pasirodo įvairių žinučių apie Lembergo „stipendijas“ galimai gavusius asmenis, bet jau daugiau kaip dešimtmetį besitęsianti byla nėra baigta, todėl tikrasis sąrašas ir jo mąstai dar didžiąja dalimi išlieka paslaptimi.
Kadangi Latvijos teisėsauga į šią bylą žiūri rimtai, galima daryti prielaidą, kad Aivaras Lembergas kyšininkavo stambiu mastu, negailėjo pinigų kyšiais papirkinėti politikus ir įvairias pareigas einančius tarnautojus, kad būtų priimami jam ir jo verslams naudingi sprendimai. Bylai senatis turėtų sukakti 2022 metais, todėl nėra aišku, ar spės teismai baigti išnagrinėti bylą iki to laiko, o jei ir spės, dar neaišku, kuri pusė laimės – prokurorai ar kaltinamojo gynyba.
Paskutinės bylos, kurioje figūravo įtarimai Aivarui Lembergui, baigtis tikrai nustebino prokurorus. 2005 metų pabaigoje tiriant vadinamąją „Grinbergo“ bylą Ventspilio merui buvo pateikti kaltinimai naudojimusi tarnybine padėtimi ir tarnautojų papirkimu, kad nedarytų poveikio liudininkams jis nuo 2007 metų kovo iki 2007 metų liepos buvo laikomas kalėjime, kuris vėliau buvo pakeistas namų areštu, o dar po keleto mėnesių ir jis buvo panaikintas. Tačiau advokatams pavyko įrodyti oligarcho nekaltumą ir Lembergas ne tik nebuvo nuteistas, bet šiam pateikus ieškinį valstybei dėl materialinės ir moralinės skriaudos, 2011 metais teismai nusprendė, kad Aivaras Lembergas turi gauti 3000 latų kompensaciją iš valstybės.
Ainaras Šleseris
Kitas ryškus Latvijos oligarchas yra Ainaras Šleseris. Tai gana jaunas politikas, gimęs 1970 metais, todėl komunistų partijos nariu pabūti nespėjo pagal amžių. Tačiau nuo 1998 metų, kai pasuko į politiko kelią, spėjo pabūti jau penkiose politinėse partijose. Tai žmogus, kuris neturėdamas aukštojo mokslo diplomo buvo ekonomikos ir susisiekimo ministro postuose, užėmė Rygos vicemero pareigas. 1992 metais vesdamas savo dviem metais jaunesnę žmoną Inese priėmė jos pavardę (bernautinė politiko pavardė buvo Leščinskis). Šis oligarchas neslepia, kad priklauso prieštaringai vertinamai, Aleksandro Ledejavo vadovaujamai naujųjų krikščionių konfesijai „Naujoji karta“, kurią iš dalies galima palyginti su Lietuvoje veikiančiu „Tikėjimo žodžiu“. Ainaras Šleseris remia konfesiją pinigais, o jos pastoriai ir nariai aktyviai palaiko tas politines jėgas, kurioms priklauso šis politikas. Latvijos kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos biuras (lietuviškos STT atitikmuo) dar 2011 metais Latvijos Seimo prašė leisti atlikti kratą Šleserio namuose, tačiau parlamentarai nepalaikė šio prašymo ir leidimas kratai suteiktas nebuvo.
Kaltinimai buvo keliami labai panašūs, kaip ir kitiems oligarchams: tarnautojų ir pareigūnų papirkinėjimas, pinigų plovimas, piknaudžiavimas tarnybine padėtimi. Kaip ir Aivaro Lembergo atveju visi tyrimai subliuško vos pasiekę teismą, o oligarchas išėjo išteisintas ir iškėlęs galvą. Nežinia kas lėmė tokią bylų baigtį, ar sugebėjimas gerai paslėpti pėdsakus, ar brangiai apmokamu advokatų profesionalumas, ar galimas teismų korumpuotumas, o gal tikrai, kaip ir daugelį kitų atveju, šis žmogus vėl buvo nekaltai apkaltintas. Nors visose garsiausiai nuskambėjusiose oligarchų bylose šis žmogus figūruoja ne po vieną kartą, bet ką nors daugiau ir plačiau apie jį parašyti nėra ką.
