Gedulo ir vilties dienos minėjimas Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Laimos Penek/LRV nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ nariais Rumšiškių liaudies buities muziejuje šeštadienį dalyvavo Gedulo ir vilties dienos minėjime. Brolijos pirmininkas Jonas Markauskas įteikė premjerei Dalios Grinkevičiūtės atminimo ir pagarbos medalį. Šis apdovanojimas taip pat skirtas žymiam fotografui ir dailininkui Rimantui Dichavičiui.
 
„Prieš 13-a metų teko būti finansų ministre ir bandyti užtikrinti šalies ekonomikos veikimą, priimti sudėtingus, skausmingus sprendimus, dėl kurių labai krimtausi. Būtent Jūsų bendruomenė tuomet man paaiškino, ką gi reiškia vienas ar kitas mūsų dažnai vartojamas žodis. „Krizė – kai plaukai prie lovos prišąla, kai tavo artimieji šalia miršta iš bado. Palyginus, tai tik laikinas nepatogumas“, – šie žodžiai anuomet man buvo labai svarbūs, jie mane stiprina iki šiol.
 
Neseniai lankiausi Ukrainoje, vietose, kurias ką tik buvo nusiaubę okupantai, kaip tai darė ir tie, kurie žudė mūsų pokario partizanus, trėmė visus neįtikusius valdžiai į atšiauriausias vietas. Mačiau, kaip žmonės stengiasi išgyventi. Jie tiki. Jie tiki, kaip tikėjote Jūs. Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai anuomet man, paauglei, buvo labai didelis sukrėtimas. Sunku patikėti, kad tai galėjo įvykti, kad žmonės gali taip elgtis su kitais žmonėmis. Iš šių atsiminimų iki šiol semiuosi stiprybės ir drąsos.
 
Visada sakau, kad dirbu kaip galiu, ir tikrai ne dėl to, kad mane pagirtų ar apdovanotų. Bet kai sulaukiu įvertinimo iš žmonių kaip Jūs, tampa lengviau. Jūs savo gyvenimu įrodėte, kad esame tuo, kuo pasirenkame būti. Jeigu patys pasirinksime būti Tėvyne, Tiesa ir Meile kitam žmogui, tokie ir būsime. Ačiū Jums, man yra labai didelė garbė“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
 
Gedulo ir vilties dienos minėjimas Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Laimos Penek/LRV nuotr.

„Lapteviečiai“ vienija 1941-ųjų birželio 14 d. ištremtus į Altajaus kraštą Lietuvos gyventojus, vėliau perkeltus prie Laptevų jūros. Viena lapteviečių – Dalia Grinkevičiūtė, savo atsiminimais įamžino Arkties tremtinių pasipriešinimą nužmoginimui, parodė jų ryžtą išgyventi, oriai priešinantis neteisybei.
 
D. Grinkevičiūtės atminties ir pagarbos medalis teikiamas žmonėms, savo veikloje akcentuojantiems tiesą kaip pagrindinę vertybę, prisidedantiems prie istorinės atminties išsaugojimo ir nesavanaudiškai dirbantiems valstybės kūrimo darbus.
 
D. Grinkevičiūtės atminties ir pagarbos medalis, kurį sukūrė skulptorė Skaistė Žilienė, teikiamas nuo 2018 metų. Vyriausybės komunikacijos departamentas primena, kad juo apdovanota prezidentė Dalia Grybauskaitė, Gražinos ir Vytauto Landsbergių, Rūtos ir Jono Kronkaičių, Gražinos ir Kazio Sajų šeimos, profesorė Irena Veisaitė, kultūros istorikė Birutė Kulnytė, tapytojas ir rašytojas Leonardas Gutauskas bei kiti nusipelnę Lietuvos politikai ir kultūrai asmenys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.06.12; 00:30

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tremtis Lietuvai niekada netaps tolima praeitimi, kad ir kiek metų prabėgtų, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį dalyvaudama Lapteviečių brolijos susitikime Rumšiškių liaudies buities muziejuje prie tremtinių žeminukės-jurtos, kur buvo paminėtos Lietuvos gyventojų masinių trėmimų 80-osios metinės.
 
„Ši žaizda iš tų, kurių laikas negydo. Ši diena taip pat skamba kaip rimtas perspėjimas – atrodo, kad tokie žiaurumai galėjo vykti taip seniai, prieš aštuoniasdešimt metų, tačiau matome, kas vyksta už mūsų sienos – žmogiškumo stoka, savo žmonių naikinimas tik dėl to, kad jie kitaip galvoja, pasirodo, gali būti ir šiandien. Baisiausia, kad istorinės žiaurios pamokos nėra išmokstamos ir kad už laisvę, už žmogiškumą reikia kovoti kasdien”, – sakė prezidentė D. Grybauskaitė.
 
Prie paminklo tremties kančioms prezidentė padėjo gėlių ir dėkojo lapteviečiams už išsaugotus liudijimus apie sovietinį genocidą, už tremtinių dvasios jėgą, kuria jie dalijasi su mumis visais ir pasauliu.
 
