Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Vilniaus rajono konservatorių partijos skyrius išreiškė palaikymą Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai dėl jo pozicijos lenkiškų vietovardžių lentelių Vilniaus rajone.
„Matydami įsiplieskusį ginčą tarp Valstybinės kalbos inspekcijos ir Vilniaus rajono savivaldybės dėl vietovardžių rašymo Vilniaus rajone, vienareikšmiškai palaikome Lietuvių kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos poziciją, kad visi vieši užrašai Vilniaus rajone turi būti valstybine lietuvių kalba“, – pažymima TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus tarybos rezoliucijoje.
Rezoliucijoje, Vilniaus rajono Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyrius pabrėžia, kad atsakomybė už lietuvių kalbą, jos vartoseną viešame gyvenime, jos išlikimą ir vystymąsi tenka visų pirma politinei valdžiai, todėl ragina rajono savivaldybę vykdyti VKI jai pavestus nurodymus.
„Raginame gerbti lietuvių kalbos valstybinį statusą, iš to išplaukiančius imperatyvus ir jų laikytis“, – pažymi Vilniaus rajono konservatorių skyrius.
Ketvirtadienį Administracinių ginčų komisija pradėjo nagrinėti VKI ir Vilniaus rajono savivaldybės ginčą dėl vietovardžių lentelių lenkų kalba Vilniaus rajone pašalinimo.
Ginčas tarp savivaldybės ir kalbos inspekcijos kilo po to, kai VKI įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę pašalinti prie Bieliškės ir Ažulaukės kaimų esančius lenkiškus užrašus „Bieliszki“ ir „Orzełówka“. Neįsileiskime lenkiškų raidžių. Slaptai.lt nuotr.
Išnagrinėjusi ginčą, komisija šią savaitę panaikino VKI viršininko nurodymą Vilniaus rajono savivaldybei pašalinti lenkų ir lietuvių kalbomis pažymėtas vietovardžių lenteles. Anot ginčų komisijos, A. Valotkos savivaldybei išsiųstas nurodymas, kad prie Bieliškės (lenk. Bieliszki) ir Ažulaukės (lenk. Orzełówka) kaimų pastatytos vietovardžių lentelės lietuvių ir lenkų kalbomis turi būti pašalintos ir pakeistos tik lietuvių kalba, yra nepagrįstas.
Ketvirtadienį Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas A. Valotka LRT radijo laidoje teigė, kad Vilniaus rajone esantys lenkiški vietovardžių užrašai ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus.
Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
Vilniaus rajono savivaldybei atstovaujantis advokatas Žygimantas Pacevičius LRT radijui teigė, kad savivaldybė pasiruošusi ginti savo poziciją teisme. Taip pat pabrėžė, kad, jo nuomone, dėl dvikalbių užrašų kabinimo Vilniaus rajone žodį turėtų tarti Konstitucinis Teismas (KT).
Po A. Valotkos pasisakymų radijo eteryje, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius ketvirtadienį kreipėsi į kultūros ministrą ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę, prašydamas įvertinti A. Valotkos teiginius apie lenkiškus vietovardžius Vilniaus rajone ir lenkų tautinę mažumą.
Penktadienį kultūros ministras Simonas Kairys asmeninėje „Facebook“ paskyroje ne tik sukritikavo A. Valotką, bet ir pranešė, kad tokie kalbos inspekcijos viršininko pasisakymai bus įvertinti.
Ministras įraše taip pat sudvejojo, ar A. Valotka, svaidydamasis tokiais pareiškimais, gali ir toliau užimti einamas pareigas.
Lietuvių kalbos išdavystė. Vincas Urbutis
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatų, leidžiančių vardų ir pavardžių rašyboje naudoti „w“, „q“ ir „x“ raides, atitikimo Konstitucijai.
Į KT su prašymu įvertinti minėto įstatymo konstitucingumą dar pernai spalį kreipėsi Seimo narių grupė. Įstatymas, leidžiantis asmens vardų ir pavardžių rašyboje naudoti lotyniškos abėcėlės rašmenis be diakritinių ženklų įsigaliojo 2022 m. gegužę. Tokia rašyba, pagal įstatymą, galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis. Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dalis parlamento narių, abejojantys Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo nuostatų konstitucingumu, teigia, kad pats KT 2014 m. savo sprendime kitoje byloje konstatavo, jog keičiant vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką, įstatymų leidėjas privalo kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), kurios priimta oficiali išvada yra privaloma visoms valdžios institucijoms. Tai, anot grupės Seimo narių, reiškia, kad keisdamas vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką įstatymų leidėjas privalo ne tik kreiptis į VLKK, bet ir atsižvelgti į gautą oficialią VLKK išvadą.
Kreipimesi į KT nurodoma, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kreipėsi į VLKK su prašymu pateikti oficialią išvadą dėl minėtame projekte siūlomos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis. VLKK priėmė neigiamą išvadą dėl pateikto įstatymo projekto, tačiau įstatymų leidėjas, Seimo narių grupės nuomone, tokios VLKK išvados nepaisė ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį, kuriame nurodoma Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmadienį prasideda brandos egzaminų sesija. Abiturientai laikys lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį arba valstybinį brandos egzaminą. Egzaminas truks 4 valandas, per kurias dvyliktokams teks parašyti 500 žodžių rašinį.
Abiturientams egzamino metu bus pateiktos 2 samprotavimo rašinio ir 2 literatūrinio rašinio temos, iš kurių teks pasirinkti tik vieną. Prie kiekvienos temos pateikiami 2 rekomenduojami autoriai, o dvyliktokams reikės pasiremti bent vienu privalomu autoriumi.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, egzamino metu bus galima pasinaudoti suskaitmenintais privalomų autorių kūriniais. Tam mokiniai turės 20 minučių – jie galės pasirinkti, ar duotą laiką išnaudoti iš karto, ar du kartus po 10 minučių.
Dvyliktokai taip pat galės neribotai naudotis lietuvių kalbos žodynu.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, prašymus laikyti egzaminus šiemet pateikė 27,5 tūkst. moksleivių. Egzaminų sesija baigsis birželio 27 d. muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 13 d.
NŠA duomenimis, brandos egzaminai bus vykdomi 2596 centruose. Abiturientų valstybinių brandos egzaminų darbus vertins daugiau nei 1000 vertintojų elektroninio vertinimo aplinkoje.
Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 28 d. – liepos 13 d. Jos rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 17 d.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė sekmadienį išplatino pranešimą, kuriame visus Lietuvos gyventojus sveikina su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Sveikinime premjerė pažymėjo, kad savo kalbą turime tik dėl anuomet atsiradusių kalbos ir lietuvybės puoselėtojų ryžto ją apsaugoti.
„Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mums primena laisvo žodžio vertę. Primena šviesuolius, kurie atkakliai, nepaisydami draudimų ir grėsmių saugojo lietuvių kalbos ir spaudos laisvę. Anuomet jie nepabūgo būti nubausti ir puikiai suprato savo veiklos prasmę. Jų pastangos padėjo išsaugoti vieną pagrindinių valstybės polių – kalbą“, – rašoma premjerės sveikinime.
Anot I. Šimonytės, Ukrainos kova už laisvę mums primena to paties agresoriaus nesibaigiančius bandymus pavergti tautą.
„Brangūs rašytojai, žurnalistai, leidėjai, mokslininkai, gimtosios kalbos mokytojai, visus jus nuoširdžiai sveikinu šios prasmingos dienos proga ir linkiu dar aukščiau iškelti ir narsiai nešti žodžio laisvės vėliavą. Už protėvių drąsą ir už Ukrainos karių drąsą.
Linkiu jums įkvėpimo, lengvos plunksnos, gilaus teisingumo jausmo ir tikrų žinių bei kokybiškos literatūros ištroškusių uolių skaitytojų“, – pažymima premjerės sveikinime.
Arvydas Valionis, šio teksto autorius. Slaptai.lt nuotr.
… vėl paslydo koja. Nuo kūlgrindos akmens. Iki juosmens panyrau į dumblą. Kranto nematyti. Vien liulanti bekraštė pelkė. Priešaky tarp baltų lelijų plūduriuoja pušelės it japoniški bonsai. Už nugaros alasas – vejasi griausmingai šaukdamas Laisvės partijos aktyvas, kodėl aš nepritariau vieno jų nario nuomonei, jog covid epidemija yra tarptautinės medikų mafijos afera, kodėl aš turėjau kitą nuomonę apie LGBT ir apie tai slapta pasikalbėjęs su socialdemokratu neva praradau savo partinę nekaltybę. Švininis vanduo, glitūs akmenys. Vėl išpylė karštis – jau trisdešimt devyni. Nejau covid? Dar dar iš paskutinių jėgų – tolumoje, regis, žalsvas krantas. Išlipęs atsisėdu ant akmens. Toli toli triukšmingai klega Seimo opozicijos eisena, tarsi M. K. Čiurlionio „Laidotuvių“ ciklo kopija. Opozicionieriai slinko lėtai, nes jų partinis reitingas buvo labai žemas – jokios galimybės patekti į Seimą per būsimus rinkimus.