Tiesa, šis veikėjas paskutiniu metu išgarsėjo tuo, kad buvo paviešinti duomenys apie planą 2011 metais Rygoje Dauguvos upės saloje statyti milžinišką viešbutį. Buvo atlikti visi paruošiamieji darbai, šio viešbučio pagrindiniais akcininkais turėjo būti Vladimiro Putino aplinkai artimas Rusijos kompozitorius Igoris Krutojus ir dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trampas. 2012 metais Rygoje apsilankė Donaldo Trampo sūnus ir su Ainaru Šleseriu sukirto rankomis dėl „Trump Plaza Riga“ statybos. Tačiau šią aferą sugriovė Latvijos kovos su korupcija biuro ir FTB bendradarbiavimas, kai paaiškėjo, kad dalis investicijų susiję su Rusijos kriminalinėmis struktūromis. Byla buvo tiriama dar keletą metų, o šiemet ją ištiko tas pats likimas, kaip ir kitas panašias bylas, tyrimas buvo nutrauktas, kaltų nėra.
Andris Škėlė
Na ir trečiasis Latvijos „šeimininkas“ – Andris Škėlė. Šis politikas du kartus buvo Latvijos ministras pirmininkas, keletą kartų kilus dideliems skandalams traukęsis iš aktyvaus politinio gyvenimo ir kaskart sugrįždavęs, atkurdamas savo populiarumą kaip feniksas. Vienas rimčiausių skandalų, į kurį buvo galimai įsipainiojęs Andris Škelė, tai vadinamoji Latvijos pedofilijos byla. Šiek tiek plačiau apie ją.
Latvijos vėliavos
1999 metais viena Latvijos televizija parodė reportažą, kuriame keli jaunuoliai pasakojo apie tai, kad juo lytiškai išnaudojo ir prievartavo pedofilai, tarp kurių buvo paminėti keli aukšti pareigūnai, net du ministrai. Tuometinis Latvijos generalinis prokuroras Janis Skrastinis nenorėjo gilintis į šiuos nerima kėlusius signalus ir iš karto paskelbė, kad tai melas ir paaugliai viską išsigalvojo. Tačiau tada įsijungė parlamentinės kontrolės mechanizmas ir vienas iš Seimo narių Janis Adamsonas iniciavo parlamentinės komisijos sudarymą. Komisijai buvo pavesta išsiaiškinti visas aplinkybes, nustatyti valstybinių ir privačių institucijų pareigūnų ir asmenų ryšius su galimai valstybėje veikusiu pedofilijos tinklu. 2000 metų vasario mėnesį komisija pateikė išvadas, kuriose buvo teigiama, kad „Komisijos surinkta informacija patvirtina kruopščiai suplanuotą ir įgyvendintą nusikalstamą schemą, pagal kurią veikė prekybos žmonėmis tinklas, taip pat išsiaiškinti tarptautiniai ryšiai, per kuriuos bendradarbiavo „Logos centro“ atstovai ir kiti susiję asmenys. Komisija disponuoja informacija apie valstybinių ir privačių institucijų, įskaitant ir aukštų pareigūnų įsitraukimą į žmonių prekybą, taip pat ir į pedofiliją. Komisija disponuoja tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, kuriuose daugybę kartų kaip galimi nepilnamečių seksualinių paslaugų gavėjai ar minėto tinklo veiklos bendrininkai yra minimi šių viešųjų ir privačių institucijų pareigūnai: ministras pirmininkas Andris Škelė, teisingumo ministras Valdis Birkavas, valstybės pajamų tarnybos generalinis direktorius Andrejus Sončinas, „Latvijos pašto“ generalinis direktorius Aivaras Driskis, Rygos klasikinės gimnazijos direktorius Romanas Alijevas…“
Ataskaitoje aprašoma Latvijos teisėsaugos institucijų neteisėtas veikimo modelis, kurios padėjo veikti pedofilijos tinklui, verbuojant žmones, turinčius polinkį iškrypimams ir jais manipuliuodavo, daug tokių agentų buvo perimta iš sovietinio KGB. Ir nors objektyvaus medžiagos ištyrimo šalininkų gretas palaikė tuometinė Latvijos prezidentė Vaira Vykė Freiberga, Latvijos generalinis prokuroras iškėlė dėl šmeižimo baudžiamąją bylą pačiam parlamentinės komisijos pirmininkui J.Adamsonui, o pagal visą parlamentinės komisijos medžiagą ne tik nepradėjo jokio ikiteisminio tyrimo, bet visa medžiaga buvo prijungta prie J.Adamsono šmeižimo bylos ir įslaptinta.
