Politikė Laima Andrikienė. Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Europos Parlamentas (EP) pritarė Lietuvos nominuotos Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrai į Europos Audito Rūmus.
Kandidatę palaikė 367 europarlamentarai, 205 pasisakė prieš, 64 susilaikė.
Po šio balsavimo Strasbūre klausimas persikels į Europos Sąjungos (ES) Tarybą – pasikonsultavę su EP, galutinį sprendimą priims ministrai. Visgi, atsižvelgti į europarlamentarų nuomonę jie neprivalo.
ELTA primena, kad Liuksemburge įsikūrę Europos Audito Rūmai tikrina, ar tinkamai renkamos ir išleidžiamos Europos Sąjungos lėšos. Audito Rūmų kolegiją sudaro po vieną narį iš kiekvienos ES valstybės. L. L. Andrikienė Europos Audito Rūmų atstovo pareigose pakeistų kadenciją baigiantį Rimantą Šadžių.
Į šią Europos instituciją konservatorė buvo nominuota po ilgų derybų tarp Vyriausybės ir Prezidentūros – kaip numato Lietuvos įstatymai, kandidatus į Audito Rūmus siūlo Vyriausybė, pritarus prezidentui. Viešojoje erdvėje kalbėta apie Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūras.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė teigia, kad Rusija lapkričio 4-ąją planuotus vadinamuosius „referendumus“ užimtose Ukrainos teritorijose paankstino neatsitiktinai.
Politikė atkreipia dėmesį, kad Ukrainai vykdant žaibišką kontrpuolimą Kremliui surežisuotų „referendumų“ reikia dėl to, jog paskelbus užimtas teritorijas Rusijos dalimi būtų galima savo teritorijas bandančius atsiimti ukrainiečius kaltinti atakuojant Rusijos teritoriją. Tokiu atveju, pasak L. L. Andrikienės, Rusija skelbtųsi neva turinti laisvas rankas gintis visomis įmanomomis priemonėmis, tame tarpe ir branduoliniu ginklu.
Politikė taip pat ragina viešai pasmerkti į šiuos „referendumus“ vykstančius už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio šalininkus. Pasak L. L. Andrikienės šie asmenys yra Lietuvos gėda.
„Įvertinus situaciją, kad sėkmingai vyksta Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas ir kad rusai yra spaudžiami link savo sienos, matyt, nutarta nelaukti ir pasitelkta ir dalinė mobilizacija, tie vadinami pseudo referendumai prasideda. Ir tikslas yra vienas – po tų taip vadinamų referendumų jie paprašys prisijungti prie Rusijos federacijos ir taip rengiamasi tų Ukrainos dalių aneksijai“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Politikė svarsto, kad Rusijai šių pseudo referendumų skuba reikalinga dėl to, kad Ukrainai bandant susigrąžinti užgrobtas teritorijas šalis agresorė galėtų skelbtis apie neva ukrainiečių atakas prieš Rusijos Federaciją. L. L. Andrikienė akcentuoja, kad tokiu atveju Rusija galėtų bandyti legitimizuoti grasinimus dėl branduolinio ginklo panaudojimo.
„Jau dabar yra sakoma, kad kai jie prisijungs šias teritorijas prie Rusijos Federacijos, tai Ukrainos kariuomenės atakos, Ukrainos kariuomenės stūmimas iš savo teritorijos bus traktuojamas kaip agresija prieš Rusijos federaciją ir tada Rusija jau neva turės laisvas rankas gintis visom įmanomomis priemonėm, tame tarpe panaudoti ir branduolinį ginklą“, – sakė L. L. Andrikienė.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
„Kai vyksta Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, kur Rusijos karas prieš Ukrainą neabejotinai yra pats svarbiausias prioritetas, tokie signalai yra mums visiems siunčiami“, – atkreipė dėmesį ji.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkė akcentuoja, kad šioje situacijoje kaip niekad yra svarbi visokeriopa parama Ukrainai.
„V. Putinas turi būti sustabdytas, Rusija turi būti sustabdyta Ukrainoje. Jie nesustos patys, juos reikia sustabdyti ir tam mes turime rasti reikiamus instrumentus. Ir tie instrumentai yra, viena vertus, visa įmanoma parama Ukrainai: karinė, diplomatinė, politinė, finansinė, humanitarinė. Antra vertus, kita dalis yra visas įmanomas, kokį tik galime padaryti, spaudimas Rusijai“, – sakė parlamentarė.
„Ir ypač svarbu teikti karinę pagalbą Ukrainai, kad ji galėtų vykdyti šią kontrataką, kuri labai dramatiškai ir staigiai keičia padėtį. Neatsitiktinai Rusija nelaukia tos savo paskelbtos lapkričio 4-os ir dabar rengia savo tuos pseudo referendumus rugsėjo pabaigoje. Ji skuba ir supranta, kad jie karą pralaimėjo, jie savo tikslų nepasiekė“, – pridūrė ji.
L. L. Andrikienė taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Seimas buvo pirmasis priėmęs dėl Rusijos organizuojamų neteisėtų referendumų.
„Lietuvos Seimas pasakė, kad šie planuojami surengti „referendumai“ yra aiškus tarptautinės teisės, Jungtinių Tautų chartijos ir Ukrainos Konstitucijos pažeidimas. Mes pareiškėme, kad niekada nepripažinsime jų rezultatų. Mes raginame tarptautinę bendruomenę taip pat priimti, išreikšti savo labai aiškią poziciją, dar kartą įspėti valstybę agresorę – Rusijos Federaciją, jos aukščiausią politinę vadovybę neorganizuoti ir nevykdyti laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose neteisėtų referendumų, kurie neturės jokios teisinės galios“, – akcentavo politikė.
„Ir nepripažinti jų, kaip ir visokių kitokių, liaudies valios „išreiškimo“ formų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, taip pat nepripažinti Rusijos Federacijos pasų, kurie išduodami okupuotuose Ukrainos regionuose Ukrainos piliečiams. Ir taip pat taikyti sankcijas Rusijos Federacijai, už tokių neteisėtų referendumų organizavimą laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose“, – taip pat pažymėjo ji.
Mato erdvės naujoms sankcijoms Rusijai
Visgi politikė pripažįsta, kad būtina kalbėti apie sankcijų gilinimą, reaguojant į Rusijoje pradėtą mobilizaciją bei šalies agresorės organizuojamus „referendumus“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Mes apie jas kalbame ir savo rezoliucijoje. Bet tai turi svarstyti ES ir nedelsdama. Ir jei Rusija galvoja, kad tokiu būdu užsiims kažkokią patogesnę poziciją būsimose derybose dėl karo veiksmų nutraukimo ar panašiai, tai to nebus“, – pabrėžė ji.
Nepaisant to, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ragina ne svarstyti naujas spaudimo priemones Rusijai, o jas iki metų pabaigos atšaukti, politikė mano, jog erdvės kalbėti apie naujas sankcijas yra.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
„Aš manau, kad yra erdvės kalbėti apie sankcijų gilinimą, apie sankcionuojamų asmenų rato plėtimą. Vengrijos pozicija, kuri yra V. Orbano lūpomis reiškiama, yra akivaizdi išimtis formuojant ES poziciją. Ir galų gale, kiek mūsų patyrimas rodo, tam tikras iniciatyvas paskelbiant Vengrija pritaria toms bendroms sankcijoms“, – sakė L. L. Andrikienė.
„Žiūrėsime, kaip vyks šiuo atveju, bet kuo daugiau ES valstybių narių pasakys, pareikš savo labai aiškią poziciją ir dėl „referendumo“, ir dėl pasų dalijimo, ir dėl būtinumo trauktis Rusijos kariuomenei nieko nelaukiant iš Ukrainos teritorijos, šis spaudimas vis tiek savo darbą atliks“, – pridūrė ji.
Apie Paleckio šalininkų vykimą stebėti „referendumų“: tai yra gėda
Politikė įvertino ir už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Palecko šalininkų vykimą į Donbasą stebėti „referendumų“. Pasak jos, šių asmenų elgesys yra gėdingas, todėl šioje situacijoje labai svarbu visuomenės pasmerkimas. Putino fizionomija
„Mes matėme ir praeityje, kai, pavyzdžiui, Rusija organizavo Kryme pseudo referendumą ir panašius dalykus, Latvija turėjo savo atstovą neva stebėti vykusį, iš Estijos taip pat kažkas neva vyko. Dabar taip pat jau turime, kaip suprantu, ir iš Lietuvos. Tai yra gėda“, – teigė L. L. Andrikienė.
„Mes gyvename laisvoje šalyje, kiekvienas laisvas reikšti savo mintis, savo politinę poziciją, bet šitoks veikimas suvokiant, kad tai yra tarptautinės teisės pažeidimas, apskritai įvertinant situaciją, Rusijos brutalią agresiją prieš suverenią Ukrainą, tai yra gėda. Ir ar turėtų tokie asmenys būti patraukti atsakomybėn pagal įstatymus, aš tai palieku teisininkams. Bet, manau, kad yra labai svarbus apskritai visuomenės požiūris į tokius žmones ir moralinis pasmerkimas“, – pridūrė ji.
Prasidėjus karui Ukrainoje pradėtas rengti politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos vis dar nepasirašytas. Nors susitarimo rengimą kuravusi Užsienio reiklų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė tikina, kad dokumento projektas jau yra parengtas ir jį belieka pasirašyti, Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas tikina, kad tai yra netiesa. Pasak politiko, opozicija tokio susitarimo projekto, koks yra parengtas dabar, tikrai nepasirašys, o valdantieji kol kas nerodo jokių iniciatyvų dokumentą tobulinti.