O per kūną keliauja tai karštis, tai šaltis. Prakaitas žliaugia krūtine. Staiga imu prarasti nuovoką – kaktoje atsiveria trečioji akis ir ima nurodinėti: kvailumas – ne kvailio, o protingojo problema… emocijas fiksuok ant popieriaus iškart, kol įkvėpimas ieško tikrų žodžių… prisimink U. Eco ištarmę: „Atmintis – mūsų siela. Praradę atmintį prarandame sielą.“… įsidėmėk – mūsų gyvenimas pilnas absurdo, šis prasideda nuo juokingai mažų dalykėlių, o per durnumą jis materializuojasi į beveik neišsprendžiamą problemą… atsimink – masėms labai patinka vidutinio proto balsai… vadovaukis Merfiu – vaizduotė svarbesnė už protą… įsimink, kad asilas nesupranta ne tik lotynų, pagal Platoną, bet ir lietuvių kalbos…
Kalba, Tauta, Tėvynė – svarbiausi žodžiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Slogus sapnas pabudusį Gūtenmorgeną negreit sugrąžino į virusais knibždančią epidemiologinę ir politinę kasdienybę. Sukrėstas Gūtenmorgenas nepatikėjo apie jį užvaldžiusį trimatį regėjimą (politinį, socialinį, kultūrinį). Jo dvasinę būseną stiprino ištikimoji mokyklos metais įsisąmoninta mintis: gyvendamas naudokis neribotomis mąstymo ir įžvalgų galimybėmis. Kaip ir tas žavus A. Camus pastebėjimas „Didžios mintys ateina į pasaulį balandžių kojytėmis“. Gūtenmorgeną užvaldė neįtikėtinas kūrybinis įkvėpimas: rašysiu esė, interviu, dienoraščio knygą, kuri preliminariai vadinsis „Pyst! – ir aš Lietuvoje“. Mus, latvius, visad domino unikalūs lietuviški mąstymo, kultūros paveldo, politikos objektai ir subjektai. Pavyzdžiui, kaip lietuviai keturis dešimtmečius statė nacionalinį stadioną, kaip dešimt metų teismai jį griovė, kol nugriovė, ir vėl sostinės savivaldybė traukia statybos dainelę iš pradžių. Aš dar neįminiau lietuviškojo futbolo koncepcijos mįslės, kaip galima laimėti rungtynes nė karto nesmūgiavus į varžovų vartus.
Gūtenmorgenas prisiekė pagal R. Barthesą – nebus „teksto be laiko žymės“, tad iš pradžių tobulinsiu lietuvių kalbos žinias.
Gūtenmorgenas dar nepamiršo vakarykščių pergalingų „Lietkabelio“ krepšinio rungtynių. Jį tiesiog suglumino užrašas ant krepšininkų marškinėlių PANEVEZYS, net ir patys krepšininkai, pasivadinę kažkokiais maldunais, lipkeviciais, griciunais… Važiuodamas iš Rygos į Vilnių, jis visad pravažiuoja pro Panevėžį. Jam net toptelėjo mintis, jog šia internetiška lietuviška prokalbe norima suklaidinti užsieniečius krepšininkus ir jų trenerius, kad šie ilgai ieškotų tokio miesto Lietuvoje su mažai žinomais krepšininkais, kuriems lietuviškąją tapatybę atėmė sportinė apranga. O gal toks klaidinantis manevras padėjo Panevėžio krepšinio komandai laimėti tarptautines rungtynes. Rungtynes dažnai palydi tokie sporto komentatorių tekstai: suvertė į krepšį 71 tašką, pralaimėję nori atkeršyti, sutrypė „Maccabi“ krepšininkus, o NBA rungtynėse komanda sukratė 151 tašką …
Katedros aikštė. Krepšinio turnyras. Slaptai.lt
Krepšinis, ta liguista lietuviškoji sporto religija, įdomi savo požiūriu į mus, latvius. Štai mūsų garsusis NBA krepšininkas Porziņģis lietuviškai, pagal baltiškąja tikrinių vardų rašybą, turėtų būti Puorzingis, o delfis jį pravardžiuoja – Porzingis, Porzingis, Porzingis… Susidariau nuomonę, kad lietuviškasis portalas mūsiškių pavardes verčia… iš anglų kalbos. Girdėjau, kaip vienos komercinės televizijos sporto komentatorius Krūminį per visas rungtynes neperstodamas vadino Krūminšu. Netgi kompozitorių Raimondą Paulą Lietuvoje kartais ima ir pavadina Paulsu.
Iškilmingai/skandalingai Kaune buvo atidarytas DARIAUS IR GIRĖNO STADIONAS. Džiaugiuosi, kad buvau pamalonintas latviškojo Delfi, kuris taisyklingai užrašė šio stadiono tikrąjį (koks ir turėtų būti) pavadinimą: S. Dariaus ir S. Girėno stadionas. Man dingojasi, kad toks stadiono pavadinimas yra grynų gryniausias sovietinis šleifas, kuomet buvo stengiamasi nuasmeninti iškiliuosius lietuvių tautos žmones. Panašiai sovietmety, 1984 metais, pietvakarių Pamyre buvo įvardyta Dariaus ir Girėno viršukalnė, Vilniuje taip iškreiptai pavadinta link oro uosto vedanti gatvė. Šiandien netgi Respublikos Prezidentas teikia Dariaus ir Girėno medalį su lakūnų portretais, bet lakūnai medalio averse yra bevardžiai. Tarsi jie būtų iš Gedimino ar Vytauto laikų.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija pritartų preciziškai tinkamai S. Dariaus ir S. Girėno rašybai, tačiau… „pavadinimą laiko tinkamu, nepeiktinu“. Štai kokia gyvybinga ir nepeiktina sovietmečiu iškreipta kalbinė informacija apie šiuos du iškilius lakūnus, kurių skrydį per Atlantą minėsime valstybiniu lygmeniu. Beje, kauniečiai Nepriklausomybės metais įkūrė Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnaziją. Mat, švietimo darbuotojai yra kur kas raštingesni už sporto funkcionierius, savivaldybės klerkus.
Nekantraudamas laukiu Konstitucinio teismo verdikto dėl „trijų raidžių“ įstatymo, kuriuo Seimas pažemino Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Šis politinis kalbos sistemos pritempimas prie lenkų kalbos paniekino fundamentaliąją ilgaamžę baltų kalbų prigimtį. Sužinojau, kad tai labai suglumino Kauno Vytauto Didžiojo universiteto docentą dr. Stefano M. Lanzą: „Nelieskite lietuvių kalbos. Išsilaikė gražiai netgi per okupacijos metus“… Politikams „kalbininkams“ jis primena: „tai ne tik nepagarba savo protėviams, bet ir atsainus požiūris į savo turtą.“ Vadinasi, į didžiausią konstitucinę vertybę – kalbą.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Pritariu S. M. Lanzai, kad lietuviai praranda priegaidžių nuovoką, nebemoka kirčiuoti. Tiesiog gėda klausytis seimūnų apie jų darbą komytetuose, parlaamente ginant saavininkų teises… Kaip ir Nacionalinis transliuotojas maistą visad pristato su tarp dantų grikšinčiais ingredientais…
Skaitydamas e. erdvėje lietuviškų žodžių rašybą reklaminiuose skelbimuose – būnu visiškai pasimetęs. Nebesuprantu, kodėl veiksmažodį, prieveiksmį, būdvardį, net ir jungtuką, dizaineriai rašo didžiąja raide. Gal pagal šią reklamos tradiciją „Kalbėkime Angliškai“…
Norime išlikti lietuviais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visa, kaip ir gyvoji gamta, turi tendenciją augti, didėti. Mažytis mažmožis per daugelį metų išauga, sustiprėja ir tampa velniškai rimta, kartais jau nebeišsprendžiama problema, tada imama skeryčiotis: nėra finansų, neturime specialistų… O kai kalba pakrypsta apie kalbą, ekonomikos ir inovacijų ministrė liepia „nemesti pinigų bet kur“. Užsispyrė ir jau metus įšaldė Europos Sąjungos lėšas skaitmeninei erdvei sulietuvinti. Balandžio 21-ąją Nacionalinis susivienijimas žada rinktis prie ministerijos ir ištarti ministrei „Ne“ dėl lietuvių kalbos niekinimo.
Žinau, kad po tokių atsivėrimų vėl sulauksiu piktų, net grasinančių komentarų: ko aš, ne lietuvis, kišuosi į lietuviškus reikalus. Gindamas savo nuomonę ar įžvalgą, pasitikėsiu savo biografu, dviejų knygų apie mane autoriumi, Baltijos Asamblėjos premijos laureatu Mariu Bėrziniu, ir vadovausiuosi Diogeno Laertiečio išmintimi: jei koks asilas įspirtų, nejaugi duočiau jį į teismą. Bet dėl kaimynų kalbos– neliksiu abejingas.
Esu laimingas pirmomis įžvalgomis politikos srityje. Pavyzdžiui, kaip 2022 metais prasiplėtė Lietuvos demokratija: valstybei vadovavo du Ministrai Pirmininkai ir trys Krašto apsaugos ministrai… Tikiu, šiais metais mano pastebėjimų ir būsenų lauką paveiks slinktys link naujų įžvalgos dimensijų. Ypač po rytdienos susibūrimo prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Kultūros ministerijoje apdovanoti gražius lietuviškus įmonių pavadinimus išsirinkę vadovai. Valstybinė kalbos inspekcija jau penkioliktus metus rengia Gražiausių įmonių pavadinimų konkursą, kurio tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus, skelbiama Kultūros ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Pranešama, kad pernai Registrų centre buvo įregistruota daugiau kaip 12 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais. Tarp nugalėtojų nepateko įmonės, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos.
