Šiandien ryte sulaikytas teisėjo papirkimu įtariamas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, dirbantis Mažeikiuose, Žilvinas Gžimaila.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Ž. Gžimaila įtariamas davęs 1000 eurų dydžio kyšį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui už tai, kad nagrinėdamas vieną administracinę bylą šis teisėjas priimtų palankų sprendimą Ž. Gžimailos pažįstamam privačiam asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles.
Ikiteisminio tyrimo duomenys taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad analogišką poveikį Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui galėjo daryti ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius.
Prokuroro nutarimu R.Antanavičiui šiandien suteiktas liudytojo, kuris turi teisę neduoti parodymų apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, statusas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (įskaitant ir įtarimų jam pareiškimą), suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.
Šiuo metu vyksta būtini proceso veiksmai, sprendžiama dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam.
Generalinės prokuratūros pradėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai.
Generalinio prokuroro E. Pašilio sprendimu, minėto prokuroro atžvilgiu šiandien pradėtas tarnybinis patikrinimas bei priimtas sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų tyrimo laikotarpiui.
„Visuomenė pagrįstai tikisi, kad prisiekęs tarnauti Lietuvos valstybei prokuroras savo pareigas vykdys laikydamasis įstatymų ir moralės normų, brangindamas jam suteiktą pasitikėjimą. Todėl tokie veiksmai, kurie grubiai pažeidžia esminius teisingumo, teisėtumo, sąžiningumo bei kitus prokuroro veiklos principus, griauna visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, yra netoleruotini.“ –teigia generalinis prokuroras E. Pašilis.
Per pastaruosius kelerius metus (nuo 2014 m. pradžios) ikiteisminiai tyrimai dėl įvairių korupcinio pobūdžio veikų buvo pradėti 5 prokurorų atžvilgiu, du iš jų – šiemet. Du buvę prokurorai per šį laikotarpį teismų pripažinti kaltais. Iš viso šiuo metu yra atliekami du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai, vienos bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Ar STT prieš rinkimus politikuoja ir po to vilkina bylas? – rūpi daugeliui, ypač dabar, kai žiniasklaidoje vėl rezonuoja politikams pareikšti įtarimai.
Prie šių dienų politinės korupcijos konteksto puikiai dera, nors ir per 6-erius metus, bet teisme išnagrinėta ir baigta kaltinamuoju nuosprendžiu Evaldo Lementausko politinės korupcijos byla.
Politinis ir visuomenės veikėjas Evaldas Lementauskas, būdamas Vilniaus miesto tarybos narys ir eidamas Vilniaus vicemero pareigas, pasiūlė, pažadėjo didelės vertės kyšį ir davė kyšį kitam šios Tarybos nariui – tai patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d., išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2016 m. gegužės 31 d. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Evaldo Lementausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžio, apeliacinį skundą atmetė ir nuosprendį paliko nepakeistą, išskyrus kaltinimą pagal BK 227 str. (papirkimas) 1 d. suėjus senaties terminui.
Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu Evaldas Lementauskas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 227 str. (papirkimas) 2 dalį dėl 2007-11-10 – 2007-12-11 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 227 str. 2 dalį dėl 2008-04-18 – 2008-04-19 pasiūlymo ir pažado duoti didesnį negu 250 MGL vertės kyšį ir kyšio davimo – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.
Subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant 2 metams. Kaltinamasis taip pat įpareigotas 2 metus neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Taigi, galimos politinės korupcijos byla išspręsta: išnagrinėta teismuose, išnagrinėtas ir atmestas apeliacinis skundas, kaip nepagrįstas. Kaltinamasis politikas nuteistas už kito politiko papirkinėjimą.
Kita vertus, jei, kaip patvirtinama teismo nuosprendžiu, įrodymai aiškūs ir pagrįsti, kodėl užsitęsė bylos nagrinėjimas teisme. Kodėl byla nagrinėta taip ilgai? Ar tai politinės korupcijos bylos ypatumai ar sutapimas? Ar ši byla iškelta prieš rinkimus? Ne, priešingai, po savivaldybių rinkimų.
Pažiūrėkime į šį teisingumo maratoną atidžiau ir panagrinėkime faktus:
1) 2008 m. balandį Evaldą Lementauską sulaikė STT. Jam pareikšti įtarimai, kad 2007 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, pasiūlė ir pažadėjo 280 tūkst. Lt kyšį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Vidui Urbonavičiui už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, iškėlus nepasitikėjimo Vilniaus miesto meru Juozu Imbrasu klausimą, V. Urbonavičius balsuotų prieš nepasitikėjimą; 2008 m. kovo mėnesį jis pasiūlė ir pažadėjo duoti 19 tūkst. Lt kyšį V. Urbonavičiui už tai, kad V. Urbonavičius, būdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, balsuotų valdančiosios daugumos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje naudai.