„Darbo grupė savo darbą yra pabaigusi, tekstas yra visiems išsiųstas, tas derinimasis vyko juk. Beliko sudėti parašus. Ir dabar prasideda politinis sezonas ir reikia pabaigti darbą“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Politikė tikina, kad anksčiau grįžti prie užsienio politikos susitarimo progos nebuvo dėl įtemptos Seimo darbotvarkės.
„Neturėjau dar progos apie tai su niekuo pakalbėti. Pirmų dienų Seimo sesijos darbotvarkė yra per daug pilna visko. (…) Vis tiek reikia tam paskirti laiko, susėsti. Aš pati tam laiko neturėjau, dabar labai daug kelionių: ir Ukraina, ir Kosovas, ir Čekija, ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja. Tai gal ta kita savaitė yra normalesnė, kai galėsime prie kitų darbų prisėsti“, – sakė L. L. Andrikienė.
V. Fiodorovas: opozicija tokio susitarimo nepasirašys
Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas tikina, kad opozicija tokio susitarimo dokumento, koks yra dabar paruoštas, nepasirašys.
„Situacija yra pasistūmėjusi lygiai nulį. Jokių siūlymų iš darbo grupės iniciatorių ir grupės vadovės – visiškai jokių. Tai tas darbas yra sustojęs, opozicija yra pasakiusi, kad tokio dokumento, koks yra parengtas, nepasirašinės“, – Eltai teigė V. Fiodorovas.
Politikas mano, kad užsienio politikos susitarimas stringa dėl to, nes valdantiesiems neparanku eiti į kompromisą su opozicija.
„Manau, kad valdantiesiems tai tik atvėrė kelią daryti tai, kas yra daroma, tvarkosi visus Taivano klausimus taip kaip jie įsivaizduoja. Tai jiems gal ir patiems nėra noro pasirašyti susitarimą kitokį negu yra parengta. Nes kai kuriuos kelius vykdyti tokią desperatišką politiką tai uždarytų. Taip kad niekas nėra pasistūmėję, niekas nekalba apie datas pasirašymo ir turinio keitimą“, – akcentavo V. Fiodorovas.
„Mes norime matyti, kaip tas dokumentas toliau gali keistis, jeigu jie vis dar mato tą poreikį pasirašyti tą susitarimą, tai tiesiog reikia, kad inicijuotų susitikimą“, – pridūrė politikas.
V. Fiodoras teigia, kad valdantieji tiesiog eilinį kartą ignoruoja opozicijos pasiūlymus.
„Tai tik įrodo, kad to, kas yra sakoma iš opozicijos eilinį sykį konservatoriai negirdi. Nes vasarą, jeigu neklystu, turbūt visos opozicinės frakcijos pasisakė, kad nepasirašo tokio dokumento. Tai jeigu laikytis taip ciniškai ir sakyti, kad dokumentas yra parengtas ir mes išlauksime momento, kad pasirašys, tai nežinau, kas turi nutikti laukiant ir nieko nedarant“, – sakė parlamentaras.
ELTA primena, kad Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvos politikai inicijavo dviejų susitarimų – dėl užsienio politikos ir krašto gynybos – pasirašymą. Susitarimą dėl krašto gynybos partijoms pavyko iš esmės suderinti.
Visgi gerokai daugiau ginčų kilo ruošiant susitarimą dėl užsienio politikos. Čia išsiskyrė valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Be Vyriausybės ir Prezidentūros apsistumdymų neapsiėjusios kandidato į Europos Audito Rūmus paieškos regis baigėsi. Į šį postą Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas pasiūlė konservatorės ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkės Laimos Liucijos Andrikienės kandidatūrą.
Nors valdantiesiems ir prezidentui Gitanui Nausėdai pavyko suderėti dėl šios pavardės, bent jau politiniuose užkulisiuose liko ne vienas neatsakytas klausimas. Pirmiausiai, kodėl pasirinkta būtent tokia kandidatūra. Juk L. Andrikienė tik šių metų pradžioje stojo vadovauti Užsienio reikalų komitetui, kai po kilusių nesutarimų konservatorių lyderių pasitikėjimo neteko ankstesnis URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Klausimus kelti skatina ir kai kurios į viešumą prasprūdusios Lietuvos atstovo Europos Audito Rūmuose paieškos peripetijos. Praėjusių metų pabaigoje viešojoje erdvėje rašyta, kad vienas iš svarstomų kandidatų – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas. Užkulisiuose kalbėta, kad ši kandidatūra būtų sulaukusi prezidento palaikymo. Visgi premjerė I. Šimonytė jos taip ir nepasiūlė.
Kalbantis neformaliai su politikais ir valdžios atstovais galima išgirsti įvairiausių aiškinimų ir teorijų kodėl taip atsitiko. Vieni aiškina, kad, galbūt, kandidatūra ministrei pirmininkei nebuvo tinkama, nes ją pirmiau galėjo pasiūlyti pati Prezidentūra. Kitaip tariant, institucija, kuri šios prerogatyvos neturi. Kiti spėja, kad M. Majausko kandidatūra I. Šimonytės filtrų nepraėjo, nes šis valdančiajai daugumai reikalingas ir sunkiai pamainomas užimamose BFK pirmininko pareigose.
Pastarasis argumentas politikams Seime sukėlė dar daugiau klausimų – jei M. Majauskas į itin pelningas bei geidautas pareigas nepaskirtas, nes yra reikalingas kaip BFK pirmininkas, kodėl tokia pati logika nebuvo pritaikyta L. Andrikienės atveju? Galiausiai neformaliuose pokalbiuose politikai kėlė klausimą – kodėl pasiūlyta būtent L. Andrikienė, juk būtent jos vadovaujamam komitetui šio Seimo kadencijoje surasti jau trečią pirmininką nebūtų pati lengviausia užduotis.
URK narys „valstietis“ Giedrius Surplys nors ir pažymi, kad konservatorių reikalas yra priimti aptariamus sprendimus, visgi komentuodamas praėjusią savaitę pasirodžiusią informaciją apie L. Andrikienės kandidatūrą, nuostabos neslėpė. Viena vertus politikas pripažįsta, kad L. Andrikienė – priešingai nei pagyrų net iš opozicijos susilaukiantis M. Majauskas – komplimentų už savo darbą URK pirmininkės pareigose nenusipelnė. Ir to priežastis, akcentuoja G. Surplys, įstrigęs susitarimas dėl užsienio politikos.
„Tai, kad partijų susitarimas dėl užsienio politikos nepasiektas aš vertinu kaip Laimos Andrikienės nesusitvarkymą su pirmininkės pareigomis – būtent tos grupės, kuri ruošė tą susitarimą. Taigi, panašu, jei nori turėti tarptautinę karjerą turi būti labai nepalankus savo partijai arba nelabai reikalingas Lietuvoje“, – svarstė „valstietis“.
Be to, pripažino URK priklausantis parlamentaras, L. Andrikienei vadovaujant komitetui pritrūko aistros. Politikas regis net nostalgiškai prisiminė dabartinės URK pirmininkės pirmtaką Ž. Pavilionį, kuris dėl savo aštraus būdo buvo špilkuojamas tiek valdančiųjų, tiek opozicijos.
„Mano supratimu, mes komitete tikrai neturėjome tiek aistros kiek turėjome, kai jam vadovavo Žygimantas Pavilionis. Ta (Ž. Pavilionio – ELTA) aistra nebuvo suvaržyta, galbūt buvo gaivališka, bet jos tikrai buvo daug daugiau. O šiuo metu, kai turime atitinkamą situaciją Ukrainoje, ta aistra galbūt ir praverstų“, – Eltai sakė G. Surplys.
Tiek „valstietis“, tiek ekspremjeras Saulius Skvernelis abejojo, ar A. Andrikienę paskyrus į Europos Audito Rūmus vėl atsidarytų durys į pirmininko postą Ž. Pavilioniui.
„Valstiečio“ G. Surplio supratimu, Ž. Pavilionis posto neteko pirmiausiai dėl to, kad tam tikrų metu nebuvo lojalus valdančiųjų konservatorių lyderiams.
„Jis buvo principingas Užsienio politikos veikėjas, kuris dėl to ir neteko posto, kad nebuvo lojalus partijos pirmininkui“, – sakė politikas.
Todėl, tęsė samprotavimą parlamentaras, konservatoriai ieškos žmogaus, kuris nekels didesnių problemų partijai. Tai, pasak jo, bus kone pagrindinis kriterijus naujam komiteto pirmininkui.
„Todėl aš prognozuočiau, kad konservatoriams nereikia principingo politiko Užsienio reikalų komiteto pirmininko poste, reikia tik žmogaus, kuris sutvarkytų komiteto darbą taip, kad būtų pritarta per daug nesigilinant“, – teigė „valstietis“.
G. Surplys pažymėjo, kad tai Lietuvos užsienio politikos požiūriu ydinga situacija ir ją, akcentavo politikas, tiesiog programuoja faktas, kad konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis yra užsienio reikalų ministras.
„Mes turime netradicinę situaciją, kuri trukdo mūsų užsienio politikai. Dėl to, kad užsienio reikalų ministras yra partijos pirmininkas ir šioje vietoje URK, kuris lyg ir atlieka parlamentinę kontrolę URM, atrodo kaip ministro klapčiukas, kai ministras ateina į susitikimus. Taigi, šis komitetas yra tapęs partinės politikos auka ir įkaitu“, – teigė „valstietis“, dar kratą pažymėdamas, kad tai kone pagrindinė indikacija ieškant naujo pirmininko komitetui.