Po keleto mėnesių Latvijos premjeras, teisingumo ministras ir generalinis prokuroras atsistatydino, bet pedofilijos byla iki galo taip ir nebuvo ištirta, atsakomybėn buvo patraukta tik keletas pedofilijos tinklo organizatorių iš privačių struktūrų, jie atsipirko simbolinėmis bausmėmis.
Apibendrinant galima drąsiai pasakyti, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje mes turime labai sunkiai sergančią teisėsaugos sistemą, kuri dažnai yra korumpuota, pažeidžiama, kontroliuojama oligarchų ir kontroliuojanti politikus. Apie tikrą demokratiją kalbėti mūsuose dar anksti, o paskutiniai vieši skandalai su „MG Baltic“ parodo, iki kiek ta sistema yra supuvus.
Tačiau kažkodėl apima keista nuojauta, kad šis skandalas nurims ir pritils, po keleto savaičių antraštes apie Kurlianskį ir Masiulį pakeis antraštės apie „Olialia pupyčių“ krūtų didinimus ir mažinimus. Dalis informacijos „dėl ikiteisminio tyrimo konfidencialumo“ taip ir liks įslaptinta, o po poros metų bylos bus nutrauktos dėl senaties, įrodymų trūkumo arba procesinių pažeidimų. Nors taip norisi tikėti, kad ši įkyriai į galvą lendanti nuojauta nepasitvirtins ir valstybė pradės valytis. O gal… Juk viltis miršta (emigruoja) paskutinė.
Kaip visi gerai žinome, prezidentė Dalia Grybauskaitė yra staigi moteris. Niekados nepuoselėjau vilčių pamatyti neformaliąją anosios politinės veiklos pusę, tačiau dabar galiu prisipažinti, kad maniau, jog prezidentės užkulisiai yra labiau įtemti nei dabar visi galime pamatyti, paviešinus prezidentės D.Grybauskaitės privataus susirašinėjimo su patikimu laikytu asmeniu laiškus.
Nieko čia pikantiško, verčiančio gailiai rypuoti neradau. Nesmagumą kelią tik faktas, kad prezidentė yra išstatyta nuoga kibiam apžiūrinėjimui, tačiau ir ši kvaila istorija turi savo pozityvią pusę – apnuoginta iki paskutinio siūlelio prezidentė D.Grybauskaitė, kaip pasirodė, yra ne mažiau simpatiškas žmogus nei dėvėdama paradinę uniformą. Kaip atrodo, D.Grybauskaitė yra toks labai retos veislės politikas, kuriam nėra reikalo gėdytis savo užkulisių, čia drąsiai galima kviestis svečius arba net steigti savotišką muziejų.
