Lietuvos gynyba

Gordijo mazgas

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Rusijai užpuolus Ukrainą dalis lietuvių pasijautė nesaugūs. Saugumo tema skamba žiniasklaidoje, ekspertų ir politikų diskusijose. Ne vienas gyventojas netgi susimąstė apie būstą Vakaruose, o kai kurie reemigrantai sudvejojo, ar verta grįžti gyventi į Tėvynę.

Be išorinės grėsmės, labai svarbi ir šalies kriminogeninė situacija, o tuo Lietuva gali pasidžiaugti. Miestuose ir kaimuose ramu ir taiku, kaip niekada nėra buvę.

Rytų despotijos bando formuoti nesaugumo įvaizdį

Rusija ir Baltarusija sistemingai dirba plėtojant Lietuvos, kaip neaugios valstybės, įvaizdį. Į valstybę, kuri nepasižymi išoriniu saugumu, neateis investicijos, nevažiuos turistai. Iš tokios šalies yra emigruojama.

NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nuolat skleidžiamos paskalos apie „neapginamumą“, NATO nepasirengimą ginti, Suvalkų koridoriaus problemą. Baltarusija organizavo migrantų srautą, kuris turėjo augti, kelti vidaus neramumus, nukreiptus prieš kitataučius, ir pasaulyje formuoti negatyvų požiūrį apie Lietuvą. Prie Sankt Peterburgo ilgai veikė garsusis „Wagner“ trolių fabrikas, kuris skleidė visokias sąmokslo teorijas, skirtas kiršinti visuomenę, kelti jos nepasitikėjimą savo valstybe, politine sistema, partijomis, politikais, politiniais sprendimas ir skleisti idėjas apie maištavimą.

Vakarų požiūris į mūsų saugumą

2022 m., po Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvoje labai sumažėjo turistų, kurie nelabai skiria, kur ta Lietuva yra. Vien paminėjimas, kad šalia Rusijos, atrodė pavojingu įvertinimu.

Lietuvos narystė ES ir NATO ne visiems yra žinoma, o daugkartiniai visų lygių pareigūnų tikinimai, kad Lietuvos kiekvienas centimetras būtų ginamas, ne visada būna išgirstas.

Tačiau Lietuvos saugumo nuo užsienio grėsmių suvaldymo srityje per šiuos pusantrų metų įvyko milžiniški pasikeitimai. Pati Lietuva padidino gynybos reikmių finansavimą, pradėjo dideles karinės infrastruktūros statybas, ginklų pirkimus. Pasikeitė ir NATO požiūris. Baltijos valstybių gynyba jau sustiprinta, o per kitus metus toliau stiprės.

Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto

Dar kartą garantiją Lietuvos saugumui prieš mėnesį patvirtino viešėjęs JAV prezidentas Joe Bidenas. Ar visi išgirdo? Ne. Visuomenėje ir toliau vyrauja svarstymai, o tai gal visgi negintų..

Kariniai ekspertai tvirtina, kad prie Lietuvos sienų Rusijos ir Baltarusijos ginkluotės ir karių yra sumažėję rekordiškai, todėl apie jokią karinę grėsmę kalbėti yra neatsakinga. Lietuvai nedraugiškos valstybės karine prasme yra nusilpusios, o Lietuvoje sąjungininkų karinis dalyvavimas, priešingai, yra labai išaugęs.

„Nesaugios“ valstybės yra susitelkusios

Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kai išorinė grėsmė ne tik nesumažina valstybės patrauklumo ir ekonominės galios, bet sutelkia visuomenę.

Izraeliui yra grasinama nuo pat jo susikūrimo 1948 m. Keli karai, savižudžių išpuoliai, teroristų atakos, raketų sprogimai nepalaužia žydų valstybės. Gyventojų skaičius sparčiai auga, turizmas klesti, o ekonomika yra stipriausia regione.

Šiaurės Korėja. Ginkluotosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.

Pietų Korėjai grasinama turbūt kasdien. Pakeltu balsu TV pranešėjos iš Šiaurės grūmoja karine invazija, o Didysis vadas rūsčiai leidžia įspėjamąsias raketas. Tai niekaip neveikia Pietų Korėjos ekonomikos, kuri yra viena iš stipriausių visame pasaulyje, o pasiekimai technologijų srityje stulbinantys. Panašiai yra ir Taivane.

Japonijos ir Australijos santykiai su Kinija yra iš išskaičiavimo  ir jos supranta, kad karinio konflikto atveju šalys būtų įveltos bei taptų Pekino taikiniu. Tai neatbaido investicijų. Abi yra išsivysčiusios ir klestinčios valstybės.

Tai pavyzdžiai, kad Lietuvos tariamas „nesaugumas“ negali sutrukdyti valstybės klestėjimui.

Nusikaltimai šalia namų

Agresijos kiekis visuomenėje yra vienas iš pačių svarbiausių gerovės valstybės rodiklių. Jeigu žmogus nesijaučia saugus grįždamas namo, jeigu bijo išleisti vaiką į mokyklą ar nesaugu išeiti pasivaikščioti į parką, tai ar tai galima kompensuoti didesniu atlyginimu?

Galime pagrįstai didžiuotis ir Lietuvą rodyti kaip kasdienio gyvenimo saugumo salą lyginant su ženkliai nesaugesnėmis emigrantų pamėgtomis Vakarų šalimis. Numbeo.com sudarytame pavojingiausių Europos miestų sąraše dominuoja Vakarų Europa. Marselis, Koventris, Birmingamas, Šarlerua, Liežas ir kiti gerai žinomi Senojo žemyno miestai, kurie yra pagarsėję savo nusikalstamumu. Net mūsų kaimynė Švedija turi rimtų kriminalinių problemų, kurios Lietuvoje būtų skandalingos.

2020 m. Švedijoje registruota 360 atvejų, kai buvo panaudoti ginklai, daugybė atvejų, kai panaudojami sprogmenys. 2023 m. duomenimis ginkluotų nusikaltimų skaičius yra 2,5 karto didesnis nei Europos vidurkis.

Europos Komisija skaičiuoja, kad 2020-2021 m. plėšimų, įsilaužimų ir vagysčių daugiausiai registruojama Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Seksualinių nusikaltimų kreivė kyla kasmet ir ypač paplitusi Prancūzijoje, Vokietijoje ir Švedijoje.

Miega. Slaptai.lt nuotr.

Centrinės ir Rytų Europos šalys daug saugesnės ir yra sąrašo gale. Šiuo požiūriu Lietuva yra saugumo oazė. Lietuvos policijos duomenimis, nusikaltimų skaičius kasmet linkęs mažėti. Lyginant su 2014 m. registruotų atvejų sumažėjo dvigubai, o vyrauja santykinai lengvesni – vagystės ir sukčiavimai. Ypač sumažėjo sunkių nusikaltimų skaičius, nuo 4,1 tūkst. 2014 m. iki 2,5 tūkst. 2022 m. Nužudymų mažėjo daugiau nei du kartus.