Todėl G. Surplio manymu, vargu ar nauju URK pirmininku bus išrinktas konservatorių gretose kartais išsiskiriančią nuomonę turintis buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
„Audronius Ažubalis kartais veikia daug aktyviau nei opozicija Užsienio reikalų komitete… Taigi, matyt, tai irgi ne variantas“, – teigė G. Surplys.
Pasak jo, vargu ar realiu kandidatu bus ir komitete dirbantis ilgametis parlamentaras Emanuelis Zingeris. Pastarasis, kaip ir A. Ažubalis, nusileido L. Andrikienei, kai konservatorių frakcija šių metų pradžioje rinko naują URK pirmininką.
„Jis, mano supratimu, taip pat neturi didelio pasitikėjimo, jei jį gali jo partijos nariai mėtyti iš URK į Sveikatos komitetą ir atgal“, – sakė politikas.
„Valstiečio“ manymu, mažai tikėtina, kad į pirmininkus taikytų ir TS-LKD frakcijai priklausantis Matas Maldeikis.
„Matas Maldeikis būtų per daug aistringas pasirinkimas“,– teigė jis.
„Todėl kyla klausimas, kaip iš viso atrodys URK. Gal mes matysime rokiruotes ir turėsime naujų narių. Aš abejočiau, kad konservatoriai atiduotų šį komitetą liberalams ar Laisvės partijai“, – apibendrino G. Surplys.
Savo ruožtu S. Skvernelis pažymėjo, kad konservatorių logiką šioje istorijoje apskritai sunku suprasti.
„Reikia būti konservatoriumi, kad suprastume logiką“, – ironizavo opozicijoje dirbantis ekspremjeras.
„Sunku pasakyti kokie išskaičiavimai dėl Laimos Andrikienės. Ko gero, už viso gyvenimo nuopelnus. Tai yra politinis paskyrimas ir nėra čia ko slėpti. Yra valdantieji ir jie turi teisę į šį postą pasiūlyti savo žmogų“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
Vyriausybė praėjusią savaitę apsisprendė siūlyti L. L. Andrikienės kandidatūrą į Lietuvos atstovus Europos Audito Rūmuose. Kaip numato Lietuvos įstatymai, Vyriausybė, prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Audito Rūmų narius konsultuojasi su Seimu.
Europos Audito Rūmus sudaro po narį iš kiekvienos valstybės narės, primena ELTA. Išrinktas kandidatas paskiriamas šešerių metų kadencijai. Svarbiausias Audito Rūmų uždavinys – tikrinti, ar teisingai vykdomas ES biudžetas.
ELTA primena, kad Europos Audito Rūmų atstovo Rimanto Šadžiaus šešerių metų kadencija baigėsi gegužę.
Viešojoje erdvėje buvo atsidūrusios kelios Vyriausybės ir Prezidentūros svarstytos pavardės. Praėjusių metų pabaigoje kalbėta, kad vienas iš svarstomų kandidatų – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius M. Majauskas.
Tačiau vasarį ELTA skelbė, kad, jos šaltinių žiniomis, premjerė I. Šimonytė prezidentui Gitanui Nausėdai į Europos Audito Rūmus pasiūlė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą. Visgi viešojoje erdvėje taip pat svarstyta, kad tokia kandidatūra jau užprogramuota nesėkmei, – esą prezidentas G. Nausėda turi įvairių priežasčių D. Žalimo kandidatūrai nepritarti.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoją, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narį Žygimantą Pavilionį siūloma patvirtinti Seimo delegacijos Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje pirmininku. Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Į šias pareigas šį politiką delegavo Seimo TS-LKD frakcija vietoj Seimo nario Mato Maldeikio.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė irgi gali turėti naujas pareigas. Ją siūloma patvirtinti Seimo delegacijos Lietuvos Seimo, Lenkijos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje pirmininko pavaduotoja.
Tokį nutarimo projektą dėl Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo įregistravo Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Dėl siūlomų personalinių pasikeitimų turės balsavimu apsispręsti Seimas.
URK pirmininkė Laima Andrikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė stebisi opozicija, kuri pastarąją savaitę sudvejojo kai kuriomis ruošiamo susitarimo dėl užsienio politikos nuostatomis. Konservatorė pažymi, kad opozicijos atstovai, sukritikavę susitarimo projekte įrašytas griežtas gaires Kinijos atžvilgiu, tiesiog stoja į autokratinių valstybių pusę.
Praėjusią savaitę L. Andrikienei pareiškus, kad susitarimas dėl užsienio politikos jau baigiamas suderinti, praktiškai visos opozicinės partijos sudvejojo, ar pasirašytų projektą. Bene labiausiai politikams užkliuvo tai, kaip apibrėžti santykiai su Kinija. Opozicijos atstovų teigimu, susitarime nederėtų sutapatinti projektuojamų pozicijų Rusijos ir Kinijos atžvilgiu. Savo ruožtu URK pirmininkei tokia oponentų Seime pozicija sukėlė klausimų.
„Stebina, kad net vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, opozicijos atstovams vis dar kyla klausimų dėl mūsų santykių su tokiomis autoritarinėmis valstybėmis kaip Rusija ar Kinija“, – Eltai teigė L. Andrikienė.
„Primenu kai kurių opozicijos atstovų teiginius prieš vasario 24 dieną, kai jie tikino, kad Putinas nepuls Ukrainos. Gerai bent tai, kad karui prasidėjus tokios kalbos nutilo, o Lietuvai kilusios grėsmės pagaliau yra suprastos. Turime aiškiai suprasti, kas Vakaruose jau seniai yra žinoma: ilgalaikė grėsmė visų demokratijų saugumui yra Rusijos ir Kinijos siekis sugriauti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, o Europos Sąjunga ir Kinija yra sisteminės varžovės“, – teigė konservatorė kartu pažymėdama, kad tokią laikyseną galima traktuoti ir kaip stojimą autoritarinių valstybių pusėn.
„Šis Seimas, tik pradėjęs savo darbą, milžiniška balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių ir tęstinumo. Todėl mane stebina, kad opozicija kardinaliai keičia savo poziciją, tuo pačiu stodama į autokratijų pusę“, – apibendrino L. Andrikienė.
Opozicijos kritika susitarimo dėl užsienio politikos projektui
Kelis pastaruosius mėnesius ruošiamas partijų susitarimas dėl užsienio politikos įstrigo. Praėjusią savaitę valdantieji konservatoriai ir opozicinės partijos pateikė itin skirtingus ruošiamo projekto vertinimus. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. Andrikienė ketvirtadienį neslėpė optimizmo, kad jau artimiausiu metu sulauks visų susitarimą ruošiančių politinių partijų pritarimo.
Visgi opozicinės partijos šį optimizmą išsklaidė aštria kritika paruoštam susitarimo projektui. Valdančiųjų oponentai, pabrėžę, kad paskutiniame susitarimo projekto variante dominuoja „konservatorių fantazijos“, „miglotos sąvokos“ ir TS-LKD artima ideologija persmelktos nuostatos, pareiškė abejonę, ar tokį dokumentą sutiktų pasirašyti.
Opozicijai užkliuvo ne tik, pasak jų, neaiškios ir ideologija persmelktos formuluotės, ilgas ir klampus susitarimo tekstas, bet ir tai, kokios nuostatos įrašytos projektuojamos Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, susitarime pažymima, kad „pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis – autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulinę tvarką, grindžiamą tarptautine teise, laisva prekyba, tautų apsisprendimo teise, laisvu žmonių ir idėjų judėjimu“.
Opozicijos atstovų teigimu, susitarime nederėtų sutapatinti pozicijų Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, taip pat, pažymėjo politikai, klausimų kelia ir įrašytos nuostatos Taivano atžvilgiu. Socialdemokratų manymu, į susitarimo projektą įtraukti teiginiai skamba dviprasmiškai ir nederi su deklaruojamu įsipareigojimu gerbti „vienos Kinijos“ politiką. Kitaip tariant, opozicija įtaria, kad tokiomis nuostatomis valdantieji nori įtvirtinti nemažai kritikos sulaukusį ir Lietuvos bei Kinijos santykius aptemdžiusį sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkės Laimos Andrikienės teigimu, dėl Vengrijos užimtos laikysenos Rusijos sukelto karo Ukrainoje atžvilgiu gali tekti persvarstyti, ar Vengrija vis dar atitinka narystės Europos Sąjungoje (ES) kriterijus. L. Andrikienės nuomone, Vengrijai ir toliau priešinantis gamtinių dujų iš Rusijos embargui, šalies atitikmuo ES kriterijams gali paaiškėti po balsavimo dėl šeštojo sankcijų paketo Kremliui. Į šį sankcijų paketą būtent ir yra įtrauktas rusiškos naftos ir dujų tiekimo draudimas į ES valstybes.
„Vengrijos dabartinė laikysena gali turėti liūdnų pasekmių ne tik pačiai Vengrijai, bet mums visiems. Dėl to mes turime būti ir esame susirūpinę dėl Vengrijos laikysenos. Jei mums nepavyks jos perkalbėti, teks ieškoti kitų būdų. Karo situacija nuplėšia kaukes nuo daugelio, kurie taikos metu gali prisidengti dialogu, draugyste ir žaisti nešvarius žaidimus, bet karo metu tai nebeveikia“, – penktadienį Eltai teigė URK pirmininkė.
