Asmenims, studijuojantiems ne Lietuvos aukštosiose mokyklose, galės būti skiriama parama. Tai įteisino Seimas ypatingos skubos tvarka priėmęs Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus.
Už naujas nuostatas, kurios įsigalios balandžio 15 d., balsavo 107 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 2 parlamentarai.
Pagal priimtus įstatymo pakeitimus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka galės būti skiriama parama įstojusiems į aukštąsias mokyklas ne Lietuvoje ir jose studijuojantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių piliečiams, dirbantiems ir (arba) turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvoje, ir jų šeimos nariams. Ši parama galės būti skiriama ir kitų užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, turintiems teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pagal emigraciją yra viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos šalių ir čia ypač aktuali „protų nutekėjimo“ problema, būtina imtis papildomų priemonių. Viena iš priežasčių, skatinanti gabiausius studentus išvykti studijuoti svetur, yra kitų šalių universitetų patrauklumas ir tarptautinis pripažinimas. Neturėdami kitų lėšų šaltinių, studentai gauna paskolą šalyse, kuriose studijuoja, ir grįžti į Lietuvą jiems tampa sudėtingiau“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Kaip pažymima dokumente, tam „numatoma kasmet skirti ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų iš Švietimo ir mokslo ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų“.
Pasiūlymo iniciatorius – Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Valdantieji kalba apie aukštojo mokslo reformą, tačiau visos diskusijos sukasi tik apie lentelių su universitetų pavadinimais skaičių. Ar tai reforma? Diskusijos dėl lyderystės ir kokybinių rodiklių lieka paraštėje, o visa reforma susiveda į formalius skaičius.
Problema ne mokslo kokybė, bet studentų trūkumas
Viešai diskutuojama, kad universitetams būtina reforma, nes mokslas nekokybiškas. Bet kodėl nekokybiškas, kokie rodikliai nekokybiški? Baigę studijas jaunuoliai sėkmingai įsidarbina, juos giria investuotojai, o užsienyje absolventai su lietuviškais diplomais graibstomi, ypač medicinos, fizikos ar technikos specialybių. Tai kuo pasireiškia tas nekokybiškumas? Mitas, kad lietuviškos studijos nekokybiškos. Kodėl patys save nuvertiname, juodiname tai, kas yra gero lygio ir vertinama užsienyje? Studijos mūsų universitetuose atitinka bendrą Europos lygį, galbūt vienos silpnesnės, bet kitos stipresnės ir studentai paruošiami ne blogiau nei kitose šalyse. Bet tikrai nesame atsilikėliai.
Vilniaus universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tikroji priežastis, kodėl reforma yra būtina, tai demografijos būklė, o ne mokslo ar dėstymo kokybė. Studentų mažėja, tačiau nebereikia ir universitetų? Tai siejasi su kitu mitu, kad visuomenei nereikia „per didelio skaičiaus“ žmonių, įgijusių aukštąjį išsilavinimą. XXI amžius – robotizacijos, skaitmenizacijos ir elektroninių paslaugų amžius, todėl vis mažiau reikės menkai išsilavinusių žmonių, kuriuos pakeis robotai, o štai žinių reikės vis daugiau ir vis platesnių.
Lietuvoje studentų mažėja dėl to, kad prieš 20 metų gimė labai mažai vaikų. Vaikų mažai gimsta ir kitose Europos valstybėse. Susiklosčius tokiai situacijai užsienyje irgi iškilo dilema, arba reikia ištuštėjusias auditorijas užpildyti užsieniečiais, arba uždaryti universitetus. Lenkijoje dėl tų pačių priežasčių 2016/2017 m. studentų sumažėjo 139 tūkst. (-11 proc.).