Lietuva daugiausiai problemų turi su nuo alkoholio apsvaigusiais asmenimis, ir jų keliamomis bėdomis, taip pat korupcija, bet ir šiose srityse situacija kasmet gerėja. Alkoholio suvartojimas mažėja, o korupcija daug kur jau pasitraukusi.

2023.08.22; 00:30

Aktualijos

Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, įgyvendinant regioninius gynybos planus, dėl kurių galutinai sutarta Vilniaus viršūnių susitikime, svarbu stiprinti ir Lietuvos pajėgumus. Ministro teigimu, kuriant Lietuvos diviziją svarbus ir tankų batalionas, kurį turėtų sudaryti bent 40 kovinių mašinų.
 
„Stiprindami savo pajėgumus, kurdami diviziją, mes kartu stipriname ir savo gynybą, ir NATO planų įgyvendinimą“, – LRT laidoje „Savaitė“ teigė A. Anušauskas.
 
„Pavyzdžiui, kuriant diviziją, jai reikalingas tankų batalionas, stiprinantis jos galią, manevrą, pajėgumą. Šiuo atveju mes ties tuo dirbame, niekam ne paslaptis, kad kariuomenė atlieka tokius vertinimus. Ir galiausiai, aš manau, kad politinis sprendimas bus priimtas dėl įsigijimo“, – aiškino krašto apsaugos ministras.
 
Anot jo, tankų batalioną turėtų sudaryti bent 40 kovinių mašinų.
 
Amerikiečių karys Vilniuje. Vytauto Visocko nuotrauka

„Kalbu apie batalioną, batalionas yra keliasdešimt tankų. Tai gali būti 40 kovinių mašinų“, – sakė A. Anušauskas.
 
„Pirmą kartą šiuolaikinėje Lietuvoje būtų įgyvendintas toks projektas, nes tankus mes turėjome tik iki 1940 metų“, – pridūrė ministras.
 
ELTA primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys gegužės mėnesį pranešė, jog Lietuvoje bus steigiama lengvoji pėstininkų divizija, sudaryta iš trijų brigadų, taip pat bus kuriamas tankų batalionas.
 
V. Rupšys pabrėžė, kad tankų bataliono steigimas šaliai yra būtinas, nepriklausomai nuo apsisprendimo kurti Lietuvos diviziją.
 
Kaip teigė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, tankų įsigijimas užtruks bent 5 metus. Greičiausiai, sakė jis, bus žvalgomasi į amerikiečių ar vokiečių techniką.
 
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
 
2023.07.17; 08:00
Aktualijos

Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai paskelbus apie susitarimą dėl laipsniško Vokietijos brigados dislokavimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasiūnas tikina, kad nusiraminti bus galima tik tuomet, kai abi šalys vienareikšmiškai sutars, kad brigados vieta yra Lietuvoje.
 
Paklaustas, ar iš tikrųjų Vokietija ir Lietuva vienodai supranta ir vertina Vokietijos brigados atsiradimą ir laikotarpį, per kurį ji turėtų atsirasti Lietuvoje, NSGK pirmininkas tikina, kad tam dar trūksta įdirbio.
 
„Jeigu po šito teiginio būtų dar po kablelio pasakyta, kad ir sutarėm, kad mūsų tikslas abiejų valstybių yra brigada čia, Lietuvoje, tada viskas tvarkoje. Tai yra žingsnis po žingsnio, turint aiškų tikslą. Kadangi šito elemento kol kas neturime, tai ir nusiraminti nėra ko, kitaip tariant, reikia dirbti darbą, visiškai pritariu tam. Ir reikia daryti viską, kad NATO priešakinių pajėgų elementas, pajėgos, čia būtų daug didesnės“, – LRT televizijai sakė L. Kasčiūnas.
 
NSGK pirmininkas taip pat pabrėžė, kad ne mažiau svarbūs yra ir NATO gynybos planai.
 
„Noriu pasakyti vieną paprastą dalyką – viena vertus, yra brigados buvimas čia, bet labai svarbu ir ne mažiau svarbu yra tie NATO gynybos planai. Tai yra per kuo trumpesnį laikotarpį, kuo aiškesnis NATO pajėgumų skaičius, tai yra tos pačios divizijos ir brigados atskirų NATO šalių, priskirtos būtent gynybai Baltijos šalių, mūsų regioniniam planui, ateitų mums į pagalbą“, – tikino jis.
 
Dar vienas svarbus aspektas – NATO efektyvūs sprendimai dėl Baltijos šalių oro gynybos. L. Kasčiūno teigimu, tai pakeltų Lietuvą į kitą saugumo lygį.
 
„Mes gi siekiame, kad mūsų šalyje, mūsų Baltijos šalyse būtų dislokuota, bent jau rotaciniu pagrindu, kuo daugiau tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų. Tai mus pakeltų į kitą lygį ir šitoje vietoje visą laiką akcentuoju – nepamirškim nacionalinės gynybos. Tai yra nacionalinių karinių pajėgumų stiprinimo, kariuomenės stiprinimo. Mes ją irgi statome ant kojų, stipriname jos kovinę galią. Bet lygiai taip pat ir įtraukimas visuomenės – Šaulių sąjungos stiprinimas, pilietinio pasipriešinimo kursai, visuomenės atsparumas ir valia Gintis“, – sakė L. Kasčiūnas.
 
Berlyne viešintis prezidentas ketvirtadienio vakare teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
 
„Komunikatas (dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje – ELTA) lieka galioti, jis yra vienareikšmis, jis numato galimybes dislokuoti brigadą Lietuvoje. Tačiau tą turime daryti laipsniškai“, – Prezidentūros atsiųstame vaizdo komentare teigė G. Nausėda.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot šalies vadovo, Berlynas „išreiškė norą stebėti ir vertinti“, kaip Lietuvai sekasi kurti brigadai aprūpinti būtinas sąlygas.
 
„Jie visiškai palaiko mūsų pastangas netgi paspartinti infrastruktūros sukūrimą iki 2026 m. Šios mūsų pastangos bus atlygintos atitinkamu Vokietijos karinės galios didėjimu Lietuvoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
 
„Toks yra mūsų sutarimas, vertiname sutarimą ir jo įgyvendinimą kaip tam tikrą procesą, žingsnis po žingsnio. Tikiu, kad mums pavyks šį planą įgyvendinti iki galo“, – pabrėžė jis.
 
 ELTA primena, kad dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
 
 Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
 
Debatus paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
 
Miglė Valionytė (ELTA)
 
2023.04.28; 06:14
Aktualijos

Nacionalinis saugumas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto  (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įregistravo patobulintas Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma numatyti galimybę formuoti rezervą iš buvusių Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnų.
 
