Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė paprašė Seimo valdybos sudaryti darbo grupę, kuri būtų atsakinga už naujo referendumo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo organizavimą.
„Įvertinus, kad iki planuojamo naujo referendumo liko tik kiek daugiau nei dveji metai, turime aktyviai pradėti ruoštis artėjančiam referendumui, kad šįkart jis būtų sėkmingas“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė.
Anot A. Armonaitės, referendumo organizavimo darbo grupę turėtų sudaryti Seimo nariai iš visų parlamentinių partijų, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, Pasaulio lietuvių bendruomenės ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
Ši darbo grupė turėtų svarstyti būsimo referendumo formuluotę, organizavimo, kampanijos taisykles bei kitus svarbius referendumo įgyvendinimo aspektus.
2019 metų gegužę vykusiame referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo 72,3 proc. dalyvavusių rinkėjų palaikė nuostatą, kad Lietuvos piliečiai gali turėti ir kitų europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių pilietybę, tačiau to neužteko, kad Konstitucija būtų pakeista. Reikėjo, kad už siūlomą pakeitimą balsuotų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
Iškart po šio referendumo, įvertinant, kad šis klausimas yra ypač aktualus didžiajai daugumai savo valią pareiškusių rinkėjų, o ypač – lietuvių diasporai, buvo sutarta, kad Lietuva galėtų pakartoti referendumą 2024 m. pavasarį kartu su Lietuvos prezidento rinkimais, kai rinkėjų aktyvumas būna didžiausias.
Š. m. spalio 22 d. LR Seimo II rūmų Spaudos konferencijų salėje ir nuotoliniu būdu vyko Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuriame buvo aptariama Globalios Lietuvos programos 2020 m. įgyvendinimo ataskaita, Lietuvos diasporos politikos esama padėtis ir ateities perspektyvos, buvo kalbama dėl pagalbos tremtiniams, o taip pat dėl Pietų Amerikoje įkalintų Lietuvos piliečių grąžinimo į Lietuvą galimybės ir teisinės pagalbos jiems. Posėdžiui pirmininkavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkai LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Jonas Bružas.
Pristatydamas pirmąjį darbotvarkės klausimą – „Globalios Lietuvos programos 2020 m. įgyvendinimo ataskaita, Lietuvos diasporos politikos esama padėtis ir ateities perspektyvos”, komisijos pirmininkas Jonas Bružas akcentavo, jog Globalios Lietuvos programa yra ypatingai svarbi visai tautai ir Lietuvos valstybei tiek dabar, tiek ateities kartoms, nes šios programos pagrindinis tikslas yra išsaugoti tautinį tapatumą, be kurio pasaulyje pasklidusi tauta tiesiog išnyktų. J.Bružas pabrėžė, kad šios programos sėkmė yra neįmanoma be vieningo darbo, siekiant to paties tikslo kartu tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Apie Globalios Lietuvos programos, vykdytos 2012-21 m. nuostatą, viziją ir paskirtį, pagrindinius tikslus, šios programos trūkumus ir iššūkius, jos efektyvumo ir neefektyvumo veiksnius kalbėjo, o taip pat gaires Lietuvos diasporos politikai 2021-2030 m. pristatė komisijos pirmininko pavaduotoja, ilgametė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė bei Pasaulio lietuvių bendruomenės narė Jūratė Caspersen.
Šiuo klausimu pasisakė ir savo pastebėjimus pateikė komisijos narys Rytis Virbalis.
Globalios Lietuvos programos 2020-21 metų įgyvendinimo ataskaitą ir naujai rengiamą Globalios Lietuvos Strategijos projektą, pabrėžiant Lietuvos valstybės ir diasporos ryšio svarbą, pristatė Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas. Viceministras pažadėjo, kad ne vėliau kaip lapkričio 1 d Strategijos projektas bus patalpintas Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje ir bus pranešta apie tai komisijai.
Globalios Lietuvos programos lietuviško švietimo ataskaitą pristatė ir apie ateities perspektyvas kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė. Kulturos ministro patarėjas Sigitas Šliažas pristatė Kultūros ministerijos kuruojamų Globalios lietuvos programos priemonių įgyvendinimo ataskaitą.