Lenkijos aukštojo mokslo politika
Senasis Vilniaus Universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lenkijoje matant tas pačias, kaip ir Lietuvoje, prastas demografines tendencijas, emigraciją, 2005 m. buvo inicijuota programa „Study in Poland“. Tai kompleksinis projektas, įtraukiantis Lenkijos universitetus, savivaldybes, švietimo politiką ir valstybės interesus. Studentams iš užsienio buvo smarkiai pagerintos sąlygos gauti įvairias stipendijas, nemokėti už mokslą, po studijų pasilikti gyventi ir dirbti šalyje, gauti pilietybę, o universitetai savo ruožtu investavo ES lėšas save pristatinėdami užsienyje, įrengdami bendrabučius užsieniečiams, steigdami programas anglų kalba ir t.t.
2005 m., kai programa startavo, Lenkijoje mokėsi vos 8,8 tūkst. studentų iš užsienio, praėjo 12 metų ir užsienio studentų skaičius šoktelėjo iki 65 tūkst.
Jeigu ne studentai iš užsienio, Lenkija turėtų uždarinėti universitetus, nes vietos studentų mažėja, bet dabar gi, vis daugėjant užsieniečių, to galima nedaryti. Kol Lietuva dejuoja dėl per didelio universitetų skaičiaus, lenkai nesuka galvos turėdami 58 universitetus, tačiau juose sukurta net 400 programų anglų kalba.
Lenkai dirba kryptingai kviesdami studentus. Pagrindinės rinkos, kur gaudomi užsieniečiai, yra lenkų išeivių bendruomenės Norvegijoje, Anglijoje, JAV, kultūriškai artimas regionas – Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Čekija, na ir besivystančios šalys, tokios kaip Indija ar Turkija.
Lietuvoje Lenkijos universitetams sekasi labai gerai. Lietuvos lenkų bendruomenės jaunimas, baigęs Lietuvos mokyklas moka dvi kalbas: ir lietuvių, ir lenkų, taigi turi alternatyvų pasirinkimą, kur stoti. Lietuvos aukštosios mokyklos dėl jų nekonkuruoja ir jau daug metų kasmet netenkame po tūkstantį studentų, kurie pasirenka studijas kaimyninėje valstybėje.
Aukštasis mokslas apleistas
Jau daug metų buvo žinoma, kokia situacija su demografija Lietuvoje – kasmet blogėjanti. Taigi vietoje to, kad tam pasirengtume, nieko nebuvo daroma, o mažėjantis studentų skaičius buvo kompensuojamas ES investicijomis. 2007–2014 m. švietimui skirta per 1 mlrd. eurų, šioje perspektyvoje, nuo 2014 m., dar beveik 1 mlrd. Šimtai įvairiausių programų su dėstytojų mokymais, pastatų remontais, paslaugų gerinimais ir t.t. Buvo siekiama vieno tikslo: išlaikyti sistemą nieko nekeičiant. Po visų tų milijardų įsisavinimo ar aukštasis mokslas tapo konkurencingesnis nei 2007 m.? Štai ir turime problemą, kad yra visai gerai veikianti aukštojo mokslo sistema, bet neturime politikos, kuri sugebėtų ją aprūpinti reikiamu studentų skaičiumi. Mažėjantis studentų skaičius nieko gero nežada ir mūsų ekonomikai, nes kvalifikuotų specialistų poreikis metams bėgant ne mažėja, bet atvirkščiai, tik didėja.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.
Geras įmonės direktorius, matydamas, kad mažėja pardavimai, sutelktų visą dėmesį į naujų rinkų paiešką, nes kitaip gresia bankrotas. Lietuvos aukštasis mokslas tokio gero direktoriaus (o tiksliau, ministro) neturėjo. Taigi universitetai rieda į bankrotą. Iš pradžių buvo investuota milijonai ES lėšų į pastatų renovaciją, dėstytojų mokymą, programų sudarymą, o dabar tuos pastatus išparduos, dėstytojus atleis, o programas uždarys? Ir tai vadinama „reforma“?