Seimo NSGK narių parengtas projektas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas būtų savanoriškais pagrindais sudaromas iš buvusių Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų. Įstatymo pataisos  numato, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas  formuojamas ir asmenys į šį rezervą įtraukiami Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
 
Seimo NSGK nariai projekto svarstymo metu siūlė spręsti dėl rezervo narių amžiaus ribos, įvertinant žmogaus sveikatą, fizinį pasirengimą.
 
Jei Seimas pritartų, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariais galėtų būti buvę Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus, ne vyresni kaip 65 metų amžiaus, savanoriškais pagrindais jų rašytiniu prašymu Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka įtraukti į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą.
 
Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai dalyvautų  kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybose, mokymuose.
 
Seimo NSGK nariai ragino pagalvoti ir apie socialines garantijas į rezervą įtrauktų asmenų, jeigu užduoties vykdymo metu įvyktų nelaimė. Patobulintame įstatymo projekte siūloma numatyti socialines garantijas Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nario žūties (mirties), sužalojimo, susižalojimo arba sveikatos sutrikdymo Vadovybės apsaugos tarnybos organizuojamų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybų ar mokymų metu atvejais. Tokiais atvejais jiems būtų mokamos  kompensacijos.
 
Buvusį Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūną įtraukus į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą, jo atleidimo iš Vadovybės apsaugos tarnybos dieną turėtas tarnybinis rangas taptų  garbės atsargos tarnybiniu rangu nuo šio asmens įtraukimo į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą dienos.
 
Planuojama, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai galėtų būti laikinai pasitelkiami Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų atitiktį. Tokiais atvejais jie galėtų būti  laikinai skiriami į pareigūno pareigas, sudarant su jais terminuotas pareigūnų tarnybos sutartis, arba su jais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.
 
Siūloma, kad Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Kitą savaitę planuojama jas svarstyti Seimo plenariniame posėdyje.
 
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo NSGK narių duomenimis, šiuo metu rezervą galėtų sudaryti apie 120 buvusių pareigūnų, o ilgalaikėje perspektyvoje apie 200–400.
 
Šiuo metu Vadovybės apsaugos įstatymas nenumato tarnybos rezervo formavimo.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.04.14; 04:46
Aktualijos

Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.

Vokietija toliau stiprina NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje pajėgumus – šią savaitę Lietuvoje dislokuota Vokietijos kariuomenės trumpojo nuotolio savaeigė oro gynybos sistema „Ozelot“. Ši trumpojo nuotolio oro gynybos sistema yra ginkluota „Stinger“ raketomis „žemė-oras“, skelbia Krašto apsaugos ministerija.
 
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos pajėgumai su papildomais kariais Lietuvoje yra dislokuojami reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją. 
 
„Norint efektyvaus atgrasymo ir gynybos, ypač svarbu turėti Lietuvoje viso spektro pajėgumus, taip pat ir kritiškai svarbų oro gynybos elementą. Kartu su sąjungininkais turime užtikrinti, kad NATO atgrasymas suveiks, o prireikus, būti pasirengę efektyviai gintis“, – sako ministras A. Anušauskas.
Vokietijos stebėsenos centras. KAM nuotr.
 
Vokietija vadovauja ir skiria didžiausią karių skaičių nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. NATO batalioną įprastai sudaro apie 1200 karių, tačiau reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Vokietija yra atsiuntusi į Lietuvą papildomus karius ir papildomą karinę techniką.
 
Papildomus karius į Lietuvą yra atsiuntusi ir Norvegija. Be vokiečių ir norvegų, šiuo metu NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Rukloje tarnauja kariai iš Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Liuksemburgo ir Islandijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.03; 08:15 
Aktualijos

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt fotografija

Ne kartą premjerą Saulių Skvernelį dėl Lietuvos nacionalinio saugumo neatitinkančios retorikos kritikavęs ekspertas vėl stebisi Vyriausybės vadovo pareiškimais.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, komentuodamas premjero pasisakymą, kad valdančiųjų iniciatyvoje partijų finansavimo didinimą susieti su išlaidų gynybai didinimu, nėra nieko blogo, klausia – ar premjeras taip elgiasi sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo.

Pasak jo, tikrą audrą Seime sukėlusi „valstiečių“ iniciatyva ir premjero išsakytas teigiamas valdančiųjų sumanymo vertinimas iš esmės atitinka Kremliaus interesus – diskredituoti Lietuvos išlaidų didinimą gynybai.

„Pirmiausia mes turime suprasti, su kuo mes susiduriame. Mes susiduriame su priešiška Rusijos veikla ir viena iš pagrindinių krypčių, nekalbant apie visas karines grėsmes, į kurias nukreipta Kremliaus veikla, yra Lietuvos gynybos finansavimas. Tą gynybos finansavimą yra norima diskredituoti kaip tokį, kad jo visiškai nereikia, norima diskredituoti jo organizavimo būdus ir visa kitą, ką įmanoma padaryti“, – Eltai aiškino Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.

Pasak jo, premjero pareikštas „valdančiųjų“ sumanymo vertinimas iš esmės atitinka Kremliaus interesus. Todėl, samprotavo M. Laurinavičius, kyla klausimas, ar premjeras taip elgiasi sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo.

„Toks klausimas dėl premjero man yra kilęs ne pirmą kartą. Vieną kartą apie tai viešai kalbėjau. Man buvo kilęs klausimas, ar premjeras Skvernelis sąmoningai, ar iš visiško nesupratimo informacinio karo prieš Lietuvą kontekste viešai kalbėjo, kad tariama Lietuvos propaganda nė kiek nesiskiria nuo Rusijos dezinformacijos ir propagandos. Dabar kyla lygiai toks pat klausimas“, – apibendrino saugumo ekspertas.

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo valdantieji lėšas papildomam partijų finansavimui nesėkmingai bandė slėpti po įstatymu, skirtu papildomai skolintis gynybai, kad skiriamos išlaidos atitiktų 2 proc. nuo BVP įsipareigojimus NATO.

Opozicijai nesiregistravus balsavime ir užsiregistravus tik 63 Seimo nariams pasiūlymas buvo atidėtas.

Šis valdančiųjų pasiūlymas sukėlė milžinišką opozicijos nepasitenkinimą. Opozicijoje esantys politikai valdančiųjų sumanymą vadino skandalingu ir grėsmingu nacionaliniam saugumui.

Nepatenkintas liko ir „valstiečių“ atstovas Vytautas Bakas. Politikas teigė, kad patyrę Seimo nariai rado niekšingą būdą išspręsti savo finansavimo problemas.

Tačiau premjeras S. Skvernelis nebandė atsiriboti nuo valdančiųjų bandymo partijų finansavimo didinimą susieti su išlaidų gynybai didinimu. Jis iniciatyvą įvertino teigiamai, traktuodamas jį kaip techninį dalyką.

