Ar pastebėjote, kad tuo metu, kai prezidentinių rinkimų lenktynės pradeda įsibėgėti, kandidatai į prezidento postą vienas po kito skelbia savo programines nuostatas, vienas iš perspektyviausių pagal reitingų duomenis kandidatų laimėti šias lenktynes Gitanas Nausėda prapuolė iš viešosios erdvės, tapo negirdimas ir nematomas taip intensyviai, kad net sukėlė tradicinio TV žiūrovo nuogąstavimus, padidino visokias baimes, tarkime, tokiu savo apsiribojimu dar labiau užkėlė nerimo kartelę.
Kaip jau yra seniai pastebėta, pauzė yra intensyviausia kalbos forma. Tačiau mums vis dar kyla klausimas – ką norėjo pasakyti arba savaip pranešti žinomas ekonomikos guru, pagal reitingų duomenis didžiausius šansus laimėti turintis kandidatas į prezidento postą inscenizuodamas tokią pauzę arba net užtraukdamas uždangą į sceną. Neduok Die, – tai tikriausiai nereiškia, kad neva garbusis pretendentas nusprendė pasitraukti iš distancijos, pasirinkdamas palaimingą gyvenimą tyruose, kur nebelieka jokių gundymų valdžia. Galima buvo pagalvoti ir taip, kad G. Nausėda yra išmintingai nutaręs susilaikyti, pernelyg anksti nesivelti į rietenas, vengdamas išsibarstymo smulkmenose, siekdamas išlaukti labiau parankaus momento svarbiausiems pareiškimams.
Tačiau štai išmanieji žurnalistai neleidžia mums pernelyg įsisvajoti, įvaizdinant nebūtus dalykus, trumpai drūtai pranešdami, kad tuo metu, kai kiti prezidentinių rinkimų dalyviai pradeda batalijas tarpusavyje, „Gitanas Nausėda tyliai važinėja po Lietuvą, be jokios svitos, vienas klausosi, ką jam šneka Lietuvos provincija, stebisi, kad situacija gerokai prastesnė, nei jam atrodė sėdint skandinavų banko mūre ir sako, kad išgirsti pamąstymai, nuoskaudos ir siūlymai suguls į jo programą. Taigi, kol vieni siūlo Lietuvai savo idėjas, kitas – klausosi Lietuvos idėjų“ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/231168/rinkimai-vieni-skelbia-savo-programas-kitas-iesko-programos-ideju-provincijoje.
Taigi mums jau nelieka nieko kito kaip tik paklausti – kokias idėjas G. Nausėda yra pasiryžęs atsigabenti iš vadinamosios „antrosios Lietuvos“, – juolab to paklausti maga dabar, kandidatui į prezidentus ką tik, po ilgesnės pertraukos, vėl išlindus į eterį su skambiais pareiškimais https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/nauseda-ivertino-kitu-metu-biudzeta-pasaulis-kalba-apie-krize-o-lietuva-tryksta-optimizmu.d?id=79375343.
Jeigu būtų leista ir man išsakyti savo nuomonę, užsispyręs tvirtinčiau, kad G. Nausėdos vojažai po provinciją mažai ką turi bendro su iškilmingu propagandiniu užkeikimu apie idėjų paiešką, o savo esme yra savotiškas atgailos turnė, kažkas panašaus į barstymąsi pelenais atgailos ženklan, o gal net jau primena bandymą nueiti kelią keliais iki „antrosios Lietuvos“, vedamam neįsisąmonintų kaltės kompleksų.
Prisiminkime, kad būtent G. Nausėdai priklauso garsioji frazė, tapusi forsuoto socialinės atskirties didinimo devizu, kad neva visų pirma reikia išsikepti pyragą, o po to jau bus galima jį pradėti dalintis. Galimas daiktas, šiuos žodžius pirmasis pavėjui paleido ne mūsų herojus, tačiau G. Nausėda tapo šios tezės veidu, kai, komentuodamas vyriausybės sprendimą padidinti minimalią algą, ištarė šį stambiajam kapitalui šventąjį užkeikimą, tokiu būdu savo autoritetu ir labai mielo žmogaus įvaizdžiu pridengdamas besielio, labiausiai necivilizuoto kapitalizmo atmainos gobšumo konvulsijas.
Jau turėjau progą atkreipti dėmesį, kad ši poringė apie tai, kad pirmiausiai reikia išsikepti pyragą, o po to neva kada nors ateis ir laikas jį padalyti, yra labiausiai sofistifikuotas mūsų laikų teiginys, vedantis vaizduotės tvirkinimo, ekonominio neįgalumo ir žmonių masių nuskurdinimo linkme http://www.propatria.lt/2013/03/edvardas-ciulde-kaip-issikepti-pyraga.html.
Ar grįžęs iš kelionių po Lietuvos provinciją garsusis ekonomistas jau keičia, kaip būtų galima tikėtis, savo toną ir kitaip sudėlioja akcentus? Kažin kažin… Minėtame pasisakyme G. Nausėda kritikuoja kitų metų valstybės biudžeto projektą kaip pernelyg optimistinį, taigi, reikia suprasti, numatantį nepagrįstai dideles išlaidas ir drauge droviai pastebi (to reikalauja naujasis statusas), kad tarsi ir reikėtų padidinti išlaidų eilutę, skirtą socialinėms reikmėms. Kaip tai įmanoma padaryti, t. y. padidinti sumažinant, neišneša net ir labiausiai ištvirkusi vaizduotė.