Konkurso laureačių įmonių veikla įvairi: reklamos kūrimas, ikimokyklinis ugdymas, mediacijos ir psichoterapijos paslaugos, švenčių organizavimas, prekyba bitininkystės reikmenimis, juvelyrika, keramikos dirbinių studija, medienos gaminiai, fotografija ir vaizdo įrašai, elektroninė parduotuvė, skrydžiai oro balionu, vaikų užimtumo studija, maisto produktų prekyba, įrangos nuoma ir vidaus apdaila, buhalterinė apskaita, miškininkystė, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemų įrengimas, buriavimo kursai, vyresnio amžiaus žmonių priežiūra ir slauga. Prekybos centras „Pupa”. Slaptai.lt nuotr.
Valstybinė kalbos inspekcija išrinko šiuos pernai įregistruotus įmonių pavadinimus: „Atradimų skrynia“, „Jūra laše“, „Katės akis“, „Namisėda“, „Rimtas dėdė“, „Spyglenė“, „Vėjo pamušalai“, „Vienas namuose“, „Žiniukų mokyklėlė“ iš Vilniaus, „Dailidė genys“ iš Kauno, „Antaninis obuolys“, „Pasaka delnuos“ iš Klaipėdos r., „Padangių nuotykiai“ iš Kauno r., „Šildau šaldau“ iš Kaišiadorių r., „Bitės batai“ iš Panevėžio, „Ant saldžių debesų“, „Kaip gerai“ iš Kėdainių, „Broliai moliai“ iš Šakių, „Minties pirkliai“ iš Raseinių, „Pilnas šaukštas“ iš Utenos, „Skaičių kelionė“ iš Alytaus, „Sotukai“ iš Kelmės.
Konkurso laureatus sveikino kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, verslininkas Ignas Staškevičius, konkurso sumanytojas, buvęs inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas.
Valstybinės kalbos inspekcijos teigimu, kartais pradedantieji verslininkai nuogąstauja, kad jų pavadinimo nesupras užsieniečiai, bet pamiršta, kad didžioji dalis pirkėjų ir užsakovų bus Lietuvoje, jiems įmonių vardai užsienio kalbomis dažnai būna iš viso nesuprantami. Nuo pavadinimo prasideda įmonės veikla, tai labai glaudžiai susiję, todėl vardą reikia rinktis labai atsakingai, o gražus lietuviškas pavadinimas garsina pačią įmonę ir Lietuvą.
Norime išlikti lietuviais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilnius, rugpjūčio 12 d. (ELTA). Užsienio reikalų ministerija penktadienį išsiuntė oficialią notą Baltarusijos ambasadai Lietuvoje, išreikšdama protestą dėl Baltarusijos institucijų veiksmų, nukreiptų į Lietuvos valstybės išlaikomos Pelesos vidurinės mokyklos uždarymą.
Šie veiksmai yra kryptingo Baltarusijos valdžios siekio eliminuoti lituanistinį švietimą Baltarusijoje tąsa bei pažeidžia dvišalius Lietuvos ir Baltarusijos susitarimus bei tarptautines konvencijas, nustatančias teisę tautinių mažumų atstovams mokytis gimtąja kalba, rašoma URM pranešime.
Publicistui Edmundui Ganusauskui įteikta Antano Macijausko premija. LŽS nuotr.
Iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, publicisto ir leidėjo Antano Macijausko premija praėjusį savaitgalį Biržų miesto šventės metu įteikta publicistui Edmundui Ganusauskui, praneša Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS). Pagal tradiciją ir steigėjų įsipareigojimą laureatui įteikiamas Stasio Makaraičio sukurtas medalis, 1000 eurų prizas ir A. Macijausko monografija.
Šio konkurso tikslas – apdovanoti žurnalistą už geriausius žurnalistikos darbus (straipsnius, publikacijas, fotografijų ciklus, publicistinius leidinius, televizijos ir radijo laidas, paskelbtas visuomenės informavimo priemonėse per kalendorinius metus) arba iniciatyvas (įvykdytas per kalendorinius metus), atskleidžiančias žmogiškąjį orumą, švietėjiškos veiklos įprasminimą, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai, pilietinės visuomenės ugdymą, valstybingumo ir tautinio identiteto įprasminimą (ugdymą), žodžio laisvės įtvirtinimą.
Šiemet vertinimo komisijai vadovavo VDU profesorė, LŽS pirmininko pavaduotoja Audronė Nugaraitė, o pretendentus į premiją vertino iš viso šeši ekspertai: Daiva Grikšienė, Ruslanas Iržikevičius, Idalija Marcinkevičiūtė, A. Nugaraitė, Jūratė Laisvūnė Šatienė ir Lilija Valatkienė. Komisija balsų dauguma nutarė 2022 metų Antano Macijausko premiją ir piniginį prizą skirti Edmundui Ganusauskui už knygą „Ekscelencija, monsinjoras ir…“ (leidėjas – „Santara“).
Praėjusiais metais išleistoje knygoje autorius pasakoja apie ypatingus žmones, kuriuos, jo žodžiais, jam buvo leista sutikti ir ne vienus metus artimai bendrauti. Tarp jų – dailininkas, dvasininkas, kosmonautas, fenomenalus plaukikas, generolas, aktorius, alpinistai, oro baliono pilotas ir kiti iškilūs, daug nuveikę žmonės. Įtaigiu stiliumi parašytoje knygoje autorius ne tik jautriai atskleidžia vidinį savo herojų pasaulį, bet ir profesionaliai įsigilina į kiekvieno jų veiklos esmę.
Antano Macijausko (1874-1950), iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, asmenybei įprasminti premiją 2008 metais įsteigė Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Biržų rajono savivaldybė. Apdovanojimas, pasak LŽS, skiriamas už geriausius žurnalistikos darbus (straipsnius, publikacijas, televizijos ir radijo laidas paskelbtas visuomenės informavimo priemonėse) arba iniciatyvas, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai.
Su A. Macijausko asmenybe glaudžiai siejasi Spaudos, kalbos ir knygos atgavimo diena. Tai jis 1900 metais Sankt Peterburge išleido lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“. Cenzūrai uždraudus jo platinimą, Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkui kunigaikščiui N. V. Šachovskojui A. Macijauskas iškėlė bylą ir ją laimėjo įrodęs, kad lietuviškosios spaudos draudimas yra juridiškai neteisėtas, nes nebuvo išleista jokio įsakymo spaudai lietuviškomis raidėmis drausti. Byla buvo vienas pagrindų baigti spaudos draudimą.
A. Macijausko premija iki šiol jau apdovanoti žurnalistai Indrė Makaraitytė (2008 m.), Vitalija Morkūnienė (2009 m.), Juozas Šalkauskas (2010 m.), Jūratė Ablačinskaitė (2011 m.), Daiva Grikšienė (2012), Romas Sadauskas-Kvietkevičius (2013), Algirdas Vladislovas Butkevičius (2014), Virginijus Savukynas (2015), Vaiva Lanskoronskytė-Stanienė ir Ignas Stanys (2016), Biržų krašto žmonės (2017), Živilė Kavaliauskaitė (2018), Lilija Valatkienė ir Vytautas Jonas Juška (2020), Vytautas Žeimantas (2021).
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Mūsų šalies mokiniai, šiemet baigiantys Briuselio II Europos mokyklą, pasiekė labai gerų rezultatų. Tai pirmadienį pažymėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kalbėdama Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo iškilmingame posėdyje.
Šiais metais Briuselio II Europos mokyklą baigė pirmieji 2015 m. įkurtos vidurinio ugdymo Lietuvių sekcijos abiturientai. Bendras visų mokyklos abiturientų metinių pažymių vidurkis yra 77 proc., lietuvių sekcijos – 81 proc. Lietuviai yra antri po suomių iš visų šioje mokykloje besimokančių europiečių kalbų sekcijų – vokiečių, anglų, suomių, prancūzų, italų, olandų, portugalų, švedų.
Lietuvis mokinys – trečias tarp geriausiųjų iš visų 219 mokyklos abiturientų.
„Tokie pasiekimai suteikia įkvėpimo besirūpinantiems tautiečių užsienyje švietimu. Turime nuostabaus, gabaus jaunimo. Padėkime jiems išlaikyti tvirtus saitus su Tėvyne“, – kalbėjo ministrė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuolatos palaiko ir stiprina ryšį su lituanistinėmis mokyklomis, teikia finansinę ir kitokią paramą.
Kasmet organizuojamas užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo ir sporto projektų konkursas. Konkurse dalyvavusios ir laimėjusios mokyklos gali įsigyti metodinės ir mokomosios medžiagos, sporto priemonių, organizuoti mokyklų renginius ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, dalyvauti vasaros stovyklose Lietuvoje ir kt. Šiemet, kaip pažymima ministerijos pranešime, 60-čiai mokyklų jau skirta daugiau nei 324 tūkst. eurų.
Nuo kitų metų planuojama, kad lituanistinės mokyklos būtų remiamos ir tiesiogiai Lietuvos biudžeto lėšomis, kurios galėtų tekti lituanistinių mokyklų patalpoms išlaikyti, mokytojų atlyginimams, vadovėliams ir kitoms būtinoms priemonėms.
Vyriausybės nustatyta tvarka remiami užsienio lietuviškose bendrojo ugdymo mokyklose ir savaitgalinėse mokyklose, veikiančiose etninėse Lietuvos žemėse ir lietuvių tremties vietose, dirbantys mokytojai. Jiems kas mėnesį skiriamos išmokos už lituanistinio švietimo veiklą.