„Tai yra techniniai dalykai ir, norint priimti bet kokį sprendimą, jei dar šiemet norima turėti papildomą finansavimą, tai tik toks būdas yra galimas. Kadangi pataisa buvo registruota Seimo narės, Vyriausybė bendru sutarimu pritarė šitai pataisai, kaip ir pataisai dėl NATO“, – ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.28; 08:04

Politinės intrigos

Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad 2017“ parodė, jog Rusijos grėsmė yra išaugusi, todėl būtina stiprinti gynybą“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, šiandien, rugsėjo 26 d,. žurnalistams pristatydamas pirminį „Zapad 2017“ pratybų vertinimą.

Pasak jo, Rusija, kuri ir toliau nuosekliai stiprina karinę galią, „Zapad 2017“ pratybose mokėsi kariauti konvencinį karą, todėl Lietuva ir NATO turi stiprinti ne tik atgrasymo, bet ir gynybos priemones. Pasak ministro, tokiomis aplinkybėmis svarbiausiais Lietuvos krašto apsaugos prioritetais išlieka kariuomenės modernizavimas, pajėgumų bei ryšių su NATO sąjungininkais stiprinimas.

Krašto apsaugos ministro manymu, abejonės dėl bendrų Rusijos ir Baltarusijos pratybų skaidrumo taip ir liko neišsklaidytos. Ministro teigimu, Rusija nesiėmė priemonių užtikrinti, kad regiono valstybės galėtų įsitikinti Rusijos skelbiama informacija apie mokymus. Pratybų organizatoriai iškreipė duomenis apie pratybose dalyvaujančius karius, pratybų vietas ir pratybų scenarijus, be to, galima teigti, kad kai kuri pateikta informacija turėjo ir dezinformacinį pobūdį.

Išankstinį susirūpinimą dėl pratybų skaidrumo ir tikrųjų tikslų patvirtina ir tai, kad prieš pratybas tiek Rusija, tiek Baltarusija pažymėjo, kad bus treniruojamasi kovoti su ekstremistinėmis ir teroristinėmis organizacijomis. Tačiau tiek stebėtojų pateikta informacija, tiek ir turimi duomenys rodo, kad pajėgos mokėsi kariauti konvencinį karą. „Buvo treniruojami konvenciniai veiksmai prieš aukštesnio technologinio lygio valstybes – tiek gynybinio, tiek ir puolamojo pobūdžio,“ – pažymėjo krašto apsaugos ministras.

Tai, kad pratybų metu neužfiksuota didesnių incidentų, ministro vertinimu yra sąlygota tiek tinkamo Lietuvos pasirengimo ir itin glaudžios šalies institucijų sąveikos, tiek ir NATO atgrasymo priemonių.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad pratybose buvo panaudoti nauji strateginiai ir taktiniai Rusijos sprendimai, kurie orientavosi į greitį, reakcijos laikų trumpinimą ir pajėgų mobilizavimą ir sutelkimą.

Pratybose didelis dėmesys buvo skirtas prieigos ir regiono blokavimo priemonių (angl. anti access/area denial, A2/AD) priemonių testavimui ir treniravimui. „Zapad 2017“ metu visos A2/AD sudarančios sistemos buvo aktyvuotos ir išbandytos šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.

Apibendrindamas pratybas „Zapad 2017“, ministras pažymėjo, kad Rusija mokėsi iš ankstesnių pamokų. „Tai jau ne be ta kariuomenė, kuri buvo 2009 m. Gruzijoje ir 2014 m. Ukrainoje. Matėme Rusijos kariuomenės Sirijoje įgytos patirties pritaikymą. Rusijos kariuomenė stiprėja,“ – kalbėjo R. Karoblis.

Krašto apsaugomis ministro teigimu, nors aktyvioji „Zapad 2017“ pratybų fazė Baltarusijoje baigėsi ir iš ten stebimas Rusijos kariuomenės išvedimas, Kaliningrado srityje pratybos tebesitęsia.

Kalbėdamas apie galimą Rusijos pajėgų pasilikimą Baltarusijoje, ministras pabrėžė, kad kol kas priežasčių nerimauti neturime, stebime vykstantį Rusijos Federacijos karinių pajėgų (karinės technikos), dalyvavusių pratybose „Zapad 2017“ išvedimą iš Baltarusijos teritorijos.

„Toliau atidžiai stebėsime ir vertinsime šį procesą“, – sakė ministras. – Be jokių abejonių, saugumo situacija po „Zapad 2017“ negerėja. Rusija ir toliau vysto karinius pajėgumus, vykdo ambicingas perginklavimo programas ir yra numačiusi ne mažiau ambicingą jų finansavimą“.

Žvelgdamas į ateitį, ministras pabrėžė tolesnį sąveikos su NATO sąjungininkais bei pačios Lietuvos apginamumo stiprinimą. Tai turėtų būti atliekama per tolesnį kariuomenės modernizavimą ir visuomenės atsparumo didinimą, o NATO ir nacionalinės pastangos turi būti paruoštos ne tik atgrasymui, bet ir gynybai.

Rugsėjo 26 d. krašto apsaugos ministras R. Karoblis pirminį karinių pratybų įvertinimą pateiks ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.09.28; 04:10

Aktualijos

Atsargos karininkas Vytautas Čepukas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.

Neseniai skaičiau, kad JAV atlikta apklausa nustatė, jog dauguma jų piliečių pasiryžę pritarti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gynybai nuo galimos Rusijos agresijos. Per pastaruosius trejus metus šis procentas išaugo aštuoniais procentais ir dabar siekia 52 proc.

Lietuvoje situacija dėl pasiryžimo gintis taip pat pagerėjo ir net 88 proc. Lietuvių pasisako už būtinybę gintis ir 42 proc. tai darytų asmeniškai, t. y. patys ginklu gintų savo valstybę.

Kyla natūralus klausimas, kaip ir kokiu būdu bus panaudojamos piliečių pajėgos esant tikrai grėsmei ir ką daryti kitiems piliečiams grėsmės atveju?

Buvo daug ir įvairiuose formatuose kalbėta bei diskutuota apie šios gynybinės grandies silpnąsias vietas ir kaip jas spręsti. Visuotinis pilietinis pasipriešinimas yra viena iš svarbiausių valstybės gynybos grandžių ir vyriausybės atlikti „namų darbai“ palengvintų kariuomenės ir visuomenės integracinį procesą į teritorinę gynybą.

Šis procesas – tai ne vienadienė akcija, o ilgametė ir kryptinga veikla, reikalaujanti mažiau materialinių resursų nei kariuomenės gausinimas ar modernios karinės technikos įsigijimas, tačiau daugiau reikalaujantis planavimo bei koordinavimo su civilinėmis institucijomis darbo, žinių ir, svarbiausia, politinės valios. Politikams visada lengviau priimti sprendimus, kai yra visuomenės palaikymas. Lietuvoje šiandien susiklostė labai palanki geopolitinė situacija, kurią reikėtų tinkamai išnaudoti. Mūsų politikų „trypčiojimas“ vietoje tik atitolina (ar net žlugdo) Lietuvos piliečių ryžtą gintis ir ginti savo kraštą.