Lietuvoje labai mažai užsienio studentų, vos 4 proc., ir tai jau skaičiuojant su tūkstančiu Baltarusijos studentų, kurie studijuoja iš Minsko atkeltame Europos humanitariniame universitete. Esame tarp pačių silpniausių šalių visoje Europos Sąjungoje. Kasmet Briuselio pareigūnai atkreipia dėmesį į mažą Lietuvos švietimo sistemos tarptautiškumą. Jeigu šie skaičiai nedidės, tai po kelerių metų vėl reikės naujos „reformos“, t. y., naujo universitetų uždarymo. Lietuvos aukštasis mokslas turi ne dejuoti dėl prastos kokybės, bet sugebėti parduoti paslaugą klientams iš įvairių užsienio valstybių, kaip tai jau išmoko daryti kaimynai lenkai, kaip tai jau seniai daro vokiečiai, šveicarai, austrai, švedai, danai, britai ar amerikiečiai.
Štai tokį pokytį tikrai būtų galima vadinti universitetų reforma!
Vyriausybės nariai pradėjo keistą diskusiją dėl universitetų skaičiaus. Premjeras pareiškė, kad Lietuvoje turi būti iki 5 universitetų, R. Karbauskis sako, kad skaičiaus liesti negalima, bet reikia gerinti mokymo kokybę. Sunku suprasti kokios kokybės pasigenda R. Karbauskis. Lygiai taip pat abejotina, ar tikrai pagrindinė Lietuvos problema yra aukštųjų mokyklų skaičius?
Vilniaus Universitetas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Ar tikrai mokslas Lietuvoje nekokybiškas?
Lietuvoje daug kritikos sulaukia universitetai ir kitos aukštosios mokyklos, kad, neva, neužtikrina kokybiško mokslo? Bet kas tas kokybiškas mokslas? Kai jaunuolių klausiama, kodėl jie renkasi mokytis aukštojoje mokykloje, tai dažniausias lūkestis yra įgyti žinių, reikalingų norint surasti ar susikurti gerą darbo vietą. Negi Lietuvos švietimo sistema tokio lūkesčio nepateisina?
Darbo biržos duomenimis, žmonės įgiję aukštąjį išsilavinimą, turi mažiausiai rūpesčių susirandant darbą, be to, uždirba daugiausiai. O gal lietuviškas diplomas nevertinamas užsienyje? Paklauskit bet kokio mediko, slaugės, chemiko ar informacinių technologijų specialisto?
Tai kodėl kalbama apie nekokybišką mokslą? Galima daryti prielaidą, kad jokio tikro pagrindo kalbėti apie kokybę nėra, o tuo pridengiamos visai kitos priežastys. Gal kažkam pavydu, kad anksčiau universitetinis išsilavinimas buvo prieinamas tik elitui, o dabar aukštasis mokslas tapo visuotinai prieinamas? Gal dabar aukštus postus užimantys veikėjai vėl norėtų tapti reguliatoriais, nurodančiais, kas turi teisę studijuoti ir kiek tų studentų „reikia“ Lietuvai? Tai seni stereotipai, kurie nieko neverti dabartiniame globaliame pasaulyje.
Jeigu bus bandoma riboti patekimą į universitetą ar bus padidinti mokesčiai už mokslą ar dar kaip nors bus bandoma jaunuoliams nurodyti, ką jie turi daryti, tai pasekmės bus paprastos. Daugybė Europos ir pasaulio šalių laukia studentų, konkuruoja dėl jų ir pasiruošę suteikti kuo geresnes sąlygas, o juolab, iš Lietuvos, kuri turi labai gerą mokinių paruošimą vidurinėse mokyklose.
Kokybės gerinimui ribų nėra, tačiau tikrai reikia liautis niurzgėti dėl esą blogo vidurinio ir aukštojo lavinimo kokybės. Sėkmingas jaunimo konkuravimas su kitų valstybių bendraamžiais tai daug kartų paneigė.
Lietuva galėtų sekti Vokietijos ir JK patirtimi
Tikroji Lietuvos problema yra ne nekokybiškas mokslas, bet dramatiškai mažėjantis studentų skaičius ir jų sudėtis. Tai yra tikroji priežastis, kodėl būtina kažką daryti su aukštojo mokslo institucijų tinklu. Jeigu 2008 m. studentų I pakopoje buvo per 57 tūkst., tai prieš metus jau tik 33 tūkst. ir toliau mažėja. Dar po penkerių metų jų gali likti vos 20 tūkst. Tai lemia Lietuvos demografinės problemos: šeimos susilaukia mažai vaikų arba renkasi emigraciją.
