Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį Baltarusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Lietuvoje įteikta Užsienio reikalų ministerijos nota, praneša Užsienio reikalų ministerija.
Šia nota išreikštas griežtas protestas dėl Lietuvos valstybės sienos pažeidimo ir sienos apsaugos infrastruktūros gadinimo atvejo, kai du asmenys šių metų rugpjūčio 22 dieną neteisėtai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą bei, galimai naudodami akumuliatorinius diskinius metalo pjūklus, nupjovė ir nugriovė ant žemės dvi iš Lietuvos pusės įrengtas vaizdo stebėjimo kamerų atramas, po to grįžo iš Lietuvos į Baltarusiją.
Incidentas įvyko Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kabelių užkardos teritorijoje, netoli Musteikos kaimo, Varėnos rajone.
Užsienio reikalų ministerija griežtai pareikalavo Baltarusijos, kuo skubiau pateikti pasiaiškinimą dėl šio incidento ir imtis visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo spaudai Giedriaus Mišučio teigimu, šią savaitę įvykusius Baltarusijos pareigūnų įžengimus į Lietuvos teritoriją būtų galima pavadinti provokacija. Anot jo, neatmestina, kad neteisėti sienos kirtimai buvo sąmoningi baltarusių veiksmai.
„Neatmestina, kad tai yra sąmoningi veiksmai“, – Eltai komentavo VSAT atstovas spaudai.
„Bet iš viso to fono, kaip ta šalis elgiasi, kaip jos tarnybos elgiasi, kad tai – provokacija, yra labai didelė tikimybė. Ir tai yra ne pirmas atvejis, čia tik dabar tokie du vienas paskui kitą. Būdavo ir anksčiau, būdavo ir dar įžūlesnių įėjimų (į Lietuvos teritoriją – ELTA). Provokacijos momentas tikrai gali būti šiuose įvykiuose“, – teigė G. Mišutis.
Pasak jo, jei Baltarusija nevykdytų hibridinės atakos prieš Lietuvą, būtų bendradarbiaujant tiriamos tokių įžengimų priežastys.
„Normaliomis sąlygomis, kaip anksčiau būdavo iki krizės, kai su Baltarusija buvo tam tikras bendradarbiavimas, kiekvienas toks incidentas būtų tiriamas bendromis pastangomis“, – teigė VSAT atstovas.
„Yra toks Sienos įgaliotinių institutas, sienos įgaliotiniai, kurie panašių incidentų atveju turėtų susitikti, atlikti tyrimą, pasikeisti turima informacija. Jeigu toks dalykas būtų, tai gal būtų galima kalbėti apie priežastis“, – sakė G. Mišutis.
Neatrodo, kad hibridinė ataka baigtųsi: jie mato mus kaip priešus
G. Mišučio teigimu, iš Baltarusijos pareigūnų galima ir toliau tikėtis panašių provokacijų. Anot jo, baltarusių pareigūnai patys organizuoja neteisėtų migrantų atvežimą iki Lietuvos sienos ir padeda prasibrauti į šalies teritoriją. Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
„Ar iš baltarusių būtų galima tikėtis kažko panašaus? Žinoma, kad galima. Žinoma, galima tikėtis provokacijų. Ta (Baltarusijos – ELTA) tarnyba, tie mūsų „kolegos“, jie veikia visiškai priešingai negu kad sienos apsaugos sistema turėtų veikti“, – pabrėžė VSAT atstovas spaudai.
„Jie ne tik, kad nesaugo sienos, bet jie patys organizuoja sienos pažeidimus, jie koordinuoja neteisėtų migrantų atgabenimą prie sienos, jie jiems nurodo vietas. Maža to, tie pareigūnai patys netgi fizinį barjerą mūsų karpo, gadina tam, kad neteisėtus migrantus įstumtų“, – teigė G. Mišutis.
Todėl, pažymėjo jis, yra sunku numatyti, kokių dar veiksmų Baltarusijos pareigūnai galėtų imtis. G. Mišučio nuomone, neteisėtos migracijos organizavimas greitu metu nesibaigs.
