Lenkijos prezidentas

Trumposios naujienos

Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, rugsėjo 24 d. (ELTA). Lenkijos vyriausybės sprendimas uždrausti Ukrainos grūdų importą į Lenkijos rinką yra teisingas, tačiau reikia didinti Ukrainos grūdų tranzitą į trečiųjų šalių rinkas per Lenkijos Respublikos teritoriją.
 
Tai sekmadienį televizijos kanalui TVP1 pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
 
„Manau, kad sprendimas uždrausti prekiauti Ukrainos grūdais Lenkijos rinkoje yra teisingas. Bet esu įsitikinęs, jog turime padaryti visa, kas įmanoma, kad tranzito apimtis būtų kuo didesnė“, – pabrėžė valstybės vadovas.
 
Anot jo, ruošiami specialūs tranzito koridoriai, kurie leis vežti Ukrainos grūdus per Lenkijos teritoriją ten, kur jų reikia.
 
„Ir šis eksportas vyksta visą laiką“, – pabrėžė A. Duda.
 
Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos ir Lenkijos santykius ištiko vadinamoji grūdų krizė. Nuo rugsėjo 16 d. Lenkija, nepaisydama Europos Komisijos pozicijos, vienašališkai neribotam laikui užblokavo Ukrainos grūdų (kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų, rapsų) importą į vidaus rinką, išsaugodama šių kultūrų tranzitą per šalies teritoriją.
 
Pirmadienį oficialusis Kijevas paskelbė pateikęs Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) skundą prieš Lenkiją, Vengriją ir Slovakiją dėl šių šalių sprendimo pratęsti Ukrainos žemės ūkio produkcijos embargą.
 
Artimiausiomis dienomis Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai turėtų susitikti ir ieškoti išeities iš šios situacijos.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.09.25; 00:30
Trumposios naujienos

Grimasos. Slaptai.lt nuotr.

Kyjivas, rugsėjo 20 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino Lenkiją nesivadovauti emocijomis ir dialogą dėl grūdų eksporto pasukti konstruktyvia linkme. Tai rašoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Oleho Nikolenkos komentaruose feisbuke, praneša „Ukrinform“.
 
O. Nikolenka pažymėjo, kad Ukrainos URM buvo išsamiai informuota apie Ukrainos ambasadoriaus susitikimą Varšuvoje su Lenkijos užsienio reikalų viceministru. Užsienio reikalų ministerijos atstovas pranešė, jog šio susitikimo metu Ukrainos ambasadorius dar kartą paaiškino Kyjivo poziciją, kad Lenkijos vienašališkai įvestas Ukrainos grūdų importo draudimas Ukrainai yra nepriimtinas. Jis taip pat pažymėjo, kad Lenkijos prezidentas vizito Niujorke metu nekorektiškai palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi.
 
„Raginame mūsų draugus lenkus atmesti emocijas. Ukraina pasiūlė Lenkijai konstruktyvų būdą grūdų problemai spręsti. Tikimės, kad mūsų pasiūlymai leis nukreipti dialogą konstruktyvia vaga“, – pareiškė O. Nikolenka.
Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.
 
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasilis Zvaričius trečiadienį buvo iškviestas į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo per JT Generalinę Asamblėją, kuris buvo apibūdintas kaip antilenkiškas.
 
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per spaudos konferenciją Lenkijos žiniasklaidai Niujorke, aiškindamas Varšuvos sprendimą įvesti vienašališkus Ukrainos žemės ūkio produktų importo ribojimus, palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi, kuris ir kitus gali nutempti į dugną.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.09.21; 00:03
Gordijo mazgas

Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, rugpjūčio 14 d. (PAP-ELTA). Interviu leidiniui „Sieci“ Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo paklaustas apie premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija, nepaisydama net ir Europos Komisijos sprendimo, nesutiks panaikinti Ukrainos grūdų įvežimo į Lenkiją blokados po rugsėjo 15 d.
 
„Akivaizdu, kad mes nuosekliai remiame Ukrainą, kuri ginasi nuo Rusijos agresijos. Bet svarbiausia mūsų pareiga – rūpintis Lenkijos Respublikos interesais. Taigi, ginti vidaus rinką ir Europos Sąjungos rinką, kuri prasideda pas mus. Taip pat esame suinteresuoti, kad būtų pripažinta istorinė tiesa valstybių santykiuose“, – atsakė A. Duda.
Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
 
Prezidentas taip pat buvo paklaustas apie Tarptautinės politikos biuro vadovo Marcino Przydacziaus žodžius, kad esą Kyjivas nepakankamai vertina Lenkijos pagalbą. „Ministras nereikalavo, kad mūsų draugai iš Ukrainos kiekvieną dieną žiniasklaidoje sakytų: „Ačiū, ačiū, ačiū“. Labai dažnai tai girdime iš paprastų žmonių ir tai didžiai vertiname. Tačiau tikimės Ukrainos valdžios supratimo tam tikrais klausimais, supratimo, kad ir mes turime savo interesų ir įsipareigojimų“, – pareiškė A. Duda.
 