Nieko nėra baisesnio už nežinojimą, ką ir kaip reikia ar reikės daryti? Prieš keletą dienų įvykęs susitikimas su KAM (krašto apsaugos ministerija) ministru jokio regimo „proveržio“ šioje kryptyje  neatnešė – dar vis žadama. Eilinį kartą buvo pažymima, kad viskas yra žinoma ir daroma, tačiau rezultatų teks dar palaukti. Ir taip jau – dvidešimt šešeri metai.

Kovo 11-osios šventėje Vilniuje dalyvavo ir amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mes tai galime palaukti, bet ar neatsitiks kaip jau buvo 1940 metais, kai Lietuvos kariuomenė buvo paruošta ir pasiryžusi gynybai, tik tuometiniai politikai ne. Žinant, jog istorija turi tendenciją vystytis spirale, kyla pavojus įvykiams kartotis. Ketinimai stiprinti patriotinį jaunimo auklėjimą mokyklose bei kitose mokymo įstaigose yra sveikintina ir pažangu, tačiau svarbiausia yra tinkamai išnaudoti ir panaudoti jau turimus žmogiškuosius bei materialinius  resursus, kuriuos reikia tinkamai įregistruoti ir suplanuoti efektyviausią jų panaudojimą.

Dabartiniu metu parengtos piliečiams elgesio taisyklės karinės grėsmės atvejais yra gerai, tačiau tai tik didelio ir kruopštaus darbo „viršūnėlės“. Tai kaip moters makiažas, gerinantis jos išvaizdą, bet ne turinį (lai atleidžia man moterys).  Šiuolaikiniai geopolitiniai pasaulio įvykiai nieko gera nežada, o atvirkščiai, kaskart tampa aštresniais ir mažiau kontroliuojamais. Gerai, jei politikams užteks „sveiko proto“ spręsti konfliktines situacijas taikiais, (derybų ar konsultacijų metodais) ir nepradės politinių konfliktų spręsti karinėmis  priemonėmis.

Kaip teigė prūsų karo teoretikas Karlas Filipas Gotlybas fon Klauzevicas – karas tėra tik diplomatijos įrankis. Nuo savęs norėčiau pridurti, jog karas – tai prastos ar nemokšiškos diplomatijos įrankis. Jeigu „diplomatija“ reiškia,  tarptautiniai ar tarpvalstybiniai santykiai, tai „politika“ yra platesnės reikšmės žodis, apimantis visas valstybės vidaus  bei santykiais su užsienio valstybėmis klausimus, t. y.  valdymo menas.

Vadovaujantis šią teorija manau, jog sovietų ideologinis teiginys (kiekviena melžėja gali valdyti šaly) nėra tinkamas šiuolaikinėje demokratinio valstybės valdymo grandinėje. Perfrazuodamas šį teiginį manau, jog kiekvienas „valstietis“ taip pat nėra tinkamiausias valstybės valdytojas. Kada pagaliau paruošime reikiamus gynybai užtikrinti mobilizacinius planus ir informuosime piliečius kur, kaip ir kokiu būdu jie bus panaudoti grėsmės atveju? 

Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – JAV kariuomenės atstovai

Nesvarbu ar kada nors to prireiks, bet pasiruošti ir paruošti visus dalyvius bei priemones tam tikslui įgyvendinti – privalome. Idealiausia būtų retkarčiais, organizuoti pratybas, kurių metu galėtume praktiškai patikrinti, kaip viskas veikia. Pratybų metu galėtume praktiškai išbandyti įvairių suplanuotų scenarijų variantus.

Nesu didelis karinių operacijų scenarijų specialistas, bet iki įstojant į NATO aljansą Lietuvos kariuomenėje vykdavo pratybos imituojant įvairius karinės grėsmės scenarijus. Nors tai buvo tik teorinės gynybos operacijos, tačiau jos mokė mus mąstyti konstruktyviai ir skatino priimti nestandartinius sprendimus kovojant su gausesnėmis menamo priešo pajėgomis ir pasikliauti tik savais resursais.

Šių dienų perspektyvoje tokios pratybos ir planai atrodo utopiški ir mažai realūs, tačiau anuomet buvo tikėjimas ir ryžtas bet kokia kaina nugalėti.

Lietuvos kariuomenės rezervo kariai pasiruošę organizuoti teritoriniu gynybos principu paremtą šalies gynybą regionuose, tačiau tam tikslui reikalingas politinis sprendimas ir praktinis šio sprendimo įgyvendinimas per savivaldą. Tam tikslui reikia paruošti atitinkamus šį procesą reglamentuojančius įstatymus. Tokie provincialūs sukarinti padaliniai galėtų talkinti Lietuvos kariuomenei arba savarankiškai gintis savo regione, t. y. kiekvienas provincijos gyventojas pagal savo išgales ir kompetenciją būtų panaudotas visuotiniame šalies pasipriešinimo galimos agresijos ar stichinės nelaimės atvejais.

Manau, jog čia ne tas humoras, kuriame pašiepiama tinginystė „nedaryk šiandien to, ką gali padaryti rytoj, gal rytoj to jau ir nebereiks“.

2017.08.14; 03:00

Trumposios naujienos

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Nyderlandų Ministru Pirmininku Marku Rutte. Po dvišalio susitiko Prezidentė su Olandijos premjeru aplankė NATO priešakinių pajėgų batalione tarnaujančius olandų karius.

Šalies vadovė pabrėžė, jog antras didžiausias investuotojas Lietuvoje Nyderlandai šiandien yra ir vienas pagrindinių mūsų saugumo partnerių.

Šiuo metu tarnybą Vokietijos vadovaujame NATO batalione atlieka 250 Olandijos karių, kurie į Lietuvą atvyko su savo pėstininkų kovos mašinomis, šarvuočiais ir kita technika.

Prezidentės teigimu, ES ir NATO rytiniame pasienyje tvyrant geopolitinei įtampai, Rusijai rengiantis plataus masto ir prieš Vakarus nukreiptoms puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“, NATO batalionai yra neatsiejama regiono gynybos dalis ir geriausia atgrasymo priemonė.

Pasak šalies vadovės, tai, kad 9 valstybės apsisprendė atsiųsti savo karius į Lietuvą, o visame regione dislokuoti kariai iš 20 šalių, demonstruoja tvirtą NATO vienybę, ryžtą ir pasirengimą atremti bet kokią grėsmę Aljanso teritorijai bei žmonėms.

Prezidentė taip pat pabrėžė, jog vien tik per pusmetį NATO batalionas ne tik tapo integralia krašto gynybos dalimi, bet ir dėl savo aktyvios socialinės bei labdaringos veiklos yra labai matomas Lietuvos visuomenėje. Olandų kariai aktyviai įsitraukė į socialinę kampaniją „Už saugią Lietuvą“, vaikų globos namų auklėtiniams dovanoja turiningą vasaros laisvalaikį, padeda ugdyti jų socialinius įgūdžius, patriotiškumą.