Anot L. Andrikienės, jei Vengrija nepritars šeštajam sankcijų paketui ir toliau priešinsis gamtinių dujų iš Rusijos embargui, šalims partnerėms gali tekti persvarstyti Vengrijos atitikimą ES kriterijams.
Europa. Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.
„Dabar yra prasidėjusios derybos dėl šeštojo sankcijų paketo ir ten yra naftos ir rusiškų dujų tiekimo į Europos Sąjungos valstybes embargas. (…) Manau, kad jei Vengrija vetuos sprendimus, kuriuos turi priimti Europos Sąjungos taryba ir matysime, kad Vengrija lieka viena, tai reikės greičiausiai atsakyti į griežtą klausimą, ar Vengrija atitinka narystės Europos Sąjungos kriterijus“, – akcentavo L. Andrikienė.
URK pirmininkė pažymi, kad Vengrijai ir toliau palaikant ryšius su Kremliumi, šalis karo kontekste tampa ES „Trojos arkliu“.
„Nėra ko stebėtis, kad Vengrija sulaukė iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių nepasitenkinimo. Kai Europos Sąjunga reiškia solidarumą Ukrainai, visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi padėti, greitina šalies kandidatės statuso suteikimo procesą, kuris yra nepalyginamai spartesnis negu buvo iki šiol kitoms valstybėms, remia finansine, ekonomine, humanitarine ir karine parama, tai jie šitame kontekste Europos Sąjungoje tampa Trojos arklys“, – teigė URK pirmininkė.
L. Andrikienė: visa ES svarsto, kaip reikėtų elgtis toliau
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Paklausta apie tolesnius Lietuvos ir Vengrijos santykius, L. Andrikienė pažymėjo, kad bendradarbiavimo klausimą kelia visos ES narės. Jos teigimu, dėl Vengrijos užimamos pozicijos jau yra iširusi neformali Vidurio Europos šalių integracija, žinoma kaip Višegrado grupė.
„Kalbant apie tai, kokie galėtų būti arba bus Lietuvos ir Vengrijos santykiai, aš manau, kad visa Europos Sąjunga svarsto, kaip reikėtų elgtis. Praėjusią savaitę su Užsienio reikalų ministerijos delegacija lankėmės Čekijoje. Čekija, Slovakija, Lenkija ir Vengrija iki šiol sudarė vadinamąjį Višegrado ketvertuką. Ir čekai taip pat mano, koks turėtų būti jų elgesys. Bent tai, ką mes girdėjome, tai Višegrado ketvertukas neegzistuoja ir neegzistuoja todėl, kad Vengrija pasirinko tokią poziciją. Tai, kaip elgtis toliau, čia užduotis ne mums vieniems“, – kalbėjo L. Andrikienė.
Be to, URK pirmininkė pabrėžia, kad nepritarimą Vengrijos laikysenai Vakarai privalo išreikšti visais įmanomais lygmenimis.
„Aš manau, kad mes turime apie tai kalbėti garsiai, pasakyti, kad nepritariame Vengrijos pozicijai visais įmanomais lygiais, ir vyriausybiniu, ir parlamentiniu, ir diplomatiniu. Pagaliau ir pačiu aukščiausiu, valstybės vadovų lygiu. (…) Mes matome karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir pagaliau tautos genocidą, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos akivaizdžiai vykdo. Jei Vengrija yra demokratija, ji pati sau turėtų atsakyti į klausimą, ar ji gali būti šalia Putino, ar ji gali bet kokiomis priemonėmis, šiuo atveju aš kalbu apie dujų ir naftos pirkimą, remti Rusiją“, – teigė L. Andrikienė, kartu pažymėdama, kad visos šalys neatidėliotinai siekia atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos, todėl to turėtų imtis ir Vengrija.
Prie Vengrijos ambasados judėjimas „Momentum” organizavo protesto akciją „Hungary, Quit the Dark Side”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mes visi girdime Vengrijos vadovo argumentus, kad be Rusijos dujų apsieiti Vengrijai yra, kaip jie sako, neįmanoma, tačiau visos valstybės ieško alternatyvų ir neatidėliodamos vykdo tą darbą. Vengrijai reikia suprasti dar ir dar kartą, kad narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų yra privaloma laikytis“, – pridūrė L. Andrikienė.
ELTA primena, kad Vengrijos vyriausybė yra anksčiau pareiškusi poziciją, jog ji blokuos galimas tolesnes sankcijas rusiškoms dujoms bei naftai. Vengrijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad jo šalis nenori veltis į konfliktą Ukrainoje, kadangi tai prieštarauja jos nacionaliniams interesams.
Europos Sąjunga iš Rusijos importuoja apie 40 proc. visų suvartojamų gamtinių dujų. Nuo rusiškos energijos itin priklausoma Vokietija, taip pat Vengrija, Nyderlandai priešinasi gamtinių dujų iš Rusijos embargui.
Balandžio pradžioje per Vengrijoje vykusius visuotinius rinkimus dar kartą perrinkus premjero Viktoro Orbano partiją „Fidesz“, V. Putinas pasveikino premjerą su pergale, o šis pareiškė, kad Vengrija yra pasirengusi už rusiškų dujų importą atsiskaityti rubliais.
Ukraina kaltina Vengriją toleruojant Rusijos agresiją ir griaunant Europos Sąjungos vienybę.
URK pirmininkė Laima Andrikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) su Seimo delegacija viešinti Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė akcentuoja, kad amerikiečiai reiškia didelį palaikymą Lietuvai dėl užimtos laikysenos Taivano atžvilgiu.
„Jungtinės Amerikos Valstijos šiuo klausimu yra neabejotinai didelės Lietuvos sąjungininkės, nekvestionuojančios mūsų žingsnių. Nebuvo vakar nė vieno susitikimo, kuriame būtume nesulaukę pagyrų Lietuvai už paramą Taivanui, už veikimą“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Komiteto pirmininkė pabrėžia, kad JAV parama Taivanui apskritai yra labai didelė.
„Taivano draugų grupė Amerikos Kongrese ir Senate, abejuose rūmuose, yra tarp pačių didžiausių. Galbūt juos kongresmenų, narių skaičiumi lenkia tik Izraelio draugų grupė ir tai labai daug pasako. Simpatijų Taivanui čia yra labai daug, jie turi labai daug galingų, įtakingų draugų“, – sakė L. L. Andrikienė.
„Čia nėra tokių partinių skirtumų: ir demokratai, ir respublikonai iš tikrųjų yra labai vieningi šiuo klausimu, stebėtinai vieningi“, – taip pat pridūrė ji.
Paklausta, kaip JAV yra vertinamas Slovėnijos sprendimas planuojamos atstovybės Liublianoje pavadinime vartoti žodis „Taibėjus“, politikė akcentavo, kad apie kitų valstybių pozicijas delegacija susitikimuose nediskutavo.
ELTA primena, kad sausį Slovėnijos ministras pirmininkas Janezas Janša tarsi užsiminė apie kiek kitokius valstybės siekius Taivano atžvilgiu. Jis tvirtino, kad remia Lietuvos Vyriausybę dėl patiriamo spaudimo iš Kinijos. Tada J. Janša interviu vienam Indijos transliuotojui pareiškė, kad Slovėnija derasi su Taivanu dėl galimybės „apsikeisti atstovybėmis“. Jis interviu metu vartojo žodį „Taivanas“, ne „Taibėjus“.
„Mes neaptarinėjome su Amerikos kolegomis Slovėnijos ar kurių kitų valstybių pavyzdžių, mes kalbėjome apie Lietuvą, apie dabartinę situaciją, apie išmintingų ir efektyvių sprendimų paieškas, kaip mes turėtume suvienyti jėgas ir siekti Lietuvai reikalingų tikslų“, – sakė L. L. Andrikienė.
Politikė pažymi, kad amerikiečiai mato Lietuvą kaip sąjungininkus kovoje už demokratiją pasaulyje. L. L. Andrikienė įsitikinusi, kad ši partnerystė su JAV Lietuvai duos apčiuopiamos naudos.
„Lietuva yra sudėtinė demokratijų aljanso dalis, ir mes turime stiprinti šį aljansą, nes pasaulyje yra labai aiški atskirtis ir labai ryški kova: demokratijos prieš autokratijas. Ir jie (amerikiečiai – ELTA) mato mus šitame demokratinių valstybių aljanse kaip sąjungininkus. Taivanas yra galingas Jungtinių Amerikos Valstijų partneris, abi pusės turi milžiniškos naudos ir Lietuvos atsiradimas šioje draugijoje ir Lietuvai duos, aš tuo visiškai neabejoju, apčiuopiamos naudos“, – akcentavo politikė.
L. L. Andrikienė priminė ir ieškinį, pateiktą Pasaulio prekybos organizacijai prieš Kiniją dėl jos spaudimo Lietuvai, kuriam pareiškė palaikymą JAV.
„Jungtinės Amerikos Valstijos tą pačią dieną pareiškė, kad taip pat dalyvaus byloje Europos Sąjungos pusėje ir taip pat Lietuvos pusėje.