Vienas dalykas vis dėlto nuvilia – tai yra paviešintuose laiškuose ryškėjantis šios aukščiausiojo rango politikės pedantizmas, beveik maniakinis smulkmeniškumas. Be jokios abejonės, tokių laiškų savo vardu niekam nerašė nei Algirdas Brazauskas, nei Valdas Adamkus, nes pirmajam tokių ar panašių reikalų tvarkymui tarnavo žmogeliukai iš nuosavos partijos, o antrajam – ne pėsti patarėjai. (Žiūrint iš laiko perspektyvos matosi, kad pirmosios kadencijos V.Adamkaus vyriausiasis patarėjas Darius Kuolys buvo savotiškas viceprezidentas, jeigu ne daugiau. Ta proga dar pasidalinsiu savo apgailestavimu dėl to, kad šis kultūrininkas įklimpo į Garliavos mėšlą, nes kitu atveju kiltų didelė pagunda įsivaizduoti D. Kuolį sėkmingai triūsianti prezidento poste jau artimiausioje ateityje.)
Savo ruožtu, kaip matome iš paviešintų laiškų, prezidentė visus darbus gviešiasi nudirbti pati kaip savotiškas žmogus – orkestras, dirbdama už visą svitą, net už pagalbinius darbininkus, tarkime net už santechniką (iš tiesų, kaip dabar visiems tapo aišku, Eligijus Masiulis buvo ir yra toks žmogus, su kuriuo bendrauti galima tik dėvint santechniko pirštines). Galimas daiktas, tokia yra vienišės lemtis, kai vyro ir vaikų neturinti moteris visa galva pasineria į darbus. Tačiau kažin ar galima kaltinti žmogų už perdėtą pareigingumą ir nenorą patikėti valstybės vairą tarpininkams net ir smulkmenose.
Sveiko proto žmogui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad legendiniu tapęs D.Grybauskaitės prašymas (?) perduoti linkėjimus D.Mockui, kad patrauktų savo skaliką, yra nedviprasmiškas perspėjimas verslininkui, jog valdžios institucijose žinoma apie stipriai įsikerojusią jo antivalstybinę veiklą. Todėl labai keista, kad Rimvydas Valatka, dažnai užsimenantis apie sveiko proto puoselėjimo užduotį, tokį menkai vualizuotą, rūstų prezidentės perspėjimą priskiria zadaniijų žanrui, pradėdamas netikėtai giedoti unisonu su Ramūnu Karbauskiu ir nenuilstančia jo pakalike Agne Širinskiene.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kam ne kam, o prezidentei akivaizdus dalykas yra faktas, kad visokie kurlianskiai ir dapkai veikia ne savo valia, ne paslaptis, jog muziką užsako ir lėlių teatro virvutes savo rankose laiko koncerno savininkas D.Mockus. Be visa ko kito dar noriu pastebėti, kad nelauktai pozityvus šios istorijos rezultatas yra tai, kad toks perspėjimas nuskambėjo viešai, taigi tarsi yra uždegama žalia šviesa daug atviriau kalbėti apie kai kurių žinomų, didelę įtaką turinčių verslininkų užmačias privatizuoti politiką ir politikus. D.Mockus, anksčiau daug nuveikęs žlugdant iš užkulisių ambicingiausią Lietuvos projektą LEO.LT, dabar atidengė tikrąjį savo veidą, pasimačius koncerno užmačioms metodiškai, žingsnis po žingsnio užvaldyti Lietuvos valstybę. O puoselėjant tokius planus, skalikai labai reikalingi. Kaip sako G.Orwellas, laimi ta kiaulė, kuri užsiaugina daugiau šunų. Taigi čia ryškėja tokia proporcija: kuo D.Mockus tampa turtingesnis, tuo Lietuvos valstybė – silpnesnė. Taigi leiskite į registrą įtraukti naują patriotinį šūkį: nuo rytojaus negersiu D.Mockaus degtinės. O dar geriau būtų, kad tokie verslininkai savo verslus plėtotų negyvenamoje saloje!