Svarstant antrąjį darbotvarkės klausimą „dėl pagalbos tremtiniams”, komisijos pirmininkas Jonas Bružas išreiškė komisijos susirūpinimą dėl 72 tremtinių šeimų ir jų palikuonių, pateikusių prašymus dar iki 2009 m gruodžio 31 d dėl grįžimo į Lietuvą ir iki šiol negavusių atsakymo. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių programų administravimo skyriaus vedėja Živilė Šukytė-Krasauskiene kalbėjo apie politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų narių sugrįžimo į Lietuvą programos įgyvendinimą, pateikė informacija apie esamą situaciją šiuo klausimu. Apie tremtinių grįžimo organizavimo problemas kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audrone Vareikyte. Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje Eitvydas Bajarūnas pabrėžė informacijos, koordinavimo stoką šiuo klausimu. Komisijos pirmininkė ir Seimo narė Dalia Asanavičiūtė pakvietė atsakingas institucijas Lietuvoje glaudžiau bendradarbiauti su Rusijos Federacijos ambasada ir Rusijos lietuvių bendruomene.
Trečiasis darbotvarkės klausimas – „dėl Peru – Lietuvos dvišalio teisinio bendradarbiavimo sutarties”. Šiuo klausimu buvo akcentuojama Lotynų Amerikoje, ypač Peru, kalėjimuose įkalintų lietuvių situacija. Komisijos pirmininkas Jonas Bružas pabrėžė, kad teisinio bendradarbiavimo sutartis ir diplomatiniai ryšiai Lotynų Amerikoje yra būtini ir skubiai reikalingi, suteikiant pagalbą mūsų tautiečiams ir padedant mūsų piliečiams grįžti į Lietuvą. Apie esamą sudėtingą kalinių padėtį, apie diplomatinių atstovybių Lotynų Amerikoje teikiamos pagalbos trūkumus, apie teisinės pagalbos įkalintiems nebuvimą kalbėjo komisijos nario pavaduotojas prelatas Edmundas Putrimas. Peru -Lietuvos dvišalio teisinio bendradarbiavimo rengiamos sutarties nuostatas pristatė Teisingumo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės vadovas Darius Žilys. Dėl konsulinės pagalbos Lotynų Amerikos šalyse, ypač Peru įkalinimo įstaigose esantiems, kalbėjo Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Audrius Bendinskas. Komisijos narys Gediminas Ramanauskas pabrėžė, kad yra būtinas valstybės strateginis, kompleksinis požiūris į šį klausimą, nes yra reikalinga reali pagalba žmonėms, kurie yra palikti likimo valiai.
Po diskusijų ir pasisakymų LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliucijas „dėl Globalios Lietuvos programos ir dėl Lietuvos diasporos politikos” ir „dėl aktyvesnio Lietuvos Respublikos ir Lotynų Amerikos šalių bendradarbiavimo ir pagalbos baudžiamosios teisės srityje”.
Gardino regiono, Astravo rajono, Rimdžiūnų kaime penktadienį iškilmingai atidaryti du darželiai – Rimdžiūnų vaikų darželis lietuvių mokomąja kalba ir Rimdžiūnų vaikų darželis baltarusių mokomąja kalba.
Nuo 1994 m. veikiantis Rimdžiūnų vaikų darželis mokomąja lietuvių kalba iki šiol veikė atskirame 170 kv. m pastate. Per 25 metus pastatas tapo beveik avarinės būklės, todėl Baltarusijos institucijos nuo šių metų rugsėjo buvo uždraudusios ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikimą šioje įstaigoje.
Šių metų vasario pradžioje Rimdžiūnuose susitikę užsienio reikalų ministrai Vladimiras Makėjus ir Linas Linkevičiaus nusprendė dėti pastangas, kad nuo rugsėjo 1 d. Rimdžiūnų vaikų darželio auklėtiniai būtų „apgyvendinti” Rimdžiūnų vidurinės mokyklos patalpose.
Mokyklos patalpos per kelis mėnesius buvo rekonstruotos, ikimokyklinukai ir mokytojai gavo ne tik atnaujintas patalpas, bet ir naują įrangą, baldus.
Dabar bendroje įmonėje „Lietuvos kultūros, švietimo ir informacijos centras“ yra du vaikų darželiai baltarusių ir lietuvių kalbomis, dvi vidurinės mokyklos baltarusių ir lietuvių kalbomis, biblioteka.
Baltarusijos ambasados Lietuvoje teigimu, Astravo krašto lietuvių diaspora jau seniai turėjo galimybę mokytis vidurinėje mokykloje lietuvių mokomąja kalba, čia leisti laisvalaikį, organizuoti įvairias nacionalines šventes ir renginius, o ikimokyklinio amžiaus vaikų apgyvendinimo klausimas ilgą laiką išliko labai opus.
Tuo rūpinosi abiejų šalių Švietimo ministerijos, jungtinėje patariamojoje komisijoje dirbo šalių Užsienio reikalų ministerijos, vietos valdžios institucijos.