Prezidentas pripažino, kad su tuo supratimu „būna visaip“. „Mes nepamirštame, kad jų situacija yra ypatinga. Todėl kartais reikia jiems pasakyti: mes suprantame, kad jūs kovojate, bet atminkite, kad mes taip pat gyvename šalia ir taip pat turime įsipareigojimų Lenkijos visuomenei”, – pridūrė jis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.08.15; 07:00
Aktualijos

Tautiška giesmė aplink pasaulį 2023. ELTA / Orestas Gurevičius

Lietuvai minint 770-ąsias karaliaus Mindaugo karūnavimo metines, 21 val. viso pasaulio lietuviai sustojo sugiedoti „Tautiškos giesmės“. Lietuvos himną kartu su vilniečiais ir miesto svečiais Katedros aikštėje ketvirtadienio vakarą giedojo ir prezidentas Gitanas Nausėda.
 
„Tautiškos giesmės“ giedojime dalyvavo ir su vizitu Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
 
Valstybės himną „Tautišką giesmę“ liepos 6-ąją Lietuvoje pradėta giedoti 2009-aisiais, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį.
 
„Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyva tą dieną prieš 14 metų pasaulio lietuviai pirmą kartą tuo pačiu metu visame pasaulyje sugiedojo Lietuvos himną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.07.07; 00:30
Trumposios naujienos

Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 29 d. (ELTA). Ukraina neleis Rusijai ar jos teroristinėms grupuotėms net bandyti pakirsti lietuvių ir lenkų tautų saugumą iš Baltarusijos teritorijos. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos dalyvius, praneša „Interfax-Ukraina“.
Slava Ukraini. Slaptai.lt foto
 
„Ukrainai mūsų partnerių saugumas yra ir mūsų saugumas. Vakar prezidentas Gitanas Nausėda ir prezidentas Andrzejus Duda lankėsi Ukrainoje, ir mes pasikeitėme nuomonėmis apie situaciją Baltarusijoje ir jos keliamus iššūkius. Ukrainos pozicija visiškai aiški – bet kokiam mėginimui šantažuoti Europą, bet kokiam mėginimui ko nors griebtis prieš Europą turi būti užkirstas kelias. Jei kas nors kur nors grasina vienai ar kitai Europos tautai, tai visiškai natūralu stoti ginti šių žmonių ir pašalinti grėsmę“, – sakė jis.
 
Anot V. Zelenskio , mūšiai fronte šiuo metu yra „labai intensyvūs“, tačiau „mes vaduojame  savo žemę ir žmones iš okupantų, ir tai yra svarbiausia“.
 
„Kuo sėkmingiau dabar kausis mūsų kariai, tuo ilgiau Rusija nekels grėsmės visai mūsų Europai. Istorija aiškiai rodo, kad nesėkmingos agresijos visada susilpnina diktatūras“, – pabrėžė jis.
 
Pasak V. Zelenskio, „tai mes dabar ir matome Rusijoje – matome jų silpnumą, kurio mums taip reikia. Kuo Rusija silpnesnė, tuo labiau jos vyresnybė bijo maištų ir sukilimų. Rusijos silpnumas padarys ją nepavojingą kitiems, o jos pralaimėjimas išspręs šio karo problemą“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.30; 07:24
Trumposios naujienos

Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, birželio 28 d. (PAP-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Rusijos samdinių vado Jevgenijaus Prigožino buvimą Baltarusijoje pavadino rimta ir nerimą keliančia problema, nusipelnančia „griežto“ NATO atsako.
 
Hagoje susitikęs su Nyderlandų, Rumunijos, Lietuvos, Norvegijos, Belgijos ir Albanijos politiniais lyderiais bei NATO generaliniu sekretoriumi, jis sakė, kad J. Prigožino skrydis į Baltarusiją po nepavykusio maišto prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bus viena svarbiausių temų per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje.
 
Per spaudos konferenciją po derybų A. Duda sakė, kad didžiausią nerimą kelia galimas J. Prigožino vadovaujamos samdinių grupuotės „Wagner“ persikėlimas į Baltarusiją. „Grupės „Wagner“ buvimas Baltarusijoje, J. Prigožino buvimas Baltarusijoje – tai labai rimta ir nerimą kelianti problema, – sakė A. Duda. – Turime priimti sprendimus, labai sunkius sprendimus. Mano nuomone, tai reikalauja labai griežto NATO atsako“. A. Duda nepasakė, koks turėtų būti atsakas.
 
J. Prigožinas atvyko į Baltarusiją praėjus trims dienoms po šeštadienį pasibaigusio parą trukusio „Wagner“ maišto prieš V. Putiną. Jo buvimą Baltarusijoje antradienį patvirtino „Reuters“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.06.28; 00:30
Aktualijos

Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda šeštadienį telefonu kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir aptarė Rusijoje kilusius neramumus bei bendrą saugumo situaciją regione.
 