Lietuva taip pat remia užsienio lietuvių studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Užsienio lietuviams, stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas, prie stojamojo konkursinio balo pridedamas papildomas balas, o baigusiems lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas užsienyje – dar vienas papildomas balas. Įstojusiems konkurso būdu mokama stipendija ir / ar vienkartinė socialinė išmoka, priklausanti nuo studento socialinės padėties.
ŠMSM duomenimis, pasaulyje veikia 246 lituanistinės mokyklos, kuriose mokosi apie 11,7 tūkst. mokinių, dirba per 1000 mokytojų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros kursus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute baigusiais ukrainiečiais bei Instituto atstovais.
Instituto organizuojami lietuvių kalbos ir kultūros kursai mokytojams, studentams, dėstytojams, švietimo darbuotojams, psichologams vyko nuo gegužės pabaigos ir baigėsi šią savaitę. Jų metu dalyviai aktyviai mokėsi lietuvių kalbos pagrindų, klausėsi paskaitų apie lietuvių istoriją, kultūrą, literatūrą bei etnografiją, lankėsi edukacinėse ekskursijose. Kursų pabaigoje gavo kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius pažymėjimus.
„Labai džiaugiamės kursų rezultatais. Jų tikslas buvo ne tik ukrainiečius mokyti lietuvių kalbos, bet ir sukurti mažą bendruomenę. Šie žmonės čia atvyko labai nusiminę, tačiau mes sugebėjome sukurti gerumo atmosferą”, – sakė instituto direktorės pavaduotoja akademinei veiklai doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė.
Susitikimo metu svečiai dalinosi kurso metu įgytomis naujomis žiniomis bei įspūdžiais apie mokymosi procesą Lietuvoje, pabrėžė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo svarbą karo akivaizdoje.
J. Šiugždinienė dėkojo kursų organizatoriams ir dalyviams.
„Priimti nuo karo bėgančius ir prieglobsčio ieškančius Ukrainos žmones – tai mažiausia, ką dėl jūsų galime padaryti. Tai mūsų visų karas, jį kariaujame kartu, tad Ukrainai padedame ir padėsime kaip tik galime”, – sakė ministrė.
Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų, organizuojančių nemokamus lietuvių kalbos ir kultūros kursus ukrainiečių studentams, dėstytojams, mokslo ir švietimo darbuotojams, reikmėms šių metų pavasarį Vyriausybė skyrė 416 tūkst. eurų. Šių kursų dalyviams siekiama sudaryti galimybę tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, susipažinti su lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, etnokultūra, ekonomika bei socialiniu ir politiniu gyvenimu.
Taip pat lėšų suaugusiųjų iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui finansuoti skirta savivaldybėms – iš viso 790 tūkst. eurų. Parama siekiama padėti suaugusiesiems įgyti lietuvių kalbos pradmenis ir taip užtikrinti sėkmingą jų integraciją Lietuvoje, sudaryti jiems visas galimybes įsilieti į darbo rinką.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija kitą savaitę rengiame forume svarstys, ar įmanoma taip kontroliuoti savo kalbą, kad keiksmažodžiai net labai supykus ar išsigandus neišsprūstų. Kodėl nenorminė leksika tokia gaji, iš kur ji į mūsų kalbą atėjo, kokį vaidmenį ir įtaką daro?
Forume „Keiksmažodžiai, pertarai, makaronizmai – kas tai? Kalbos šiukšlės, prieskonis ar emocinė iškrova?“ į šį kalbinį gaivalą bus pažvelgta ne tik iš lingvistinės, bet ir iš psichologinės, socialinės, kultūrinės ir net politinės pusės.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas, studentams dėstantis retoriką ir stilistiką, dr. Audrius Valotka skaitys pranešimą „Makaronizmų makaronai“, kuriuo pasirengęs atskleisti, kodėl dažnas sąmoningai ar nesąmoningai įterpiame į savo kalbą svetimos kalbos žodį arba posakį ir kas iš to išeina. Be makaronybių, pravartu panagrinėti ir kitus nereikalingus, kalbant nuolat pasigaunamus žodžius, vadinamus pertarais. Apie juos bus kalbama forumo diskusijoje.
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentas dr. Robertas Kudirka parengė pranešimą „Tvajumat visuomenė: proletaro kalbos imanencija“. Jis supažindins, iš kur ir kaip į lietuvių kalbą atėję populiariausi keiksmažodžiai. Mokslininkas ir dėstytojas, 2014 m. išrinktas geriausiu fakulteto dėstytoju, daugelį metų tiria žargoninę ir nenorminę leksiką, yra ne vieno žodyno sudarytojas. Ar atsikvošės lietuvių tauta? Slaptai.lt nuotr.
Psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas pažvelgs į keiksmažodžių vartojimą psichologiniu aspektu – ar jie daro įtaką mūsų sveikatai. Jis neslėps, kad keiktis, nors nekultūringa, bet sveika, tik būtina pasirinkti tinkamą vietą ir laiką.
Antroje kalbos forumo dalyje į diskusiją įsitrauks vertėjas, literatūros kritikas, VLKK narys Laimantas Jonušys, leidyklos „Kitos knygos“ projektų vadovė, kalbos redaktorė Aira Niauronytė-Leonidovna, rašytojas, literatūrologas dr. Rimantas Kmita, iš anglų kalbos televizijos serialą „Simpsonai“ išvertusi vertėja Ieva Barakauskaitė, etnologė Gražina Kadžytė, etiketo specialistas, rašytojas, žurnalistas Giedrius Drukteinis ir kiti. Forumą moderuos žurnalistas Aurimas Perednis.
Forumas birželio 29 d., 15 val., bus transliuojamas VLKK jutubo kanalu.
Diana Nausėdienė Londone atidarė Dvikalbystės ir lituanistinio švietimo konferenciją. Prezidento kanceliarijos nuotr.
Londonas/Vilnius, gegužės 28 d. (ELTA). Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė šeštadienį dalyvavo Londone vykusioje Dvikalbystės ir lituanistinio švietimo konferencijoje, kur akcentavo gimtosios kalbos ir lietuvybės išsaugojimo svarbą, pažymima Prezidentūros pranešime.
D. Nausėdienės teigimu, lietuvių kalba yra stipriausias saitas, kuris užsienio lietuvius jungia su Lietuva bei padeda jiems pasijusti pasaulio lietuvių diasporos dalimi.
Pasak pirmosios ponios, gyvenimas kitoje kultūrinėje aplinkoje ir poreikis bendrauti kita kalba nulemia natūralią dvikalbę ar net daugiakalbę kasdienybę, tačiau emigrantams iš Lietuvos gimtoji kalba visada buvo svarbi.
„Tikiu, kad lietuvių išeivių bendruomenės ir švietimo profesionalai, veikdami drauge, brandina ir toliau brandins stiprią lituanistinio švietimo tradiciją, kuri taps atspirtimi Lietuvai ir lietuvių diasporai užsienyje, ugdant skaitančią, mąstančią, atsakingą, pilietišką, Lietuvą mylinčią jaunuomenę“, – sakė pirmoji ponia.
Pasak jos, pagrindiniu pagalbininku mokant vaikus lietuvių kalbos emigracijoje tampa lituanistinės mokyklos, tačiau lemiamas vaidmuo šiame procese tenka šeimai.
„Lituanistinis ugdymas yra svarbi Lietuvos stiprybės, valstybingumo ir pilietinės galios prielaida. Didžiuojamės pasaulio lietuviais, kurie augina lietuvių kalbą mokančius ir Lietuvą mylinčius vaikus“, – teigė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, sprendimų priėmėjai Lietuvoje atsakingi už tai, kad jaunoji karta išlaikytų gimtosios kalbos gyvybingumą – būtina užtikrinti pakankamą lituanistinio ugdymo finansavimą iš valstybės biudžeto ir surasti būdus, kaip motyvuoti vaikus mokytis lietuvių kalbos, į šį procesą įtraukiant ir tėvus bei senelius.
Kaip informuoja Prezidentūra, konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, lituanistinių mokyklų Jungtinėje Karalystėje atstovai.
Evelina Dobrovolska. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Gegužės 1-ąją įsigalioja Seimo priimtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas, kuris nustato naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles.
Pagal įstatymą, vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
Kaip pažymi naujų nuostatų iniciatoriai, įstatymas padės spręsti mišrias santuokas sudariusiems žmonėms kylančias problemas dėl skirtingai įrašytų pavardžių dokumentuose. Išimtimi taip pat galės pasinaudoti ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų vaikai, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).
Dėl vardų ir pavadžių keitimo, kaip ir iki šiol, reikės kreiptis į savivaldybių civilinės metrikacijos skyrius.
Apie pokyčius Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras pasiteiravo teisingumo ministrės ir Seimo narės Evelinos Dobrovolskos.
– Gerbiama ministre, kuo Lietuvai svarbus šio įstatymo įsigaliojimas?
