Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusijos Federacijos ambasada Lietuvos Respublikoje antrus metus iš eilės atsisakė išduoti vizas „Misija Sibiras” ekspedicijai.
Šiais metais „Misija Sibiras’19” komanda planavo vykti į Krasnojarską ir įgyvendinti praėjusių metų planą, tvarkydami čia esančius lietuvių kapus bei susitikdami su šiose vietose tebegyvenančiais lietuviais.
Projekto „Misija Sibiras” organizatoriai nesupranta šio sprendimo, nes projekto vykdoma misija nėra niekaip susijusi su politiniais procesais.
„Sibiro gamta yra gaivališka, daugybė lietuvių kapinių nyksta be priežiūros. Jeigu ne „Misija Sibiras” ekspedicijos, dalies kapinių šiandien jau nebūtų įmanoma rasti ir identifikuoti. Apmaudu, kad kapų tvarkymas yra perkeliamas į politinę plotmę”, – teigia projekto „Misija Sibiras” vadovė Aistė Eidukaitytė.
Misija Sibiras – 2017 dalyvius Maskvoje pasitiko Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas. Lietuvos URM nuotr.
Nors „Misija Sibiras” šiemet į Sibirą nevyks, projektas nenutrūks. Kitaip nei 2018 m., kai teko perplanuoti ekspediciją vos per kelias savaites, nuo pat pradžių buvo ruošiami du ekspedicijų planai Krasnojarskui arba Kazachstanui.
„Nuo pat atrankos pradžios ruošėmės tiek Krasnojarskui, tiek Kazachstanui – dėliojome planus abiem šalims, komanda susitinka tiek su tremtiniais, grįžusiais iš Krasnojarsko, tiek su buvusiais politiniais kaliniais, patyrusiais kalinimą Kazachstane. Žinoma tai reikalauja dvigubai daugiau pastangų, bet svarbiausia, kad šiemet misija bus tęsiama”, – sako A. Eidukaitytė.
Nuo 2006 m. vykstantis projektas „Misija Sibiras” šiemet išlydės jau 18-ąją ekspedicijos komandą, kuri po neigiamo atsakymo dėl vizų vykti į Rusiją, liepos 17-ąją išvyks į Kazachstano Respubliką.
Misija Sibiras. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuvoje dar per mažai yra žinančių apie tremties ir kalinimo vietas šioje šalyje. Pernai aplankėme Kazachstane veikusius sovietinius lagerius, kuriuose stalinizmo represijų laikotarpiu, manoma, kalėjo apie 20 tūkstančių politinių kalinių iš Lietuvos. Kaip tik šiemet sukanka 65 metai nuo Kengyro lageryje įvykusio sukilimo, kuriame reikšmingą vaidmenį atliko ten kalėję lietuviai.” , – sakė A. Eidukaitytė.
Per projekto gyvavimo laiką lietuvių tremties bei kalinimo vietose sutvarkyta daugiau nei 150 kapinių. Didžioji dalis lietuvių kapinių yra Rusijos teritorijoje.
Prisidėti prie „Misija Sibiras’19” ekspedicijos kiekvienas gali trumpaisiais numeriais 1891 – auka 3 Eur, 1892 – auka 5 Eur bei aukojimo portale aukok.lt.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su „Misija Sibiras’18“ komanda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius ekspedicijos „Misija Sibiras’18” komandai išduoti vizas, projekto organizatoriai pakeitė ekspedicijos planą ir ketvirtadienį abi komandos atlikti savo misijos tikslų vyks į politinių kalinių laidojimo vietas Kazachstane.
„Sibiras yra kur kas platesnė nei vien geografinė sąvoka, o tremties vietos egzistuoja ir už Rusijos Federacijos ribų. Tremtį ir kalinimus mūsų tautiečiai patyrė ir dabartinėse Kazachstano, Tadžikistano, Gruzijos teritorijose. Šiemet buvo nuspręsta vykti į Kazachstaną, kur dalis mūsų tautiečių kalėjo lageriuose ir priverstinai dirbo darbo stovyklose“, – teigia projekto vadovė Raminta Kėželytė.
Kazachstano teritorija yra antra pagal lietuvių kilmės asmenų tremties, įkalinimo ir palaidojimo mastą – ją lenkia tik Rusijos Federacija. Skaičiuojama, kad į šias vietas buvo perkelta beveik 50000 lietuvių. „Misija Sibiras’18” dviejų ekspedicijos komandų darbai čia planuojami Karagandos, Džezkazgano ir Balchašo apylinkėse. Buvusioje Kazachijos SSR veikė kelios dešimtys lagerių, kuriuose buvo kalinami apie 20 tūkstančių politinių kalinių iš Lietuvos.