„Tai čia su tokiais kitoje pusėje pareigūnais viskas yra įmanoma praktiškai. Girdime jų retoriką, kokia jų retorika yra mūsų tarnybos atžvilgiu, kokia Lietuvos atžvilgiu, kokia tos valstybės yra pozicija ir jų požiūris tiek į Europos Sąjungą, tiek į Lietuvą. Jie mato mus kaip priešus. Čia yra neprognozuojami kaimynai, ir labai sudėtinga numatyti, ką jie gali padaryti“, – sakė VSAT atstovas.
„Deja, mes turime tokius kaimynus ir tokią situaciją. Jie kaip pradėjo savo veiklą 2021-ųjų vasarą, taip ir tęsia toliau, ir nesimato pabaigos tos neteisėtos migracijos organizavimo“, – akcentavo G. Mišutis.
Pasieniečiai turi teisę sulaikyti visus, kertančius sieną
Anot VSAT atstovo spaudai G. Mišučio, kiekvienas Lietuvos sieną kertantis pažeidėjas gali būti sulaikytas.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
„Kiekvienas pažeidėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis pareigūnas, ar kontrabandininkas, ar šiaip sienos pažeidėjas, jis, esant galimybei, tikrai visada bus sulaikytas. Sienos pažeidimas iš tikrųjų yra nusikaltimas praktiškai“, – pabrėžė jis.
„Tai čia klausimų nėra. Jeigu tik, aišku, būtų įmanoma, būtų galimybės. Kadangi didžiojoje dalyje pasienio su Baltarusija yra įrengtas fizinis barjeras, kuriuo mes ginamės nuo Baltarusijos atakų, tame tarpe ir Baltarusijos pasieniečių veiklos organizuojant nelegalią migraciją, tai šiuo atveju, kalbant apie galimą sulaikymą, jis yra Lietuvos teritorijoje, nuo sienos linijos į Lietuvos pusę, tai tas dalykas apsunkina sulaikymus“, – pridūrė G. Mišutis.
Tačiau, pasak jo, yra vietų, kur fizinio barjero nėra, todėl tose vietose galima fiksuoti sienos perėjimo pažeidimus. G. Mišučio teigimu, pažeidėjas turi būti giliau Lietuvos teritorijoje, kad būtų spėta jį sulaikyti.
„Pažeidėjas prieina iki mūsų teritorijos, iki to barjero, tai kliūtis jam yra toliau eiti, bet kartu ir reagavimui mums, nes mes patruliuojame anapus barjero Lietuvos pusėje. Tačiau yra tokių vietų, kur barjero nėra. Tai jei ten būtų pažeidimas, tai tikrai būtų sulaikymas“, – patikino VSAT atstovas.
„Juo labiau, kad abiem pastaraisiais atvejais abiem įžengimas trumpas – pirmuoju atveju buvo iki metro, antruoju – 2 metrai. Tai yra momentinis toks. Pirmu atveju kelias sekundes, antru atveju irgi praktiškai labai trumpą laiką. Tai reagavimas yra gana sudėtingas. Tam, kad sulaikymas įvyktų, jis turi būti jau kažkur giliau Lietuvos teritorijoje“, – teigė G. Mišutis. Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad antradienį Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai per vaizdo stebėjimo sistemą fiksavo, kaip ties Šalčininkų rajonu iš Baltarusijos pusės priėjęs šios šalies pareigūnas neteisėtai apie 2 metrus įžengė į Lietuvos teritoriją. Tai buvo antras toks incidentas pastaruoju metu.
Trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovas, jam įteikta griežta protesto nota dėl tyčinių ir sistemingų Lietuvos valstybės sienos pažeidimo atvejų.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad dėl Baltarusijos pareigūnų pažeidimų pastarieji gali būti sulaikyti.
„Lietuvos sieną neteisėtai kertantys Baltarusijos pareigūnai gali būti sulaikyti“, – Eltai perduotame komentare teigė G. Landsbergis.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Pastaruoju metu fizinis barjeras jį prakerpant gadinamas kone kasdien, o prie jo to aktyviais veiksmais prisideda ir Baltarusijos pareigūnai, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
„Baltarusijos pasieniečiai pastaruoju metu apsirūpino naujais „ginklais“ – žirklėmis metalui kirpti. Jos tinka gadinti Lietuvos pusėje įrengtą fizinį barjerą – koncertiną ir apsauginę tvorą. Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai Šalčininkų rajone užfiksavo vaizdus, kuriuose matyti, kad Baltarusijos pareigūnai savo naują „ginkluotę“ nešiojasi ir, neabejojama, ją naudoja tiek dieną, tiek naktį“ , – žiniasklaidai išplatintame pranešime nurodo G. Mišutis.