Kaip skelbiama Prezidentūros išplatintame pranešime, pokalbio metu Vilniui pristatyti Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimo Veimaro trikampio formatu rezultatai.
 
Dviejų šalių vadovai taip pat derino kitos savaitės planus – antradienį Hagoje vyksiančiame susitikime Lietuvos, Lenkijos ir kai kurių kitų Europos valstybių vadovai aptars artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, taip pat padėtį Ukrainoje ir Rusijoje.
 
Kiek anksčiau šeštadienį Daukanto aikštės lyderis apie karinės grupuotės „Wagner“ maištą kalbėjosi ir su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.
 
Tęsiantis neramumams Rusijoje, prezidentas G. Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
 
ELTA primena, kad Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. J. Prigožinas, jau kelis mėnesius kritikavęs Rusijos gynybos ministeriją, penktadienį apkaltino Kremlių paleidus raketas į jo pajėgas ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
 
Visgi, šeštadienio vakarą paskelbta, kad J. Prigožinas sutiko atitraukti savo būrius. Apie tai pranešė Baltarusijos prezidentūra. Anksčiau skelbta, kad „Wagner“ kariai sparčiai judėjo Maskvos link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA 
 
2023.06.25; 09:00
Aktualijos

Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Lietuva kalbasi su Lenkija dėl artimesnio bendradarbiavimo saugumo srityje, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
 
Šalies vadovas tikino telefonu kalbėjęs su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda ir sulaukęs „labai įdomaus“ jo pasiūlymo „glaudinti mūsų karinį bendradarbiavimą“.
 
„Kalbame apie glaudesnį bendradarbiavimą saugumo, karinėje srityje. Kokia forma ir kaip, mums dar reikia tą apsvarstyti“, – ketvirtadienį TV3 televizijai sakė G. Nausėda.
 
„Kol kas negaliu plačiau apie tai kalbėti, nes reikia įvertinti ir mūsų galimybes“, – teigė jis.
 
Šalies vadovo teigimu, diskusijos dar tik prasidėjo, svarstomi skirtingi karinės partnerystės variantai.
 
„Galime kalbėti apie įvairius modelius: gali būti rotaciniai modeliai, gali būti nuolatiniai modeliai. Turbūt suprantama, kad pradedame nuo tam tikrų pradinių bendradarbiavimo formų, po to, be jokios abejonės, tą bendradarbiavimą norėsime gilinti“, – dėstė prezidentas.
 
„Labai tuo džiaugčiausi, nes esame pasiekę tikrai labai gerą santykių su Lenkija dinamiką. Karinėje, saugumo srityje, ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, pasinaudoti šituo puiku įdirbiu būtų tikrai prasminga“, – pažymėjo jis.
G.Nausėda ir A.Duda. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
 
G. Nausėda teigia, kad Lenkijos karinis buvimas Lietuvoje galėtų būti tarp strateginių valstybės tikslų, kuris derėtų su siekiu šalyje dislokuoti nuolatinę Vokietijos karių brigadą.
 
„Nematau jokios kontradikcijos su kitais mūsų tikslais, konkrečiai bendradarbiaujant su Vokietija“, – sakė prezidentas.
 
Lenkija yra tarp daugiausiai į gynybą investuojančių NATO valstybių – Varšuva 2024 m. krašto apsaugai ketina skirti virš 4 proc. bendrojo vidaus produkto, šiemet – apie 3 proc.
 
Lietuva savo ruožtu siekia, kad iki 2026 m. šalyje įsikurtų pilnai sukomplektuota Vokietijos kariuomenės brigada.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2023.06.02; 00:30
Gordijo mazgas

Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, gegužės 29 d. (dpa-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymą, juo siekiama sudaryti komisiją, tirsiančią galimą Rusijos įtaką.
 
Pirmadienį Varšuvoje A. Duda sakė, kad Rusijos įtaka atvedė prie sąmyšio, invazijos į Ukrainą ir Europos energetikos problemų.
 
„Todėl nėra jokių abejonių, kad tai turi būti ištirta“, – sakė jis ir pridūrė pavesiantis Konstituciniam Teismui išnagrinėti įstatymą.
 
Dauguma parlamento narių penktadienį balsavo už valdančiosios konservatorių partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pateiktą įstatymo projektą. Tačiau kritikai kaltina PiS vyriausybę šiuo įstatymu siekiant prieš parlamento rinkimus diskredituoti opozicijos lyderį ir buvusį ministrą pirmininką Donaldą Tuską. Mat komisija galėtų dešimčiai metų uždrausti pareigūnams eiti pareigas.
Donaldas Tuskas. EPA – ELTA nuotr.
 
Remiantis įstatymo projektu, tyrimo komisija aiškinsis, ar 2007–2022 m. nebuvo atlikti šalies saugumui kenkiantys tarnybiniai veiksmai.
 