Tačiau programos vinis (kaip sako rusai) yra tai, jog R.Karbauskis ir jo padėjėja A.Širinskienė pradėjo klaikiai žviegti dėl to, kad neva cituotas D.Grybauskaitės posakis rodo Prezidentūros ketinimus užgniužti laisvą žodį, yra nukreiptas prieš spaudos laisvę (sic). Mes tarsi jau pripratome prie tos žmogaus intelektą pažeminančios, lietuvių kalbą išniekinančios nešvankybės, kai didžiausias Lietuvos žemės ūkio chemizacijos veikėjas dedasi žaliuoju, tačiau R.Karbauskio pasisakymas už tariamą spaudos laisvę pranoksta net labiausiai ligotos vaizduotės ribas. Trumpai tariant, toks veblenimas yra totali begėdystė, pasijuokimas iš Lietuvos gyventojų, tarsi tokio kalbėjimo adresatas būtų jau ne žmonės, o zombių minia, tarsi lietuvių tauta jau būtų mirusi. Nenoriu būti blogu pranašu, tačiau taip begėdiškai meluojant R.Karbauskiui gali nepavykti ištraukti visos kadencijos. Jeigu nepasitrauks pats, nuo postamento tokį žaliąjį spaudos laisvės gynėją gali nuversti melo papiktinti žmonės su šakėmis. Nepadėtų kailio išsaugoti net labai dideli pinigai.
E. Masiulis neigia visus jam metamus kaltinimu ir sako esąs nusivylęs teisėsauga. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Į „MG Baltic“ politinės korupcijos skandalą įsivėlęs buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sako, kad kaltinimai jam yra sufabrikuoti. Buvęs politikas teigia, kad visos jo iniciatyvos, kurios figūruoja korupcijos byloje, buvo atliktos ne tarnaujant siauriems koncernų interesams, tačiau laikantis liberalių vertybių.
Anot E. Masiulio, kaltinimus jam galėjo inicijuoti Vyriausybė arba kiti politikai. E. Masiulis pabrėžė, kad yra labai nusivylęs teisėsaugos darbu, ir toliau kartoja, kad pinigai, gauti iš Raimondo Kurlianskio, buvo paskola. Anot E. Masiulio, ne į visus faktus prokurorai atsižvelgia jo byloje.
Buvęs liberalas teigė, kad iki pareikštų kaltinimų tikėjo objektyviu teisėsaugos darbu. E. Masiulis sakė nuoširdžiai atsakęs į teisėsaugos užduotus klausimus, nekūręs sąmokslų teorijų ir net nesirgęs.
„Buvau tikras, kad teisinėje valstybėje bus atliktas tyrimas ir viskas bus išsiaiškinta ir galiausiai kaltinimai bus panaikinti“, – trečiadienį aiškino E. Masiulis.
„Tai yra tariama realybė, kuri man yra neatpažįstama“, – kalbėjo E. Masiulis ir pabrėžė, kad nėra nė vienos iniciatyvos, dėl kurios yra kaltinamas, autorius.
E. Masiulis aiškinosi dėl 106 tūkst. eurų, kuriuos gavo iš tuomečio MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio. Anot jo, tai, kad įprasta paskolos sutartis nebuvo sudaryta, buvo didžiausia jo padaryta klaida.
„Tai yra mano didžioji klaida, kurią esu padaręs. Suvokiau moralinę ir politinę atsakomybę, todėl atsistatydinau iš einamų pareigų“, – kalbėjo E. Masiulis.
Tačiau E. Masiulis toliau kartojo, kad buvo pasirašytas dvišalis paskolos „raštelis“, kurio pareigūnai nepaėmė, kai jo namuose atliko kratą.
„Tai, kad mano automobilyje buvo rastas paskolos susitarimas, iki šiol nėra įtraukta į tyrimo protokolus“, – kaltino prokurorus E. Masiulis.
„Prokurorai piktybiškai ignoruoja šį faktą“, – pabrėžė E. Masiulis.
Buvęs politikas aiškinosi dėl konkrečių sprendimų, kurie figūruoja politinės korupcijos byloje.
E. Masiulis aiškino, kad kai kuriuos sprendimus dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ar greitųjų vartojimo kredito pataisas jis inicijavo kaip liberalas, siekdamas sumažinti perteklinius suvaržymus.