Australija tą patį pareiškė, nes valstybė yra pavargusi nuo Kinijos provokacijų ir spaudimo. Mes laukiame kitų draugiškų šalių prisijungimo ir Kinijos Liaudies Respublikai tuo būdu bus išsiųsta labai aiški žinia, kad šis elgesys, kurį jie sau leidžia, kalbėdamiesi su Lietuva, ir kaip jie elgiasi su mumis, yra visiškai nepriimtinas. Ir pagal PPO taisykles valstybė narė šitaip elgtis negali, taisyklės galioja visiems tos pačios, kad ir kokia didelė toji valstybė bebūtų“, – sakė ji.
Prašoma JAV padėti atverti naujas rinkas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione
URK pirmininkės teigimu, delegacijos susitikimuose su JAV politikais taip pat prašoma amerikiečių pagalbos bei paramos padėti atverti Lietuvai naujas rinkas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, siekiant kompensuoti patiriamus nuostolius dėl paaštrėjusių santykių su Kinija.
Demokratija
„Jungtinės Amerikos Valstijos yra tikrai galingos šiame regione, ir jie mums galėtų labai smarkiai padėti. Jie turi vadinamąjį strateginį dialogą su to regiono šalimis, ir mes galėtume irgi būti jo dalimi tuo tikslu, kokį sakiau, kad mes turėtume prieigą prie tų valstijų rinkų. Jeigu Kinijos rinka dabar mums yra beveik užsidariusi ar užsidariusi ir nežinoma, kiek tai truks, mes turime turėti alternatyvas ir diversifikuoti mūsų produktų kelius tame regione“, – teigė L. L. Andrikienė.
„Tai amerikiečiai labai gerai supranta ir iš tikrųjų remia. Esame čia tam, kad konkretūs darbai būtų pradėti daryti artimiausiu metu, nes laikas mums taip pat yra labai svarbus“, – pažymėjo ji.
Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai vasario 2−4 dienomis Vašingtone dalyvauja susitikimuose su Jungtinių Amerikos Valstijų Senato ir Atstovų Rūmų, JAV administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Lietuvos atstovai su JAV kolegomis ketina aptarti saugumo ir gynybos klausimus Baltijos regione, JAV paramą Lietuvai, Rusijos keliamas grėsmes Europoje, ypač Ukrainos pasienyje, NATO ir Rusijos bei JAV ir Rusijos dialogų perspektyvas, Lietuvos ir Kinijos santykių dinamiką, taip pat Lietuvos ir JAV strateginio dialogo dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione klausimus.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Seimas antradienį 122 balsais „už“ pritarė, kad konservatorė Laima Liucija Andrikienė stotų prie Užsienio reikalų komiteto pirmininkės vairo. Praėjusią savaitę šiai kandidatūrai pritarimą davė ir pats Seimo Užsienio reikalų komitetas. L. Andrikienę į pirmininkes pasiūlė konservatorių frakcija.
Komiteto vadovo pareigose ji pakeitė Žygimantą Pavilionį, kuris po konservatorių frakcijos raginimų pasitraukė iš URK pirmininko pareigų.
ELTA primena, kad Ž. Pavilionis sprendimą trauktis iš einamų pareigų priėmė po to, kai susilaukė kolegų kritikos dėl savo išsakytų komentarų dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Taip pat kolegos valdančiojoje daugumoje politiką kritikavo dėl užimtos aštrios laikysenos Prezidentūros atžvilgiu.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Konservatoriai apsisprendė, kas Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) galėtų pakeisti iš pirmininko pareigų frakcijos reikalavimu atsistatydinusį Žygimantą Pavilionį.
Po slapto balsavimo Seimo konservatoriai nusprendė naująja URK vadove išrinkti Laimą Liuciją Andrikienę.
„Iš pirmojo turo, surinkusi daugiau nei pusę balsų, laimėjo Laima Liucija Andrikienė“, – žurnalistams Seime teigė apie partijos sprendimą pranešusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tikimės komandinio ir konstruktyvaus darbo. Tai turbūt yra pagrindinis dalykas kalbant apie stabilumą, kurio reikia užsienio politikos klausimais”, – pažymėjo politikė.
Po įvykusio balsavimo išrinkta L. Andrikienė teigė, kad pagrindinis jos, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkės, tikslas bus siųsti vieningą ir suderintą Lietuvos užsienio politikos žinią.
„Ko aš iki šiol pasigedau pastaruoju metu, tai, kad Lietuva siųstų vieną žinią. Ne kelias žinias užsienio politikos tema, bet, kad toji žinia būtų viena, aptarta, suderinta, tai to ir linkiu ir Užsienio reikalų komitetui, ir sau pačiai“, – kalbėjo L. Andrikienė.
L. Andrikienė pabrėžė, kad formuoti užsienio politiką viena neketinanti, nes tik vieningas darbas kartu su kitais komiteto nariais gali duoti vaisių.
„Aš jau pasakiau savo kolegoms iš frakcijos, kad neįsivaizduoju darbo viena. Aš viena nesėdėsiu ir nekursiu užsienio politikos. Tai yra bendras darbas, bendros pastangos, nes tik toks darbas duoda vaisių“, – pridūrė L. Andrikienė.
Antradienio rytą, prieš prasidedant rytiniam Seimo posėdžiui, TS-LKD frakcijos seniūnė pranešė, kad yra svarstomos trys kandidatūros: Audroniaus Ažubalio, L. L. Andrikienės ir Emanuelio Zingerio.
ELTA primena, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis praėjusį pirmadienį priėmė sprendimą trauktis iš einamų pareigų. Politikas apie atsistatydinimą paskelbė to pareikalavus konservatorių frakcijai.
Pastaruoju metu Ž. Pavilionis iš kolegų kritikos susilaukė dėl užimtos aštrios laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.
Be to, Ž. Pavilionis kritikos susilaukė ir iš premjerės Ingridos Šimonytės po išsakytų komentarų po to, kai, gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, trąšos per Lietuvą ir toliau buvo gabenamos. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Ž. Pavilionio kategoriški pareiškimai neleidžia manyti, kad ji turi jo pasitikėjimą.
Politikė Laima Andrikienė. Slaptai.lt nuotr.
Pirmadienį prasidėjusioje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) plenarinėje sesijoje Lietuvos Seimo narė Laima Andrikienė išrinkta šios Parlamentinės Asamblėjos viceprezidente.
„Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos misija – ginti žmogaus teises, skatinti demokratiją ir teisės viršenybę. Šios asamblėjos ilgametėje istorijoje yra buvę įvairių laikotarpių, kartais ir labai sudėtingų. Dabartinis laikas – vienas iš tokių, kai reikia ir politinės valios, ir išminties, siekiant įveikti šiandienos iššūkius. Ši sesija – ne išimtis: darbotvarkėje – A. Navalno areštas ir susidorojimas su taikiais demonstrantais Rusijoje, parlamentinė krizė Gruzijoje, Rusijos delegacijos šioje asamblėjoje kredencialų patikra ir daug kitų ypatingos svarbos klausimų“, – sakė ET PA viceprezidentė L. Andrikienė.
Sesija vyksta hibridiniu būdu: dalis parlamentarų šią savaitę dirbs Strasbūre, kiti – nuotoliniu būdu, nevykdami į Strasbūrą. Lietuvos delegacija Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje į Strasbūrą nevyko, dirba nuotoliniu būdu.
Lietuvos Seimo delegacijai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vadovauja Seimo narys Emanuelis Zingeris, jo pavaduotojas yra Seimo narys Arminas Lydeka.
Šiuo metu Europos Tarybos narėmis yra 47 valstybės, kurių parlamentų atstovai – iš viso 324 nariai – dirba Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja – tai seniausias Europoje parlamentinis forumas, įsteigtas 1949 m. Atstovų skaičius asamblėjoje ir atitinkamai balsų skaičius yra nustatomas pagal valstybės gyventojų skaičių.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Seimo narė dr. Laima Andrikienė iš Lietuvos Seimo tribūnos kreipėsi į Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius, savo kolegas – šių valstybių parlamentarus, kviesdama laikytis tarptautinių susitarimų, kuriuos abi šalys yra pasirašiusios ir tuo būdu prisiėmusios įsipareigojimus, kuriuos turi vykdyti.
Savo pareiškime L. Andrikienė pabrėžė, kad „taika yra svarbiausias prioritetas ir tikslas, tai, ko dabar labiausiai reikia šioms dviem tautoms, valstybėms ir visam regionui.“
„ Vienas skaudžiausių klausimų, nuo kurio sprendimo turėtų prasidėti taikos kūrimas – tai žuvusiųjų palaikų grąžinimas šeimoms ir karo belaisvių sugrąžinimas, humanitarinė situacija šalyje. Žuvusiųjų palaikų grąžinimas, tarptautinius standartus atitinkantis elgesys su belaisviais, apsikeitimas belaisviais – tai paliaubas turintys sekti žingsniai, kurie suprantami be ilgų įrodinėjimų visame civilizuotame pasaulyje. Tarptautinės organizacijos – „Amnesty International“, „Human Rights Watch“, Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas, Jungtinės Tautos – su nerimu stebi ir laukia šio proceso pradžios, laukia, kada tai bus įvykdyta. Europos Sąjunga ir Lietuva – taip pat“, – kalbėjo L. Andrikienė.
L. Andrikienė atkreipė dėmesį, kad paliaubų susitarimas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano buvo pasirašytas lapkričio 10-ąją, šiandien – jau gruodžio 10-oji, Tarptautinė žmogaus teisių diena.
