Lokys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šių metų rudenį numatomas Laukinių gyvūnų globos centro atidarymas. Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio pakeitimą Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) įtraukiamas prie gyvūnų gerovę ir apsaugą užtikrinančių institucijų sąrašo, universiteto mokslininkai bei studentai prisidės prie iš visos Lietuvos atvežamų sužeistų gyvūnų priežiūros.
Universitetui numatomos kelios funkcijos: pirmoji – paimtų iš aplinkos, sulaikytų paimtų ir konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūra, globa ir gydymas, laukinių gyvūnų paleidimas į jiems būdingas buveines ar jų perdavimas asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus nelaisvėje. Antroji – konsultuoti asmenis laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais.
Pasak Aplinkos ministerijos viceministro Dano Augučio, gyvūnų globos centro veiklos pradžia numatoma jau šių metų rudenį. Pats centras yra statomas Kauno rajone, ties devintuoju fortu. Globos centro pastate šiuo metu įrengiamos priėmimo ir apžiūros, reabilitacijos patalpos, operacinės, laboratorijos, terariumas, karantinui skirtas pastatas, voljerai nuolatiniam laikymui, adaptacijai ir žiemojimui, ūkinis pastatas. Zebras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mokslininkai galės užtikrinti tinkamą priežiūrą labai plačiam ratui gyvūnų (paukščiai, ropliai, žinduoliai, vabzdžiai), nes universitetas turi įvairių sričių specialistų. Tuo pačiu ir studentai galės mokytis gyvūnų priežiūros, tad gyvūnų globos centras buvo pats kokybiškiausias ir geriausias sprendimas“, – pabrėžė D. Augutis.
Centras taip pat bus prieinamas ne laukiniams, bet dėl neteisėto ar netinkamo laikymo konfiskuotiems gyvūnams. Atlikus reikalingą gydymą ir adaptaciją vietines rūšis numatoma paleisti į Lietuvos gamtą. Egzotiniams gyvūnams numatoma ieškoti naujų prižiūrėtojų Lietuvoje arba užsienyje. Pabrėžiama, kad globai bus svarstomos tik mokslo mokymo globos institucijos, o ne pramoginės srities įstaigos. Planuojama įkurti globos centro tarybą, kuri vertins, ar konkrečias rūšis bei gyvūnus yra verta gydyti, ar būtų humaniškiau juos užmigdyti.
Plėšrūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Numatoma aptarnauti apie 1200 gyvūnų per metus – užtikrinti tokiam kiekiui gyvūnų tinkamą sveikatos priežiūrą ir globą. Viceministro teigimu, vidutiniškai tokiam gyvūnų skaičiui per metus reikalinga medicininė pagalba.
Viceministro D. Augučio teigimu, centro išlaikymui bus reikalinga apie 800 tūkst. eurų per metus. Šiais metais centro veikimui finansavimą planuojama skirti iš Aplinkos rėmimo programos, tuo pat metu dalį lėšų centras galėtų pritraukti kaip privačią paramą per įvairias programas, donorystę bei ieškant privačių rėmėjų.
Lokys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antradienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas lankėsi Kaune statomame specializuotame Laukinių gyvūnų globos centre (LGGC).
Planuojama, kad centras, steigiamas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pradės veikti šių metų pabaigoje, skelbiama Aplinkos ministerijos (AM) pranešime žiniasklaidai.
Planuojama, kad iki kovo pabaigos bus pastatyti ir įrengti pagrindiniai pastatai, pabaigta lauko infrastruktūra, voljerai. Taip pat iki spalio mėnesio numatyta sukomplektuoti veterinarinę įrangą, įrengti operacines.
Pranešama, kad Aplinkos ministras centro atidarymo klausimus aptarė su LSMU rektoriumi prof. Rimantu Benečiu.