Be to, VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pareigūnai ne tik prisideda prie fizinio barjero gadinimo, tačiau ir suteikia pagalbą neteisėtiems migrantams mėginant kirsti sieną.
„Baltarusijos pasieniečiai sienos pažeidėjus nesyk yra nukreipę ir ten, kur koncertina ir tvora nebus įrengiamos dėl gamtinių sąlygų“, – teigia VSAT atstovas kartu pridurdamas, kad Baltarusijos pareigūnai taip pat atgabena užsieniečius prie sienos ir nukreipia į kaimyninės šalies teritoriją.
„Į Lietuvą iš Baltarusijos neįleidžiami neteisėti migrantai irgi patvirtina, kad Baltarusijos pareigūnai ne saugo savo šalies sieną su Lietuva, o atvirkščiai – padeda užsieniečiams ją neteisėtai kirsti“, – nurodo G. Mišutis.
Vis tik, VSAT atstovo teigimu, nepaisant tokių Baltarusijos struktūrų pastangų, Lietuvos pasieniečiams pavyksta užkardyti bandymus tūkstančiams neteisėtų migrantų patekti į ES.
Primename, kad iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, tokių atėjūnų iš Baltarusijos neįleista 13 316. Kai kurie iš jų į Lietuvą bandė patekti ne vieną kartą.
Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savaitgalį Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras, teigia projektą vykdanti energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“.
„Šį savaitgalį „EPSO-G“ sutelktų rangovų komanda pasienyje su Baltarusija įrengė paskutinius suplanuotus tvoros segmentus. Projekto komanda dirba toliau – pasienyje dirba techninės priežiūros specialistai, šalinami nedideli pastatyto barjero trūkumai, atstatomi keliai ir statybvietės, tvarkoma projekto dokumentacija. Šiandien projekto eigą pristatysime projekto priežiūros komisijoje“, – Eltai „EPSO-G“ teigė atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Baigus fizinio barjero statybas, Lietuvą ir Baltarusiją skiria daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora bei pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.
Iki šių metų pabaigos taip pat ketinama vaizdo stebėjimo sistemomis padengti visą Lietuvos pasienį su Baltarusija. Šiuo metu modernia sienos stebėjimo sistema jau padengta daugiau nei pusė sienos su Baltarusija.
VSAT vadas R. Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Baltarusijos pareigūnai ir toliau gadina Lietuvos pasienyje iškilusį fizinį barjerą, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
„Galime teigti, kad fizinis barjeras yra gadinamas tyčia. Baltarusijos pareigūnai norėdami mums atkeršyti fiziškai gadina ir tai daro demonstratyviai, net matant mūsų sistemoms. Nors didžioji dalis gadinimų fiksuojama ten, kur mes tos sistemos neturime“, – penktadienį Pūškų pasienio užkardoje žurnalistams sakė VSAT vadas.
Kaip teigė R. Liubajevas, sučiupti fizinį barjerą gadinančius asmenis yra sudėtinga, mat į įvykio vietą atvykus Lietuvos pareigūnams šie iš karto pasišalina. Tuo tarpu Baltarusijos struktūros į tokius atvejus nereaguoja, net Lietuvos pasieniečiams apie tai pranešus.
„Jei matome atvejus, mūsų patrulis vyksta į įvykio vietą ir tas gadinimas nutraukiamas. Tada pareigūnai arba migrantai iš karto pasišalina į Baltarusijos teritorijos gilumą. Mes fiksavome Baltarusijos pareigūnų gadinimo atvejus, net pateikėme oficialų raštą dėl to. Atsakymo arba visai nėra, arba atsakymas yra toks, kad gadinimo atvejo nustatyti nepavyko“, – teigė VSAT vadas.
Vidaus reikalų ministrės teigimu, akivaizdu, kad prieš Lietuvą toliau tęsiasi hibridinė ataka.
