Iš Venesuelos į Vilnių perkelta 10 Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų bei jų šeimos narių. URM nuotr.
Iš Venesuelos į Vilnių ketvirtadienį perkelta 10 Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų bei jų šeimos narių. Perkėlimą organizavo Lietuvos ambasada Ispanijoje, įgyvendindama Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymą.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu į Lietuvą iš Venesuelos iš viso perkelti 57 asmenys.
Atvykusius lietuvius ir jų šeimų narius Vilniuje pasitiko Pabėgėlių centro atstovai, kurie pasirūpino atvykusiųjų laikinu apgyvendinimu ir karantinavimu. Vėliau perkeltiems asmenims bus skiriamos išmokos įsikūrimui bei būtiniausioms reikmėms, teikiama pagalba vaikų ugdymui bei lietuvių kalbos mokymuisi, padedama darbo paieškose ir teikiama kita pagalba integruojantis Lietuvos visuomenėje.
Šiuo metu ambasada Madride bendrauja su dar apie 100 asmenų, gavusių perkeliamojo asmens statusą, nurodoma URM pranešime.
Venesueloje siaučianti politinė ir ekonominė krizė skatina žmones bėgti iš šalies.
Šiais metais suplanuotas dar vienas asmenų perkėlimo skrydis. Lietuvių bendruomenė Venesueloje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų. Manoma, kad Venesueloje gyvena apie 1 000 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų.
Vyriausybės kancleris susitiko su Venesuelos lietuviais, Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, ketvirtadienį susitikęs su Venesuelos lietuviais, kurie pirmieji atvyko įgyvendinant Seimo ir Vyriausybės 2019 m. priimtus sprendimus dėl asmenų perkėlimo iš Venesuelos į mūsų šalį, pažadėjo padėti spręsti jiems galinčias kilti problemas.
Pasak A. Stončaičio, Vyriausybė visada skyrė ypatingą dėmesį santykiams su pasaulio lietuviais, o ypač tiems, kuriems dėl koronaviruso pandemijos ar vidaus neramumų toje šalyje reikėjo ištiesti pagalbos ranką.
„Informacija apie itin sudėtingą politinę, ekonominę, humanitarinę situaciją Venesueloje mus pasiekė gana anksti, pradėjome gauti informaciją apie sudėtingą jūsų situaciją ir ėmėmės ieškoti sprendimų. Džiaugiuosi, kad šiuos sprendimus radome ir dėl to jūs esate čia. Jei reikės papildomų sprendimų – būkite tikri, kad jų ieškosime“, – sakė A. Stončaitis.
Pirmieji 9 iš Venesuelos perkelti asmenys Lietuvą pasiekė šių metų rugpjūčio 21 d. Rugsėjo 15 d. atvyko dar 3 asmenys, šiuo metu jie saviizoliacijoje. Spalio 3 d. atvyksta dar vienas asmuo.
Praėjusių metų birželio 1-ąją įsigaliojo Vyriausybės kanceliarijos inicijuotas Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas, kurio sukurto mechanizmo praktinis įgyvendinimas – perkelti asmenys iš humanitarinės krizės apimtos Venesuelos. Tų pačių metų rugsėjo 11 d. nutarimu „Dėl asmenų perkėlimo iš Venesuelos Bolivaro Respublikos į Lietuvos Respubliką“ buvo pradėtas asmenų perkėlimo procesas.
Asmenų perkėlimą organizuoja Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijos Karalystėje, paskirta asmenų iš Venesuelos perkėlimo į Lietuvą koordinatore.
Integracijos operatorius – Pabėgėlių perkėlimo centras. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuoja perkeliamųjų asmenų turimo išsilavinimo, kvalifikacijos vertinimą, sudaro jiems sąlygas dalyvauti švietimo programose. Pirmasis integracijos etapas vykdomas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (iki 2 mėn.), antrasis – savivaldybės teritorijoje (12 mėn., su galimybe pratęsti iki 24 mėn., bet išmokos mokamos iki 18 mėn.)
Perkeliamiesiems asmenims padengiamos kelionės išlaidos, suteikiamas gyvenamasis būstas, skiriamos išmokos įsikurti bei būtiniausioms reikmėms, vaikų ugdymui, teikiama parama lietuvių kalbos mokymuisi.
Prašymai dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo buvo priimami iki 2020 m. spalio 1 d., tačiau šiuo metu svarstoma šį terminą pratęsti metams, iki 2021 m. spalio 1 d.
Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, Venesueloje gyvena 187 Lietuvos piliečiai. Lietuvių bendruomenė Venesueloje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų. Manoma, kad Venesueloje gyvena apie 1 000 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis lankėsi Lenkijos mieste Punske, kur su vietos lietuvių bendruomene aptarė jai aktualius klausimus bei paminėjo valstybinę šventę – Žolinę.
Premjeras, susitikęs su Lenkijos lietuvių organizacijų, švietimo ir kultūros įstaigų vadovais, pažymėjo, kad jų bendruomeninė veikla yra kertinė saugant tautinį tapatumą užsienyje.
„Nuoširdžiai vertiname Lenkijos lietuvių indėlį ir veiklas puoselėjant lietuvybę, pristatant ir garsinant Lietuvą už jos ribų. Dėkojame Jums už ilgametę Lietuvos kultūros ir istorijos sklaidą Lenkijoje, už lietuvių kalbos ir tradicijų puoselėjimą“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.
