LGBTIQ

Aktualijos

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Laisvės partijai priklausantis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius džiaugiasi šeštadienį sostinėje įvykusiomis „Baltic Pride“ eitynėmis bei teigia nesureikšminantis, kad renginyje nepasirodė Lietuvos vadovai. Anot jo, svarbiau ne dalyvavimas renginiuose, tačiau palaikymas balsavime.
 
„Vertinu labai pozityviai ir tai yra ne tik Vilniaus, tačiau visos Lietuvos šventė. Ir pagrindinė šio renginio žinutė yra labai paprasta – meilė nugalės“, – Eltai teigė T. V. Raskevičius.
 
Be to, tai, kad eitynėse nepasirodė nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jis nesureikšmina. Anot T. V. Raskevičiaus, svarbiau ne dalyvavimas renginiuose, tačiau palaikymas balsavimo metu.
 
„Jie tikriausiai renginiuose dalyvauja pagal savo darbotvarkę, o dalyvavusių politikų tikrai netrūko. Laisvės frakcijos didžioji dalis renginyje dalyvavo. Tai manau, kad svarbu ir dalyvavimas renginiuose, bet svarbiausia balsavimas Seime, kuris iš tiesų keičia šios bendruomenės teisinę padėtį“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad LGBTIQ bendruomenė šeštadienį organizavo „Baltic Pride“ festivalio eitynes.
 
Jose nepasirodė nė vienas iš valstybės vadovų. Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė Eltai sakė, kad V. Čmilytė-Nielsen eitynėse dalyvauti neketina, nes tą dieną bus išvykusi iš sostinės. Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis taip pat teigė, kad šalies vadovas eitynėse nedalyvaus. Tokio sprendimo jis nedetalizavo.
 
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė tvirtino, kad premjerė eitynėse taip pat nedalyvaus. Kaip aiškino ji, šeštadienį Vyriausybės vadovė turi kitų įsipareigojimų. Vis tik, R. Jakilaitienė pabrėžė, kad I. Šimonytė nuoširdžiai sveikina visus eisenoje dalyvausiančius piliečius.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.06.05; 07:05
Aktualijos

Šią savaitę LGBTIQ bendruomenės organizuojamą dvyliktąjį „Baltic Pride“ festivalį šeštadienį užbaigs eitynės už lygybę ir taiką.
 
Eitynių dalyviai ketina Gedimino prospektu nuo Bernardinų sodo per Lukiškių aikštę keliauti iki Baltojo tilto, kur įvyks koncertas.
 
„Mes esame laisvės, demokratijos, pamatinių žmogaus teisių ir lygių galimybių pusėje. Tikimės, kad „Baltic Pride“ 2022 eitynės „Už lygybę ir taiką“ bei kiti festivalio renginiai suburs daugybę šioms vertybėms neabejingų žmonių ir taps mūsų visuomenę buriančiu ir jungiančiu reiškiniu“, – pabrėžia renginio organizatorius Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.
 
„Baltic Pride“ festivalio organizatoriai renginiuose tikisi sulaukti apie 10 tūkst. dalyvių.
 
 Nors Seime jau keleri pastarieji metai kaip suremtos ietys dėl tos pačios lyties porų teisių Lietuvoje, į šeštadienį sostinėje vyksiančias „Baltic Pride“ eitynes, panašu, net iniciatyvą palaikantys Seimo nariai nesiveržia. Tik kelių parlamentinių jėgų politikai už LGBTIQ bendruomenės teises pasisakančiame renginyje dalyvaus aiškiai parodydami, kad atstovauja konkrečiai politinei partijai.
 
Eitynėse veikiausiai nepamatysime ir nė vieno iš valstybės vadovų. Kaip Eltai teigė jų atstovai, nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjerė Ingrida Šimonytė, nei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen renginyje dalyvauti negalės.
 
„Baltic Pride“ eitynių metu Vilniaus savivaldybė išdavė leidimą Katedros aikštėje organizuoti ir susirinkimą, kurio metu bus meldžiamasi už krikščioniškas vertybes. Šį renginį organizuoja katalikų pasauliečių judėjimas „Katalikų Tradicija“.
 