„Naujai įsteigtame centre bus teikiamos kokybiškos paslaugos laukiniams gyvūnams, labai plačiam rūšių spektrui – nuo šikšnosparnio, krokodilo iki lokio, bus rūpinamasi jų gerove ir globa. Norime išgelbėti ir paleisti į gamtinę aplinką, suteikti globą arba surasti naujus šeimininkus gerokai daugiau laukinių gyvūnų, taip pat ir saugomų rūšių gyvūnų nei iki šiol“, – sako ministras Simonas Gentvilas. Plėšrūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
LGGC Kauno rajono Naujųjų Muniškių kaime bus įrengtos laukinių gyvūnų priėmimo ir apžiūros, reabilitacijos patalpos, operacinės, laboratorijos, terariumas, karantinui skirtas pastatas, voljerai nuolatiniam laikymui, adaptacijai ir žiemojimui, ūkinis pastatas. Taip pat bus organizuojami edukaciniai užsiėmimai visuomenei.
LGGC spręs visų laukinių gyvūnų globos ir jiems reikalingos priežiūros klausimus, išskyrus Baltijos jūros gyvūnus, kuriais rūpinsis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras. Sužeistus, netinkamoje aplinkoje gyvenančius ar konfiskuotus laukinius gyvūnus planuojama priimti visą parą. Centras rūpinsis laukinių gyvūnų laikymu, globa, reabilitacija bei adaptacija, skelbiama ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Zebras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Išgydyti ir galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus sugrąžinti į natūralias buveines, Tie gyvūnai, kurių negalima paleisti į laisvę dėl jų būklės, bus perduoti turintiems tinkamas sąlygas jiems laikyti asmenims. Globėjų bus ieškoma Lietuvoje arba užsienyje.
Primenama, kad praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė, kad LSMU būtų pavesta teikti laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtinę aplinką ar perdavimo kitiems asmenims, turintiems teisę juos laikyti ir galintiems jais pasirūpinti, paslaugas, taip pat konsultuoti gyvūnų globos ir priežiūros klausimais.
Tai numatyta AM parengtame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte. Jam dar turės pritarti Seimas, šis klausimas bus svarstomas kovo 10 d. prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje.
Lokys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paryžius, lapkričio 18 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už tai, kad būtų uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymai cirkuose, o tai reiškia, kad nebebus vaidinančių tigrų, liūtų ar lokių.
Laukinių gyvūnų pasirodymai bus uždrausti per dvejus metus, o po septynerių metų bus uždrausta juos turėti – tai numato Gyvūnų teisių įstatymas, dėl kurio diskutuota nuo 2020 metų.
Įstatymas, kai tik jį pasirašys prezidentas Emmanuelis Macronas, per ateinančius penkerius metus uždraus ir gyvus delfinų pasirodymus bei nedelsiant nutrauks audinių auginimą – tai reiškia, kad šalyje bus uždarytas paskutinis ūkis.
E. Macrono centristinė partija „Respublika, pirmyn“ (LREM) pavadino įstatymą „istoriniu žingsniu kovojant už gyvūnų teises“. Cirko savininkai jį pasmerkė, o kai kurie aplinkosaugininkai teigė, kad jis nėra pakankamas.
Garsiausios Prancūzijos gyvūnų gynėjos, aktorės veteranės Brigitte Bardot fondas pasveikino „didelę pažangą gyvūnų teisių srityje Prancūzijoje“.
Be priemonių, nukreiptų prieš cirkus, naujasis įstatymas padidins maksimalią bausmę už netinkamą elgesį su gyvūnais iki penkerių metų kalėjimo ir baudą iki 75 tūkst. eurų, taip pat sugriežtins prekybą naminiais gyvūnėliais.
„Neišvengiamai ateis diena, kai (…) diskutuosime tokiais opiais klausimais kaip medžioklė, bulių kautynės ar kai kurios gyvūnų auginimo praktikos“, – sakė LREM įstatymų leidėjas, taip pat veterinaras Loïcas Dombrevalis. Korida. Slaptai.lt nuotr.
Aplinkosaugininkai paragino imtis priemonių, kad būtų pagerintos sąlygos pramoniniuose gyvulių ūkiuose, tam reikės „pakeisti mūsų žemės ūkio modelį“, ketvirtadienį sakė senatorius Danielis Salmonas. Tokie klausimai kaip medžioklė ir bulių kautynės ypač opūs, nes šalininkai kaimo vietovėse juos atkakliai gina kaip ilgalaikę kultūrinę praktiką.