Iki šiol Lietuvoje negaliojo joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose oficialiuose dokumentuose, o esamas (ne įstatymo lygmens) teisinis reguliavimas dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų nebuvo pakankamas asmenų pareikštiems socialiniams poreikiams patenkinti, teisėms užtikrinti. Per tą laiką tik teismai užpildydavo teisinę spragą ir priimdavo būtinus sprendimus dėl asmenvardžių rašymo.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Įsigaliojus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymui, bus pašalintos teisinio reguliavimo spragos, dėl kurių asmenys savo asmenvardžių negalėjo rašyti originalia forma ar šeimos negalėjo turėti vienodos pavardės ir dėl to patirdavo rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų, o teisę į asmenvardį kiekvieną kartą buvo priversti įgyvendinti teismo keliu.
Taigi asmuo administracine tvarka galės įgyvendinti savo teisę turėti asmenvardį, kuris būdingas jo tautiniam vardynui, sutuoktiniai, taip pat jų vaikai galės turėti vienodai užrašytą pavardę, o asmuo, turintis dvigubą pilietybę, galės turėti vienodus asmenvardžius tapatybės dokumentuose.
– Kaip šis sprendimas palengvins Lietuvos teismų darbą?
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2019−2021 metais buvo priimta virš 200 teismų sprendimų, kuriais civilinės metrikacijos įstaigos įpareigotos civilinės būklės aktų įrašuose įrašyti asmenvardžius su q, x ar w raidėmis arba įpareigoja užrašyti asmenvardį nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių. Teismų sprendimų, kuriais būtų atsisakyta suteikti asmenvardžius su minėtomis lotyniškomis raidėmis, nebuvo. Teismai laikosi nuoseklios praktikos, kad, esant užsienio elementui (pvz., asmenys naudojasi ES judėjimo ir apsigyvenimo laisvėmis, įsidarbina užsienyje, sudaro santuoką), asmenvardžio teisė nusveria valstybinės kalbos apsaugos tikslą. Visais kitais atvejais teismai vertina situacijas individualiai, pavyzdžiui, atsižvelgia į asmens ar šeimos etninę kilmę, tautybę. Norime išlikti lietuviais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos teismai tiesiogiai vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kuri reikalauja, pavyzdžiui, užtikrinti šeimos teisę į vienodą asmenvardžio užrašymą, atsižvelgti į gyventojų registro apyvartoje jau esančius asmenvardžius, kurie yra užrašyti ne pagal kalbos taisykles ar naudojant lotynišką raidyną ir pan.
Taigi teismai galės koncentruotis į sudėtingų bylų tyrimą.
– Kaip mūsų šalies pilietis galės pasikeisti vardą ir pavardę? Kokius pagrindinius veiksmus turės atlikti?
Pareiškėjas dėl asmenvardžių pakeitimo galės kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos įstaigą tiesiogiai arba per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą, ar prašymą pateikti registruotu paštu ar per kurjerį. Kaip ir iki šiol, keičiant nepilnamečio vaiko asmenvardžius, turės būti pateikiamas vieno iš tėvų rašytinis sutikimas, taip pat vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.
Priklausomai nuo asmenvardžio keitimo pagrindo, sprendimą dėl asmenvardžių pakeitimo priims arba pati civilinės metrikacijos įstaiga, arba bus reikalingas Teisingumo ministerijos leidimas. Pačiam asmeniui nereikės kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl leidimo, civilinės metrikacijos įstaiga dokumentus dėl asmenvardžių keitimo pati siųs Teisingumo ministerijai. Vardo ir pavardės pakeitimą įregistruos civilinės metrikacijos įstaiga, kuri apie pakeitimą ir informuos pareiškėją.
Asmenvardžių keitimo tvarka ir sąlygos nustatytos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse. Detalus vardo ir pavardės keitimo paslaugos aprašymas ir nuorodos į teikiamų paslaugų aprašymą taip pat skelbiami savivaldybių administracijų internetiniuose puslapiuose.
– Kokie konkrečiai dokumentai, kai bus siekiama pasikeisti vardą ir pavardę, bus laikomi dokumento šaltiniais?
Kaip ir nurodyta įstatyme, dokumento šaltiniu laikomi Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas ir išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas ar civilinės būklės akto įrašą liudijantis dokumentas, teismo sprendimas, t. y. tie dokumentai, iš kurių bus nurašomas ar perrašomas asmens vardas ar pavardė.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jeigu asmuo norės pasikeisti savo pavardę į sutuoktinio ar tėvų ar kitų protėvių pavardę, dokumento šaltiniais bus laikomi šių asmenų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai ar civilinės būklės aktų įrašus liudijantys dokumentai, įrodantys, kad sutuoktinis ar tėvai ar protėvis turi ar turėjo pageidaujamą pavardę, jeigu tokių duomenų nėra Gyventojų registre.
Jeigu asmuo įgijo asmenvardžius užsienio valstybėje – bus reikalingi dokumentai, pagrindžiantys, kad pavardė buvo pakeista užsienio valstybėje. Pastebėtina, kad Vyriausybės nutarime nustatoma, jog, keičiant pavardę į protėvių, turėjusių kitos valstybės pilietybę, pavardę ir norint ją užrašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis, neturėtų būti remiamasi dokumentais, išduotais ne lietuvių kalba ne Lietuvos valstybingumo laikotarpiais.
– Kuriems asmenims, siekiantiems dokumentuose pakeisti vardą ir pavardę į nelietuvišką formą, bus svarbu deklaruoti tautybę, kaip ją galės pasirinkti?
Š. m. balandžio 14 d. Seimas priėmė Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d. Įstatyme nustatyta, kad asmuo duomenis apie tautybę civilinės būklės aktų įrašuose galės keisti ar papildyti šiuos įrašus duomenimis apie tautybę tik, jeigu norės pasirinkti vieno iš savo tėvų ar senelių tautybę, o nepilnamečio vaiko duomenys apie tautybę galės būti keičiami tik į tėvų tautybę.
Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taigi, jeigu asmuo pageidaus savo asmenvardžius rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis (be diakritinių ženklų), motyvuodamas tuo, kad jis yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis, visų pirma, kita negu lietuvių tautybė turės būti nurodyta Gyventojų registre. Nebus reikalaujama, kad Gyventojų registre būtų nurodyta vaikų tautybė – rašant vaikų asmenvardžius bus sprendžiama pagal tėvų tautybę.
Duomenys apie tautybę bus keičiami gimimo įraše, taip pat iš jo išbraukiami ar šis įrašas šiais duomenimis galės būti papildytas. Jeigu duomenys apie tautybę buvo įrašyti santuokos ar santuokos nutraukimo įrašuose, šiuose įrašuose duomenys bus keičiami tik asmeniui pageidaujant, o nuo rugsėjo į santuokos ar santuokos nutraukimo įrašus duomenys apie tautybę nebus rašomi. Duomenys apie tautybę bus keičiami civilinės metrikacijos įstaigose, pateikiant prašymą pakeisti, ištaisyti ar papildyti civilinės būklės aktą.
Ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečiai lotyniškos abėcėlės rašmenimis galės rašyti tik jų tautinio vardyno vardus ir jie turės būti rašomi pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles. Taigi vardas Vilnius negalės būti užrašytas Wilnius, arba varde negalės būti įrašyta x, jeigu tokios raidės tos tautinės kalbos abėcėlėje nėra.
Pradėjome skaičiuoti pirmąsias Naujųjų metų dienas. Turėtume džiaugtis, jog sulaukėme 2022-ųjų. Tačiau džiaugtis nekyla nei rankos, nei kojos. Lietuva tebekrenta į gilią atsitraukimų, nuolaidų, kapituliacijų duobę. Lietuviai jau nebesuvokia, jog Sausio 13-ąją, kad ir kokia būtų bjauri ar atgrasi mūsų valdžia, jos netinka viešai burnoti nei Seime, nei prie Seimo, nei prie Televizijos bokšto. Nes Sausio 13-oji – tai ypatingas susikaupimo metas, kuomet savo drąsa, vienybe ir užsispyrimu prieš tris dešimtmečius įveikėme šimtus kartų stipresnį priešą.
Nesu linkęs vadinti lietuvių nei „runkeliais“, nei „šunauja“, nei „baubiančia banda“, tačiau 2022-ųjų sausio 13-osios mitingas, kurio metu trikdytas Sausio 13-osios rimtumas, parodė, kad turime visokiausių lietuvių. Kai kuriems iš jų tinka prof. Vytauto Landsbergio parinkti epitetai…
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Deja, visokių lietuvių susirenka ne tik prie Seimo, bet ir į Seimą. Štai pastarosiomis dienomis mūsų parlamentarai į lietuviškąjį alfabetą ir lietuviškuosius dokumentus įsileido Lietuvai neįprastas, Lietuvai nereikalingas, nebūdingas raides. Lenkų dirbtinai keliamas ginčas dėl trijų raidžių tęsiasi ne vienerius metus. Žymiausi lietuvių kalbininkai senų seniausiai įrodė, jog tai – ne smulkmena. Tai – lietuvių kalbos išdavystė, kuri sujauks, subjauros, iškraipys visą lietuvių kalbos taisyklių sandarą, sukels tikrą chaosą. Tačiau į Lietuvos parlamentą kas ketverius metus sugužantiems politikams kažkodėl labiau rūpi ne Lietuvos, o Lenkijos interesai. Prigalvojama visokiausių legendų: esą pavardė – tai asmens nuosavybė, esą kitaip bus pažeistos žmogaus teisės, esą karo atveju mums nuo Rusijos gintis nepadės strateginė partnerė Lenkija. O tai, kad išduodami lietuviškieji interesai, kad lietuvių kalba prievartaujama dar labiau susigūžti, susitraukti, kad Varšuva slapta įgyvendina klastingąjį planą, kaip be kautynių susigrąžinti Vilnių, – politikams nė motais. Net ir konservatoriams.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Net mūsų politologai viešojoje erdvėje svarsto, kaip naudingiau būtų pasielgti prezidentui Gitanui Nausėdai – vetuos ar palaimins šį antilietuvišką aktą. Girdi, kadaise buvo sakęs, jog nelietuviški užrašai turėtų būti fiksuojami tik antrąjame paso puslapyje, tad labai įdomu, ar dabar pakeis savo nuomonę. O juk ne tai – svarbiausia. Svarbiausias klausimas – ar tai naudinga Lietuvai? Kada mes pradėsime domėtis, kas naudinga ne Petrui, ne Onutei, ne konservatoriams, socialdemokratams, gėjams, liberalams, o Lietuvai?