Taip pat bus tiriama, ar atitinkama informacija nebuvo perduota trečiosioms šalims, ar nebuvo sudarytos Rusijos įtakai palankios sutartys. Komisiją sudarys devyni žmonės, juos paskirs Lenkijos parlamento žemieji rūmai, juose PiS turi daugumą.
 
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas vadovavo Lenkijos vyriausybei 2007–2014 metais. PiS kaltina jį sudarius su Rusija nepalankias Lenkijai dujų sutartis.
 
Liberalios Piliečių platformos lyderis D. Tuskas laikomas didžiausiu PiS vadovo Jaroslawo Kaczynskio politiniu varžovu. Todėl opozicijos atstovai vadina įstatymą „gėda“.
 
Pats D. Tuskas pirmadienį reagavo ironiškai.
 
„Pone prezidente, kviečiu jus į viešą konsultaciją birželio 4 dieną. Būsime gerai girdimi ir matomi pro jūsų rūmų langus. Ar ateisite?“, – tviteryje parašė jis.
 
Kaip tik birželio 4 d. Piliečių platforma ragina surengti Varšuvoje demonstraciją prieš PiS politiką.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.05.30; 05:06
Gordijo mazgas

Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, balandžio 5 d. (ELTA). Maskva nebeįstengs suvaidyti lenkų ir ukrainiečių. Tai trečiadienį Varšuvos karalių pilyje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, praneša portalas „rbc.ua“.
 
„Didžios tautos svarbiausiomis istorijos akimirkomis gali įveikti didžiausius jas skiriančius prieštaravimus ir kartu žvelgti į ateitį. O mes – lenkai ir ukrainiečiai – esame didžios tautos. Mūsų didi istorija, kultūra ir nuostabi ateitis. Kaip tik todėl mes nebijome kalbėti apie skaudžiausius mūsų istorijos momentus“, – sakė A. Duda.
 
Anot jo, praeityje abi tautos padarė daug klaidų, už kurias buvo brangiai sumokėta. O grobikai ir okupantai ne kartą mėgino suvaidyti lenkus ir ukrainiečius.
 
Lenkijos prezidentas pareiškė siunčiąs Maskvai signalą, kad jai nebepavyks suskaldyti dviejų tautų.
 
„Ukraina visam pasauliui parodė, kad gali priešintis kur kas didesnei galingai kaimynei. Putinas nepasiekė nė vieno strateginio tikslo, Rusija patyrė didelių nuostolių. Bet iki karo pabaigos dar toli, Ukrainai reikalinga parama, šiuolaikinė ginkluotė“, – pažymėjo Lenkijos valstybės vadovas.
 
Anot jo, kaip tik todėl Lenkija perduoda Ukrainai artilerijos, šarvuotosios technikos, tankų ir lėktuvų, rodydama pavyzdį kitiems partneriams Vakaruose.
 
Lenkijos prezidentas prisiminė, kaip praėjusių metų vasario 23 d. lankėsi Kyjive.
 
„Aš ilgai kalbėjausi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Padėtis tuo metu buvo nepaprastai dramatiška. Mes jau tada žinojome, kad rusai puls ir prasidės plataus masto karas“, – sakė A. Duda.
 
Anot jo, Ukraina ginasi jau daugiau kaip 400 dienų, o Lenkija ištesėjo duotą žodį, kad ja galima pasikliauti.
 
Kaip jau buvo pranešta, prezidentas V. Zelenskis su žmona balandžio 5 d. lankosi Lenkijoje su oficialiu vizitu.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.04.06; 00:30
Trumposios naujienos

J. Bidenas Varšuvoje: JAV ir Lenkijos santykiai yra kritiškai svarbūs. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, vasario 21 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas, antradienį viešėdamas Lenkijos sostinėje Varšuvoje, pareiškė, kad JAV savo santykius su Lenkija laiko kritiškai svarbiais.
 
„Ryšys tarp lenkų ir amerikiečių yra labai stiprus, – susitikime su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda tvirtino J. Bidenas. – Mums tenka susidurti su daugybe iššūkių, tačiau esu tikras, kad juos galime įveikti drauge.“
 
JAV prezidentas taip pat kalbėjo apie abiejų šalių paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir dėkojo Lenkijai už jos „nepaprastą“ įsipareigojimą remti Kyjivą ir Ukrainos žmones. Valstybės vadovas pabrėžė, kad Jungtinių Valstijų parama Ukrainai išlieka „nepalaužiama“.
 
A. Duda savo ruožtu sveikino naujausią J. Bideno vizitą ir pažymėjo, kad jis siunčia svarbų signalą, jog JAV yra įsipareigojusios užtikrinti Europos saugumą. „Amerika gali palaikyti pasaulinę tvarką“, – tikino Lenkijos lyderis.
 