Pasak Premjero, Lietuvos Vyriausybė savo programoje pabrėžia sąsajų su išeivija išlaikymo svarbą – didelis dėmesys skiriamas ryšių su diaspora stiprinimui. Siekiama, kad kuo daugiau užsienio lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų dalyvautų įvairių sričių Lietuvos gyvenime.
Lietuvių bendruomenei ir Punsko licėjui Ministras Pirmininkas įteikė Lietuvos trispalves, žyminčias jo globojamos akcijos „Padovanok Lietuvos vėliavą“ tąsą visame pasaulyje.
Susitikime su Punsko viršaičiu Vytautu Liškausku bei Seinų apskrities vadovu Piotru Alško (Piotr Alszko) Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį į šio regiono lietuvių mokyklas.
„Kartu su Lenkijos Seinų apskrities vadovybe siekiame išlaikyti lietuviškas mokyklas, palaikyti jų funkcionavimą. Dėkojame vietinei Lenkijos valdžiai, apskrities viršininkui už geranoriškumą ir norą padėti nedidelei, bet Lenkijai visiškai lojaliai lietuvių bendruomenei“, – sakė Premjeras.
Punskas. Lietuvių kultūros namai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausybė artimiausiu metu skirs lėšų modernios sporto aikštelės Seinų „Žiburio“ lietuviškoje gimnazijoje įrengimui.
Taip pat Vyriausybės vadovas dalyvavo iškilmingose pamaldose Punsko Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje. Po jų S. Skvernelis tarė susirinkusiesiems padėkos žodį.
„Sveikinu ir didžiuojuosi visais čia susirinkusiais Lenkijos lietuviais. Jūs esate pavyzdys visiems – išlaikote ir puoselėjate lietuvybę, lietuvių kalbą, bet tuo pačiu esate lojalūs Lenkijos piliečiai, prisidedate prie Lenkijos gerovės kūrimo, šios valstybės stiprėjimo. Turime padaryti viską, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai būtų puikūs. Tai įpareigoja mūsų bendra istorija, panašus mentalitetas, katalikų Bažnyčia, popiežiaus Jono Pauliaus II atminimas. Ieškokime daugiau saitų, o ne skirtumų“, – pabrėžė Premjeras.
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė (JKLB) šiemet švenčiančia savo veiklos 70-metį. Šia proga JKLB Londone penktadienį pasveikino Lietuvos užsienio reikalų viceministras Neris Germanas. Ar tikrai norime išlikt lietuviais? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jau 70 metų bendrai veiklai sujungiate įvairių pomėgių ir skirtingo amžiaus Jungtinės Karalystės lietuvius, taip prisidėdami prie lietuvybės puoselėjimo. Smagu matyti, kaip aktyviai Jūs dalyvaujate kultūrinėje ir pilietinėje veikloje, mokote vaikus lietuvių kalbos ir tęsiate renginių tradicijas. Tai yra didelė parama ugdant patriotiškumą. Ryšių su Tėvyne išlaikymas, bendrų projektų vykdymas, neatitrūkimas nuo valstybės gyvenimo leidžia vienaip ar kitaip, sugrįžus į Lietuvą ar gyvenant užsienyje, dalyvauti mūsų šalies ateities kūrime“, – sveikindamas kalbėjo viceministras ir linkėjo neblėstančios energijos ir entuziazmo kartu kuriant globaliąją Lietuvą.
Aktyviai bendruomenės veikloje dalyvaujantiems Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės atstovams viceministras N. Germantas įteikė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus padėkas.
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė įkurta 1947 m. Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos vardu, primenama Užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai. Jos įkūrėjas – lietuvis verslininkas Petras B. Varkala. Visą savo veikos gyvavimo laikotarpį JKLB skatino puoselėti lietuvišką kultūrą ir tapatybę, saugoti lietuvių kalbą. JKLB veikla neapsiribojo tik kultūrine veikla, nors meninės saviveiklos kolektyvai sėkmingai veikė visose lietuvių kolonijose, kur lietuviai būrėsi dainai, šokiui, teatrui.
Per 70 savo gyvavimo metų JKLB kūrė fondus, rėmė Lietuvoje persekiojamus disidentus, žuvusiųjų Sibire ir Sausio 13-osios žudynėse nukentėjusiais šeimas, kovojant už Lietuvos Nepriklausomybę aktyviai dalyvavo Baltų Taryboje, Antibolševikinėje Tautų lygoje, Europiečių ryšių palaikymo grupėje, palaikė ryšius su Britanijos parlamentu ir Lordų rūmais.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, suaktyvėjusi lietuvių emigracija į Jungtinę Karalystę sąlygojo ir pokyčius lietuvių bendruomenėje. Ji tapo daug gausesnė, jaunesnė amžiumi, ieškanti naujų veiklos formų, siekianti į savo gretas pritraukti kuo daugiau įvairiose Jungtinės Karalystės vietose gyvenančių lietuvių. Šiuo metu bendruomenei vadovauja pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Šių metų rugsėjo ir spalio mėnesių savaitgaliais Berisso mieste vyko „Imigrantų šventės”. Į šventes susirinko daugiau nei 70 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių Draugija „Nemunas” surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.
Berisse veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki I-ojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių.
Reikia pabrežti, kad Berisso miestas yra oficialiai pripažintas ir paskelbtas Buenos Aires provincijos „Imigrantų sostine”.