Neseniai iškilmingai minėjome 1791-ųjų Gegužės 3-osios Konstituciją, kurioje nėra net Lietuvos vardo. Vadovaujantis sveiku protu, prisimindami šį dokumentą turėtume vergti, o mes – džiūgaujame. Man aiškina, girdi, tuoj po Konstitucijos paskelbimo buvo išleistas specialusis papildomas dokumentas, kuriame jau buvo atstatytas ne tik Lietuvos vardas, bet ir lietuviškoji dvasia. Jei taip – puiku. Džiaukimės būtent tuo papildomu dokumentu, kuriame įrašytos Lietuvos teisės, o 1791-ųjų Konstituciją, kurioje nė kvapo Lietuvos, palikime džiaugtis Lenkijai.
Kita tema – Antrasis pasasulinis karas ir pokaris. Pasirodo, be žydų organizacijų ir bendruomenių palaiminimo negalime pastatyti paminklo nė vienam savo kariui, politikui. Jie jau ne sykį puldinėjo mūsų didvyrius – Joną Noreiką ir Kazį Škirpą. Jie mums į galvas perša nepilnavertiškumo kompleksą: gerbsite tik tuos, kuriuos leisime pagerbti. Tarsi Lietuva būtų ne Lietuva, o Izraelio provincija arba Izraelio kolonija.
Juozas Krikštaponis. Visuotinė lietuvių enciklopedija
Dabar štai puolamas karininkas, partizanų vadas Juozas Krikštaponis. Lietuva prievartaujama nugriauti Ukmergėje pastatytą paminklą prieš sovietus kovojusiam J. Krikštaponiui. Į šią kampaniją įsivelia net Lietuvoje reziduojantis Izraelio ambasadorius. Keli angažuoti Lietuvos istorikai ir žurnalistai šaukia, jog Lietuva privalanti pati apsivalyti nuo netikrų didvyrių. Sutinku. Istorijos neklastokime. Į istoriją žvelkime sąžiningai – iš visų pusių ir kampų. Bet kodėl tada žydai nepasmerkia savų karininkų, kūrusių Izraelio valstybę? Kodėl tie, kurie jėga ir klasta iš savo žemių išvijo beveik milijoną palestiniečių, nepasmerkiami Jeruzalėje ir Tel Avive? Kodėl jiems Izraelyje statomi didingi paminklai, apie juos rašomos palankios mokslinės studijos?
Palestinos etninis valymas. Knygos viršelis
Tai – ne mano priekaištai. Taip saviems priekaištauja žydų istorikas Ilanas Pappe knygoje „Palestinos etninis valymas“. Tame veikale istorikas (pabrėžiu – žydas) smulkiai pasakoja, kaip po 1948 metų arabų ir Izraelio karo buvo kuriama žydų valstybė. Žydų karinės struktūros tuomet nušlavė nuo žemės paviršiaus 531 kaimą, 11 miesto dydžio gyvenviečių ir žudynėmis, prievartavimais, turto grobimais, kankinimais išstūmė iš gimtųjų žemių apie 800 tūkst. palestiniečių. Žydų kilmės istoriko I. Pappe manymu, etninis palestiniečių valymas buvo iš anksto suplanuotas. Kiek tose karinėse operacijose dalyvavusių žydų generolų – karo nusikaltėliai, kuriuos karo nusikaltimams laimino žydų politikai? I. Pappe savo knygoje brėžia išvadą, kad jo mylimas Izraelis, dėl kurio jis pats kariavo, buvo pastatytas ant nusikaltimų žmoniškumui. Tik daugelis Vakarų valstybių, jo manymu, atsisako pripažinti šią skaudžią tiesą.
Dvigubi standartai – akivaizdūs. Ko negalima jaučiui, tas leidžiama Jupiteriui.
Lietuviškasis šios problemos papildymas būtų toks: žydų bendruomenės ir tarptautinės žydų organizacijos visą dėmesį sukoncentravusios tik į 1941 – 1944-uosius metus, kai Lietuva buvo okupuota vokiečių. Kodėl skrupulingai neanalizuojama pradžių pradžia – Lietuvos gyvenimas 1940 – 1941-aisiais metais? Bijoma, kad į dienos šviesą iškils daug bjaurių faktų, kas ir kaip 1940 – 1941-aisiais talkino sovietų okupantams? Apie sovietinėms represinėms struktūroms talkinusių dušanskių, rocių, raslanų „humanitarinę pagalbą“ lietuvių tautai bijome net prasižioti. Tyli ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų institutas.
Kur atsidursime po kelių dešimtmečių, taip uoliai visiems ir visur nuolaidžiaudami?
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Po prezidento Gitano Nausėdos pasirašytų įstatymų pataisų, kuriomis mūsų šalies piliečių asmens dokumentuose įteisinamos nelietuviškos abėcėlės X, Q , W raidės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos iniciatyva 37 Seimo nariai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT). Jie prašo teismo įvertinti, ar priimtos įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucijoje sakoma, kad jeigu piliečių vardai ir pavardės Lietuvos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas.
„Esame priversti kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes manome, kad Seime priimtas įstatymas yra pavojingas Lietuvos valstybinės kalbos likimui. Tikiuosi, kad teismas priims teisingą sprendimą“, – pranešime sako LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Be to, pasak kreipimosi iniciatoriaus LVŽS frakcijos nario Seime akademiko Eugenijaus Jovaišos, Konstitucinis Teismas, labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą. Taip pat iškraipytų piliečių lygybės įstatymui principą, kuris nustatytas Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje. Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.
Anot Seimo narių, nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba. Lietuvos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę.
37 Seimo nariai išreiškia viltį, kad Konstitucinis Teismas laikysis jau ne kartą pačio teismo priimtų nuostatų dėl valstybinės lietuvių kalbos vartojimo.
Prezidentas G. Nausėda antradienį pasirašė nemažas diskusijas kėlusį įstatymą, kuriuo leista pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti naudojant w, x ir q raides.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Visuomeninės organizacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybaseimo nariams išsiuntė laišką, kuriame priminė, kad Seimas sausio 18 d. ruošiasi priimti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535(2), neatsižvelgdamas į jokius Konstitucinio Teismo išaiškinimus, į triskart (2014 m., 2015 m. ir 2021 m.) Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pateiktą išvadą, į Nepriklausomybės Akto signatarų ir kitų visuomeninių organizacijų bei ekspertų siūlymus.
Praradę viltį būti išgirsti, valstybinės kalbos apsaugos srityje dirbantys visuomenininkai perspėjo Seimo narius nepriimti, jų nuomone, Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo projekto ir pažadėjo balsuosiančius už nuostatą leisti Lietuvos piliečio pase ir kituose oficialiuose dokumentuose Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis oficialiai paskelbti „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikais“ ir aprašyti jų veiklą to paties pavadinimo knygoje.
„Gerbiamasis Seimo nary, atlikdama savo pilietinę pareigą asociacija „Talka kalbai ir tautai“ nuosekliai gynė ir gina valstybinį lietuvių kalbos statusą.
Esame ne kartą argumentuotai perspėję Seimą ir kitas atsakingas Lietuvos institucijas dėl galimo veiksmų ar priimamų sprendimų prieštaravimo konstituciniam valstybinės lietuvių kalbos statusui ir iš to kilsiančios grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siekdami išsaugoti konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos statusą ir jo užtikrinamą teritorinį Lietuvos valstybės vientisumą, 2015 m. pasinaudoję konstitucine piliečių teise oficialiai surinkome bemaž 70 000 piliečių parašų ir per Vyriausiąją rinkimų komisiją Seimui pateikėme privalomai svarstyti asmenvardžių rašybą reglamentuojančias įstatymų pataisas, nepažeidžiančias konstitucinio valstybinės lietuvių kalbos statuso.
Tačiau visos mūsų pastangos nesulaukė palaikymo Seime ir buvo be jokių svarstymų atmestos“, – rašoma „Talkos kalbai ir tautai“ laiške Seimo nariams ir konstatuojama, kad „Talka kalbai ir tautai“ išnaudojo visas „demokratines valstybinės lietuvių kalbos išdavystės stabdymo priemones“.
Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius teigdamas, kad valdančioji Seimo dauguma nenori nei girdėti, nei matyti jiems teikiamų pasiūlymų, patarimų bei perspėjimų, praneša, kad ryžtamasi steigti „Valstybinės lietuvių kalbos išdaviko“ vardą, kuriuo visuomenininkai žada įvardinti kiekvieną, kas palaikys valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimą.
„Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ steigia „Valstybinės lietuvių kalbos išdaviko“ nominaciją ir po sausio 18 d. (o jeigu dėl šio projekto tą dieną nebūtų balsuojama, tai po kito posėdžio, kuriame bus balsuojama) viešai skelbs ir visais būdais viešins nominacijos „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“ prizininkų vardus ir pavardes“, – rašoma Seimo nariams išsiųstuose laiškuose.
Pasak asociacijos pirmininko M. Karaliaus, per daugelį metų sukaupta medžiaga apie veikimą prieš valstybinę lietuvių kalbą bus išleista atskiru leidiniu, kuris taip ir vadinsis – „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikai“.
Pasak valstybinės kalbos apsauga besirūpinančių visuomenininkų, taip bus pratęsta kalbininko, habilituoto mokslų daktaro, prof. Vinco Urbučio keliais leidimais išleistame veikale „Lietuvių kalbos išdavystė“ (2006, 2007) užfiksuota valstybinės lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos išdavystės byla.
Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip žinia, šių metų sausio 11 d. Seimas po svarstymo pritarė TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio pateiktam, Laisvės partijos bei Liberalų sąjūdžio rinkiminėje programoje numatytam priimti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535(2), kuriuo mėginama oficialia įteisinti piliečių asmenvardžių rašybą nevalstybine kalba.
Jau rytoj, sausio 18 d. rytiname Seimo posėdyje yra numatytas šio įstatymo Nr. XIIIP-535(2) priėmimas.
Perspėjantį laišką apie tolimesnius viešus veiksmus, valstybinės lietuvių kalbos gynimo srityje, visuomenininkai užbaigia raginimu „laikytis Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos ir užkardant grėsmę valstybinei lietuvių kalbai bei Lietuvos Respublikos teritoriniam vientisumui, netylėti – pasisakyti ir balsuoti pieš įstatymo projektą Nr. XIIIP-535(2)“.
Jonas Vaiškūnas, Asociacija „Talka kalbai ir tautai”
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenininkai dar kartą perspėjo Seimą negriauti Valstybinės kalbos konstitucinio statuso
Lietuvos Respublikos Seimui ruošiantis sausio 11 d. svarstyti asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio asmens dokumentuose įstatymo projektus, visuomeninės organizacijos dar kartą perspėjo Seimą nepriešinti visuomenės ir negriauti Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso.
„Jei būtų pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto palaikomam projektui XIIIP-535 (2), tai sudarytų prielaidas Lietuvos visuomenės susipriešinimui. Šio projekto nuostatos diskriminuotų Lietuvos piliečius tautybės pagrindu žmogaus teisių požiūriu: jis pažeistų Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises, nes jie savo asmenvardžių savais rašmenimis dokumente vis tiek negalėtų turėti. Tam mūsų Konstitucijoje ir įtvirtinta valstybinė kalba, kad visų tautybių žmonių galimybes suvienodintų“, – teigia pareiškimo autoriai.
Apie lietuvių kalbai iškilusius pavojus pasakoja kalbininkas Kazimieras Garšva. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenininkai ragina Seimą pritarti alternatyviam projektui XIIIP-471, kuris, pasak jų, labiausiai atitinka „Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir lietuvių Tautos ir visų Lietuvoje gyvenančių tautų interesams“ ir primena, kad projektu XIIIP-471 siūloma asmenvardį valstybine lietuvių kalba išlaikyti pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o Lietuvos piliečiui pageidaujant asmenvardžio įrašo kita kalba, sudaryti sąlygas jį įrašyti kitame asmens dokumento puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.
Pareiškimą pasirašė Asociacija „Talka kalbai ir Tautai“, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija, Lietuvių etninės kultūros draugija ir 40 žinomų visuomenininkų.
Sausio 10 d. Seimo nariams pareiškimus, raginančius nepažeist Valstybinės lietuvių kalbos statuso, atskirai išsiuntė Asociacija „Talka kalbai ir tautai“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybė.
Visuomenininkai, atkreipdami Seimo narų dėmesį į tai, kad projektas Nr. XIIIP-535(2), prieštarauja konstituciniam LR valstybinės lietuvių kalbos statusui, LR Konstitucinio Teismo (KT) nutarimams bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadoms, siūlo palaikyti alternatyvų projektą XIIIP-471.
„Projektu Nr. XIIIP-471 siūloma asmenvardį rašyti valstybine lietuvių kalba pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o kitame asmens dokumento puslapyje Lietuvos piliečiui pageidaujant leisti įrašyti asmenvardį ir kitomis kalbomis. Šis projektas atitinka bemaž 70 000 piliečių parašais Seimui įstatymo leidybos iniciatyvos teisę oficialiai teiktą piliečių siūlymą ir neprieštarauja konstituciniam LR valstybinės lietuvių kalbos statusui bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadoms. Svarbiausia – atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, nes neskirsto Lietuvos piliečių pagal tautybę ar pilietybės įgijimo būdą, atmeta bet kokias užuominas į praeityje buvusių Lietuvos okupacijų teisėtumą, nekelia grėsmės Lietuvos žemių vientisumui. Tokia praktika yra jau pasiteisinusi, nes jau 25 metus sėkmingai veikia kaimyninėje Latvijoje“, – sako Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius.
Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
M. Karalius primena, kad dar 1999 spalio 21 d. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“.
„Siūlymas remtis įrašais protėvių turėtuose dokumentuose reiškia, kad siūloma pripažinti Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos okupacinių valdžių išduotus dokumentus, o tai žeidžia valstybės savigarbą, todėl yra nepriimta tarptautinėje praktikoje. Visus nelietuviškus įrašus asmens dokumentuose galėjo padaryti tik okupacinės valdžios, nes įrašai tarpukario Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose buvo daromi valstybine lietuvių kalba.
Taigi, asmenvardžių rašymas nelietuviškomis raidėmis niekaip nepasitarnautų Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimui, nes pagarba Lietuvos valstybingumui ir kovotojams už jį neleidžia „atkurti“ lenkiškų įrašų, remiantis 1920-1939 m. Lenkijos okupacinės valdžios išduotais dokumentais Vilniaus krašte, o kitokių lenkiškų įrašų oficialiuose valstybiniuose dokumentuose nėra“, – rašoma „Talkos kalbai ir tautai“ pareiškime.
Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos ir VLKK Kalbos politikos pakomisijės narė, kalbininkė prof. Laima Kalėdienė stebisi, kad įstatymus dėl asmenvardžių Seimui teikiantis Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas bando ignoruoti VLKK išvadą dėl teikiamų įstatymo projektų:
„Konstitucinis Teismas 2014 m. yra nurodęs, kad be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados negali būti priimtas vardų ir pavardžių asmens dokumentuose rašybą reglamentuojantis įstatymas. VLKK išvada buvo pateikusi du kartus, o 2021 m. trečią kartą vėl pakartojo nurodydama, kad pritariama leidimui paraidžiui perrašyti pavardes iš dokumentų originalo tik dviem atvejais, kai: pavardė įgyjama per dabartinę santuoką su užsieniečiu arba užsienietis įgyja arba atkuria Lietuvos pilietybę. Jokių kitokių išimčių VLKK nenumato“, – sako kalbininkė.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
Visuomenininkai ragina Seimo narius prisiminti Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaiką ir prašo, užkardant grėsmę valstybiniam lietuvių kalbos statusui bei Lietuvos Respublikos teritoriniam vientisumui, nepalaikyti projekto XIIIP-535 (2), griaunančio pagrindinio nepriklausomos Lietuvos Respublikos statramsčio Valstybinės lietuvių kalbos Konstitucinį statusą.
Visuomenėje didelį atgarsį turinčius asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose įstatymų projektus Seimas numatęs svarstyti sausio 11 d., antradienį, 14.10-14.40 val. Balsavimas dėl projektų darbotvarkėje yra numatytas 16.00–16.50 val.
Tiesioginę Seimo posėdžio transliaciją galima stebėti čia: https://youtu.be/dYm5Vj5lzdU
Antradienį mirė Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius Jonas Palionis, pranešė Vilniaus universitetas. Jam buvo 97-eri.
J. Palionis gimė 1924 m. birželio 20 d. Mišiškėse, Alytaus rajone. 1948 m. baigė Vilniaus universitetą,1948–1951 m. mokėsi aspirantūroje, 1951–1993 m. buvo Vilniaus universiteto dėstytojas. 1953–1959 m. – Lietuvių kalbos katedros vedėjas, 1957–1961 m. – Istorijos ir filologijos fakulteto, 1970–1973 m. – Filologijos fakulteto dekanas. 1968 m. tapo habilituotu mokslų daktaru. Nuo 1970 m. – profesorius. 1984–1988 m. buvo Lietuvių kalbos komisijos pirmininkas. 1990–1993 m. žurnalo „Gimtoji kalba“ redakcijos kolegijos pirmininkas.
Mokslinių interesų sritis – lietuvių bendrinės kalbos susidarymas. Habilitaciniame darbe „Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a.“ (1967) išnagrinėta to laikotarpio lietuvių senųjų raštų kalba ir jos raida, rašyba, fonetika, morfologija, sintaksė, leksika. Už šį darbą 1972 m. jam suteikta LTSR valstybinė premija. J. Palionis parašė daug kalbotyros veikalų, recenzijų, straipsnių lietuvių kalbos kultūros klausimais.