Pasak ekspedicijos organizatorių, netikėta žinia dėl vizų sukėlė daugybę papildomų rūpesčių ir problemų. Naujasis maršrutas reikalauja ne tik nenumatytų išlaidų, bet ir dar daugiau visuomenės pagalbos surandant kuo daugiau žmonių, patyrusių kalinimus šiame krašte, ar jų artimųjų, ir galinčių pasidalinti istorijomis.
„Misija Sibiras“ ekspedicija Kazachstane paskutinį kartą lankėsi 2009 metais. Šio krašto gamtinės sąlygos smarkiai skiriasi nuo Sibiro, koks yra Rusijoje. Kazachstano pietuose temperatūra vasarą gali pakilti net iki 45 laipsnių karščio, o stepėse galima sutikti nuodingų skorpionų ar vorų.
„Sibiro ir Kazachstano sąlygos skiriasi, tačiau pagrindinis ekspedicijos tikslas – ne. Kazachstane sunkiau rasti pavienių lietuvių kapų, kadangi politiniai kaliniai čia buvo laidojami masinėse kapavietėse, tačiau čia numatoma dar daugiau iššūkių: ieškant Kazachstane tebegyvenančių lietuvių bei tvarkant paminklinius atminimo ženklus“, – sako vienas iš ekspedicijų vadovų Arnoldas Fokas.
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, trečiadienį priėmusios „Misija Sibiras“ dalyvius, jokios dirbtinės kliūtys negali sukliudyti pilietinei jaunimo iniciatyvai pagerbti stalinizmo aukų, kaip neįmanoma nuneigti istorinės tiesos apie mūsų tautos patirtą genocidą. Ši atmintis visada bus gyva, ir tai patvirtina jaunimo patriotinis pasiryžimas atlikti šių metų žygius, nepaisant trikdžių. Šiemetinė misija yra išskirtinė dar ir tuo, kad ji taip pat įprasmina Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Valstybės susigrąžinimas buvo didžiausia mūsų tremtinių ir politinių kalinių svajonė bei viltis.
Šalies vadovė dar per pirmąją kadenciją, 2011 m. spalį, lankydamasi Kazachstane, nuvyko į vieno iš lagerių vietą – ALŽIR (Akmolinskij lager žon izmenikov rodiny – Akmolinsko Tėvynės išdavikų žmonų lageris), kur buvo ištremtos lietuvės moterys. Prezidentė ten atidengė atminimo akmenį.
Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje atsisakius ekspedicijos „Misija Sibiras’18” komandai išduoti vizas, projekto organizatoriai keičia ekspedicijos planą – šiemet abi komandos atlikti savo misijos tikslų vyks į politinių kalinių laidojimo vietas Kazachstane.
„Sibiras yra kur kas platesnė nei vien geografinė sąvoka, o tremties vietos egzistuoja ir už Rusijos Federacijos ribų. Tremtį ir kalinimus mūsų tautiečiai patyrė ir dabartinėse Kazachstano, Tadžikistano, Gruzijos teritorijose. Šiemet buvo nuspręsta vykti į Kazachstaną, kur dalis mūsų tautiečių kalėjo lageriuose ir priverstinai dirbo darbo stovyklose“, – teigia projekto vadovė Raminta Kėželytė.
Kazachstano teritorija yra antra pagal lietuvių kilmės asmenų tremties, įkalinimo ir palaidojimo mastą – ją lenkia tik Rusijos Federacija. Skaičiuojama, jog į šias vietas buvo perkelta beveik 50 000 lietuvių. „Misija Sibiras’18” dviejų ekspedicijos komandų darbai čia planuojami Karagandos, Džezkazgano ir Balchašo apylinkėse.
Pasak ekspedicijos organizatorių, netikėta žinia dėl vizų sukėlė daugybę papildomų rūpesčių ir problemų. Naujasis maršrutas reikalauja ne tik nenumatytų išlaidų, bet ir dar daugiau visuomenės pagalbos surandant kuo daugiau žmonių, patyrusių kalinimus šiame krašte, ar jų artimųjų, ir galinčių pasidalinti istorijomis. Žmonės, kurių artimieji kalėjo Karagandos, Džezkazgano ar Balchašo apylinkėse, gali susisiekti su organizatoriais el. paštu jauniems@jauniems.lt, pasidalinti turimomis istorijomis, ir taip padėti efektyviau suplanuoti ekspedicijos maršrutą.
„Misija Sibiras“ ekspedicija Kazachstane paskutinį kartą lankėsi 2009 metais. Šio krašto gamtinės sąlygos smarkiai skiriasi nuo Sibiro, koks yra Rusijoje. Kazachstano pietuose temperatūra vasarą gali pakilti net iki 45 laipsnių karščio, o stepėse galima sutikti nuodingų skorpionų ar vorų.