„Baltarusijos pareigūnai nebendradarbiauja su mumis, jie prieš mus organizuoja hibridinę ataką“, – sakė A. Bilotaitė.
Jei barjerą gadinantys asmenys būtų sulaikyti, jiems būtų pritaikytos sankcijos.
„Fizinis barjeras yra pastatytas valstybės teritorijoje. Toks asmuo būtų sulaikytas ir jam pritaikytos sankcijos dėl valstybės sienos pažeidimo ir, antra, dėl turto gadinimo“, – sakė VSAT vadas, pridurdamas, kad su fizinio barjero rangovais jau sutarta sutvarkyti nustatytas pažeistas barjero vietas.
„Susitarta su rangovais, kad dalis pažeidimų ar sugadintų ruožų bus sutvarkyta. Šiuo metu deriname klausimą dėl papildomo finansavimo skyrimo mums iš sutaupytų lėšų fizinio barjero diegimui“, – teigė R. Liubajevas.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienis Lietuvos pasieniečiams buvo nelengvas – iš Baltarusijos plūstelėjo neteisėtai į ES bandančių patekti migrantų. Tiek jų nebūta nuo rugpjūčio pradžios, kai VSAT pareigūnams buvo suteikta teisė į Lietuvą neįleisti draudžiamose vietose sieną kertančių užsieniečių.
Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos neleido įeiti 183 migrantams. Nė vienas migrantas draudžiamose vietose nebuvo įleistas į Lietuvą. Pasak pasieniečių, šeštadienį fiksuotas užsieniečių skaičius – 183 – yra vienas didžiausių šiemet nuo rugpjūčio 2 d., kai pasieniečiai teisėtai gali neįleisti iš Baltarusijos einančių migrantų.
Didesni skaičiai per parą buvo buvo tik iškart po to, kai buvo priimtas sprendimas jų neįleisti, t. y. rugpjūčio 3 d. (247), taip pat 4 d. (321) ir 6 d. (234). Penktadienį iš Baltarusijos buvo neįleisti 76 užsieniečiai, ketvirtadienį – 57, trečiadienį – 79, antradienį – 55, pirmadienį – 149, sekmadienį – 49.
Į Lietuvą iš Baltarusijos bandančių patekti migrantų srautas auga – pasieniečiai spalio 1-23 d. neįsileido 1558 tokių užsieniečių, per visą rugsėjį jų buvo 981.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek/LRVK nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad pasienyje su Baltarusija šiuo metu fiksuojamos tik provokacijos, susijusios su sienos pažeidimais. Jis akcentuoja, kad šios provokacijos nėra karinio konflikto lygmens.
Nors V. Rupšys viliasi, kad rugsėjį vyksiančios Baltarusijos ir Rusijos „Zapad“ pratybos praeis be provokacijų, jis pabrėžia, kad tiek Lietuvos kariuomenė, tiek sąjungininkai, esant poreikiui, būtų pasirengę reaguoti.
„Kalbant šiandieną apie tas provokacijas, tai daugiau yra provokacijos sienos pažeidimų arba sienos tarnybos lygmeniu. Tai nėra tikrai karinės provokacijos arba ginklo panaudojimo šiandieną. Aišku, mes negalime atmesti, kad gali įvykti tai, bet pasakyčiau, kad tos provokacijos tikrai nėra karinio konflikto lygmens“, – LRT radijui teigė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas pabrėžia, kad tiek Lietuvos kariai, tiek šalyje esantys sąjungininkai yra pasiryžę reaguoti į galimus incidentus ar provokacijas „Zapad“ pratybų metu. Vis dėlto V. Rupšys viliasi, kad Baltarusijos ir Rusijos organizuojamos karinės pratybos praeis sklandžiai, be tyčinių ar netyčinių provokacijų.
„Kalbant apie „Zapad“ kažkokias provokacijas, nežinau, kas yra pratybų organizatorių arba tų valstybių, kurios vykdo tas pratybas, scenarijuose įrašyta. Ar jie vykdys kokias provokacijas, ar mes galime dabar kalbėti apie kažkokias provokacijas. Bet, sakykime, mūsų planuose, jeigu reikėtų reaguoti, tai mes tikrai esame numatę, kaip reiktų reaguoti“, – sakė V. Rupšys.
