lietuvių kalbos kursai

Aktualijos

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros kursus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute baigusiais ukrainiečiais bei Instituto atstovais.
 
Instituto organizuojami lietuvių kalbos ir kultūros kursai mokytojams, studentams, dėstytojams, švietimo darbuotojams, psichologams vyko nuo gegužės pabaigos ir baigėsi šią savaitę. Jų metu dalyviai aktyviai mokėsi lietuvių kalbos pagrindų, klausėsi paskaitų apie lietuvių istoriją, kultūrą, literatūrą bei etnografiją, lankėsi edukacinėse ekskursijose. Kursų pabaigoje gavo kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius pažymėjimus.
 
„Labai džiaugiamės kursų rezultatais. Jų tikslas buvo ne tik ukrainiečius mokyti lietuvių kalbos, bet ir sukurti mažą bendruomenę. Šie žmonės čia atvyko labai nusiminę, tačiau mes sugebėjome sukurti gerumo atmosferą”, – sakė instituto direktorės pavaduotoja akademinei veiklai doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė.
 
Susitikimo metu svečiai dalinosi kurso metu įgytomis naujomis žiniomis bei įspūdžiais apie mokymosi procesą Lietuvoje, pabrėžė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo svarbą karo akivaizdoje.
 
J. Šiugždinienė dėkojo kursų organizatoriams ir dalyviams.
 
„Priimti nuo karo bėgančius ir prieglobsčio ieškančius Ukrainos žmones – tai mažiausia, ką dėl jūsų galime padaryti. Tai mūsų visų karas, jį kariaujame kartu, tad Ukrainai padedame ir padėsime kaip tik galime”, – sakė ministrė.
 
Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų, organizuojančių nemokamus lietuvių kalbos ir kultūros kursus ukrainiečių studentams, dėstytojams, mokslo ir švietimo darbuotojams, reikmėms šių metų pavasarį Vyriausybė skyrė 416 tūkst. eurų. Šių kursų dalyviams siekiama sudaryti galimybę tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, susipažinti su lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, etnokultūra, ekonomika bei socialiniu ir politiniu gyvenimu.
 
Taip pat lėšų suaugusiųjų iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui finansuoti skirta savivaldybėms – iš viso 790 tūkst. eurų. Parama siekiama padėti suaugusiesiems įgyti lietuvių kalbos pradmenis ir taip užtikrinti sėkmingą jų integraciją Lietuvoje, sudaryti jiems visas galimybes įsilieti į darbo rinką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.07.15; 05:30
Aktualijos

Turkas Muhammedas Fethullahas Guleras (Fatihas). M.Musteikio nuotr.

Kodėl užsieniečiai atvyksta mokytis lietuvių kalbos? Kodėl svetimšaliai ryžtasi likti gyventi Lietuvoje?

Į šiuos klausimus gali atsakyti turkas Muhammedas Fethullahas Guleras (Fatihas), kuris mūsų šalyje gyvena jau dvejus metus. „Į Lietuvą atvykau dalyvauti lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose. Likau sužavėtas jūsų šalies gamta, oru, žmonėmis, o ir mokytis naujos kalbos nebuvo labai sunku“, – teigia vaikinas.

Fatihas puikiai kalba lietuviškai, aplinkiniams sunku patikėti, jog per tokį trumpą laiką galima išmokti naujos užsienio kalbos. „Pasibaigus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams, likau dar pusmetį mokytis Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Vėliau nuėjau į senelių namus, kur nusprendžiau padėti senoliams ir taip pagerinti savo lietuvių kalbos žinias. Juk jie nemoka anglų kalbos, o aš nesupratau lietuviškai. Aš kiekvieną dieną ruošdavausi susitikimams ir turėjau pristatyti savo šeimą, gimtąją šalį, maistą, lietuvių kalbą“, – pasakoja Fatihas.

Prieš metus Fatihas ryžosi studijuoti Lietuvoje ir įstojo į socialinę pedagogiką ir etiką LEU. Turkas svarstė, ką pasirinkti, – psichologiją ar socialinę pedagogiką. Pirmosiomis studijų dienomis Fatiho naujieji kolegos liko nustebę: „Jiems buvo šokas. Vienas turkas atvažiavo į svetimą šalį, kalba lietuviškai ir bando studijuoti kaip visi lietuviai. Sąmoningai pasirinkau studijuoti lietuvių kalba, nes noriu likti ir gyventi Lietuvoje. Ateityje planuoju dirbti socialiniu pedagogu mokykloje“, – teigia studentas.

Prieš atvažiuodamas į mūsų šalį, turkas buvo girdėjęs, kad Lietuva – krepšinio šalis. „Patys lietuviai sakė, jog jie nesišypso ir yra liūdna tauta. Mano nuomone, tai stereotipai. Lietuvaičiai mėgsta pasigirti, kad jų merginos yra gražios“, – šypsodamasis kalba Fatihas.

Studentas užsiima savanoriška veikla vienoje Vilniaus tarptautinėje mokykloje, kurioje bendrauja su moksleiviais, padeda jiems paruošti namų darbus. Fatihas dalyvauja kultūriniuose renginiuose, kuriuose pristato garsiausių turkų autorių kūrybą. Pats vaikinas domisi lietuvių literatūra. Renginyje „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu“ turkas lietuviškai skaitė Vytauto Mačernio kūrybą. „Man patinka lietuvių kultūra, aktyviai ja domiuosi, keliauju po šalį, lankausi muziejuose. Lietuvoje tikrai gera gyventi“, – teigia Fatihas.