Studentų mažėjimo problemą galima spręsti dviem būdais. Paprasčiausias, bet prasčiausias sprendimas yra uždaryti aukštąsias mokyklas, dėstytojus atleisti, o turtą išparduoti. Tačiau galima elgtis kitaip ir sekti Vakarų Europos universitetus.
Ar Lietuva vienintelė pasaulyje susidūrė su prasta demografine situacija? Rytų Vokietijoje tokios pat problemos, be to, dar prisideda stipri konkurencija vietos vokiečiams rinktis aukštojo mokslo studijas Vakarų Vokietijoje. Taigi Rytų Vokietijos universitetai, siekdami išlikti, kviečia studentus iš užsienio, tą patį daro aukštosios mokyklos Austrijoje, Italijoje. Daugelyje studijų programų Rytų Vokietijoje ne vokiečiai jau sudaro daugiau nei pusę studentų! Sėkmingai baigusiems vėliau siūloma likti ir siekti karjeros Vokietijoje.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio studentai galėtų būti ir Lietuvos galimybė. Siekiame pritraukti užsienio investicijų, kviečiame turistus, skatiname medicinos turizmą. Įvairiais būdais savo rinkas atveriame pasauliui, o studentų rinkoje nieko nedarome, studentų iš užsienio mums nereikia? Kol kas Lietuvos universitetai rodo labai mažai noro arba nesugeba pritraukti studentų. Pagal užsieniečių studentų skaičių Lietuva velkasi ES šalių gale.
Kai kas gali sakyti, kad studentų iš užsienio lavinimas neš tik nuostolius Lietuvos mokesčių mokėtojams. Pasimokykim iš Jungtinės Karalystės, kuri sėkmingai pritraukia užsienio studentus ir dauguma jų moka pinigus, paėmę paskolas toje pat valstybėje, o po to dar ir neretas lieka, papildydami savo gebėjimais JK kultūros, mokslo, ūkio ir socialinį potencialą.
Praeitais metais JK mokėsi net 0,5 mln. studentų iš užsienio, kas penktas! Lietuvoje tokių vos 4 proc. O juk turime ką pasiūlyti ir esame patraukli šalis jaunimui iš Ukrainos, Kazachstano, Uzbekijos, Kinijos, Izraelio, Kaukazo šalių ir t.t.
Taigi jokie mažinimai, jungimai, reorganizavimai ir optimizavimai nepadidins jaunimo skaičiaus Lietuvoje, todėl problemos niekur nedings. Jeigu nebus studentų, tai nereiks už ES lėšas suremontuotų pastatų, nereiks nei dėstytojų, nei rektorių.
Gruodžio 9 dieną, 14 valandą visuomeninis Vilniaus forumas kviečia į konferenciją „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?”. Konferencija vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus konferencijų salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius).
Konferencija rengiama reaguojant į sistemines aukštojo mokslo problemas bei matant ilgą kelią, kuriuo einant atsidurta dabartinėje aklavietėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę visa šalis ir jos švietimo ir mokslo Sistema bei akademinė bendruomenė buvo įtraukti į neoliberalizmo ideologija grindžiamą globalistinę rinkos revoliuciją.
Aukštasis mokslas yra pagrindinė vieta, kurioje susiduria rinkos vertybės ir pilietinės dorybės, būtinos demokratijai ir todėl neišmatuojamos komerciniais masteliais. Nors aukštasis mokslas neabejotinai turi komercinę vertę, tačiau pagrindine jo misija privalo išlikti siekis ieškant tiesos kaupti, ugdyti ir perduoti naujoms kartoms nacionalinį intelektą.
