Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 25 100 karių. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, gegužės 7 d. (ELTA). Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 25 100 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
 
Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 7-osios Rusija taip pat neteko 1 122 tankų, 2 713 šarvuočių, 509 artilerijos sistemų, 172 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 84 oro gynybos sistemų, 199 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 934 transporto priemonių ir degalų cisternų, 11 laivų, 341 drono, 38 specialiosios technikos vienetų ir 90 sparnuotųjų raketų.
 
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.05.08; 08:00

„Boeing”: „737 Max”. EPA-ELTA nuotr.

Liūdnai pagarsėję „Boeing 737 Max“ laineriai, kurių skrydžiai visame pasaulyje draudžiami jau 18 mėnesių, gali sulaukti ES skrydžių sertifikato „iki šių metų pabaigos“, pareiškė Europos aviacijos saugumo agentūros (EASA) vadovas Patrickas Ky.
 
„Boeing 737 Max“ skrydžiai uždrausti po sudužimų Indonezijoje ir Etiopijoje, per kuriuos žuvo 346 žmonės.
 
„Pirmą kartą per pusantrų metų matau, kad mes esame arti darbo su „737 Max“ pabaigos“, – spaudos konferencijoje sakė P. Ky.
 
„Pradedame vertinti, kaip galėtume iki metų pabaigos sugrąžinti „737 Max“, – teigė EASA vadovas.
 
Rugsėjo pradžioje EASA atliko bandomuosius „Boeing 737 Max“ skrydžius, kuriuos birželį jau buvo atlikusi JAV Federalinė aviacijos administracija.
 
Tiesa, leidimas orlaiviui skraidyti dar nėra suteikiamas, nes liko kelios kliūtys, įskaitant pilotų apmokymus.
 
Vis dėlto, perspėjo P. Ky, net jei EASA ir FAA kartu suteiktų leidimus vykdyti „Boeing 737 Max“ skrydžius, atskiros valstybės ir oro linijos turės nuspręsti, ar atnaujinti skrydžius šiais lėktuvais.
 
JAV Kongreso rugsėjį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad „Boeing 737 Max“ katastrofos įvyko „dėl virtinės klaidingų „Boeing“ inžinierių techninių prielaidų, „Boeing“ vadovybės skaidrumo trūkumo ir visiškai nepakankamos FAA priežiūros“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.26; 06:45

Civiliniai lėktuvai jau ne kartą yra tapę karių ir sukilėlių taikiniu.
 
Agentūros dpa-ELTA pateikia kelis pastarųjų dešimtmečių pavyzdžius, kai buvo numušti orlaiviai.
 
2014 metų liepą virš Rytų Ukrainos oro gynybos raketa numušė Malaizijos oro bendrovės lėktuvą „Boeing 777“. Žuvo visi 298 jame buvę žmonės. Tarptautinis tyrimas parodė, kad „Buk“ raketa buvo atgabenta iš Rusijos.
 
2001-ųjų spalį 11 km aukštyje virš Juodosios jūros sprogo rusų lėktuvas Tupolew 154 – į jį pataikė raketa. Žuvo visi 78 orlaiviu skridę žmonės. Ukrainos kariuomenė tada Krymo pusiasalyje vykdė pratybas.
 
1998 metų spalį Rytų Konge sukilėliai nešiojamąja raketa „žemė-oras“ numušė „Congo Airlines“ avialinijų lėktuvą „Boeing 727“. Žuvo 41 žmogus, tarp jų – daug vaikų.
 
1988-ųjų liepą iš JAV karo laivo paleista raketa virš Persijos įlankos pataikė į Irano keleivinį lėktuvą, skridusį į Dubajų. Žuvo visi 290 žmonių. JAV kalbėjo apie tragišką klaidą.
 
1983 metų rugsėjį dėl tariamai pažeistos Sovietų Sąjungos oro erdvės naikintuvas virš Japonijos jūros numušė Pietų Korėjos orlaivį „Boeing 747“. Žuvo visi 269 juo skridę žmonės.
 
1980 metų birželį į šiaurę nuo Sicilijos į jūrą nukrito italų orlaivis „DC-9“. Žuvo 81 žmonės. Regione tuo metu vyko didelės NATO pratybos.
 