„Šia proga verta priminti, – sakė L. Andrikienė, – kad tarp žmogaus teisių – ir karo belaisvių, karinių konfliktų metu į nelaisvę paimtųjų, sužeistųjų teisės, visa tai – Ženevos konvencijoje, prie kurios yra prisijungusios abi minėtos valstybės. Belieka vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus.“
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Organizuojant Seimo darbą pandemijos sąlygomis, buvusi Europos Parlamento narė, Seimo narė dr. Laima Andrikienė siūlo pasinaudoti Europos Parlamento patirtimi.
„Situacija nėra paprasta, precedentų organizuojant Seimo darbą pandemijos sąlygomis neturime. Tačiau sprendimai yra tikrai įmanomi, ir šioje situacijoje siūlyčiau pasinaudoti Europos Parlamento patyrimu, jam dirbant normaliomis sąlygomis, t. y. dar iki pandemijos pradžios, ir įvestų apribojimų. Europos Parlamente veikiantis mechanizmas buvo tikslus kaip laikrodis, ir jį būtų galima pritaikyti mūsų dabartinei situacijai,”- Eltai sakė parlamentarė L. Andrikienė.
Ji siūlo Seimo darbą organizuoti taip, kad Seimo plenariniai posėdžiai vyktų nuotoliniu būdu, išskyrus balsavimus, kurie vyktų Seimo plenarinių posėdžių salėje.
L. Andrikienės nuomone, Seimo plenarinių posėdžių metu teisės aktų projektų pateikimai ir svarstymai vyktų nuotoliniu būdu, kuomet Seimo nariai galėtų jungtis į posėdį online iš darbo kabinetų arba iš namų, Seimo viešbučio ir pan.
„Plenarinių posėdžių dienomis balsavimams būtų skiriama iki vienos valandos, balsavimų laikas visiems būtų žinomas iš anksto, kad visi Seimo nariai spėtų pasiekti plenarinių posėdžių salę ir balsuoti. Balsavimo metu – griežtai jokių diskusijų, jokių pasisakymų dėl balsavimo motyvų, tik balsavimas. Matant, koks yra balsavimui parengiamų dokumentų skaičius, visiems tos dienos balsavimams kai kada pakaktų ir pusvalandžio”, – tokį galimą Seimo darbo organizavimo modelį siūlo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė L. Andrikienė.
Jos nuomone, komitetų ir komisijų posėdžiai turėtų vykti tik nuotoliniu būdu, jų metu balsuoti galima rankų pakėlimu, nes slaptų balsavimų komitetuose paprastai nebūna, slapti balsavimai – tik išimtiniais atvejais.
Seimo valdyba ketvirtadienį svarstė, kaip organizuoti Seimo darbą pandemijos sąlygomis, primena ELTA.
Europos Parlamente. EPA-ELTA nuotr.
Esant sudėtingai epidemiologinei situacijai, laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė negalintis Seimui nustatyti saugaus darbo algoritmo, nes Seimas yra specifinė įstaiga, kuri vadovaujasi Seimo statutu.
Jis taip pat pažadėjo, kad NVSC mielai padės ir pakonsultuos dėl praktinių žingsnių, kurie, saugantis nuo viruso, galėtų būti realizuoti Seime.
ELTA jau skelbė, kad lapkričio 24 d. Seimui nepavyko priimti Statuto pataisos, įteisinančios nuotolines diskusijas. Buvo siūloma nustatyti, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją, kai kyla pavojus žmonių sveikatai ir (arba) gyvybei, Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdis gali būti organizuojamas taip, kad Seimo nariai nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinant Seimo nario tapatybės nustatymą, galėtų dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas, Seimo posėdžiuose klausti pranešėjų ir papildomų pranešėjų; skelbti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros. Ši nuostata būtų netaikoma uždariems Seimo posėdžiams.
Šiuo metu Seimo statute parlamentarui tokia galimybė nenumatyta.
L. Andrikienei įteiktas Ispanijos Karalystės ordinas. Asmeninio archyvo nuotr.
Ispanijos karalius Pilypas VI už nuopelnus Ispanijos Karūnai ir Lietuvos – Ispanijos ryšių stiprinimą Izabelės Katalikės ordino Karininko kryžiumi apdovanojo Lietuvos politikę, Kovo 11-osios Akto signatarę dr. Laimą Andrikienę. Ispanijos Karalystės ordinas. laimos Andrikienės asmeninio archyvo nuotr.
Garbingas apdovanojimas L. Andrikienei ketvirtadienį įteiktas Vilniuje, jį įteikė Ispanijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje José Maria Robles Fraga.
L. Andrikienė pabrėžė Ispanijos Karalienės Izabelės Katalikės nuopelnus ne tik Ispanijos Karalystei, bet apskritai žmonijai. „Karalienė Izabelė Katalikė yra besąlygiško atsidavimo tautai ir tikėjimui simbolis bei sektinas pavyzdys. Šios vertybės yra svarbios ir man“, – atsiimdama apdovanojimą sakė išrinktoji Seimo narė dr. L. Andrikienė.
Izabelės Katalikės ordinas – seniausias Ispanijos Karalystės ordinas, teikiamas už nuopelnus Ispanijos Karūnai. Didysis ordino magistras yra Ispanijos karalius.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovė Laima Andrikienė pranešė rudenį dalyvausianti Seimo rinkimuose ir savo kandidatūrą kelsianti Telšių vienmandatėje apygardoje.
Apie tai ji kalbėjo antradienį Telšiuose atidarytoje parodoje „Signatarė Laima Andrikienė: Kelias“, skirtoje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui.
Politikė žadėjo daugiausia dėmesio skirti lietuviškos tapatybės puoselėjimui, skirtumų tarp šalies regionų mažinimui ir socialinei įtraukčiai. Dėmesio centre išliks ir tradiciškai politikei svarbios temos: Lietuvos interesų gynimas pasaulyje, demokratija, saugumas ir žmogaus teisės.
„Nors paroda atspindi mano, kaip politikės, trijų dešimtmečių kelią nuo Sąjūdžio laikų, istorinio balsavimo už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą iki darbo Seime, Vyriausybėje ir Europos Parlamente, tačiau iš tiesų tai yra paprastos mergaitės iš Druskininkų, tremtinių vaiko kelias. Viską, kuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi, man davė laisva Lietuva. Grįžtu tam, kad tęsčiau darbą Lietuvoje, atiduodama tai, ką Lietuva į mane investavo, ką turiu geriausio: žinias, patyrimą, galimybę plačiai veikti Lietuvos naudai Europoje ir už jos ribų“, – sakė L. Andrikienė. Pasak politikės, ji niekada nesijautė nutolusi nuo Lietuvos, o dirbdama Europos Parlamente visus sprendimus vertindavo per vienintelę perspektyvą – kokią naudą tai turės Lietuvai.
Laima Liucija Andrikienė yra Kovo 11-osios Akto signatarė, ekonomistė-matematikė, Vilniaus universiteto absolventė, socialinių mokslų daktarė, docentė. Nuo 1990 iki 2000 metų – Aukščiausiosios Tarybos deputatė, vėliau – Seimo narė. Nuo 1996 iki 1998 metų – ne tik Seimo narė, bet ir Europos reikalų ministrė. Kelerius metus dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą Lietuvos teisės universitete.
Tris kadencijas – 2004–2009, 2009–2014, 2016–2019 – dirbo Europos Parlamente, buvo Europos liaudies partijos frakcijos narė.
Slaptai.lt foto – europarlamentarė Dr. Laima Andrikienė.
Sprendžiant pagal pastarosiomis dienomis išplatintą informaciją, Vokietijoje išduoti visi reikalingi leidimai, ir Nord Stream 2 projektas Vokietijos teritorijoje gali startuoti. Tai pranešta kovo 27 dieną.
Rusijos “Gazpromo” vadovaujamo konsorciumo vadai sako, kad dujotiekis bus pastatytas dar šiais metais, kaip ir buvo planuota.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir naujasis šalies Užsienio reikalų ministras Heiko Maas tvirtina, kad Nord Stream 2 yra tik ekonominis projektas. Tačiau tam prieštarauja dauguma ES valstybių narių, tame tarpe ir Lietuva, taip pat Europos Komisija, projektui kategoriškai nepritaria JAV. Projektui įgyvendinti būtinų leidimų dar nėra išdavę Danija, Suomija ir Švedija, per kurių teritorinius vandenis turi driektis dujotiekis.
Jei šis projektas būtų įgyvendintas, 80 proc. Rusijos dujų, tiekiamų Europos Sąjungai, tekėtų šiuo dujotiekiu. Toks veikimas būtų tikras pasityčiojimas iš ES sankcijų Rusijai, kurios galioja nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir Krymo aneksijos bei Rytų Ukrainos okupacijos. Nord Stream 2 projektas prieštarauja ir ES energetikos politikos nuostatoms, todėl jam negali pritarti nei Europos Komisija, nei Europos Parlamentas.
Birželio mėnesį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime valstybių vadovai turės spręsti šį klausimą. Tikiuosi, kad susitikimo išvadose bus griežtas Nord Stream 2 projekto pasekmių įvertinimas visai ES bei jos partnerei Ukrainai.
JAV savo ruožtu grasina sankcijomis Vakarų kompanijoms, tokioms kaip Engie, Shell, Wintershell, OMV, Uniper ir kitoms, jei jos ko-finansuos šį prieš ES ir Ukrainą nukreiptą projektą.
Europos Parlamente šiuo metu baigiamas rengti įstatymas, kuris turės tiesioginės įtakos visiems ofšoriniams dujotiekiams, taip pat ir Nord Stream 2 projektui.