JAV prezidentas Lenkijoje lankosi praėjus dienai po to, kai buvo nuvykęs į Ukrainą su netikėtu vizitu.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2023.02.22; 06:24
Trumposios naujienos

Lenkijos prezidentas Andžėjus Duda. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, vasario 12 d. (ELTA). Per artimiausias savaites Ukraina turi skubiai sulaukti karinės technikos. Jeigu ji jos negaus, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali laimėti karą. Tokią nuomonę išsakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, rašo RBK-Ukraina remdamasi jo interviu leidiniui „Le Figaro“.
 
„Taip, gali. Jeigu Ukraina labai greitu metu nesulauks pagalbos. Ten nėra šiuolaikinės karinės infrastruktūros, bet yra žmonės! Jei per artimiausias savaites nenusiųsime Ukrainai karinės technikos, Putinas gali laimėti. Jis gali laimėti, ir mes nežinome, kur jis sustos“, – sakė jis atsakydamas į klausimą, ar gali rusai laimėti karą.
 
Kiek anksčiau Lenkijos prezidentas A Duda pareiškė, kad naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai gali tapti „rimtu iššūkiu“. Anot jo, Lenkija pasirengusi atkurti geležinę uždangą, jeigu rytuose bus agresyvi valstybė, kuri yra nusiteikusi žudyti ir kėsintis į savo kaimynų laisvę.
 
„Mano nuomone, vienintelis kelias sustabdyti Rusiją yra palaikyti Ukrainą“, – pareiškė A. Duda.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
202302.13; 00:30
Trumposios naujienos

Lenkijos prezidentas (kairėje): Rusija neša agresiją, karą, skurdą ir mirtį. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, gruodžio 1 d. (PAP-ELTA). Jei Rusijos nežmoniškumą priimsime kaip normalų dalyką, leisime laimėti „Rusijos pasauliui“ („Russkij Mir“) – idėjai, kuri reiškia žiaurumą, agresiją, karą, skurdą ir mirtį, ketvirtadienį per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų tarybos posėdį pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
 
Jis sakė, kad tebesitęsianti Rusijos invazija į Ukrainą yra pirmas po Antrojo pasaulinio karo toks atviro karo aktas Europoje. „Pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo susiduriame su tokiu atviru ginkluotu puolimu prieš principus, kurių visi sutarėme laikytis, kad išvengtume kito karo Europoje“, – sakė A. Duda.
 
Jis pridūrė, kad Rusija šiandien yra „nusikalstama valstybė, kurios politika negali būti toleruojama ir kurios žodžiais negalima tikėti“.
 
Komentuodamas Rusijos vykdomą Ukrainos civilinės infrastruktūros naikinimą, Lenkijos prezidentas sakė, kad tarptautinė bendruomenė „neturėtų taikytis su tyčiniu civilių gyventojų naikinimu“.
 
„Tai neturi būti vertinama kaip normalus dalykas, to negalima ignoruoti“, – kalbėjo A. Duda. Jis pabrėžė, kad Rusijos politika grindžiama „antivertybėmis, prieš kurias sutarėme sutelkti jėgas, kad sukurtume Europą (…) kurioje gerbiama asmens laisvė ir žmogaus gyvybė“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.12.02; 06:00
AtsargiaiSkaitomiausios

Kablys – Klausimas. Slaptai.lt nuotr.

Varšuva, lapkričio 22 d. (dpa-ELTA). Netrukus po incidento, kai Lenkijoje netoli sienos su Ukraina sprogo raketa, prezidentas Andrzejus Duda buvo apgautas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamų provokatorių. Šie paskambino su A. Dudai apsimetę Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Pokalbio įrašas paskelbtas „Rutube“ platformoje.
 
Pokalbis vyko po raketos sprogimo, kai A. Duda kalbėjo su virtine kitų šalių lyderių, antradienį tviteryje pranešė prezidento administracija. Pokalbio metu A. Duda esą suprato, kad tai gali būti apgaulė ir pokalbį nutraukė.
 
A. Dudai paskambinę apsimetėliai yra provokatoriai Vovanas (Vladimiras Kuznecovas) ir Lexusas (Aleksejus Stoliarovas). Septynių minučių trukmės pokalbyje prezidentas menamam E. Macronui pasakoja apie raketos sprogimą pasienyje su Ukraina. „Tai neabejotinai buvo raketa. Kas ją paleido, nežinome. Tai rusiška raketa, pagaminta Rusijoje“, – laužyta anglų kalba aiškina A. Duda.
 
Tada jis toliau sako, kad jau kalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir teigia, kad Lenkija svarsto prašyti konsultacijų pagal 4 NATO sutarties straipsnį.
telefonas-sukciai
Telefonas. Slaptai.lt foto
 
A. Duda skambintojui pasakoja ir apie pokalbį telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu. „Ir ką jis? Kaltina Rusiją?“ – nori žinoti tariamas E. Macronas. „Ne“, – atsako A. Duda. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo tarpu esą įsitikinęs, kad raketą paleido Rusija. „Manau, mums nereikia eskalacijos, karo tarp Rusijos ir NATO“, – sako menamas Prancūzijos vadovas. „Emmanueli, man taip pat nereikia karo su Rusija. Esu labai atsargus“, – patikina A. Duda.
 