Anot E. Masiulio, sprendimus dėl iniciatyvų kelio Vilnius-Utena projekto atžvilgiu taip pat inicijavo kaip liberalas, siekdamas užtikrinti viešąjį interesą.
E. Masiulis atmetė kaltinimus, kurie yra susiję su Jono Basanavičiaus paminklo statymo klausimu Vilniuje.
Daktaras Jonas Basanavičius Auszros išleidimo metu – 1883 m.
E. Masiulis nesureikšmino ir kaltinimų dėl to, kad jam buvo sudarytos išskirtinės sąlygos „MG Baltic“ priklausomoje žiniasklaidoje. Anot jo, normalu, kad partijų pirmininkams po rinkimų yra skiriamas išskirtinis dėmesys.
Nesuprantamas ir su realybe prasilenkiantis kaltinimas yra tai, kad jis su „MG Baltic“ pagalba bandė spausti bendrapartietį Antaną Guogą ir reikalauti atsisakyti E. Masiuliui nenaudingo sprendimo – įkurti Liberalų sąjūdžio partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
Antradienį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyba pranešė, kad baigė nagrinėti „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša antradienį sakė, kad yra surašytas kaltinamasis aktas, kuris bus įteiktas kaltinamiesiems, o pati byla trečiadienį perduota teismui. Nesant kliūčių byla galėtų būti pradėta nagrinėti jau rugpjūčio mėnesį.
Byloje įtarimai pareikšti koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, taip pat Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, Vytautui Gapšiui ir Raimondui Kurlianskiui.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai ėmė kyšius iš tuomečio „MG Baltic“ koncerno viceprezidento R. Kurlianskio, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Prokuratūra skelbia, kad yra apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praeitos ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento (EP) narių. Įvykdyta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
„MG Baltic“ atstovaujantys teisininkai prognozuoja, kad teismo procesas tęsis kelerius metus.
„Mūsų laukia ne vieni metai ginčų, kurie tik įrodys, kad tai, dėl ko ginčijamasi, neaišku patiems kaltintojams“, – pranešime spaudai cituojamas „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, kuris bylą vadina politizuota.
Liberalų sąjūdis. Slaptai.lt nuotr.
Teisėsauga išaiškino, kad E. Masiulis iš R. Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį. Taip pat nustatė, kad buvęs politikas buvo papirkinėjamas ir kitais būdais.
Įtariama, kad R. Kurlianskis taip pat organizavo E. Masiuliui ir Liberalų sąjūdžiui palankių laidų ir pasisakymų transliavimą koncernui priklausančių televizijų laidose. Taip buvo didinamas E. Masiulio ir liberalų partijos autoritetas.
Įtariama, kad R. Kurlianskis taip pat galėjo pasinaudoti savo įtaka ir iš tuomečio Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmojo pavaduotojo, dabartinio europarlamentaro Antano Guogos reikalauti atsisakyti E. Masiuliui nenaudingo sprendimo – įkurti Liberalų sąjūdžio partijoje „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.
Įtariama, kad R. Kurlianskis siekė koncernui naudingų sprendimų, Seime svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius-Utena“, siekio paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo.
„MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus. Irmanto Sidarevičiaus (ELTA) nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyba baigė nagrinėti „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, kuri galutinai bus perduota teismui trečiadienį.
„Šiandien norėtume pranešti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra ir STT Vilniaus valdyba baigė politinės korupcijos bylą, yra surašytas kaltinamasis aktas, kuris įteikinėjamas kaltinamiesiems, teikimo procesas turėtų būti baigtas, ir byla bus perduota Vilniaus apygardos teismui“, – antradienį žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša.
Tuo metu STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Lukošius sakė, kad svarbiausia, jog „MG Baltic“ atvejis iškilo į viešumą.