Slaptai.lt nuotraukoje: europarlamentarė Dr. Laima Andrikienė, šios apžvalgos autorė.
Lapkričio 26-ąją BNS pranešė, kad Lietuvos Ministras Pirmininkas S. Skvernelis išvyksta į Vengriją, kur 16 Vidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybių vadovai susitiks su Kinijos premjeru Li Keqiang’u, o S. Skvernelis su Kinijos premjeru taip pat dalyvaus atskirame dvišaliame susitikime.
Jo patarėjas užsienio politikos klausimais D. Matulionis sakė, kad premjerai kalbėsis apie Lietuvos maisto produktų eksportą į Kiniją, bendradarbiavimą logistikos bei transporto srityse. O svarbiausia – Lietuva ir Kinija planuoja pasirašyti memorandumą, vadinamą Šilko kelio susitarimu. Pekinas viliasi, kad 2013-aisiais pristatyta OBOR arba Šilko kelio – ekonominės juostos strategija „padės atgaivinti senovinius prekybos maršrutus iš Azijos į Europą ir Afriką. Ši iniciatyva apjungia 65 valstybes, kuriose gyvena 60 proc. pasaulio gyventojų ir yra sukuriama maždaug trečdalis pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP)”, rašoma BNS pranešime. Santykiai su Kinija taip pat bus aptariami regioniniame Vidurio ir Rytų Europos šalių premjerų forume.
Vėliau buvo paskelbta, kad Lietuva ir Kinija Budapešte pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo pagal Šilko kelio strategiją. Štai tokie pranešimai apie fasadinę susitikimo pusę, strategijos tikslus buvo skirti Lietuvos vartotojams. O kas iš tiesų slepiasi už gražaus, net romantiškai skambančio Šilko kelio pavadinimo? Kokios apskritai yra Kinijos vykdomos politikos pasekmės Europai ir konkrečiai Lietuvai? Kokias perspektyvas Lietuvai atveria Ministro Pirmininko S. Skvernelio susitikimas su Kinijos premjeru Budapešte ir ten pasirašytas dvišalis Lietuvos ir Kinijos memorandumas dėl bendradarbiavimo pagal Šilko kelio – ekonominės juostos ir 21 a. Jūrų šilko kelio iniciatyvą?
2013 metai: Šilko kelio strategijos paskelbimas
Jau prieš porą metų rašiau, kad nuo 2013 m. svarbiausias Kinijos prioritetas – Šilko kelio – ekonominės juostos strategija arba OBOR (angl. One Belt, One Road; Silk Road, Economic Belt). Vienas strategijos tikslų – „deatlantizuoti” pasaulį. Paprasčiau pasakius, sumenkinti JAV įtaką pasaulyje, kirsti per ES–JAV ekonominius ir prekybinius ryšius.
Pagaminta Kinijoje
Laikas pradėti įgyvendinti šią strategiją buvo pasirinktas neatsitiktinai: JAV ir ES, dvi didžiausios ekonominės galios pasaulyje, dar buvo neatsigavusios po milžinišką žalą joms padariusios ekonominės ir finansų krizės. Antra, ES ir JAV buvo bepradedančios derybas dėl precedento pasaulyje neturinčio laisvosios prekybos susitarimo TTIP (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership). JAV ir ES jau ir dabar sudaro labiausiai integruotą prekybos zoną pasaulyje, o naujasis susitarimas turėjo panaikinti beveik visus galiojusius prekybos ir investicijų barjerus, kvotas, muitus ir t. t. Laisvosios prekybos susitarimo (TTIP) įsigaliojimo atveju taisyklės ES ir JAV verslui taptų dar laisvesnės, o šios rinkos apsaugos priemonės, galiojančios trečiosioms šalims, griežtesnės. Rinka, turinti 510 milijonų vartotojų ES ir 323 milijonus vartotojų JAV, kurių perkamoji galia yra nepalyginamai didesnė nei daugumos pasaulio valstybių ar regionų, be to, kurios viduje panaikinti prekybos apribojimai, palengvintos investicijos, neabejotinai būtų tokia jėga, su kuria bet kam būtų sunku konkuruoti.
Todėl ir kinai, ir rusai visomis priemonėmis stengėsi išvengti ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties. Globaliame pasaulyje jiems gerokai paprasčiau konkuruoti su ES ir JAV atskirai. Sutarčiai nepritarė ir visokiausio plauko antiglobalistai, neretai maitinami rusiškais ir kiniškais pinigais. Šiais metais Rusija ir Kinija švenčia pergalę: tapęs prezidentu D. Trumpas derybas tarp ES ir JAV nutraukė, nors iki derybų pabaigos tebuvo likęs mažmožis – tik braškę ant torto uždėti.
Šilko kelio strategijos esmė ir Lietuvos vieta joje
Nors Kinijos OBOR strategija pristatoma kaip ekonominio bendradarbiavimo strategija, jos ištakos – Kinijos nacionalinio saugumo, karinių reikalų žinybose, jos esmė – ekonominė ekspansija į Europą, Aziją ir Afriką, tenkinant ekonomiškai sustiprėjusios Kinijos politines ambicijas. Visa ši strategija – tai konservatyvaus militarizmo ir pažangaus ekonominio globalizmo derinys. Strategijos įgyvendinimui 2013–2014 m. įkurtas ne vienas bankas, tarp jų ir AIIB – Azijos infrastruktūros investicijų bankas su 100 milijardų dolerių pradiniu kapitalu, taip pat ir Šilko kelio fondas (angl. Silk Road Fund) su 46 milijardų dolerių kapitalu.
Nemažai į AIIB „bendrą kasą” sunešė senosios Europos valstybės, tarp jų Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos. Tarp šio banko steigėjų ir akcininkų, matyt, neatsitiktinai nerasime JAV bei Japonijos ir Taivano – JAV sąjungininkių regione.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Nors kai kam Lietuvoje atrodo, kad milžiniška, toli esanti Kinija palyginti nedidelės, prie Baltijos jūros prigludusios Lietuvos net neįžiūri, taip nėra. Kinai žemėlapyje brėžia OBOR strategijos įgyvendinimui būtinus šešis ekonominius „koridorius”. Suplanuota, kad tas „šilko diržas“ apjuos daugiau nei 60 valstybių 3 kontinentuose. Vienas iš šešių koridorių, vadinamasis Eurazijos tiltas, baigiasi būtent Klaipėdoje. Iš Kinijos geležinkeliais per Centrinės Azijos valstybes – Kazachstaną, Kirgiziją, Uzbekiją – į Europą, per Rusiją – į Klaipėdą.
Beje, Kinijos pirmasis vicepremjeras G. Zhangas, 2015 m. birželį lankęsis Lietuvoje, ir buvo tas aukščiausio rango pareigūnas, kuris atsako už OBOR strategijos įgyvendinimą. Ne Lietuvos pieno ir mėsos produktų importas į Kiniją domina Kinijos valdžią, ne investicijos į šias pramonės šakas Lietuvoje. Kinus domina Klaipėdos uostas, taip pat inovatyvios pramonės šakos, aukštosios technologijos. Pieno produktai gali būti tik priedas prie svarbesnių dalykų, nors pieno produktų, ypač skirtų vaikų mitybai, kinams labai reikia.
Dar vieną „ekonominį koridorių” kinai tiesia per Pirėjo uostą Graikijoje. 2016 m. birželį Pirėjo uostas „krito”: 63 proc. jo akcijų įsigijo Kinijos valstybinė kompanija „Cosco”. Pirkta už, švelniai sakant, „prieinamą” kainą, kurią padiktavo tuometinė kritinė, krizinė Graikijos ekonominė ir finansinė padėtis.
Pastebimas ypatingas kinų suaktyvėjimas ir Jungtinėje Karalystėje, kur po Brexit referendumo kainos nukrito, kur galima palyginti pigiai nupirkti tai, kas anksčiau buvo neprieinama. Po Jungtinės Karalystės de facto pasitraukimo iš Europos Sąjungos draugystės ir bendradarbiavimo su Kinija turėtų būti dar daugiau. Ne iš meilės, o iš reikalo.
O ir Klaipėdoje jau keleri metai nestinga įvairaus lygio delegacijų iš Kinijos. Joms svarbios uosto plėtros galimybės, uosto infrastruktūra. Kaip nestinga kinų dėmesio ir Lietuvos geležinkeliams. Koridorius yra koridorius… Dabar šioje dėlionėje jau fiksuojame ir Kinijos bei Lietuvos premjerų susitikimą, bendradarbiavimo memorandumo dėl Šilko kelio strategijos įgyvendinimo pasirašymą.
Išvada aiški: matydami Rusijos veikimą mūsų regione, matykime ir tai, ką mūsuose veikia Kinija. Turime ne tik žinoti, bet ir suvokti, kad esame Kinijos strategijos dalis, taigi, turime galvoti apie galimas pasekmes, ne tik ekonomines, bet ir politines.