Italijos žinybos pradžioje kalbėjo apie aviakatastrofą. Vėliau Pietų Italijoje buvo rastas sudužęs Libijos naikintuvas. Remiantis viena iš teorijų, keleivinis lėktuvas buvo numuštas raketos per Prancūzijos, Libijos ir JAV naikintuvų oro mūšį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.11; 05:00

Japonija sukėlė Rusijai „didelių problemų“, kai atsisakė tiekti anglies pluoštą rusiško keleivinio lėktuvo MS-21 gamybai, o tai lėmė reikšmingus orlaivio gamybos vėlavimus, pareiškė specialusis Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas aplinkosaugos, ekologijos ir transporto klausimams Sergejus Ivanovas. Tuo tarpu Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas patikino, kad šalis gali atsisakyti amerikietiškų variklių ir juos pakeisti rusiškais, o lėktuvo gamyba esą nukeliama iki 2021-ųjų.

„Visai neseniai Japonijos valdžia po skambučio iš gerai žinomos valstybės gerai žinomos sostinės įvedė papildomas sankcijas“, – S. Ivanovas kalbėjo apie neva po skambučio iš Vašingtono Japonijos priimtus sprendimus.

„Iki šių sankcijų japonai mums pardavinėjo specialų anglies pluoštą, iš kurio gaminome vadinamuosius juodus sparnus – šiuolaikinius keleivinio lėktuvo MS-21 sparnus“, – sakė S. Ivanovas.

Rusijos vicepremjeras J. Borisovas pareiškė, kad šalis yra pasirengusi atsisakyti Jungtinių Valstijų bendrovės „Pratt&Whitney“ tiekiamų variklių ir juos pakeisti rusiškais PD-14 varikliais.

„Esame pasiruošę tam, kad, esant reikalui, gali tekti pereiti prie rusiškų variklių“, – sakė vicepremjeras. Pasak jo, planuojama MS-21 lėktuve įrengti rusiškus PD-14 variklius, tačiau, patikino J. Borisovas, Rusija nenori nutraukti bendradarbiavimo su JAV bendrove.

„Neatsisakome bendradarbiavimo su „Pratt&Whitney“, nesiimsime jokių priemonių, kurios kenktų šiai partnerystei“, – pridūrė J. Borisovas. 

„Nepaisant visų šių sunkumų, planų mes nekeičiame – lėktuvo sertifikavimo procedūras siekiame užbaigti iki 2020 m. pabaigos, o serijinę gamybą pradėsime jau 2021-aisiais“, – sakė Rusijos vicepremjeras.

„Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas anksčiau teigė, kad serijinė lėktuvų gamyba yra atidedama iki 2020-ųjų pabaigos dėl JAV sankcijų.

Dėl stringančios MS-21 gamybos V. Putino atstovas S. Ivanovas kaltino būtent Japoniją – esą šalis sukėlė Rusijai didelių problemų.

„Netiekdami anglies pluošto, japonai sukėlė mums didelių problemų. Dabar turime arba patys tą pluoštą gaminti, arba pirkti iš kitų šalių, o tai lėtina lėktuvo gamybą“, – pareiškė S. Ivanovas.

Sausį Jungtinių Valstijų sankcijomis Jungtinei aviacijos korporacijai ir konglomeratui „Rostech“ buvo uždrausta tiekti kompozitines medžiagas Rusijos lėktuvo MS-21 gamybai. Laikraščio „Kommersant“ duomenimis, nemažai kompozitų, naudojamų sparnų gamyboje, buvo tiekiami Jungtinių Valstijų ir Japonijos, tačiau po Vašingtono sankcijų tiekimas nutrūko. Leidinio teigimu, anglies pluošto atsargų Rusijoje užteks šešiems lėktuvams.

Rusija planuoja gaminti du lėktuvo MS-21 variantus: MS-21-200, į kurį tilps nuo 132 iki 165 keleivių, ir MS-21-300 su 163-211 vietų. Planuose taip pat yra įrašyta galimybė gaminti iki 250 keleivių skraidinantį MS-21-400.

Iki šiol buvo pradėta tik MS-21-300 gamyba, o 2017 m. gegužės pabaigoje lėktuvas įvykdė bandomąjį skrydį.

MS-21 nėra pirmasis Rusijos keleivinis lėktuvas, sukurtas XXI a. 2011 m. Rusija pradėjo naudoti artimųjų skrydžių lėktuvą „Superjet 100“, kuriam dažnai tekdavo leistis avariniu būdu dėl techninių gedimų.

2012 metais „Superjet 100“, dalyvaudamas Indonezijos aviacijos parodoje, rėžėsi į ugnikalnį, pražudydamas visus 45 lėktuve buvusius žmones. Indonezija dėl tragedijos kaltino pilotą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.26; 21:20