Konferencijoje bus keliami klausimai, kaip aukštojo mokslo surinkinimas ir suprekinimas paveikia universitetų padėtį ir veiklą, kaip ir kodėl siaurina universitetų misiją ir jų kuriamą žinių lauką, kaip keičia akademinės bendruomenės narių statusą, savimonę ir savivertę. Akivaizdu, kad universitetai faktiškai virsta specialistų rengimo fabrikais, visuomenės intelektualinio elito ugdymui reikalingi mokslo tyrimai ir studijos – komerciškai nenaudinga veikla, o sveiką mokslinę konkurenciją išstumia bendruomenę ardanti kova dėl „pelningos“ veiklos.
Pranešimus skaitys akademikas prof. Arvydas Janulaitis, profesoriai Vytautas Daujotis ir Rasa Čepaitienė, doc. Kęstutis Dubnikas, Olga Suprun.
Neoliberalizmo ideologija ir praktika atsaisto universitetą nuo įsipareigojimų bei atsakomybės visuomenei ir valstybei. Vilniaus forumo organizuojamos konferencijos tikslas – apsvarstyti Lietuvos AM padėtį ir perspektyvas siekiant pasiūlyti kitokią universiteto misijos ir paskirties sampratą: Lietuvai reikalingas aukšto lygio, todėl konkurencingas tarptautinėje erdvėje, bet nacionalinis, t. y. pirmiausia aptarnaujantis ne globalią akademinių paslaugų rinką, o tautos ir valstybės gerovę ir išlikimą laiduoti padedantis aukštasis mokslas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios padės pakelti aukštojo mokslo kokybę, orientuoti studijas į darbo rinkos ir valstybės poreikius bei skatinti inovacijas. Seimo priimtas pataisas inicijavo šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, kvalifikuotos darbo jėgos parengimas yra vienas svarbiausių prioritetų, siekiant didinti šalies konkurencingumą ir skatinti inovacijų plėtrą, todėl būtina užtikrinti, kad mokslo ir studijų kokybės kartelė būtų aukštai iškelta ir atitiktų valstybės bei rinkos poreikius.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijai bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbus 2015 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pagrindinio priėmimo pirmojo etapo kvietimo rezultatus, pastebima, kad į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) stoja gabūs ir motyvuoti abiturientai.
Sumažėjus stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičiui ir sumažinus valstybės finansuojamų pedagoginių studijų vietų skaičių, norinčių studijuoti LEU skaičius itin nesumažėjo. Lyginant praeitų ir šių metų priėmimo duomenis, tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų daugumoje kategorijų pastebimas LEU pozicijų gerėjimas.
Šį savaitgalį įvyko Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) organizuotas studentų atstovybių debatų turnyras. Tema „Jaunam žmogui per mažai galimybių įsidarbinti Lietuvoje“ savo pozicijas išsakė 8 aukštųjų mokyklų komandos.
„Studentų atstovybių veiklos stiprinimas visuomet buvo ir yra vienas iš pagrindinių LSAS prioritetų. Debatų turnyrą pasirinkome kaip vieną iš inovatyvių mokymosi būdų, kuris lavina viešojo kalbėjimo, argumentavimo bei kritiško mąstymo įgūdžius. Jų kiekvieną dieną organizacijų nariams prireikia kokybiškai atstovaujant studentų interesams savo aukštosiose mokyklose.“ – sako LSAS prezidentas Vilius Morkūnas.
LR Vyriausybei ketinant svarstyti, kurie studentai studijų metu turėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atkreipia dėmesį, jog siūlomos pataisos – riboti draudimo laikotarpį iki šešių metų arba apriboti draužiamų studentų amžių iki 25 metų – diskriminuotų vyresnius studentus, o taip pat studentus, kurie planuoja studijas pradėti ne iš karto po mokyklos baigimo. Priėmus pateiktą pasiūlymą studijų pabaigoje įmokas turėtų mokėti studentai, sustabdę studijas dėl ligos, nėštumo ar kitų svarbių priežasčių. Pasiūlymuose esamos nuostatos prieštarauja ir mokymosi visą gyvenimą koncepcijai, kurią Lietuva įsipareigojo įgyvendinti kaip ES narė ir Bolonijos Proceso dalyvė.