Kepenų paštetą gaminantys Prancūzijos ūkiai – juose paukščiai, pavyzdžiui, žąsys ir antys, maitinami priverstinai, kad dirbtinai išsipūstų kepenys, – taip pat seniai puolami kampanijos dalyvių.
120 cirko savininkų Prancūzijoje tikriausiai protestuos prieš jų pragyvenimo šaltinių ribojimus ir jau perspėjo, jog kai kurie gyvūnai gali būti apleisti. „Tai neteisingas įstatymas, nes mūsų cirkuose nėra gyvūnų, su kuriais elgiamasi netinkamai“, – naujienų agentūrai AFP sakė cirko gyvūnų dresuotojų sąjungos vadovas Williamas Kerwichas.
Naujasis įstatymas taip pat draudžia naudoti laukinius gyvūnus televizijos laidose, naktiniuose klubuose ir privačiuose vakarėliuose.
Apklausos rodo, kad dauguma prancūzų pritaria įstatymui, o dešimtys šalies miestų ir miestelių jau uždraudė keliaujančius cirkus, kuriuose naudojami gyvūnai.
Pirmadienį, užbaigus vidinį Lietuvos oro uostų tyrimą, darbuotojas, kuris gegužės 6 dieną Vilniaus oro uosto teritorijoje buvo atsakingas už laukinio gyvūno mirtimi pasibaigusių incidentą – savo iniciatyva paliko pareigas. Feisbuke buvo paviešintas vaizdo įrašas, kaip Vilniaus oro uosto darbuotojai oro uosto teritorijoje su džipu tol persekiojo lapę, kol ši pakliuvo po automobilio ratais.
Bendrovės tyrimas parodė, kad darbuotojo veiksmai buvo neadekvatūs, nedera nei su oro uosto taisyklėmis, nei su elgesio standartais, kurie susiję su gyvosios gamtos apsauga.
„Gyvybė, nesvarbu kieno, žmogaus ar gyvūno, yra vertybė, todėl į situaciją, kai ji buvo atimta, žiūrime labai principingai. Labai apgailestaujame dėl šio įvykio, kuris sukrėtė ne tik mūsų įmonės bendruomenę, bet ir visą šalį. Egzistuojančios įmonės tvarkos darbuotojams nurodo pasirūpinti, kad į teritoriją patekęs gyvūnas humaniškomis priemonėmis būtų paskatintas palikti oro uosto teritoriją, žudyti draudžiama. Tenka pripažinti, kad atliktas vidinis tyrimas atskleidė ir tai, kad būtina peržiūrėti ir dar labiau sukonkretinti kai kurias tvarkas ir procedūras, kad panašūs incidentai neturėtų erdvės pasikartoti“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.
Lietuvos oro uostų iniciatyva visa informacija perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) ir Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Šios institucijos pateiks savo išvadas, o bendrovė pasiruošusi atlyginti visą padarytą žalą.
„Jau dabar konsultuojamės su atsakingomis gyvąją gamtą saugančiomis institucijomis, gyvūnų teisėmis besirūpinančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Vertiname galimybes įsigyti papildomų techninių priemonių. Tariamės ir dėl galimybės mūsų operatyvinius darbuotojus papildomai konsultuoti, rekomenduoti būdus, kurie padėtų išvengti analogiškų incidentų“, – tvirtina M.Gelžinis.
Zebras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Arklys – vienas gražiausių gyvūnų. Slaptai.lt nuotr.
Kinija įvedė „visišką“ draudimą laukinių gyvūnų prekybą ir vartojimą, dėl kurių, kaip manoma, prasidėjo mirtino koronaviruso protrūkis. Nacionalinio liaudies kongreso Nuolatinio komiteto teigimu, šis sprendimas įsigalioja nedelsiant.
Nuolatinis komitetas pirmadienį surengė posėdį ir patvirtino siūlymą „visiškai uždrausti neteisėtą prekybą laukiniais gyvūnais, taip nutraukiant žalingą laukinės gamtos išteklių perteklinio vartojimo įprotį ir efektyviai saugant žmonių sveikatą ir gyvybę“, pranešė valstybinė Kinijos televizija.
Kinijos sveikatos apsaugos pareigūnai ne kartą tvirtino, kad koronaviruso epidemija prasidėjo viename Uhano turguje, kur laukiniai gyvūnai buvo parduodami maistui.