Užsienio investicijų patikra ES ir Kinijos faktorius
Šiais metais kai kam netikėtai Europos Parlamente pradėtas rengti pranešimas dėl užsienio investicijų patikros. Iš pirmo žvilgsnio atrodo: užsienio investicijos – kas čia gali būti blogo? Juk tai gamybos ar paslaugų plėtra, naujos darbo vietos ir t. t. Žinoma, mūsų valstybės žmonės geriau nei kitur Europoje supranta, kad užsienio investicijos gali turėti ir neigiamų pasekmių, todėl savo įstatymuose esame „įsukę” tam tikrus saugiklius, turinčius apginti mūsų strateginius objektus ir sektorius nuo nepageidaujamų partnerių invazijos, net ir žaidžiant pagal laisvosios rinkos taisykles. Puikiai žinome: saugomės nuo nepageidaujamų Rusijos investicijų. Tačiau ar to pakaks, siekiant apsisaugoti nuo neigiamų Kinijos ekonominės ekspansijos pasekmių – tai klausimas Lietuvos Seimui ir Vyriausybei.
Informacija pamąstymui: nuo 2008 m. finansinės krizės Kinijos investicijos Europos Sąjungos valstybėse narėse padidėjo 10 kartų! – nuo 2 mlrd. eurų 2009-aisiais iki beveik 20 mlrd. eurų 2015 metais. Vien 2016 metais Kinijos tiesioginės užsienio investicijos Europos Sąjungoje siekė 35 mlrd. eurų. Lyginant su 2015 metais, padidėjimas siekė 77 proc., o lyginant su netolimais 2010 metais padidėjimas sudaro 1500 procentų!!! Tuo pat metu, 2016 metais, ES verslo investicijos Kinijoje sumažėjo 25 proc., ir laukiama, kad artimiausiais metais dėl Kinijos vykdomos politikos, Europos verslui daromų kliūčių ši tendencija išliks.
Kinijos žemėlapis
Kinijos įtakos didėjimas svarbiausiuose Europos ekonomikos sektoriuose, įskaitant aukštųjų technologijų sektorių, kasmet didina Pekino įtaką mūsų kontinente. Pasinaudojant tuo, kad ES yra sutelkusi dėmesį kovai su Rusijos vykdomu terorizmu mūsų kaimynystėje ir iki šiol nematyto lygio kišimusi į ES valstybių politinį gyvenimą, rinkimų kampanijas, Kinija taps ypatingos svarbos išorės jėga, kuri ateityje bus vienas didžiausių iššūkių Europos kaip ekonominės galios išlikimui.
Pietinės Europos valstybės, tokios kaip Graikija, Portugalija, Ispanija ir Italija, kelis pastaruosius metus sulaukė milžiniškų Kinijos investicijų. Tokios apimties, kad šiuo metu ES taryboje, aptariant patikros mechanizmo įvedimo būtinumą užsienio investicijoms Europos Sąjungoje, šios šalys jau reflektuoja Kinijos interesus ir priešinasi tokio mechanizmo ES įteisinimui.
Didžiausios ir galingiausios ES valstybės narės – Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė – taip pat yra Kinijos ekonominės ekspansijos taikinys. Lyginant su 2015 metais, Kinijos investicijos vien Vokietijoje 2016 metais padidėjo 10 kartų ir pasiekė 11 mlrd. eurų per metus. Minėtose šalyse Kinija nusitaikė pirmiausia į inovacijų ir aukštųjų technologijų sektorius.
Rytų ir Vidurio Europa – taip pat Kinijos taikiklyje. Pekino iniciatyva 2011 metais buvo sukurtas 16+1 formatas, skirtas mūsų regiono valstybėms. Šio formato susitikime Budapešte ir dalyvavo Lietuvos premjeras S. Skvernelis, į kurį buvo atvykęs Kinijos premjeras. Iki pastarojo susitikimo šešios mūsų regiono ES valstybės narės buvo pasirašę bendradarbiavimo memorandumus su Kinija – Bulgarija, Kroatija, Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija. Dabar šį sąrašą papildė ir Lietuva. Ar turėtume dėl to džiaugtis? Tuo labiau, kad mūsų regione Kinijos investicijos iki šiol buvo palyginti menkos, o 16+1 formatas visų pirmiausia Kinijos buvo iš- naudojamas ne investicijų į šį regioną skatinimui, o ES skaldymui ir tarpusavio supriešinimui.
OBOR strategijos įgyvendinimo pradžioje Kinija pirmenybę teikė ES galingiesiems, bet ateis ir mūsų eilė. Tam akivaizdžiai ruošiamasi.
Kuo atsakys Europos Sąjunga?
Europos Sąjunga imasi gynybos, vienas jos instrumentų – investicijų patikros mechanizmo įteisinimas. Jei dėl valstybių, jau atsidūrusių Kinijos „kišenėje“, prieštaravimų nepavyktų to padaryti ES mastu, reikia pasirūpinti turėti reikiamus saugiklius nacionaliniu, mūsų atveju – Lietuvos lygmeniu. Patikros mechanizmo įvedimo iniciatorė yra Vokietija, jau patyrusi atkaklų Kinijos skverbimąsi į aukštųjų technologijų sektorių, dažnai tas įmones, kurios susiję su valstybės gynyba ir saugumu. Kaip ir į inovacijų sektorių, ypatingai svarbų valstybės pažangai ir konkurencingumui pasaulyje.
Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.
Beje, kai kurie Lietuvos verslininkai, dirbantys inovacijų ir aukš- tųjų technologijų srityje, jau prieš kelerius metus man pasakojo apie savo patyrimus, įmonės koridoriuose netikėtai sutinkamus kinus, kurie nežinia kaip pateko į įmonę ir negali (?) paaiškinti, ką jie veikia gamykloje.
Kitas gynybos instrumentas – spausti Kiniją tarptautiniu lygiu, kaip nesilaikančią taisyklių, grubiai pažeidžiančią tarptautinius susitarimus. Kinija yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, bet jai iki šiol nepripažintas rinkos ekonomikos statusas. Kitaip sakant, Kinija dažnai žaidžia pagal kitokias taisykles arba visai be taisyklių, o mes, europiečiai, esame priversti laikytis taisyklių, je ne – esame baudžiami.
Trečias gynybos instrumentas – mano jau minėtas ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimas, TTIP, dėl kurio derybas Kinijos ir Rusijos džiaugsmui sustabdė JAV prezidentas D. Trumpas. Europos Sąjunga nenuleidžia rankų, dirbame toliau, siekdami derybų atnaujinimo ir sėkmingo užbaigimo. Tiek šį kartą. Nes straipsnis turi turėti pabaigą…
Slaptai.lt skelbia antrąją videointerviu su europarlamentare Laima ANDRIKIENE dalį. Pokalbio centre – Rytų partnerystės programos įgyvendinimo keblumai, intrigos, trukdžiai. Juk narystės Europos Sąjungoje siekiančios šalys, sakykim, Moldova, Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas ar Armėnija, – labai skirtingos. Be to, šiai politikai kaip išmanydama kenkia Rusija…
Slaptai.lt skelbia dviejų dalių videointerviu su europarlamentare Laima ANDRIKIENE. Pokalbio centre – Rytų partnerystės programos įgyvendinimo keblumai, sudėtingumai, intrigos. Juk narystės Europos Sąjungoje siekiančios šalys, sakykim, Moldova, Gruzija, Ukraina, Azerbaidžanas ar Armėnija, – labai skirtingos. Be to, šiai politikai kaip išmanydama kenkia Rusija…
Šiandien Jūsų dėmesiui – 1-oji dalis. Netrukus bus paskelbta 2-oji pokalbio dalis.
Rugsėjo 8 d., 10:45 val., viešbučio Kempinski foje (Universiteto g. 14, Vilnius) rengiamas brifingas žiniasklaidai apie Europos ir Baltijos regiono saugumą su Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen.
Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen – vokiečių karių apsuptyje.
Ministrė į Lietuvą atvyks dalyvauti Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos, kuri yra didžiausia Europos Parlamente, vadovybės posėdį, vyksiantį rugsėjo 8-9 d. Vilniuje. Vokietijos gynybos ministre Ursula von der Leyen skaitys pranešimą Europos saugumo stiprinimo klausimu, diskutuos su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.
Šio išvažiuojamojo posėdžio metu ELP frakcijos prezidiumas ir nacionalinių delegacijų vadovai posėdžiaus su jai giminingos TS-LKD frakcijos Seime atstovais. Susitikimo dalyviai su ekspertais aptars Europos ir Baltijos regiono saugumą, diskutuos apie ekonominį augimą, darbo vietų kūrimą bei lygių galimybių užtikrinimą.
Posėdžiui vadovaus ELP frakcijos lyderis Manfredas Weberis (Vokietija). Europos saugumo stiprinimo klausimu specialų pranešimą skaitys Vokietijos gynybos ministrė, Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) atstovė Ursula von der Leyen.
Posėdyje dalyvaus ir pranešimus Baltijos regiono saugumo tema skaitys Gabrielius Landsbergis, buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras Aivaras Abromavičius bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Į posėdžio darbotvarkę taip pat įtrauktas susitikimas ir su Baltarusijos opozicinių jėgų atstovais, kurio metu Europos Parlamento nariai galės iš pirmų lūpų išgirsti apie padėtį kaimyninėje Baltarusijoje, rengiantis Parlamento rinkimams, vyksiantiems rugsėjo 11 d.
Šis posėdis Vilniuje – tai vienas iš reguliariai vykstančių ELP frakcijos prezidiumo susitikimų su nacionalinių delegacijų vadovais, kurių metu siekiama aptarti svarbiausias frakcijos politines gaires ir kartu formuoti frakcijos strategiją aktualiais politikos klausimais.
ELP frakcijai priklauso du atstovai iš Lietuvos – europarlamentarai Algirdas Saudargas (Lietuvos delegacijos ELP frakcijoje vadovas) ir Laima Liucija Andrikienė.