Taip pat Vilniaus savivaldybė yra gavusi keletą netinkamai užpildytų pranešimų apie planuojamus susirinkimus, kuriuose dalyvių skaičius neviršys 15 asmenų.
 
Siekiant išvengti galimų provokacijų ar neramumų renginio metu budės sustiprintos policijos pajėgos. Policijos pareigūnai pasilieka galimybę neįleisti į renginio teritoriją riziką viešajai tvarkai keliančių asmenų, tikrinti jų daiktus.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.06.04; 00:30
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Vaivorykštės spalvos. EPA-ELTA nuotr.

Reaguodamas į blogėjančią LGBTIQ asmenų teisių padėtį Lenkijoje, Vengrijoje ir kitose ES šalyse, Europos Parlamentas (EP) paskelbė Europos Sąjungą LGBTIQ asmenų laisvės erdve.
 
„LGBTIQ asmenys visoje ES turi naudotis laisve gyventi ir viešai rodyti savo seksualinę orientaciją bei lytinę tapatybę nesibaimindami dėl šių priežasčių susidurti su nepakanta, diskriminacija ar persekiojimu“, – skelbia EP. Jo nariai priduria, kad „visais valdžios lygmenimis visoje ES veikiančios institucijos turėtų ginti ir skatinti visų asmenų, įskaitant LGBTIQ asmenis, lygybę ir pagrindines teises, taip pat visapusiškai užtikrinti jų teises“. EP rezoliucijoje pažymima ir tai, kad „prieš LGBTIQ asmenis nukreipta neapykantos retorika ir nusikaltimai turėtų būti visapusiškai ištirti“, o „prireikus už juos turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn“.
 
EP informacijos biuras Lietuvoje praneša, kad ši rezoliucija ketvirtadienį patvirtinta 492 EP nariams balsavus už, 141 – prieš ir 46 susilaikius. Tai europarlamentarų atsakas į bandymus tam tikruose Lenkijos regionuose bei savivaldybėse paskelbti „laisvas nuo LGBT ideologijos“ zonas, taip pat į išpuolius prieš LGBTIQ asmenis kitose ES šalyse. EP nariai pabrėžia, kad LGBTIQ bendruomenė Lenkijoje susiduria su vis didėjančia diskriminacija, ir piktinasi dėl to, kad neapykantos retorika sklinda ir iš valdžios institucijų bei išrinktų pareigūnų, įskaitant šalies prezidentą, taip pat iš vyriausybei palankios žiniasklaidos. Europarlamentarai smerkia LBGTIQ teisių aktyvistų sulaikymą, taip pat išpuolius prieš LGBTIQ eitynes ir draudimus jas rengti.
 
Europos Komisija jau atmetė Lenkijos miestų, pasiskelbusių „laisvomis nuo LGBT ideologijos“ zonomis, pateiktus prašymus skirti ES finansavimą pagal miestų partnerystės programą. Europarlamentarai ragina Komisiją imtis tolesnių priemonių siekiant apsaugoti LGBTIQ asmenų teises Europoje, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ES sutarties 7 straipsnį bei neseniai priimtą reglamentą dėl ES biudžeto apsaugos.
Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.
 
Rezoliucijoje taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl blogėjančios situacijos Vengrijoje. Pernai lapkritį Vengrijos miestas Nadkata priėmė rezoliuciją, kuria draudžiama „skleisti ir skatinti LGBTIQ propagandą“. Praėjus mėnesiui, Vengrijos parlamentas priėmė konstitucijos pakeitimus, kuriais LGBTIQ asmenų teisės dar labiau apribojamos, nepripažįstamas pats faktas, jog yra translyčių ir nebinarinio lytiškumo asmenų, ir ribojama jų teisė į šeimos gyvenimą.
 
Grėsmė LGBTIQ asmenų teisėms pastebima ir Latvijoje, pažymi EP. Šių metų sausį Latvijos parlamentas pradėjo nagrinėti konstitucijos pakeitimą, kuriuo siekiama apriboti išplėstą šeimos sąvoką, nurodytą Konstitucinio Teismo (KT) nutartyje. KT pripažino, kad Latvijos darbo įstatymas turi būti taikomas įvairiems šeimos modeliams, ir įpareigojo šalies parlamentą užtikrinti tos pačios lyties asmenų porų teises bei apsaugą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.12; 07:24