Duetas „Vovanas ir Lexusas“ Rusijoje jau seniai garsėja tuo, kad melagingais skambučiais mulkina politikus ir kitas garsenybes. Vasaros pradžioje jie kelių ES sostinių merus privertė patikėti, kad šie kalba su kolega iš Kyjivo Vitalijumi Klyčko.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.11.23; 07:10
Trumposios naujienos

Lenkijos prezidentas apžiūrėjo raketos sprogimo vietą Pševoduve. EPA – ELTA foto

Varšuva, lapkričio 17 d. (ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ketvirtadienį apsilankė Pševoduve.
 
Nuo lapkričio 15 d. šio Liublino srities kaimo pavadinimas žinomas visame pasaulyje – būtent čia nukritusi raketa pražudė du netoli sienos su Ukraina esančios vietovės gyventojus, rašo portalas „fakt.pl“.
 
Valstybės vadovas apžiūrėjo raketos sprogimo išmuštą kraterį. Incidentas Pševoduve yra pirmas tokio pobūdžio įvykis NATO šalies teritorijoje nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.
 
„Tai sunkus momentas nedidelei bendruomenei. Žuvusiųjų šeimos prašo gerbti jų sielvartą ir privatumą. Perduodu šį vienos iš aukų artimųjų prašymą“, – pareiškė žurnalistams A. Duda.
 
Jis taip pat susitiko su ekspertais, dirbančiais sprogimo vietoje.
 
„Raketos kritimo vietoje tęsiami tyrimo darbai. Ekspertai renka raketos skeveldras ir įrodymus“, – sakė prezidentas.
 
Pševoduve. EPA – ELTA foto

„Esame įsitikinę, kad raketos sprogimas buvo nelaimingas atsitikimas“, – pabrėžė A. Duda. Jis pridūrė, kad kalbėjosi su bylą tiriančiu prokuroru, kurio požiūris į Ukrainą yra „labai palankus, bet tuo pat metu legalistinis“.
 
„Viskas turi vykti pagal galiojančias taisykles, pagal galiojančius įstatymus“, – pažymėjo prezidentas.
 
„Jeigu svečiai iš Ukrainos norės pamatyti, kaip vyksta tyrimas, jiems tai bus galima parodyti, kaip buvo parodyta man“, – paaiškino A. Duda.
 
„Bet jei kalbėsime apie dalyvavimą tyrimo procedūrose ir prieigą prie dokumentų, prie informacijos, tai reikalauja konkretaus tarptautinių sutarčių pagrindo, konkretaus tarptautinės teisės pagrindo“, – teigė Lenkijos valstybės vadovas.
 
Trečiadienį Lenkijos prezidentas A. Duda pareiškė, kad jo šalies teritorijoje nukritusi raketa veikiausiai buvo Ukrainos oro gynybos sistemos dalis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.18; 06:00
Aktualijos

Gitanas Nausėda Varšuvoje susitiko su Lenkijos Prezidentu. EPA-ELTA nuotr.

Vilnius, lapkričio 10 d. (ELTA). Ketvirtadienį G. Nausėda Varšuvoje susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda, pranešė Prezidentūra. Abu Prezidentai vadovavo antrajai Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų tarybai. Daugiausia dėmesio skirta saugumo ir gynybos bei dvišalio bendradarbiavimo klausimams.
 
Susitikimo metu Šalies vadovas teigė, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas gynybos ir saugumo srityje yra viso regiono saugumo garantas bei pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos nuoseklus išlaidų gynybai didinimas, koordinuotas darbas su sąjungininkais NATO ir kitais formatais reikšmingai prisideda prie viso regiono saugumo stiprinimo.
 
Lietuvos vadovas teigė, kad NATO viršūnių susitikime Madride priimti sprendimai sustiprino NATO atgrasymo ir gynybos pozicijas, tačiau svarbu kuo greičiau įgyvendinti priešakinės gynybos principą rytiniame Aljanso flange. Prezidentas teigė tikintis, kad Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pavyks pasiekti ambicingų rezultatų, užtikrinančių tolesnį NATO pozicijų stiprinimą mūsų regione. Prezidentas akcentavo, kad būtina siekti konkrečios pažangos oro gynybos, išankstinio dislokavimo ir pajėgumų stiprinimo srityse, rašome pranešime.
 
„Lietuva ir Lenkija yra patikimos partnerės ir sąjungininkės. Vertiname puikius dvišalius santykius, jie Lietuvai yra itin svarbūs. Grėsmių akivaizdoje esame vieningi ir kalbame vienu balsu esminiais klausimais. Tai yra mūsų stiprybė. Būdami vieningi ir dirbdami išvien galime atremti bet kokias grėsmes“, – sakė Prezidentas.
 
Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė paramos Ukrainai klausimus. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva teikia visą įmanomą paramą Ukrainai ir planuoja tai daryti toliau, kadangi, pasak Šalies vadovo, padėti Ukrainai laimėti karą ir toliau lieka vienu pagrindinių prioritetų Lietuvai, tačiau būtina siekti, kad šis klausimas taip pat liktų tiek Europos Sąjungos, tiek NATO darbotvarkių viršuje. Taip pat šalių vadovai sutarė dėl būtinybės ir toliau aktyviai remti Moldovos eurointegracijos siekį bei padėti visomis priemonėmis atlaikant Rusijos energetinį šantažą.
 
Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų taryba surengta jau antrą kartą. Pirmoji vyko 2021 metais Vilniuje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
Gordijo mazgas

Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Varšuva, lapkričio 6 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad nepritaria naujoms nuolaidoms Europos Komisijai, kuri, kilus ginčui dėl teismų nepriklausomumo, užblokavo COVID ekonomikos gaivinimo fondo lėšų išmokėjimą Varšuvai.
 
„Daugiau neteiksiu jokių atsakymų į kitos pusės siūlymus“, – sakė A. Duda interviu savaitraščiui „Sieci“, kuris bus paskelbtas pirmadienį ir kurio ištraukos savaitgalį pasirodė provyriausybinėje interneto svetainėje wpolityce.pl.
 
„Mano žiniomis, mes įvykdėme visas sąlygas, kad gautume gaivinimo plano lėšas“, – pridūrė jis.
 
Varšuva turi gauti 35,4 mlrd. eurų, įskaitant 23,9 mlrd. eurų tiesioginių subsidijų, kad galėtų finansuoti atsigavimą po COVID pandemijos.
Europos Sąjunga atsisakė išmokėti lėšas, kol Lenkija neatšauks teisės aktų, kuriais, pasak jos, kėsinamasi į šalies teismų nepriklausomybę.
Prieš metus Europos Teisingumo Teismo priimtu sprendimu Varšuvai buvo daromas papildomas spaudimas – jai skirta vieno milijono eurų per dieną bauda, kol įstatymai bus pakeisti.
 
Reaguodama į tai Lenkija šiek tiek pakeitė savo įstatymus, tačiau Europos Komisija nusprendė, kad pakeitimai nėra pakankami.
Interviu A. Duda taip pat teigė, kad „kairiųjų liberalų stovykla, kurios atstovai sudaro daugumą Komisijoje, nori bet kokia kaina išprovokuoti valdžios pasikeitimą Lenkijoje“.
 
Pasak žiniasklaidos pranešimų, Lenkijos valdančioji nacionalistinė konservatyvioji vyriausybė yra susiskaldžiusi dėl savo pozicijos ginče su Briuseliu, ypač dėl teisėjų nešališkumo testo. Kai kurie valdančiosios partijos nariai pritaria tam, kad būtų pasiūlyta daugiau pakeitimų, siekiant patenkinti Briuselio reikalavimus, o kiti tam prieštarauja.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.11.07; 06:00
Aktualijos

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankosi Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje. Prezidento kanc. nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai tvirtina, kad vadinamąjį Suvalkų koridorių ginti yra pasiryžusios NATO bei Lietuvos ir Lenkijos karinės pajėgos.
 
Šią nuostatą dviejų valstybių lyderiai užtikrintai deklaravo po to, kai ketvirtadienį lankėsi Suvalkų ruožo objektuose – Lietuvoje ir Lenkijoje.
 
„Šiandieninių vizitų tikslas yra vietoje susipažinti su situacija, pasižiūrėti kaip esame pasiruošę ginti šią ypatinga teritoriją, kuri pastaruoju kia nemažai dėmesio. Tai vadinamasis Suvalkų koridorius, kuris geopolitiškai ir strategiškai, be jokios abejonės, yra patrauklus kąsnelis nedraugams išorėje, todėl turi būti prižiūrimas itin kruopščiai ir tam turi būti skiriamas prioritetinis dėmesys“, – ketvirtadienį po abiejų prezidentų apsilankymo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione Marijampolėje sakė G. Nausėda.
 
Prezidentas akcentavo, kad geopolitinių neramumų metu taip kaip grėsmes bei esamą situaciją vertina Lietuvos ir Lenkijos lyderiai iš esmės nesiskiria.
 
„Šiandien svarbiausia matyti grėsmes tomis pačiomis akimis. Tai štai kuo aš noriu pasidžiaugti – mes vienodai matome Rusijos grėsmę, mes puikiai bendradarbiaujame įvairiose tarptautiniuose formatuose“, – apie santykius su Lenkija kalbėjo G. Nausėda.
 
Pasak jo, su Lenkijos lyderiais niekada nebuvo kilusių diskusijų, ar reikia daryti nuolaidų karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai ir ar reikia išsaugoti Putino veidą.
 