2017.07.04; 15:00

Aktualijos

Lietuvos edukologijos universitete  (LEU) esantis lietuvių kalbos ir kultūros centras (LKKC) šiais metais švenčia dešimtmetį. Centras įkurtas 2007 metais, jo tikslas buvo vienyti užsieniečius, kurie nori išmokti lietuvių kalbos, pažinti Lietuvą, jos kultūrą, gamtą, istoriją. 

Vilma Leonavičienė su studentais
Vilma Leonavičienė

Per dešimtmetį LKKC lietuvių kalbos kursus baigė daugiau nei tūkstantis studentų iš pačių įvairiausių užsienio šalių.

„Lietuvių kalbos ir kultūros centras vykdo įvairią veiklą: rengia metodinę kalbos mokymo medžiagą, priemones, dalyvauja moksliniuose tyrimuose, ES projektuose, koordinuoja NORD, Erasmus + projektus, organizuoja Baltistikos studijas studentams ir įvairaus pobūdžio lietuvių kalbos ir kultūros kursus“, – sakė centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Rugpjūčio mėnesį vyksta lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Kiekvienais metais dalyvauja apie šimtą studentų iš daugiau nei dvidešimt pasaulio šalių. Per visus LKKC gyvavimo metus lietuvių kalbos mokėsi daugybė studentų – beveik visa Europa: „Nėra tekę mokyti studentų iš Bosnijos ir Hercegovinos, Makedonijos, Albanijos, Serbijos ir Juodkalnijos – visų kitų Europos šalių studentai studijavę pas mus. Jie atvyksta ne tik iš Europos. Užsieniečiai noriai atvažiuoja studijuoti iš Kinijos, Japonijos, Kazachstano, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Argentinos, JAV, Brazilijos, Pietų Korėjos. Šiemet į vasaros kursus atvyksta 120 studentų iš 21 pasaulio šalies“ , – pasakojo V. Leonavičienė.

LEU LKKC centro vadovės teigimu, užsieniečiai tampa Lietuvos ambasadoriai savo šalyse: „Tai puiki žinia apie Lietuvą pasauliui. Smagiausia, kai studentai grįžta vėl ir vėl į Lietuvą – su šeimomis, su draugais, sužadėtiniais, vaikais – nori parodyti Lietuvą, Vilnių – kaip ypatingą vietą, kurioje patyrė daug svarbių gyvenimo momentų.“ Po lietuvių kalbos kursų dalis studentų grįžta studijuoti į Lietuvos universitetus, dirbti savo šalių ambasadose, plėtoja diplomatinius, mokslinius ryšius su mūsų šalimi. „Slovėnijoje slovėnas įkūrė lietuvių kalbos kabinetą savo universitete. Keli studentai rašo disertacijas, kurių temų sąsajos su Lietuvos politika, kultūra, istorija. Šiuo metu rengiamos trys tokio tipo mokslinės disertacijos“ , – sako V. Leonavičienė.

Per intensyvius lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiai išmoksta ne tik kalbėti lietuviškai, rašyti, išvysta gražiausius Lietuvos miestus, miestelius, aplanko muziejus, istorines vietas. Per neseniai pralėkusį Poezijos pavasarį Baltistų studijų programos studentai dalyvavo renginyje „Baltistų poezijos pavasaris“, kuriame skaitė šiuolaikinių lietuvių poetų eilėraščius. Užsieniečiai susipažino ne tik su šiuolaikine lietuvių poezija, tačiau pabendravo su jaunaisiais lietuvių prozininkais bei poetais. „Baltistų poezijos pavasaris“ buvo įtrauktas į tarptautinio Poezijos pavasario festivalio programą. Renginio gražiausias akimirkas galite išvysti video klipe.

Birželio 28 d., 14 val., LEU II rūmuose (T. Ševčenkos g. 31) įvyks lietuvių kalbos ir kultūros centro naujojo kabineto atidarymas, kuriame bus pristatyta LKKC veikla, būsimi darbai, pasirodys dabartiniai studentai, kurie parengė kultūrinę – lituanistinę programą.

2017.06.27; 20:30

Aktualijos

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) jau dešimtą vasarą susirenka žmonių iš įvairių šalių, norinčių išmokti lietuvių kalbą ir pažinti Lietuvos kultūrą. Šiemet čia atvyko 62 studentai iš 15 valstybių.

Peng Qiaoyun (kursų organizatorių pavadinta Rūta) iš Kinijos Pekino užsienio studijų universitete (Beijing Foreign Studies University – BFSU) studijuoja rusų kalbą ir literatūrą. Merginą galima kalbinti kinų, rusų, anglų, japonų, latvių kalbomis, o dabar sulauktume jau ir lietuviško atsakymo.

Continue reading „Mokytis lietuvių kalbos atvyko iš Kinijos” →

Aktualijos

Su Lorena Shamatava iš Gruzijos dauguma Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendruomenės narių susipažino tuomet, kai ji atvyko į čia vykusius lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus kartu su 60 kitų jaunų žmonių iš įvairių šalių.

Daugumą nustebino ir sužavėjo merginos puikūs lietuvių kalbos įgūdžiai. Lorena, kaip ir kiti Gruzijos technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centro studentai, vadovaujami LEU prof. Vido Kavaliausko, mokosi lietuvių kalbos ir geriau susipažįsta su mūsų šalimi. Nors pati sako dar nekalbanti visiškai laisvai lietuviškai, bet tikrai nuoširdžiai to siekia. „Mano tikslas – kalbėti visiškai laisvai lietuviškai ir pasirinkti magistrantūros studijas lietuvių kalba mano mylimoje gintaro šalyje“, – sako studentė iš Gruzijos.

Continue reading „Gruzinės tikslas – laisvai kalbėti lietuviškai ir studijuoti Lietuvoje” →