„Byla rodo, kad verslo atstovai dėjo visas pastangas per savo atstovą tam, kad būtų papirkti politikai, kad būtų daroma įtaka sprendimui, kad būtų daroma įtaka žmonėms, kurie sprendimus priima aukščiausiu lygmeniu, ir šitas mechanizmas svarbiausia, kad neliko latentinis, iškilo viešumon, ir mes turėjome galimybę jį atskleisti“, – sakė STT Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas R. Lukošius.
Jis taip pat pridūrė, kad svarbiausia yra ne tai, kokių dydžių kyšiai galimai buvo skiriami, bet visas veiklos mechanizmas.
„Kaltinimai yra reiškiami dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, sumos yra ganėtinai įspūdingos, bet esmė ne sumose, bet veiklos mechanizme, jos sistematiškume, nebijant tiesioginių prieigų prie politinių veikėjų ir kitų aukštų pareigūnų, valdžios atstovų, kurie gali priimti ir priima sprendimus, kalbėtis su jais, reikalauti, prašyti palankių sprendimų“, – kalbėjo R. Lukošius. Jo teigimu, bylos perdavimas teismui truko 17 mėnesių, ir tai – optimalus terminas.
Anot R. Lukošiaus, kai kurie įtarimai nepasitvirtino.
„Pirminiai įtarimai ir juose aprašomos aplinkybės yra tikslinamos, kaip ir kiekvienoje byloje, taip ir šioje, pirminiuose įtarimuose buvo įtarimai dėl generalinio prokuroro skyrimo, tai šitos aplinkybės nėra likusios“, – sakė jis.
R. Lukošiaus teigimu, kai kurie įtariamieji kaltę neigia, vieni duoda išsamius parodymus, kiti nuo jų susilaiko.
Byloje įtarimai pareikšti koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, taip pat Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, Vytautui Gapšiui ir Raimondui Kurlianskiui.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Įtariama, kad Š. Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G. Steponavičius – 15 tūkst. eurų, V. Gapšys – daugiau nei 27 tūkst., E. Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu.
Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Įtariama, kad politikai ėmė ar tarėsi su „MG Baltic“ dėl kyšių su koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.
Pirmadienį išplatintame pranešime „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o pats koncernas bei politikai kaltinimus vadina nepagrįstais.
Kol kas yra apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praeitos ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento (EP) narių. Įvykdyta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Priežiūros komitetas pagal turimą informaciją kol kas nemato pagrindo taikyti kažkokias sankcijas Seimo nariui Mantui Adomėnui, tačiau šio klausimo svarstymas dar bus tęsiamas.
Tai ketvirtadienį vykusio posėdžio metu žurnalistams pranešė TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas.
„Kol kas pagal turimą informaciją nėra pagrindo taikyti sankcijas, vyksta procesas. (…) Išklausėme M. Adomėno kreipimąsi, paaiškinimų visų. Priežiūros komitetas pradėjo klausimo nagrinėjimą, šiandien jokių sprendimų nepriėmė. Iš esmės jokių naujų aplinkybių, kurios yra žiniasklaidos paviešintos, mes neišgirdome. Nagrinėjimas yra pradėtas, turėsime dar ne vieną posėdį. Šitas klausimas bus tęsiamas“, – sakė V. Benkunskas.
Į TS-LKD Priežiūros komitetą kreipėsi pats Seimo narys Mantas Adomėnas, kuris informavo apie susitikimus su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, kuriam pareikšti įtarimai politinės korupcijos byloje.
M. Adomėno teigimu, jis bendravo laikydamasis etikos normų, todėl, siekiant užkirsti kelią manipuliacijoms, reikėtų tai apsvarstyti partijos Priežiūros komitete.
TS-LKD Priežiūros komitetą sudaro 9 nariai.
Priežiūros komitetas motyvuotu sprendimu gali pašalinti iš TS-LKD bet kurį skyriaus narį arba sustabdyti jo narystę. Šis komitetas savo iniciatyva arba centrinių TS-LKD organų pavedimu tiria žiniasklaidoje paviešintą informaciją apie partijos įstatams galintį prieštarauti TS-LKD narių elgesį.