Taip pat E. Lementauskas kaltinamas tuo, kad 2008 m. balandžio mėnesį jis pasiūlė ir pažadėjo duoti 200 tūkst. Lt kyšį V. Urbonavičiui už tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, iškėlus nepasitikėjimo juo, Vilniaus miesto vicemeru, klausimą, V. Urbonavičius balsuotų prieš nepasitikėjimą, ir už šių veiksmų atlikimą perdavė V. Urbonavičiui dalį kyšio – 50 tūkst. Lt, – t. y. E. Lementauskas kaltintas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse padarymu.
2) Tais pačiais 2008 metais byla pateikta teismui.
3) Nors ir keista, gynybai panaudoti rinkimai į Seimą, kaip galimybė apsisaugoti nuo teisingumo.
Kaltinamasis, kuriam pareikšti įtarimai, sėkmingai tapo Seimo nariu 2008 m. rudenį ir įgijo teisinę neliečiamybę. Įdomi detalė – į Seimą E. Lementauskas pateko prieš pat paskutinius teismo posėdžius, kai byla buvo beveik išnagrinėta, tik nepaskelbtas nuosprendis.
4) 2011 m. balandžio 19 d. generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą ir paprašė Seimo sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį E. Lementauską.
5) Seimas 2011 m. gegužės 10 d. E. Lementausko teisinės neliečiamybės nepanaikino (pritrūko 3 balsų), dėl to Vilniaus 1-asis apylinkės teismas bylą dėl papirkimo nutraukė.
6) Pasibaigus Seimo nario kadencijai ir E. Lementauskui netekus Seimo nario statuso, prokurorai atnaujino bylą.
7) Kaip konstatuoja teismas, STT pateikti įrodymai yra pagrįsti liudininkų parodymais ir operatyvinio tyrimo (dabar vadinama kriminalinė žvalgyba) užfiksuotais garso įrašais.
8) Nagrinėjant bylą taip pat pastebėta, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų darymo metu laikėsi konspiracijos, pvz., pinigus vadino sausainiais, braižė galimų veiksmų schemas ir galimų sumų skaičius ant popierinių servetėlių, ir pan., pats inicijavo susitikimus su norimu papirkti politiku.
9) Vilniaus m. apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu Evaldą Lementauską pripažino kaltu ir nuteisė.
10) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir nuosprendį paliko nepakeistą, išskyrus vieną epizodą (dėl BK pasikeitimų įsigaliojusios senaties). Kaltinamasis nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.
11) Nuosprendis įsiteisėjo.
Kaltinamasis nubaustas pelnytai, o ar šiandien, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus 8 metams, Lietuvos žmonėms svarbus nuosprendis politikui ar vilniečiams tebėra įdomus buvusiojo vicemero likimas? Be jokios abejonės, nors nusikaltimo senatis įsigaliojo dėl vieno iš epizodų, senatis nepanaikina paties fakto egzistavimo, o kiti nusikalstamos veikos epizodai visiškai įrodyti.
Taigi, nepaisant teisminio maratono sudėtingumo ir trukmės, faktai pasitvirtino, STT 2008 metais teismui perduota byla išnagrinėta, priimtas kaltinamasis nuosprendis ir už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Klaipėdos apygardos teisme nuosprendį dėl kyšio priėmimo išgirdo dar trys policijos pareigūnai ir vienas jį davęs asmuo. Visiems jiems skirtos baudos beveik šimteriopai didesnės už priimtą ar duotą kyšio sumą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis V. Č., jo kolega V. J. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis L. L. baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti dėl 2014 m. vasario ir kovo mėnesiais įvykdytų nusikalstamų veikų.
Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pateikti advokatui ir advokato padėjėjui, galimai neteisėtais būdais siekusiems pagreitinti užsienio piliečių prašymų leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą Migracijos departamente.
Dar penkių asmenų, iš kurių trys yra Migracijos departamento darbuotojai, atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tęsiamas.
Paskutinioji buvusio aukšto Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūno byla pasiekė teismą
Klaipėdos apygardos prokuratūra apygardos teismui perdavė nagrinėti jau paskutiniąją, penktąją, baudžiamąją bylą, kurioje kyšio priėmimu kaltinamas buvęs ilgametis Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius 67 m. A. Š. Kaip ir kitais atvejais, kartu su juo bus teisiamas ir kyšį valdininkui davęs vienos bendrovės atstovas.