„Ir jeigu įvyktų tyčinės arba netyčinės provokacijos ar kažkoks incidentas, tikrai mes turime ir savo pajėgas, ir sąjungininkų buvimą Lietuvoje, turime tikrai atitinkamą informaciją ir, be abejo, būsime pasirengę reaguoti, jeigu bus reikalas. Bet šią dieną, šią minutę to nėra ir manau, kad viskas vyks sklandžiai“, – pridūrė jis.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį susitiko su Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) atstovu Šiaurės ir Baltijos šalims Henriku Nordentoftu, kurio vadovaujama delegacija šią savaitę lankosi Lietuvoje.
Užsienio reikalų ministerija praneša, kad susitikimo metu ministras įteikė notą JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui Ženevoje ir akcentavo, kad Baltarusija, skatindama migrantų srautus, naudoja tai kaip politinio spaudimo priemonę Lietuvai ir Europos Sąjungai, pristatė nelegalios migracijos iš Baltarusijos padėtį.
G. Landsbergis taip pat pakvietė tarptautines organizacijas ir institucijas dirbti su Baltarusijos institucijomis, kad šios liautųsi trukdžiusios dokumentus turintiems užsienio piliečiams, kurie buvo apgręžti prie Lietuvos sienos, grįžti į Minską ir skristi namo į kilmės šalis.
H. Nordentoftas paskutinį kartą Lietuvoje lankėsi liepos 13-17 dienomis, kai susipažino su situacija dėl migracijos iš Baltarusijos, susitiko su Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, lankėsi Pabėgėlių priėmimo centre, Užsieniečių registracijos centre, Pasieniečių mokykloje.
Pasieniečių diena minima birželio 26 dieną. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, Statistikos departamento duomenimis, jau trečią parą iš eilės nesulaikytas nė vienas Baltarusijos sieną neteisėtai kirtęs migrantas. Atgal į Baltarusiją grąžinta 150 neteisėtose vietose bandžiusių sieną kirsti migrantų.
Iš viso šiemet nelegaliai sieną perėjusių migrantų sulaikyta 4112.
Šis skaičius yra dešimtimis kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2797. Taip pat sulaikyti 200 Kongo, 131 Kamerūno, 130 Sirijos, po 91 Rusijos ir Irano, 83 Afganistano ir 79 Gvinėjos bei kitų šalių piliečiai.
Vyriausybė priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų.
Saugant valstybės sieną ir siekiant neįsileisti į Lietuvos teritoriją asmenų, ketinančių sieną kirsti neteisėtose vietose, sprendimu pavesta įpareigoti juos naudotis teisėtais sienos kirtimo ar prieglobsčio prašymo būdais – asmenis nukreipti į artimiausią veikiantį tarptautinį pasienio kontrolės punktą ar diplomatinę atstovybę.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad pirmadienį Vyriausybei priėmus sprendimą nuo rugpjūčio 3-iosios pasieniečiams suteikti galimybę į šalį neįleisti neteisėtų migrantų, į Lietuvą buvo neįleista apie 180 migrantų.
„Galima kalbėti apie 180 asmenų. Kalbu apie tuos, kurie buvo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – žurnalistams antradienį teigė R. Liubajevas.
VSAT vadas akcentavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vietoje esantys pareigūnai priima sprendimą dėl atgrasymo veiksmų arba kitų poveikio priemonių panaudojimo.
„Galiu pasakyti, kad pareigūnai, turėdami įgaliojimus, turėdami galimybę įvertinti kiekvieną situaciją atskirai, priima sprendimus, ir tie sprendimai yra vykdomi mūsų pasienio sargybų pareigūnų. Šiuo atveju mūsų sargybų vyresnieji užkardų vadovai bei rinktinių vadovai turi visus įgaliojimus, turi instrukcijas, kaip reikia vykdyti šiuos sprendimus ir tuos sprendimus vykdo“, – sakė VSAT vadas.
„Tačiau šiuo metu tikrai negalėčiau ir nenorėčiau komentuoti taktinių sprendimų“, – pridūrė jis.