Sausio pabaigoje Kinijoje laikinai uždrausta prekiauti laukiniais gyvūnais, „kol nesibaigs nacionalinė epidemija“.
Koronavirusas COVID-19 jau nusinešė 2 592 žmonių gyvybes Kinijoje, šalyje virusu užsikrėtė jau apie 77 000 žmonių. Koronavirusas taip pat išplito dar keliose dešimtyse šalių. Už Kinijos ribų užsikrėtusiųjų skaičius siekia 1 500, nuo viruso mirė beveik 30 žmonių.
Lokys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gamtos apsaugos aktyvistai kaltina Kiniją toleruojant šešėlinę prekybą egzotiškais laukiniais gyvūnais maistui ar tradicinei medicinai, kurios efektyvumas nėra patvirtintas mokslo.
Kinija panašų draudimą prekiauti laukiniais gyvūnais buvo įvedusi per sunkaus ūminio kvėpavimo takų sindromo (SARS) epidemiją 2002–2003 m. Tuo metu su laukiniais gyvūnais siejamas SARS pražudė šimtus žmonių. Plėšrūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nepaisant epidemijos, prekyba laukiniais gyvūnais greitai buvo atnaujinta.
Sveikatos ekspertai įspėja, kad prekyba laukiniais gyvūnais kelia grėsmę žmonėms dėl pernešamų patogenų. Nors tikslus naujojo koronaviruso šaltinis nėra patvirtintas, mokslininkai mano, kad virusą pernešė šikšnosparniai, skujuočiai arba kiti žinduoliai.
Tuo tarpu SARS prasidėjo šikšnosparniuose, o pas žmones pateko per civetas. Uhano turguje, kur prasidėjo koronaviruso protrūkis, buvo prekiaujama ir į kates panašiomis civetomis. Be to, šiame turguje prekiauta ir gyvomis žiurkėmis, gyvatėmis, salamandromis ir vilkų jaunikliais.
Ministrų Kabinetas trečiadienį renkasi svarstyti siūlymo uždrausti cirko veikloje naudoti laukinius gyvūnus.
Praėjusios savaitės posėdyje, prireikus redakcinio pobūdžio pataisymo, šio siūlymo svarstymas buvo atidėtas.
Vyriausybės nutarimo projekte siūloma apibrėžti cirką kaip keliaujančią parodą ar kilnojamą žvėryną, kuriame yra vienas arba daugiau gyvūnų.
Taip pat – nustatyti draudimą naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose.
„Pažymėtina, kad siūlomas nustatyti draudimas neužkirs kelio šiuos gyvūnus naudoti pasirodymams vietose, kur gyvūnai laikomi nuolatos ir nekeliauja iš vienos vietos į kitą, pavyzdžiui, delfinų pasirodymai delfinariumuose“, – teigiama dokumente.
Siūloma taip pat nustatyti naują reikalavimą gauti leidimą įvežti į Lietuvą iš trečiųjų šalių bei išvežti iš Lietuvos nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų trofėjus, išskyrus medžiojamųjų gyvūnų, nurodytų Medžioklės taisyklėse (pavyzdžiui, stirnų, briedžių, šernų ar elnių), medžioklės trofėjus.
ELTA primena, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas yra pateikęs Seimo narys Linas Balsys. Rugsėjį Aplinkos apsaugos komitetas pritarė projektui, tačiau nutarta jį patikslinti ir sujungti L. Balsio pasiūlymus su Aplinkos ministerijos pasiūlymais.
Projekto autorius pažymi, kad cirkas yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais – dresuojant ir juos kontroliuojant prieš gyvūnus yra taikomas smurtas, o juos vežant iš vienos vietos į kitą gyvūnai laikomi vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių.
Akcentuojama, kad gyvūnams gyvenant netinkamomis sąlygomis dažnai pasireiškia jų elgsenos sutrikimai, jų elgesys tampa neprognozuojamas.