Šalies vadovės teigimu, tai puikus NATO solidarumo ir partnerystės pavyzdys.

Prezidentė taip pat pristatė Lietuvos gynybos stiprinimą – nuosekliai didinamas gynybos finansavimas, modernizuojamos gynybos pajėgos ir technika, sukurtos nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos ir atkurta šauktinių tarnyba. Treti metai iš eilės Lietuvos jaunuoliai nuolatinę privalomąją pradinę karinę tarnybą renkasi savanoriškai.

Susitikime taip pat kalbėta apie dvišalius santykius, aktualius ES klausimus, Baltijos, Šiaurės ir Beniliukso šalių bendradarbiavimą.

Nyderlandus su Lietuva sieja aktyvus bendradarbiavimas ekonomikos ir verslo srityje. Tai 7-a pagal dydį mūsų šalies prekybos partnerė. Per šios valstybės Roterdamo ir Amsterdamo uostus keliauja 20 proc. visos Klaipėdos uosto krovos. Aktyvus bendradarbiavimas vyksta ir suskystintų dujų technologijų srityje – kartu su olandų bendrovėmis vykdomas „Klaipėdos naftos“ SGD paskirstymas autotransportu ir jūra, kasmet rengiamas dvišalis forumas SGD plėtros klausimais.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.08.11; 14:20

Aktualijos

Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Neseniai vykusi Lietuvos Šaulių sąjungos (LŠS) konferencija Seime atskleidė problemas, susijusias su šios organizacijos veikla.

Po dviejų metų  LŠS švęs įkūrimo šimtmetį.

Trumpai priminsiu, jog šį organizacija buvo įkurta kaip savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms.

Sąjunga yra sukarinta organizacija, integruota į Lietuvos gynybinę sistemą. Dabar veikianti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario Lietuvoje iki 1940 m. veikusios organizacijos veiklą. Taip įstatyme yra numatyti LŠS funkcijos ir tikslai.

Tik 1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymas. 1998 m. pradėtas Sąjungos pertvarkymas, kurio tikslas – LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. Buvo suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 1999 m. gegužės 11 d. Seime buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymas, o tų pačių metų gruodžio 31 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos“.

2000 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, o vasario 14 d. organizacija pagaliau įregistruota Teisingumo ministerijoje.

Šauliai priėmę 10 įsakymų:

Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę.

Švieskis ir šviesk.

Stiprink valią ir kūną.

Būk drausmingas ir mandagus.

Gerbk ginklą.

Būk tiesus ir teisingas.

Tesėk žodį.

Būk budrus.

Saugok valstybės turtą.

Brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.

Pagrindinis šios organizacijos privalumas yra tas, kad jos nariu gali tapti visi Lietuvos piliečiai nuo 11 metų iki pat senatvės, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties, kurie nori ir gali dalyvauti sąjungos veikloje. LŠS minėdama savo atkūrimo dvidešimtmetį akcentavo, jog sąjungai trūksta šiuolaikinės ideologijos bei vizijos jos sėkmingam egzistavimui.

Bene aktualiausia LŠS problema yra šaulių aprūpinimas individualia ginkluote. Realiausia grėsmė bei atgrasymo priemonė potencialiam priešui yra žinia, jog dauguma piliečių turi ir moka naudotis ginklu. Diskutuojant šia tema aš vis prisimenu seną šveicarišką anekdotinę situacija, kai teisiamas vienas vyras už žmonos nužudymą atsako, kad ją nužudė nelegaliai įsigytu ginklu. Teisėjo paklaustas, kodėl taip pasielgė ir nepasinaudojo legaliai laikomu ginklu, atsakė, jog tas ginklas yra skirtas Tėvynės gynybai.

Moralas peršasi pats. Koks yra gilus patriotizmas, nugalintis individualius jausmus. Lietuvoje per tris dešimtmečius, kai buvo atkurta LŠS, pažanga padaryta labai menka. Manau, jog ši organizacija, turinti išskirtines įstatimines bei finansavimo sąlygas, privalėjo pasiekti bent jau tarpukario laikotarpyje pasiektą lygmenį. Deja, dėl politinės valios stokos bei LŠS buvusios vadovybės nenoro ar nesugebėjimo buvo nueita ne tuo keliu ir „išėjo kaip visada“. Tokiu būdu galime tik apgailestauti, jog mūsų moksleiviai keliauja į rytų kaimynės organizuojamas sukarintas stovyklas, kur mokosi svetimos mums valstybės patriotizmo ir karinių subtilybių. Mes puikiai žinome, jog visada yra žymiai sunkiau perauklėti nei auklėti, nes susiformavę įgūdžiai bei moralinės nuostatos sunkiai pasiduoda transformacijai. Žmogaus brendimo laikotarpiu galime jam įskiepyti bet kokius norimus ir mūsų visuomenei tinkančius moralinius ar fizinius įgūdžius, todėl labai svarbu  yra nepraleisti tinkamo momento ir jaunuolius laiku suorientuoti taip, kad jie būtų patenkinti ne tik savimi, bet ir norėtų gyventi ten, kur gimė ir augo.

Šiam tikslui pasiekti reikia konsoliduoti visą visuomenę. Tik bendromis pastangomis yra įmanoma „įžiebti šaulių žvaigždę“ dar ryškiau švytėti. Turiu vilties, jog naujas LŠS vadas imsis radikalių veiksmų ir padėtis ims gerėti. Pirmas uždavinys turėtų būti LŠS narių aprūpinimas individualia ginkluote bei sukurti tokią istatyminę bazę, kad visi šauliai, turintys teisę įsigyti ginklą, jį gautų. Kuo mažesnė ginklų centralizacija bei koncentracija, tuo mažesnis pažeidžiamumas. 

Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kaip sakė vienas šaulių sąjungos narys, „kol prie kiekvieno šaulio lovos nebus šautuvo“, tol šaulių sąjunga bus pažeidžiama. Kuo daugiau teisių ir pareigų suteiksime šauliams, tuo didesnę atsakomybę ir pasitikėjimą jie pajus. Lietuvoje kovinių ginklų turi įsigiję apie 50 tūkstančių piliečių, didžiausias kiekis yra skirtas savigynai, kiti medžioklei. Tai būtų didelė parama grėsmės akivaizdoje, jei ši gausybė turėtų savo integracinį planą į šalies gynybą. Dabar tik potencialas, kuris esant reikalui,  galėtų būtų panaudotas. Be abejo, didelę dalį šių ginkluotų piliečių sudaro profesinės karo tarnybos, savanorių tarnybos, šaulių sąjungos, policijos ar kitų jėgos struktūrų atstovai, kurie galimai bus panaudoti dieną X, tačiau kas tą žino?   

Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo dar viena neigiama informacija apie karių apmokestinimą už suteiktas paslaugas tarnaujant Lietuvos kariuomenėje. Nutraukusieji tarnybos sutartį anksčiau numatyto laiko kariai privalo sumokėti visas išlaidas, kurios buvo sumokėtos kario tarnybos metu. Sunku spręsti, kas yra teisus, o kas ne, neisįgilinus į ginčo esmę, tačiau viena yra aišku, kad problema egzistuoja ir jos sprendimai turi būti rasti. Manau, kad darbiniai ginčai turėtų būti sprendžiami ne viešai, o tik tarp darbdavio ir darbuotojo, t. y. tarp kariuomenės ir kario.

Viešumas, kaip paskutinė gelbėjimosi stadija, galimas tik tada, kai kario teisės pažeistos ir visos teisinės gynybos galimybės jau išnaudotos. Absurdiškos aplinkybės suponuoja nepakantumo bei nepasitenkinimo jausmus tiek visuomenei, tiek visai valstybei. Kiekviena neigiama žinia dažniausiai sukelia nepasitenkinimo emocijas. Manau, jog mūsų žiniasklaida ir visuomenė nėra išskirtinės, todėl tiek vieni, tiek kiti daugiau toleruoja negatyvią nei pozityvią informaciją.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai inicijuoja įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. Valstiečių atstovai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas siūlo numatyti, kad žiniasklaida pateiktų mažiausiai 50 proc. pozityvios informacijos, kuri turėtų atsirasti informacinės programos pradžioje arba pirmuosiuose puslapiuose.

Juokingai atrodo šių politikų bandymai apriboti žiniasklaidą teikti negatyvią informaciją ar procentais nustatyti jos ribas. Ketinimai gal ir geri, bet tendencijas nustato rinka, t. y. paklausa.

Pabaigoje norėčiau pabrėžti, jog dar daug problemų turime tiek viduje, tiek vykdant užsienio politiką, tačiau neklysta tik tas, kas nedirba, o darbo tikrai daug. Tik susitelkę ir vieningi mes būsime stiprūs.

2017.07.10; 09:13

Aktualijos

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja regiono lyderių susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trumpu (Donald Trump). Pagrindinis susitikimo, į kurį atvyko 12-os Rytų ir Vidurio Europos šalių vadovai, tikslas – JAV Prezidentui išsakyti, su kokiomis grėsmėmis ir iššūkiais susiduria regionas.

Susitikime Prezidentė JAV vadovui tiesiogiai pristatė specifinę regiono saugumo situaciją ir Lietuvos gynybos poreikius.

Pasak šalies vadovės, aktyvus JAV vaidmuo yra kertinis visos Europos saugumui. Susiduriant su Rusijos karine ir nekonvencine grėsme, galingiausios pasaulyje valstybės – JAV – kariai ir iš anksto regione dislokuota technika yra geriausia atgrasymo priemonė. Valstybės vadovės teigimu, Amerikos indėlis būtinas ir užtikrinant regioninę oro gynybą.

Prezidentė pabrėžė, kad šiuo metu susiklosčiusi geopolitinė ir karinė įtampa neslūgsta. Rusija toliau aktyviai militarizuojasi – ženkliai išaugo šios valstybės kariniai pajėgumai Kaliningrade, rengiamasi agresyvaus pobūdžio pratyboms „Zapad 2017“. Nuolatinės kibernetinės atakos, kuriomis siekiama paralyžiuoti strateginius NATO valstybių sektorius, tapo neatsiejama Rusijos karinio planavimo dalimi. Vien tik propagandai ir melagingų žinių skleidimui, kuriomis siekiama kurstyti visuomenės įtampą ir nepasitikėjimą NATO, ši šalis kasmet skiria milijardą dolerių.

Lietuvos vadovė taip pat atkreipė JAV ir kitų šalių prezidentų dėmesį, kad „Rosatom“ statoma nesaugi Astravo atominė elektrinė (AE), kurios branduolinė tarša avarijos atveju gali pasiekti 16 Europos sostinių, ir dujotiekis „Nord Stream 2“ gali būti Rusijos naudojami kaip nekonvencinio šantažo įrankiai.

Prezidentės teigimu, Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms taip pat itin reikšminga JAV parama užtikrinant Baltijos šalių ir visos Europos energijos šaltinių įvairovę, sėkmingą elektros tinklų sinchronizaciją bei atsikratant energetinės Rusijos įtakos.

Lietuva jau nuo kito mėnesio per Klaipėdos terminalą pradės importuoti suskystintas dujas iš JAV. Pasak šalies vadovės, tai itin svarbus žingsnis įtvirtinant viso regiono energetinę nepriklausomybę.

Aptariant bendradarbiavimą NATO, valstybės vadovė pabrėžė, kad Aljansui būtina atsinaujinti. Pasak Prezidentės, Lietuvai ir kitoms narėms reikalingas dar greitesnis ir efektyvesnis NATO. Būtina reformuoti ir greitinti sprendimų priėmimą, perdislokuoti karines pajėgas ir jų valdymą į rytinį Aljanso flangą, parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, rasti sprendimus, kurie užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai, kibernetinę gynybą įtraukti į 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį.

Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat aktyviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoje su terorizmu. Esame pasirengę padidinti karių skaičių JAV vadovaujamoje anti-ISIS (IS – „Islamo valstybė“) operacijoje, NATO misijoje Afganistane ir Jungtinių Tautų misijoje Malyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.07; 08:27

Trumposios naujienos

Jungtinės Amerikos Valstijos yra ištikima Lietuvos gynybos partnerė ir pasirengusi bet kuriuo metu apginti Lietuvą ir Baltijos šalis, jei iškiltų tokia būtinybė, sakė į Lietuvą atvykęs JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (James Mattis). 

JAV gynybos sekretoriaus Jameso Mattiso (James Mattis) vizitas Lietuvoje. Giedrės Maksimovicz nuotr.

Susitikime su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu jis ne kartą akcentavo JAV įsipareigojimą stiprinti saugumą rytinėje NATO dalyje. 

„Lietuvai stojant į NATO JAV duotas įsipareigojimas ginti mus šiandien yra stipresnis nei bet kada. Visos trys Baltijos šalys susiduria su tomis pačiomis grėsmėmis iš Rytų. Labai svarbu, kad ir mūsų saugumo partneriai vienodai supranta mums kylančias grėsmes ir įsitraukia į mūsų saugumo stiprinimą”, – po susitikimų sakė R. Karoblis. Pasak jo, Pentagono vado vizitas į vieną iš trijų Baltijos valstybių rodo Lietuvos pastangų stiprinant saugumą regione pripažinimą.

„Atvykau čia klausytis. Viskas labai paprasta: mes stovime kartu, tad turime kalbėtis. Nepamirškite, jog esate NATO nariai”, – susitikimų metu sakė gen. J. Mattis.

