Laužas. Vytauto Visocko nuotr.

Lietuvos liaudies buities muziejus Rumšiškėse kviečia legendomis ir žolynais apipintą trumpiausią metuose Joninių naktį praleisti muziejuje.
 
Programoje, kaip žada šventės organizatoriai, susipins iš pirmo žvilgsnio priešingi elementai – tradicijos ir modernybė, folkloras ir elektroninė muzika, laukų gėlės ir spalvoti lazeriai, šviesa ir tamsa, ugnis ir vanduo.
 
Joninių šventė prasidės ant kalno Dzūkijos kaime – šventės dalyviai bus kviečiami įsijausti į gamtos virsmą braidžiodami po laukinių gėlių pievas, kupoliaudami, pažindami žolynus, pindami vainikėlius. Galima bus pasivažinėti arklio traukiamu vežimu ar pajodinėti. Žinoma, bus pasveikinti varduvininkai – Jonai, Jonės ir Janinos, sako šventės organizatoriai. Visas tradicines linksmybes gyva muzika ir balsais apipins ansambliai „Nedėja“ ir „Aidija“.
 
Vėliau šventė persikels prie Klojimo teatro. Čia bus rodomas spektaklis „Kas apsakys tas dzūkų linksmybes“. Taip pat bus galima braidyti po užburiančias atmosferas su muzika, kurioje susitinka mūsų senoji ir šiuolaikinė kultūros. Slėpiningoje erdvėje vyks Joninių Garsovaizdžiai – koncertas, kuriame gros eksperimentinės, atmosferinės elektroninės muzikos, įkvėptos folkloro, kūrėjai: Lina Žilinskaitė, Modestyno, Kūdra.
Žadama saulę palydėti bei naktį pasitikti su vandeniu ir ugnimi – bus plukdomi gėlių vainikėliai Pravienos upelyje, nuo kalno ridenami degantys ratai, įžiebtos stebulės bei didysis Joninių laužas. O visa tai vainikuos trankūs ir smagūs folkšokiai.
 
Šventė tęsis per visą naktį – pasimėgavę muzika, peršokę per laužą, išbraidžioję rasotas pievas, auštančią ryto saulę pasitiksime su ansamblių „Aidija“ ir „Lygaudės alumnai“ dainomis, sakoma Lietuvos liaudies buities muziejaus pranešime.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.06.23; 00:30

Lokys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šeštadienį Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, vyks Tikrų Užgavėnių šventė. Organizatoriai ragins triukšmais, pokštais ir linksmybėmis visas tamsybes varyti, o jei nenorės išeiti – Morės liepsnose supleškinti. Kvies visus suėjusius, suvažiavusius „Tėviškės“ muziejun, garsesniu trenksmu nei būrys meškų šokti, trepsėti ir mauroti, atsigavėti su meška.
 
„Meška pramiega visą žiemą ir tik per Krikštus, pusiaužiemį, ant kito šono apsiverčia, pradeda čiulpti jau kitą leteną. Dar žmonės sakydavo, kad „Nuo Grabnyčių meška apsiverčia“ ar „Kai žemė atšyla, ir meška iš guolio pakyla“. O pabunda meška jau kovo 25-ąją – per Gandrines. Tada ateina tikras pavasaris, prasideda šviesusis pusmetis. Todėl per Užgavėnes reikia tiek drebinti žemę, šokti ir trepsėti, kad mešką pabudinę greičiau pavasario sulauktume“, – senąsias tradicijas primena Lietuvos liaudies buities muziejaus vyr. muziejininkė Vida Olechnovičienė.
 
Pasirodo, dar senovėje įsivaizduota, kad vasara – tai meškos karalystė, o žiema – briedžio. Kai meška eina miegoti, gamtos valdovu tampa briedis. Tad ir vienos iš seniausių žinomų Užgavėnių kaukių yra Meškos ir Briedžio. Akmens amžiuje, kai viena pagrindinių išgyvenimo formų buvo medžioklė, manyta, kad ir žmonių vėlės gyvena gyvūnuose. Meška, briedis – žvėrys, globoję giminę, – laikyti genčių totemais.
 