Pirmasis lietuvių kalba parašė platų kalbotyros įvadą „Kalbos mokslo pradmenys“ (1985). Tyrė ir pirmuosius lietuviškus rankraštinius poterius, ir pirmąsias D. Kleino lietuvių kalbos gramatikas, plačiajai visuomenei pristatė pirmojo lietuviško Biblijos vertimo fragmentus.
***************
Atsisveikinimas – šv. Jonų bažnyčioje sekmadienį nuo 14 iki 20 val. ir pirmadienį nuo 10 iki 12 val. Šv. mišios – 11 val., išlydėjimas į Nemajūnų kapines – 12 val.
Mitingas, kurio dalyviai reikalauja apginti lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gruodžio 15 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) svarstys dar praeitoje Seimo kadencijoje pateiktus du alternatyvius Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus – XIIIP-535 ir XIIIP-471.
Projektą XIIIP-471 2017 m., parengė Audronis Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Stasys Šedbaras, Agnė Bilotaitė, Vytautas Juozapaitis ir kiti. Jame paliekamas Lietuvos piliečio vardo ir pavardės lietuviškas užrašymas, o įrašą nevalstybine kalba su lietuvių kalbai nebūdingais rašmenimis leidžiama daryti antrajame paso puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje.
Projektą XIIIP-535 irgi, 2017 m. įregistravo Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas ir kiti. Tai projektas, leidžiantis pateikus vadinamąjį „dokumento šaltinį“ atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba, kad jo vietoje vardas ir pavardė būtų įrašyti nelietuviškai, o reikalui esant dar ir panaudojant svetimus w, q ir x rašmenis.
Vienas iš projektų prieštarauja VLKK išvadai
Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ atkreipė Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėmesį į tai, kad projektas XIIIP-535 prieštarauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadai nepritarti išimčių piliečių asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose plėtimui.
Šiemet VLKK trečią kartą pakartojo savo dar 2014 m. priimtą sprendimą pritarti tik dviem išimtims paraidžiui perrašyti pavardes iš dokumentų originalo: kai 1) pavardė įgyjama per dabartinę santuoką su užsieniečiu arba 2) užsienietis įgyja ar atkuria Lietuvos pilietybę.
„VLKK nutarimas nepalieka galimybės taikyti rašymo nelietuviškais rašmenimis išimtįpagal protėvių turėto „dokumento šaltinį“. Visų pirma todėl, kad ankstesni nelietuviški dokumentai Lietuvoje yra išduoti okupacinių valdžių: caro, lenkų, vokiečių, sovietų…
Apginkime lietuvių kalbą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokie dokumentai negalioja visame pasaulyje, nes būtų pažeidžiamas okupacinių režimų teisinio nepripažinimo principas“, – sako asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius ir pabrėžia, kad asociacija Seimui siūlo ne tik nepritarti XIIIP-535 projektui, bet ir toliau jo nebesvarstyti, nes, pasak jo,dar 2014 m. Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs, kad be VLKK pritarimoišimčių plėtimasbūtų neteisėtas ir antikonstitucinis.
Konstitucinis Teismas: tautybė negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso
Dar 1999 spalio 21 d. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“, – primena asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos ir VLKK Kalbos politikos pakomisijės narė prof. Laima Kalėdienė.
Todėl ji konstatuoja, kad šį reikalavimą visiškai atitinka dabar galiojantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kurio 1 ir 2 punkte nustatyta piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. taip suteikiant vienodas sąlygas visiems piliečiams ir nesudarant prielaidų diskriminacijai.
„XIIIP-535 projekto siūlymas susieti valstybinę kalbą ir Lietuvos įstatymų normas su kažin kokios trečios organizacijos (Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija, ICAO) vidinėmis taisyklėmis yra paprasčiausiai gėdingas ir vienareikšmiškai atmestinas. Juk tos taisyklės gali keistis nepriklausomai nuo Lietuvos valios, todėl šiuo atveju negali būti padarytos privalomomis įstatymiškai.
Beje, 2014 m. išvadoje VLKK buvo paprieštaravusi šių taisyklių taikymui, tačiau 2021 m. vėl teiktame Seimo narių projekte į tai neatsižvelgta. Tą pastebėjo ir Teisės departamentas“, – primena prof. L.Kalėdienė. – „Nereikia pamiršti ir to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. byloje Nr. C-391/09yra patvirtinęs, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia, todėl ir toliau Lietuvos piliečių asmenvardžiai Lietuvos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, nes negali būti siaurinama jos vartojimo erdvė“.
Lietuvos kalbos politika gali tapti ginklu prieš Latviją Rusijos rankose
„Talka kalbai ir tautai“ tarybos narys Gintaras Songaila stebisi, kad TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir kiti prieš Rusijos grėsmes pasisakantys konservatoriai jau daug metų kantriai bando įteisinti rašybą nevalstybine kalba oficialiuose Lietuvos piliečių dokumentuose.
„Nuosekliai pabrėždami nuolatinę ir vis didėjančią grėsmę iš nedraugiško Lietuvai Kremliaus, Gabrieliaus Landsbergio vadovaujami konservatoriai kiekvieną Seimo kadenciją įkyriai bruka ne tik Lietuvai, bet ir mūsų sąjungininkei Latvijai žalingus valstybinės kalbos vartojimo sritis siaurinančius projektus. Neturiu jokių paaiškinimų tokiam jų geopolitiniam neraštingumui.
Mūsų kaimynai ir kalbos broliai latviai laukia iš mūsų solidarumo, nes geriau už mus žino, kokie pavojai kiltų, jei valstybės oficialiuose dokumentuose būtų imta rašyti pagal grėsmingos kaimynės „dokumentų šaltinius““, – sako G. Songaila.
Kalba, Tauta, Tėvynė – svarbiausi žodžiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasak jo šioje srityje iš Latvijos turime ko pasimokyti. „Deja, Lietuvoje mėginama vykdyti kalbos politika gali tapti ginklu prieš Latviją Rusijos rankose. Esame glaudžiai susiję, o elgiamės lyg svetimi“, – sako G. Songaila ir primena, kad visuomeninis „Talkos“ judėjimas, 2015 m. susibūręs kaip atsakas į politikų bandymus pavojingai siaurinti valstybinės lietuvių kalbos erdvę, siekė išspręsti nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą būtent Latvijos pavyzdžiu.
Latvijoje jau daug metų asmenvardžius nevalstybine kalba leidžiama rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje, neišstumiant pagrindinio įrašo valstybine kalba.
„Talkos“ judėjimas tuo metu pasinaudojo konstitucine piliečių teise ir, surinkęs bemaž 70 000 piliečių parašų, per Vyriausiąją rinkimų komisiją Seimui pateikė privalomai svarstyti asmenvardžių rašybą reglamentuojančias įstatymų pataisas, analogiškas priimtoms Latvijoje.
Lietuvių kalbos išdavystė – visos Lietuvos išdavystė
„Deja, Seimas, pagal įstatymus privalomai turėjęs svarstyti šiuos projektus, taip jų niekada ir neapsvarstė. Todėl „Talka kalbai ir tautai“ pasisako už dabar Seime svarstymui vėl iškeltą A. Ažubalio, L.Kasčiūno ir kitų projektą XIIIP-471, kuris iš esmės atitinka 70 000 piliečių parašais palaikytą „Talkos“ teiktąjį siūlymą“, – apgailestavo G. Songaila.
„Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas M. Karalius pabrėžė, kad būtina palaikyti A. Ažubalio, L. Kasčiūno ir kitų projektą XIIIP-471, kuris nepažeidžia valstybinės kalbos konstitucinio statuso ir neprieštarauja VLKK išvadoms.
Informacijos šaltinis – Asociacija „Talka kalbai ir tautai“
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija tęsia forumų visuomenei ciklą ir šį trečiadienį kviečia per „Youtube“ kanalą stebėti trečiąjį forumą, skirtą aptarti Lietuvos mokslo kalbą ir jos tendencijas.
Ar tikrai lietuvių kalbos šiuolaikiniame moksle mažėja? Fundamentalieji mokslai yra pasaulinio mokslo dalis, o humanitariniai? Kodėl kai kurie mokslininkai atsidėję savo sferos terminų žodynus? Ar pakanka visuomenei gaunamų žinių apie mokslo pasiekimus jai suprantama kalba? Apie tai forume diskutuos ne tik lituanistai, bet ir kitų sričių atstovai.
Forumą ves žinomas šalies kalbininkas Vilniaus universiteto doc. dr. Antanas Smetona.
Akademinės kalbos tendencijas pranešimu „Ar mažėja vietos lietuvių kalbai moksle?“ trumpai pristatys Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys akad. Bonifacas Stundžia. Norvegijos mokslo Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Humanitarinio fakulteto Muzikos skyriaus prof. dr. Gediminas Karoblis pranešime „Kalbos laisvė ir prievarta“ pasidalins norvegų ir savo paties patirtimi bei požiūriu į akademinę kalbą. Žinomas šalies psichologas prof. dr. Gediminas Navaitis kalbės apie laimės ekonomikos principus švietimo sistemoje, kurioje deramą vietą turėtų rasti ir nacionalinė kalba.
Diskusijoje dalyvaus VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, LMA prezidentas akad. Jūras Banys, VU prof. dr. (HP) Valentina Dagienė, baltistas prof. habil. dr. Alvydas Butkus, LSMU prof. dr. Neringa Paužienė, VU doc. dr. Diego Ardoino, Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Zigmantas Gudžinskas ir kt.
Forumo įrašas bus prieinamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos „Youtube“ kanale.