Ministras padėkojo J. Mattis už JAV paramą Lietuvai stiprinant saugumą. Dvišaliame susitikime gynybos vadovai aptarė Lietuvos gynybos finansavimo didinimą, bendrą gynybą bei būtinybę stiprinti gynybos pajėgumus, taip pat ir oro gynybą bei nuolatinio JAV karių dislokavimo Lietuvoje galimybę. Akcentuota būtinybė stiprinti visuomenės pasirengimą pasipriešinimui. R. Karoblis pabrėžė, jog Lietuva turi ypatingai motyvuotą kariuomenę ir stiprią visuomenės paramą. Tarp kitų klausimų aptartos ir Lietuvos pastangos kovoti prieš Rusijos propagandą.

Nuo paskyrimo pradžios J. Mattis yra susitikęs su Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Turkijos, Norvegijos, Suomijos, Čekijos gynybos ministrais.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Nuotraukos – Giedrės Maksimovicz.

2017.05.12; 03:25

Aktualijos

Beveik pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia grėsmę iš Rusijos. Užpuolimo atveju ar kilus realiai užpuolimo grėsmei, 4 iš 10 gyventojų liktų Lietuvoje, bet pirmiausia ieškotų būdų apsisaugoti ir apsaugoti savo šeimą, penktadalis – ginklu ar kitais būdais prisidėtų prie šalies gynybos, tiek pat – išvyktų iš Lietuvos, šiek tiek mažiau – liktų Lietuvoje ir nieko nedarytų.

Šalį ginti dažniau rinktųsi lietuviai, vyrai, jaunesni, labiau pasiturintys, patriotiškai nusiteikę, pritariantys demokratinėms vertybėms ir labiau patenkinti savo gyvenimu žmonės.

Tai rodo Seime pristatyto mokslinio tyrimo „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos“ duomenys.

Pirmadienį vykusiame jo pristatyme ir diskusijoje buvo aptariamas Lietuvos gyventojų požiūris į galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Daugiausia dėmesio skiriama grėsmės iš Rusijos suvokimui ir požiūrio į pabėgėlius analizei, asmenų pasirinkimams realiose grėsmės situacijose, žiniasklaidos įtakai grėsmių suvokimui ir kitiems klausimams.

Tyrimas atskleidė, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų pabėgėliams jaučia užuojautą, tačiau dominuoja neigiamas požiūris į pabėgėlius. Paklausti, kaip būtų linkę elgtis, jei Lietuvoje smarkiai padaugėtų pabėgėlių, trečdalis žmonių stengtųsi juos tiesiog ignoruoti, ketvirtadalis – jų šalintųsi, tiek pat – stengtųsi susipažinti arba padėti, o mažesnė dalis būtų pasirengusi prieš juos protestuoti arba kitaip reaguotų neigiamai.

Pasak tyrimo pristatymą inicijavusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, tokie moksliniai darbai yra reikalingi ir reikšmingi. „Į problemas ir grėsmes mes turime žvelgti kiek įmanoma plačiau, privalome žinoti šalies gyventojų pozicijas jautriomis saugumo temomis, turime būti susipažinę su gyventojų požiūriais“, – teigė V. Bakas.

NSGK vadovas pabrėžė, kad šiuo metu situacija regione itin įtempta, todėl į tai reikia žvelgti kiek įmanoma plačiau. „Turime tikrai ne kasdienę situaciją, o prieš Lietuvą vykdomos informacinės atakos yra tik ledkalnio viršūnė. Būtent todėl reikia ne tik kalbėti, bet ir tyrinėti vykstančius procesus, vertinti grėsmes, vyraujančias nuotaikas, kad priimami sprendimai būtų grindžiami objektyviais mokslinių tyrimų duomenimis“, – sakė politikas.

Projektą 2015-2017 m. vykdo Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos institutas. Projekto partneris – Socialinių inovacijų institutas. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projekto vadovė – LSTC Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė, vykdytojos: dr. Eglė Vileikienė, dr. Laima Nevinskaitė ir Ingrida Gečienė.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.09; 19:09

Trumposios naujienos

Kovo 1 d. Lietuvoje lankysis JAV sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Frederick „Ben“ Hodges. Vilniuje su generolu susitiks krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Ministras ir kariuomenės vadas su JAV sausumos pajėgų vadu aptars saugumo situaciją regione, tolesnius planus dėl NATO atgrasymo priemonių įgyvendinimo Lietuvoje, NATO priešakinių pajėgų dislokavimo ir karinio rengimo klausimus. 

JAV generolas Frederick „Ben“ Hodges. Št. srž. Ediko Ponomariovo nuotr.

Po susitikimo Vilniuje gen. ltn. F. B. Hodges kartu su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadų brigados generolu Valdemaru Rupšiu lankysis Rukloje (Jonavos r.), kur susitiks su Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono vadovybe, Lietuvos kariais ir bendrose pratybose dalyvaujančiais JAV rotacinių pajėgų kariais.

JAV kariai Lietuvoje kartu su mūsų šalies kariais treniruojasi kaip dalis JAV operacijos „Atlantic Reslove“ Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Šią operaciją JAV pradėjo 2014 m. pavasarį, reaguodamos į pasikeitusią saugumo situaciją po aktyvių karinių Rusijos veiksmų Ukrainoje ir siekdamos stiprinti saugumo priemones rytiniame Aljanso flange ir taip pademonstruoti paramą Baltijos šalims. Šiuo metu mūsų šalyje kartu su Lietuvos kariais treniruojasi per 120 JAV karių iš Sausumos pajėgų 4-osios divizijos 3-osios brigados 68-ojo sunkiojo pėstininkų pulko 1-ojo bataliono. Naujoji JAV rotacinių pajėgų pamaina kartu atsigabeno apie 10 tankų M1A2 „Abrams“, 5 pėstininkų kovos mašinas M2A3 „Bradley“, kt. techniką.

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje. NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, kitais metais Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje, dislokuotai Rukloje, vadovauja Vokietija. Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.

Št. srž. Ediko Ponomariovo nuotraukoje – gen. ltn. F. B. Hodges.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.02.28; 05:23

Aktualijos

Su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku nusprendėme pakalbėti apie Lietuvos kariuomenės ateitį, nors suvokėme, kad į dalį klausimų jis negalės atsakyti, nes tai susiję su politinėmis Lietuvos aktualijomis.

Tačiau norėjome išgirsti jo nuomonę tiek apie skirtingas įvairiose valstybėse egzistuojančias gynybos sistemas, tiek apie tai, kas sprendžia, koks finansavimas būtinas Lietuvos kariuomenei. 2014 m. Lietuva krašto apsaugai skyrė 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Estija – 2 proc., JAV – 3,8 proc., o Izraelis – 5,6 procento. 

Continue reading „Kariuomenės vadas: „Visa Šveicarija yra kariuomenė“” →