Tačiau garsusis ekonomistas nurodo ir tai, kad mūsų visų problemų, vedančių į neišsprendžiamas vaizduotės kolizijas, priežastis yra nepavydėtina situacija, kai išsikeptasis pyragas yra pernelyg mažas. Būtų labai lengvabūdiška kritikuoti žinomą ekspertą, garsų ekonomistą, tačiau vis tik nesusilaikysiu nepastebėjęs, kad galbūt mus lydėtų didesnė sėkmė pyrago kepimo užmanymuose, kelionėje į gerovės visuomenę, jeigu visų pirma susitartumėme dėl labiau teisingo pyrago padalijimo principų arba, kitaip tariant, pamėgintume apversti kapitalizmo be žmogiškojo veido ideologemą, perskaitytume labiausiai sofistifikuotą teiginį apie pyrago kepimą iš priešingos veidrodinės simetrijos pusės.
Dėl teisybės reikia pastebėti ir tai, kad dideliais idėjų fontanais kol kas dar netrykšta ir Ingrida Šimonytė. Iš tiesų dažnesnis charizmatiškosios pretendentės pasirodymas viešojoje erdvėje išryškino pasikartojamumą, tų pačių tiesų deklamavimą iki begalybės, sukimąsi vietoje. Kita vertus, neapleidžia įspūdis, kad I. Šimonytė gali vieną ar kitą kartą žengtelėti septynmyliu žingsniu, stipriai truktelėti į priekį. Kam ne kam, o šiai politikei ypač netinka pradėti sakinį posakiu „Kaip aš sakau nuo seno“, vis ir vis cituoti save pačią, kai mums labiau viltingai atrodo jos sugebėjimas mokytis, kiekvieną dieną atsiverti naujiems dalykams.
Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, I. Šimonytė galėtų tapti reikšmingu tautos raidai socialinio teisingumo idėjų katalizatoriumi, siekiant įveikti tautos pamatus išplaunantį socialinį disbalansą. Žinoma, tokiu atveju reikėtų sekti senosios generacijos konservatorių, kurie kartas nuo karto būdavo nepalyginamai didesni socialdemokratai nei brazauskinio kirpimo socialdemokratija, pavyzdžiu, pripažįstant bent sau tiesą, kad Gabrielius Landsbergis yra kraštutinio liberalizmo vėliavnešys, ne tik menkai toleruojantis socialinio teisingumo idėjas, bet ir neišmatuojamai atitolęs nuo konservatizmo vertybių puoselėjimo užduoties įsisąmoninimo https://www.alfa.lt/straipsnis/50190946/skaitmenine-demokratija-su-zaisliniais-konservatoriais .
Žinia, Seimo valstiečiai pradėję naują tyrimą dėl buvusiųjų valdžioje prasižengimų, prezidentinių rinkimų požiūriu siekia nušauti du zuikius – į tyrimo komisiją planuojama kviesti dėl veiksmų krizės laikotarpiu pasiaiškinti tiek I. Šimonytę, tiek G. Nausėdą, didžiausius Sauliaus Skvernelio konkurentus prezidentinių rinkimų maratone, galimai tikintis (ir kas galėtų tai paneigti?) sukompromituoti juos vieną po kito arba abu iš karto.
Tačiau nevertėtų valstiečiams puoselėti didelių iliuzijų, – nežiūrint to, kaip vertinsime Andriaus Kubiliaus vyriausybės in corpore priimtus sprendimus krizės laikotarpiu (pats esu ne kartą kritikavęs), I.Šimonytės veikla nekelia didelių abejonių – sunkmečio finansų ministrė padarė viską, kas įmanoma ir neįmanoma, siekiant sumažinti krizės pasekmes pagal numatyto strateginio plano gaires. Kitas, labiau dviprasmiškas dalykas yra skandinaviškų bankų elgesys Lietuvoje, prasidėjus didžiajai krizei. Seimo valstiečiai, pradėję knebinėti šią nevienareikšmę skandinaviškų bankų ne/lojalumo Lietuvai situaciją, tikriausiai padėtų I.Šimonytei pervilioti į savo pusę tuos rinkėjus, kurie kitu atveju būtų balsavę už G.Nausėdą. Nepulsiu įrodinėti, kad dėl to prasidėtų pasaulinė katastrofa, užstotų badas, maras ir karas.
Buvau įsipareigojęs sau išlaikyti subalansuotą požiūrį, vertinant G. Nausėdos ir I. Šimonytės galimybes laimėti prezidentinius rinkimus, tačiau dabar, perskaitęs tai, ką prikeverzojau, nesu tikras, kad pavyko išsaugoti pirminį nusiteikimą. Dažnai vienokių ar kitokių rinkimų į postus mūsų platumose metu sakoma, kad nebuvo tikro pasirinkimo, nes esą reikėjo rinktis mažesnę blogybę iš dviejų blogų galimybių. Taigi dėl labiau subalansuoto požiūrio atstatymo pasakysiu štai taip, kad renkantis tarp G. Nausėdos ir I. Šimonytės kandidatūrų į prezidento postą taip pat beveik nebūtų pasirinkimo galimybės, nes reikėtų rintis geresnįjį variantą iš dviejų gerų arba bent neblogų.
2018.10.23; 08:00