Daugiausiai nelegalūs migrantai, pasak jo, buvo apgręžti Varėnos pasienio rinktinės ruože. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Ten, kur daugiausia, kaip visada, ir vyko valstybės sienos pažeidimų. Tai yra Druskininkų, Aleksandro Barausko bei Gintaro Žagunio ruožai“, – teigė R. Liubajevas.
„Mano žiniomis, nebuvo panaudotos specialiosios priemonės vykdant šias operacijas. Organizuojant ir vykdant fizinius veiksmus, tie piliečiai neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – informavo jis.
VSAT vadas taip pat teigė kol kas neturįs jokių duomenų apie migrantus, į Lietuvą prisistačiusius per pasienio punktus.
Reaguodamas į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimą spartinti fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybą, R. Liubajevas pripažino, kad šį procesą galima paspartinti. Vis tik jis akcentuoja, kad fizinis barjeras neatsiras per kelias dienas.
„Be jokios abejonės, šį procesą būtų galima paspartinti, tačiau turime suprasti, kad siena, tvora ar kitokia inžinerinė kliūtis neatsiras per vieną dieną arba per dvi dienas. Šiandien mes turime laikytis visų procedūrų, kurios yra numatytos mūsų įstatymuose, turime užtikrinti visų šių procedūrų skaidrumą ir efektyvų piniginių lėšų panaudojimą“, – teigė R. Liubajevas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su Irako kolega Fuadu Husseinu. URM nuotr.
Ketvirtadienį vakare užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu kalbėjosi su Irako užsienio reikalų ministru Fuad Hussein bei dar kartą primygtinai paragino spręsti oro susisiekimo kanalo nelegaliai migracijai tarp Bagdado ir Minsko problemą.
Ministras išreiškė̇ gilų susirūpinimą dėl žinios apie papildomus skrydžius iš Bagdado į Minską. Pasak jo, Irako kolega pažadėjo artimiausiu metu išsiaiškinti Irako avialinijų sprendimo motyvus bei patikino, kad į Lietuvos prašymą atsiųsti ekspertų delegaciją bus reaguojama.
„Dar kartą pakartojau Irako užsienio reikalų ministrui, kad dalyvavimas bet kokioje galimoje Baltarusijos režimo nusikalstamoje schemoje itin kenkia Irako, deklaruojančio pasiryžimą eiti demokratijos ir taikos keliu, reputacijai. Ryžtingų Bagdado veiksmų kovoje su nusikalstamo žmonių gabenimo tinklo organizatoriais laukia ne tik Lietuva, laukia ir visa Europos Sąjunga“, – sakė G. Landsbergis.
Valstybės sienos apsaugos zona. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per parą, šeštadienį, pasieniečiai, pirminiais VSAT duomenimis, sulaikė 41 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 064 neteisėti migrantai.
Tarp visų 41 šeštadienį sulaikytų užsieniečių 30 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.
Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai.
Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį bandė patekti 2 064 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 25 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 403 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 090. Taip pat sulaikyti 179 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, 70 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek/LRVK nuotr.
Pasieniečių profesinė sąjunga, dar prieš metus įspėjusi dėl dėmesio valstybės sienai trūkumo ir būtinybės ją stiprinti ruože su Baltarusija, šiandien sako, kad nors Prezidentūroje ir įvyko Valstybės gynimo tarybos posėdis, apie valstybės sieną vis dar kalbama kaip apie inžinerinį objektą, o tai kas vyksta šiuo metu, vadina tik sienos lopymu.
Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, valdžios atstovų, tiek opozicijos, tiek valdančiųjų, pozicija vis dar netoliaregiška.
„Valstybės politikai turėtų permąstyti dar kartą, o ką gi reiškia krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo sąvokos bei iki galo suvokti, jog tai – ne tik inžineriniai įrenginiai, ne tik Krašto apsaugos ministerija su visa kariuomene, ši sąvoka apima visumą priemonių, kurių tikslas – neleisti kilti karinėms ir nekarinėms, vidinėms ir išorinėms grėsmėms, galinčioms trukdyti laisvai plėtotis visiems valstybės gyvenimo procesams. Kai kėlėme nesutvarkytos sienos problemą, tikėjomės sprendimų, tačiau buvo pažiūrėta pro pirštus. Dabar yra pasekmės ir krizė, kurią bandoma spręsti paskubomis, padaryti tai, kam pritrūko valios ištisus dešimtmečius“, – sako R. Liepa.
Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, pareigūnų bendruomenės netenkina nežinia, pasigendama aiškumo, konkrečių sienos įrengimo terminų, globalesnio požiūrio, nes reikia pagaliau susirūpinti ne tik fizine valstybės siena, bet ir jos saugotojais – pareigūnais, kurių, deja, trūksta.
„Ir dabar dar nėra koncepcijos, kaip pritraukti naujus pareigūnus, populiarinti profesiją ir didinti jos prestižą, tai rodo ir pareigūnų trūkumas. Kariai ar šauliai nuolat sienos nesaugos, būtina spręsti ir pasieniečių trūkumo problemą“, – įsitikinęs R. Liepa. Anot jo, jau dabar pasieniečiams tenka didžiulis krūvis tiek dėl nuolat kintančios COVID-19 situacijos pasaulyje, tiek dėl migrantų sukeltos ekstremalios situacijos. Pasieniečiai dažnai dirba viršvalandžius, o pasienio užkardos yra perpildytos migrantų, tarp kurių bet kada gali kilti ir COVID-19 židiniai, sako pasieniečių profsąjungos pirmininkas.
Tačiau Nacionalinę pasieniečių profesinę sąjungą visgi džiugina tai, kad pagaliau atsirado politinė valia konkretiems veiksmams, apie tai byloja ir teisės aktų, kuriuos padiktavo šiandieninė situacija, skubus keitimas bei priėmimas.
„Pritariame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko iniciatyvai ir rezoliucijai dėl hibridinės agresijos atrėmimo. Kaip ir gerbiamas L. Kasčiūnas, mes taip pat manome, kad prieš Lietuvą vykdoma hibridinė agresija ar net teroristiniai išpuoliai, o migrantai tėra ginklas, pasitelktas padėčiai Lietuvoje destabilizuoti. Todėl svarbu nepamiršti ir rudenį vyksiančių pratybų „Zapad“, kurių metu galime sulaukti daugiau įvairių provokacijų. Be to, kas gali paneigti, kad tai, kas šiuo metu vyksta nėra pratybų „Zapad“ dalis“, – pranešime cituojamas pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė mano, kad prie valstybės sienos įrengimo finansavimo galėtų prisidėti ir privatus verslas.
„Mes kalbame apie tas įmones, kurios yra patikimos, lojalios valstybei ir kurių skirtas finansavimas nekeltų dviprasmybių ar abejonių dėl jų suinteresuotumo. Mūsų žiniomis, tokio finansavimo iniciatyvos iš verslo yra, tad reikia tik politinės valios“, – sakė L. Soščekienė.
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga viliasi, kad pajudėjęs problemų, susijusių su valstybės sienos apsauga, sprendimas nebus vienadienis, joms spręsti bus skirta lėšų tiek, kiek jų reikia, o pati krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo strategija bus veiksminga ne tik skaitant planus popieriuje, o realiai susidūrus su išorės grėsmėmis.
„Grėsmių akivaizdoje tikimės visų politinių partijų susitelkimo ir bendro siekio stiprinti ne tik valstybės sieną, bet ir visą nacionalinį saugumą, kad grėsmių akivaizdoje neatrodytume pasimetę ir nustebę. Tada nereikės ieškoti kaltų kas, ko nepadarė praeitose ar šiose kadencijose. Šiandieninė situacija yra gera galimybė pasimokyti iš netinkamai atliktų namų darbų“, – teigia R. Liepa.
Naujienų agentūros „BelaPAN“ duomenimis, Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos sudaryta speciali komisija pradėjo tikrinti visus Baltarusijos KOP ir PLG dalinius.
Daugiausia iš Baltarusijos saugumo tarybos ir Gynybos ministerijos atstovų sudaryta komisija atlieka tyrimą dėl vienos Švedijos kompanijos suorganizuotos protesto akcijos. Žiniasklaidos duomenimis, liepos pradžioje du Švedijos piliečiai su ultralengvuoju lėktuvu kirto Lietuvos–Baltarusijos sieną ir Ivanieco bei Minsko apylinkėse išmetė pliušinius meškiukus su Baltarusijos opoziciją palaikančiais šūkiais.
