Lietuvių kalbos išdavystė
Antradienį pratęstoje Seimo sesijoje parlamentarai po svarstymo pritarė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui.
Po svarstymo dokumentą palaikė 83 Seimo nariai, prieš buvo 29, susilaikė 7 parlamentarai. Jo laukia dar viena – galutinė priėmimo stadija. Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priėmus įstatymą, dokumentuose galėtų atsirasti W, X, Q raidės, tačiau nebūtų diakritinių ženklų.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekte įtvirtintas principas – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, nustatytos išimtys užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis.
Projektas numato, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Remdama projektą teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pateikė naujausią statistiką: 2020 metais teismai patenkino 79 prašymus pakeisti asmenvardžius, 2021 metais patenkinti 45 prašymai, šiuos metus pasitikome su neišnagrinėta 21 byla.
„Projektas nenumato nieko naujo, ko neturėtume praktikoje. Jau šiandien teismai leidžia rašyti tas 3 raides, tiek tuos darinius, kurie nebūdingi lietuvių kalbai. (…) Tokie įrašai jau yra gyventojų registre, nekilnojamojo turto registre“, – sakė E. Dobrovolska.
Vertindama įstatymo projektą Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė sakė, kad tai „valstybės pagarbos ženklas tautinėms mažumoms“. Kunigas Robertas Grigas – tarp tų, kurie reikalauja nedarkyti lietuvių kalbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, įstatymo projektas nėra tobulas, o labiau kompromisinis, bet jis svarbus ne tik užsienyje gyvenantiems lietuviams, bet ir Lietuvoje per amžius gyvenantiems kitų tautybių žmonėms.
Tuo metu Seimo Lietuvos regionų frakcijos narys Petras Gražulis tvirtino, kad reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris pasakytų, ar šis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Mitingas, kurio dalyviai reikalauja apginti lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai Seimo narių vertybinės pozicijos parodymo diena, tai yra konstitucinių vertybių paliudijimo diena. Mano įsitikinimu, dabartinės mūsų abėcėlės nereikia pildyti, „turtinti“, – tvirtino projektą kritikavęs Seimo narys Stasys Tumėnas.
Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą inicijavo 70 parlamentarų dar 2017 metais.
Alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektas jau daugiau nebebus svarstomas Seime. Antradienį parlamentarai pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui jį atmesti.
Šiame projekte buvo numatyta galimybė vardus ir pavardes papildomai įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Tokį siūlymą sukritikavusi teisingumo ministrė E. Dobrovolska sakė, kad įrašas kitame puslapyje – tai nėra kompromisas, tai butaforija, nes tai būtų neoficialus įrašas.
Gegužės 11-ąją 10 valandą ELTA agentūroje rengiama svarbi spaudos konferencija. Joje dalyvaus kalbininkai prof. Vitas Labutis, hab. dr. Kazimieras Garšva ir istorikas, akademikas Antanas Tyla. Spaudos konferencijos tema – žalingos parlamentinės tendencijos griauti lietuvių kalbos abėcėlę ir rašybą primityviai pataikaujant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos užgaidoms.
Spaudos konferencijoje bus pateikiamos garsių kalbininkų prof. Alvydo Butkaus, Prano Kniūkštos, akad. Zigmo Zinkevičiaus ir kitų mokslininkų išvados bei rekomendacijos.
Teisingumo ministras sumanė keisti Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis.
Kadangi pats to daryti negali, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, bet paprašė išaiškinti ne patį 1991 m. nutarimą, o jo išaiškinimą, – Konstitucinis Teismas jį yra išaiškinęs 1999 m. Dabar pateiktas suktas klausimas, – ar Lietuvos piliečio pase asmens vardą ir pavardę negalima rašyti kitaip, nei nustatyta 1991 m. nutarime ir išaiškinta 1999 m.
Konstitucinis Teismas į tą klausimą aiškaus ir konkretaus atsakymo neduoda. Paskelbtas ilgas ir painus aiškinimas, kurį reikia papildomai aiškintis ir galima nevienodai suprasti. Palikta landų ir išsišokimams.
Liepos 4 d. grupė visuomenės veikėjų įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentei16 000 Lietuvos Respublikos piliečių pasirašytą kreipimąsi į Lietuvos vadovybę dėl „Reikalavimo ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“.
Dar beveik 18 000 parašų buvo įteiktaPrezidentei šių metų kovo 19 d. Iš viso iki liepos 4 d. Reikalavimą pasirašė daugiau nei 33 000 piliečių. Parašų rinkimo akcija tęsiama toliau.
Liepos 3 d. minėtas piliečių pasirašytas reikalavimas ginti lietuvių kalbos konstitucinį statusą ir šalies teritorinį vientisumą buvo įteiktas ir Ministrui pirmininkui. Tuo pačiu Lietuvos vyriausybės vadovui buvo įteiktas ir tą pačią dieną Seime įvykusios konferencijos „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“ rekomendacijos „Dėl lietuvių kalbos konstitucinio statuso Šešioliktosios Vyriausybės programoje“ (jas skelbiame žemiau).
Balandžio 20 d. 13.00 val. Seimo II rūmų 443 salėje įvyks klaũsymai dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIP-1668.
Praėjusiųjų metų balandžio 8-ąją Lietuvos Respublikos Seimas atmetė Vyriausybės teiktą Įstatymo dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis projektą Nr. XIP-1644(2), galintį prieštarauti Konstitucijai, kadangi jame buvo siūloma leisti Lietuvos piliečio pase piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis dabar įteisintų lietuviškų įrašų sąskaita.