Nuo įsiplieskusių miško gaisrų Sibire nukentėjo daugiau nei 10 tūkst. stambių laukinių gyvūnų, skelbia aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“
„Gaisrai Sibire palietė ne tik gyvenviečių ir miestų gyventojus, bet ir taigoje gyvenančius gyvūnus. Ugnies pasiglemžtoje teritorijoje, „Greenpeace“ ekspertų skaičiavimais, gyveno daugiau nei 5 500 sabalų, 300 lokių, 2 700 šiaurės elnių ir 1 500 briedžių“, – sakoma „Greenpeace“ Rusijos skyriaus pranešime.
Pasak Rusijos ypatingai saugojamų teritorijų programos vadovo organizacijoje „Greenpeace“ Michailo Kreindlino, net jei ne visi šie gyvūnai žuvo gaisruose, jiems vis tiek teko bėgti iš savo buveinių, kurias pasiglemžė liepsnos.
Su M. Kreindlinu sutinka ir Irkutsko valstybinio žemės ūkio universiteto docentas Aleksandras Kondratovas.
„Dalis gyvūnų – kanopiniai ir stambūs plėšrūnai dažnai spėja pabėgti nuo gaisro. Žūsta dažniausiai įvairios paukščių rūšys. Kiauniniai žinduoliai gali pasislėpti nuo ugnies, tačiau tokiu atveju jie užtrokšta nuo dūmų. Net ir išgyvenę gyvūnai nukenčia, nes jų buveinėms padaroma milžiniška žala, artimiausius kelis metus jos tampa negyvenamos.
Kalbame ne tik apie išdegusius plotus, bet ir buferinę zoną, kuri atsiranda po gaisro. Tai reiškia, kad šalia ugnies fronto gyvūnų populiacijos tankis vis tiek bus labai žemas“, – tvirtino A. Kondratovas.
Jau kelias savaites siaučiantys miškų gaisrai Sibire vis dar nėra užgesinti. Rugpjūčio pradžioje ugnis buvo sunaikinusi beveik 3 mln. ha plotą.
Lokys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Laukinius gyvūnus cirke naudoti draudžiančios įstatymo pataisos galėtų būti priimtos dar šioje Seimo sesijoje, tikisi aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Šeštadienį švenčiama Pasaulinė cirko diena, skirta atkreipti visuomenės ir valdžios įstaigų dėmesį į cirko meną ir jo reikšmę. Lietuvoje pastaraisiais metais cirko tema asocijuojama su juose naudojamais gyvūnais.
„(…) Man, kaip (buvusiam. – ELTA) Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui ir laikinosios grupės už gyvūnų gerovę ir apsaugą pirmininkui, tas klausimas tikrai yra opus, ypač atsižvelgiant į tai, kad pats esu veterinaras ir suprantu, ką reiškia gyvūnų kentėjimas. Tikrai palaikau šią iniciatyvą ir mes (Aplinkos apsaugos komitetas. – ELTA) kreipėmės į ministeriją, kad būtų išplėstas šis projektas ir būtų kompleksiškai išanalizuota.
Manau, kad dar šioje sesijoje Seime turėsime svarstymus, ir tikiuosi, kad jis (įstatymas. – ELTA) bus priimtas iki sesijos pabaigos“, – Eltai sakė K. Mažeika.
Zebras. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Tuo metu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė Eltai nurodė, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo projektas šių metų vasario pabaigoje buvo pateiktas svarstyti Vyriausybei, ir dabar jis taisomas pagal Vyriausybės kanceliarijos teisės grupės gautas pastabas.
Ji nurodė, kad projekto esmė yra apibrėžti cirko sąvoką – kad tai yra keliaujanti paroda arba kilnojamasis žvėrynas, kuriame yra vienas arba daugiau gyvūnų, taip pat – nustatyti draudimą naudoti laukinius gyvūnus cirko veikloje. Tiesa, projekte siūloma nustatyti išimtis kai kurias gyvūnų rūšis naudoti keliaujančiose parodose – pavyzdžiui, švietimo tikslais.
„Siekiant užtikrinti laukinių gyvūnų apsaugą, nustatomas draudimas naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose. Siūloma nustatyti išimtis kai kurioms gyvūnų rūšims, kurios galėtų būti naudojamos keliaujančiose parodose (pavyzdžiui, švietimo tikslais vežamos demonstruoti mokyklose). Atsižvelgiant į gyvūnų biologiją ir kitas savybes, į šį sąrašą būtų įtraukiamos gyvūnų rūšys, kurias vežiojant jiems nebūtų daroma žala“, – komentare Eltai nurodė K. Klovaitė.