„Su Lenkijos atstovais mes niekada tokių diskusijų neturime, nes turime labai aiškų įsivaizdavimą, kas turi išsaugoti veidą, o kas jo neturi“, – pažymėjo G. Nausėda.
 
„Mes vienodai matome grėsmę“, – apibendrino Lietuvos prezidentas.
 
Savo ruožtu Lietuvoje apsilankęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda akcentavo, kad Suvalkų koridorius yra ypatingai saugomas NATO.
„Šita žemė yra ypatingo NATO aljanso prieglobstyje“, – sakė Lenkijos vadovas.
 
„Jeigu grėsmė ir poreikis būtų, tai mes esame pasiruošę ginti. Su prezidentu ir esame čia tam, kad parodytume, jog Suvalkų koridorius yra saugus ir bus ginamas“, – teigė A. Duda.
 
„Lenkų ir lietuvių karinės pajėgos visada budi ir yra visą parą pasirengusios reaguoti tam tikromis situacijomis“, – pridūrė Lenkijos prezidentas.
 
Lenkijos ir Lietuvos vadovai ketvirtadienį lankėsi prie Lietuvos ir Lenkijos sienos Suvalkų ruože.
 
Informacijos šaltinis – ELTA 
 
2022..07.08; 02:00
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

Davosas, gegužės 24 d. (dpa-ELTA). Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda apkaltino Vokietijos vyriausybę sulaužius duotą žodį dėl pažadėto tankų perdavimo jo šaliai.
 
Interviu vokiečių TV stočiai „Welt“ jis Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose kalbėjo apie Berlyno pažadą pristatyti Lenkijai tankų vietoj tų, kuriuos ši perdavė Ukrainai. „Jie šio pažado neįgyvendino“, – pabrėžė A. Duda, turėdamas omenyje Vokietijos vyriausybę. – Ir jei atvirai: esame tuo labai nusivylę“.
 
„Mes perdavėme Ukrainai didelį skaičių tankų, – kalbėjo Lenkijos vadovas. – Tai darydami, mes susilpninome savo pačių karinį potencialą. Mes išnaudojome savo karines atsargas“. Dėl to Lenkija tikėjosi paramos ir iš Vokietijos. Didžiąją dalį Lenkijos ginkluotųjų pajėgų tankų arsenalo sudaro „Leopard“ tipo vokiški tankai.
 
„Jei Vokietija būtų mus parėmusi, jei būtume gavę pakaitinių tankų, būtume labai džiaugęsi, – sakė A. Duda. – Iš tikrųjų mes tokį pažadą ir gavome, Vokietija pažadėjo tiekti mums šių tankų“.
 
Lenkija kaimyninę Ukrainą kare su Rusija remia T-72 tipo sovietiniais tankais. Varšuva  pareiškė, kad dėl to tikisi pakaitinių tankų iš NATO partnerių, įskaitant Berlyną.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.05.25; 08:56
Trumposios naujienos

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA foto

Kyjivas, gegužės 22 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad po įtariamų masinių Ukrainos civilių žudynių ir karo nusikaltimų, dėl kurių kaltinamos Maskvos pajėgos, su Rusija neįmanoma turėti jokių reikalų „kaip įprasta“.
 
Šimtai civilių kūnų buvo rasti miestuose netoli Kyjivo, anksčiau okupuotuose Rusijos kariuomenės, pavyzdžiui, Bučoje ir Borodiankoje.
 
Sugriautas pietrytinis Mariupolio uostamiestis po daugelį savaičių trukusios Rusijos apgulties, per kurią, pasak Ukrainos valdžios, žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių. „Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio negali būti „įprastų reikalų“ su Rusija“, – sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Ukrainos parlamente Kyjive. Jis buvo pirmas nuo karo pradžios vasario 24 d. užsienio valstybės vadovas, Ukrainos parlamente pasakęs kalbą.
 
„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie reikalų, kaip įprasta, pamiršdamas nusikaltimus, agresiją, pagrindines teises, kurios buvo sutryptos“, – pridūrė jis. A. Duda apgailestavo, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų prašė Ukrainos „sutikti su kai kuriais reikalavimais“, keliamais Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
 
Kalbėdamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio akivaizdoje, A. Duda perspėjo, kad bent mažiausia nuolaida dėl Ukrainos teritorijos ar suvereniteto būtų „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarams. „Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities (…) Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė D. Duda ir gyrė šalį už tai, kad ji gina Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.
 
A.Duda taip pat pabrėžė „istorinę“ Lenkijos ir Ukrainos sąjungą bei kalbėjo apie šalių „bendrą ateitį Europos Sąjungoje“, sakė, kad Varšuva sieks, jog Ukraina sėkmingai įstotų į ES. Ukraina pateikė paraišką prisijungti prie 27 valstybių bloko, tačiau kai kurie lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sako, kad procesas užtruks.
 
V. Zelenskis „Instagram“ įraše padėkojo A. Dudai už „jo apsilankymą, palaikymą ir tikrą draugystę“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.05.23; 06:20