Dėl tremčių, prasidėjusių prieš 80 metų, Lietuva prarado daugiau nei ketvirtį milijono darbščių, šviesių, savo šalį mylėjusių žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.13; 00:01

Gedulo ir Vilties dieną būkime kartu – pagerbkime tuos, iš kurių buvo atimta tai, kas svarbiausia, brangiausia, – Laisvė ir Tėvynė.

Praėjus net 75 metams Lietuva prisimena anas baisias dienas. Baisybių, kurios anuomet nutiko, neįmanoma pamiršti. Negalima pamiršti. Gedulo ir Vilties dieną mes minėsime ir po šimto, ir po tūkstančio metų. Juk dėl masinių tremčių į Sibirą ir kitus atokius tuometinės Blogio imperijos pakraščius Lietuva neteko trečdalio gyventojų.

Šiandien, birželio 14-ąją, visoje Lietuvoje pagerbiamas tremtyse žuvusiųjų lietuvių atminimas. O aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia pluoštą Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukų, kurios pasakoja, kaip ši kiekvienam lietuviui svarbi diena minėta Lietuvos sostinėje Vilniuje.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.06.14; 06:47

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Rumšiškių liaudies buities muziejuje surengtame Didžiųjų netekčių minėjimo renginyje – tremtinių brolijos „Lapteviečiai” susitikime, skirtame 75-osioms Lietuvos gyventojų masinių trėmimų metinėms paminėti.

Masiniai trėmimai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su tremtinių brolijos „Lapteviečiai” atstovais Rumšiškėse.

Prieš 75 metus prasidėjusių trėmimų metu Lietuva per kelias dienas neteko daugiau kaip 17 tūkstančių gyventojų, o per visą trėmimų laikotarpį – daugiau nei ketvirčio milijono gabiausių, darbščiausių, intelektualiausių žmonių.

Didžiųjų netekčių minėjimas Rumšiškėse.
Didžiųjų netekčių minėjimo Rumšiškėse akimirka.

„Lietuvai masiniai trėmimai įspaudė amžiną kančios ženklą. Tai – negyjanti žaizda, kurią tebeskauda. Ją skauda ne tik tiems, kurie dar vaikystėje ar ankstyvojoje jaunystėje patyrė tremtį, bet ir kiekvienam, girdinčiam ar skaitančiam Jūsų prisiminimus, matančiam tremties nuotraukas, mąstantiems apie tai, ką Jūs išgyvenote”, – sakė šalies vadovė. 

Prezidentės teigimu, Lietuvos ilgesys, tikėjimas ir sugrįžimo į Tėvynę viltis užgrūdino tremtinių dvasią, todėl buvimas šalia pakylėja ir suteikia įkvėpimo daryti viską, kad siaubinga praeitis nepasikartotų.

Masiniai trėmimai
Prie paminklo tremtiniams.

Valstybės vadovė padėkojo tremtiniams už išsaugotą tautos atmintį, įkvepiantį pavyzdį ir palinkėjo stiprybės bei sveikatos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos / Robertas Dačkus.

2016.06.12; 09:00

grinkeviciute

Šiais me­tais mi­ni­mos Da­lios Grin­ke­vi­čiū­tės gi­mi­mo 85-osios ir mir­ties 25-osios me­ti­nės.

Ji sa­vo kū­ry­ba ir veik­la yra vie­na ryš­kiau­sių so­viet­me­čio trem­čių is­to­ri­jos liu­dy­to­ja.

D. Grin­ke­vi­čiū­tė gi­mė 1927 m. ge­gu­žės 28 d. Kau­ne. Jos tė­vas – Juo­zas Grin­ke­vi­čius – in­ži­nie­rius eko­no­mis­tas, Lie­tu­vos ban­ko va­liu­tų ko­mi­si­jos rei­ka­lų ve­dė­jas, mo­ky­to­jas.

Jis tu­rė­jo di­de­lės įta­kos for­muo­jant duk­ters Da­lios cha­rak­te­rį. 1941 m. bir­že­lio 14 d. šei­ma bu­vo iš­trem­ta iš Lie­tu­vos. Pa­vil­ny­je nuo šei­mos at­skir­tas tė­vas, iš­se­kin­tas ba­do, 1942 metais  mi­rė Sverd­lov­sko sri­ties la­ge­ry­je. Mo­ti­na su sū­nu­mi Juo­zu ir duk­ra Da­lia iš­trem­ta į Al­ta­jaus kraš­tą, po me­tų – į Ja­ku­ti­jos Ark­ties Tro­fi­mov­sko sa­lą prie Lap­te­vų jū­ros. 1947 me­tais jiems pa­vy­ko per­si­kel­ti į Ja­kut­ską, o 1949 me­tais Da­lia su ser­gan­čia mo­ti­na pa­bė­go į Lie­tu­vą.

Continue reading „Dalios Grinkevičiūtės vardą – Kauno gatvei”