„Norėdami greičiau sulaukti pavasario, žmonės sugalvodavę įvairių ritualų. Vienas apsirengdavęs briedžio ar elnio kailiu, prisitaisydavęs ragus ir grumdavęsis su kitu, meškos kailį vilkinčiu. Katras nugali, tas ir valdo gamtą, – apie didžiausią Užgavėnių mūšį pasakoja Lietuvos liaudies buities muziejaus vyr. muziejininkė V. Olechnovičienė. – Bendruomeninės mitinės sąmonės sukurtos dvasios, ritualai iš pradžių talkino medžioklėje, o vėliau – ir žemdirbystėje. Dėl itin laukiamo šiltojo metų laiko jau su Lašininiu grumiasi Kanapinis, simbolizuojantis asketišką gyvenimą ir pasninką. Lašininio bei Kanapinio kova – senųjų Meškos ir Briedžio varžytuvių aidas“.
Užgavėnės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Meška ne tik šiltojo, šviesesnio metų laiko, bet ir stiprybės simbolis. Muziejaus atstovai šiųmetėse Užgavėnėse kviečia triukšmingai „įgyti“ meškiškų galių ir taip pasirengus sutikti pavasarį. 
 
„Šeštadienį muziejuje Rumšiškėse užsigavėkim su meška, persikūniję į jos kailį, sekdami muziejuje jau pusiaužiemį išlindusiomis pėdomis ir pabudindami tą, kuri dar miega. O jei nuo linksmybių vėjo pradės draikytis stogų šiaudai, žinokit, kad ten dulka meškos gaurai“, – smagiai pokštaudami Lietuvos liaudies buities muziejaus atstovai kviečia į Užgavėnių šventę.
 
Birutė Mačienė (ELTA)
 
2022.02.26; 08:00

Ir Vilniuje buvo atgaivinta Blukvilkio šventė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Visi kalėdiniai stalai jau nurinkti, dovanos – išpakuotos ir jau nekantriai laukiame, kada įžengsime į Naujuosius metus. O į juos įžengti reikėtų be pykčio, atsikračius visų per metus susikaupusių blogybių.
 
Tad Lietuvos liaudies buities muziejus ir kvietė šeštadienį atvykti į Rumšiškes – čia vidudienį vyko Kalėdinio Blukio deginimas. Tai, anot muziejaus, – unikali proga deramai atsikratyti visų per metus prisikaupusių negerovių, kalčių, pykčių bei pasitikti Naujuosius su šviesa ir gausa.
 
Pagal senuosius lietuviškus papročius, Blukis (masyvi trinka ar kelmas) – Kalėdų šventės ženklas. Vienas žmogus jo niekaip nepajudintų, tad jo vilkimas suburia visą bendruomenę linksmam ritualui. Tikėta, kad lazda trinktelint per Blukį galima jam perduoti visas kaltes, negeroves ir pykčius, o jį sudeginus, sudega ir visos blogybės, išlaisvinama šviesa ir gausa.
Ir Vilniuje buvo atgaivinta Blukvilkio šventė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
 
Šventės pradžioje, kaip praneša Lietuvos liaudies buities muziejus, blukvilkiai užners virves ant storos medinės trinkos ir vilks per visą Žemaitijos kaimą, užsukdami į sodybų kiemus, spėdami būsimos žiemos orus, sveikindami šeimininkus, dainuodami, šokinėdami ir krėsdami pokštus, o tuo tarpu visi renginio dalyviai galės lazdomis trankyti Blukį. Aplankius kaimynus, iškilmingai bus sukurtas laužas ir Blukis sudegintas su visomis jame besislepiančiomis negerovėmis.
 
Skambės dainos, bus šokiai ir vaišės ir, jei gamta leis, visokios žiemiškos pramogos, žada muziejus, ragindamas atvykti į Kalėdinio Blukio deginimą ir atsikratyti per metus susikaupusių negerovių, nesaugoti jų Naujiesiems…
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 10:00