Tuo metu cirkuose naudotus minėtus gyvūnus būtų leidžiama laikyti iki natūralios jų mirties, užtikrinant, kad gyvūnai nesiveis. Tiesa, šis įstatymas nedraus naudoti gyvūnų pasirodymo vietose, kur jie yra laikomi nuolat ir nėra pervežami iš vienos vietos į kitą (pavyzdžiui, delfinų pasirodymai delfinariumuose).
Dabartinėje Laukinės gyvūnijos įstatymo redakcijoje apie cirko veiklos reglamentavimą nekalbama, jo sąvoka nėra apibrėžta.
Plėšrūnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisas yra pateikęs Seimo narys Linas Balsys. Rugsėjį Aplinkos apsaugos komitetas pritarė projektui, tačiau nutarta jį patikslinti ir sujungti L. Balsio pasiūlymus su Aplinkos ministerijos pasiūlymais.
Kaip teigia pataisų autorius, ES šalių įstatymuose vis dažniau įtvirtinama nuostata, draudžianti jų teritorijoje rengti cirko pasirodymus, kuriuose naudojami laukiniai gyvūnai.
„24 Europos valstybės turi vienokius ar kitokius apribojimus, skirtus gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose. Laukinių gyvūnų naudojimas cirko pasirodymuose uždraustas Austrijoje, Slovėnijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Kroatijoje, daugumos laukinių gyvūnų naudojimas uždraustas Belgijoje, Latvija draudžia cirkuose naudoti laisvėje pagautus laukinius gyvūnus, o Estijoje, Lenkijoje priimtas apribojimas cirkuose naudoti laisvėje gimusius laukinius gyvūnus”, – sako L. Balsys.
Taip pat pažymima, kad cirkas yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais – dresuojant ir juos kontroliuojant prieš gyvūnus yra taikomas smurtas, o juos vežant iš vienos vietos į kitą gyvūnai laikomi vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių. Akcentuojama, kad gyvūnams gyvenant netinkamomis sąlygomis dažnai pasireiškia jų elgsenos sutrikimai, jų elgesys tampa neprognozuojamas.
Rudasis lokys nelaisvėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rumunijos parlamentui antradienį priėmus įstatymą, šalies cirkuose bus uždrausta rengti pasirodymus su laukinius gyvūnais: tigrais, liūtais, lokiais ir kitais. Šiuo sprendimu itin džiaugiasi gyvūnų teisių grupės, informuoja naujienų agentūra AFP.
Remiantis įstatymu, cirko pasirodymuose nebus leidžiama naudoti bet „kokio nelaisvėje gimusio ar laukinėje gamtoje sugauto gyvūno“, nepaisant to, kaip stipriai jie yra prijaukinti.
Cirkams bus skiriami 18 mėnesių įvykdyti nurodymus ir nugabenti gyvūnus į rezervatus arba zoologijos sodus.
„Rumunijoje dėl žmonių pramogos daugiau nekentės joks tigras, liūtas, lokys ar dramblys. Mūsų visuomenė vystosi“, – teigė WWF Rumunijoje direktorius.
Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas Klausas Johanis (Klaus Iohannis).
Laukinės gamtos atstovai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jei cirkų savininkai nesilaikys naujų taisyklių, jiems grės baudžiamieji kaltinimai ir vienerių metų kalėjimo bausmė. Tačiau cirkams tam tikrais atvejais bus leidžiama pasirodymuose naudoti kai kuriuos kitus gyvūnus, pavyzdžiui, delfinus ir egzotiškus paukščius.
Toks sprendimas parlamente priimtas po to, kai sausio mėnesį per gaisrą sostinėje Bukarešte esančiame pastate, kuriame buvo laikomi Rumunijos „Globus Circus“ gyvūnai, žuvo 11 gyvūnų, tarp jų – du tigrai.
Be to, po incidento buvo pradėta vieša kampanija, siekusi, kad cirkuose būtų uždrausta naudoti dresuotus gyvūnus, buvo surinkta daugiau kaip 60 tūkst. parašų. Tai taip pat privertė institucijas imtis veiksmų.