„Sibiro ir Kazachstano sąlygos skiriasi, tačiau pagrindinis ekspedicijos tikslas – ne. Kazachstane sunkiau rasti pavienių lietuvių kapų, kadangi politiniai kaliniai čia buvo laidojami masinėse kapavietėse, tačiau čia numatoma dar daugiau iššūkių: ieškant Kazachstane tebegyvenančių lietuvių bei tvarkant paminklinius atminimo ženklus“, – sako vienas iš ekspedicijų vadovų Arnoldas Fokas.
Visi norintys išlydėti komandas ir palinkėti joms sėkmės, laukiami išlydėjimo renginyje. Iki šiol tradiciškai ekspedicijos iškeliaudavo liepos 17-ąją – Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Bet dėl pasikeitusio „Misija Sibiras’18” ekspedicijų maršruto teko koreguoti ir jų išlydėjimo datą – abi ekspedicijos komandos Kazachstano kryptimi iškeliaus liepos 19 d. 8 val. iš Vilniaus geležinkelio stoties.
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Mirusiųjų atminimo dienos išvakarėse padėtos gėlės ir uždegtos žvalutės ant iškilių lietuvių kapų.
Lietuvos Respublikos Prezidentės vainikas.
Šalies vadovės vardu gėlių padėta prie Laisvės gynėjų memorialo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Lietuvos Prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus ir Algirdo Brazausko bei prie nežinomų kareivių kapų.
Taip pat pagerbti Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Basanavičius, visuomenės veikėjas ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, poetai Jonas Mačiulis-Maironis ir Justinas Marcinkevičius, lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas bei pirmasis už nepriklausomybę žuvęs karininkas Antanas Juozapavičius.
Gėlių padėta Vilniuje, Kaune, Alytuje ir kituose Lietuvos miestuose.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su „Misijos Sibiras’16” komanda, kuri Pasaulio lietuvių vienybės dieną, liepos 17-ąją, iškeliaus į ekspediciją Igarkoje.
Misija Sibiras – 2016 dalyvių susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.
Prezidentė „Misijos Sibiras” dalyviams perdavė laiškus, skirtus ekspedicijoje sutiktiems Sibiro lietuviams, jų bendruomenėms.
„Mus visus vienija mūsų tėvų ir protėvių žemė – Lietuva. Mes visi kartu atmintyje ir širdyje saugome tautos istoriją, paženklintą dideliais išmėginimais, nulėmusiais daugelio žmonių, taip pat ir Jūsų, gyvenimus”, – rašoma Prezidentės laiške.
Šiuo laišku Prezidentė atsiliepė į ekspedicijos dalyvių Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime paskelbtą kvietimą parašyti atvirlaiškius Sibiro lietuviams.
Pasak Prezidentės, „Misijos Sibiras” dalyviai tampa lietuvybės ambasadoriais, kurie savo žygiu parodo, kad lietuviai gerbia ir brangina savo praeitį. Sibire išlikusios lietuviškos kapavietės, kurias toliau tvarkys ekspedicijos nariai, yra reikšmingas istorinis šaltinis, liudijantis apie mūsų tautos patirtą prievartą, kančią ir aukas.
Šiemet birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint Lietuvos piliečių masinių trėmimų pradžios 75-metį, Prezidentė dalyvavo „Misijos Sibiras” surengtoje akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok”, kurioje buvo skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai.
Liepos 17 d. į ekspediciją išvyks 16 jaunuolių. Jie lankysis vienoje šiauriausių lietuvių tremties vietų – už poliarinio rato prie Jenisiejaus esančioje Igarkoje, į kurią vien 1948 m. buvo ištremta apie 8 tūkstančius lietuvių.
Igarkoje yra išlikusios trys lietuvių kapinės – vienos didžiausių Rusijos teritorijoje. Vienoje jų esama net apie tūkstantį kapaviečių, daugelis paženklintos lietuviškais kryžiais.
„Misijos Sibiras” dalyviai sugrįžę iš kelionės turės atlikti ne mažiau svarbią misiją – dalytis įspūdžiais ir patirtimi su jaunais žmonėmis, taip prisidedant prie naujos kartos pilietiškumo ir brandos ugdymo, geresnio Lietuvos istorijos suvokimo, platesnio akiračio.
Projektui „Misija Sibiras” pernai sukako 10 metų. Norinčiųjų dalyvauti ekspedicijoje kasmet daugėja. Šiemet misijos komanda buvo atrinkta iš daugiau nei 800 žmonių.
„Misija Sibiras’16” išlydėtuvės įvyks liepos 17-ąją, sekmadienį, 18.30 val. Vilniaus geležinkelio stotyje, Geležinkelių muziejuje.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos (Robertas Dačkus).
Šiemet birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, minint Lietuvos piliečių masinių trėmimų pradžios 75-metį, Prezidentė dalyvavo „Misijos Sibiras” surengtoje akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok”, kurioje buvo skaitomi tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai.
