Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis kaip didžiausią pavojų mūsų šaliai karinių pratybų „Zapad“ metu įvardino galimas provokacijas bei pratybas rengiančių šalių klaidas ir kibernetines atakas.
Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje ministras patikino, kad realaus pavojaus ir didelės grėsmės nėra, tačiau „snausti“ pratybų metų Lietuvos kariuomenė nežada.
„Pavojų yra, tačiau šiuo metu priemonių, kad tai būtų preliudija į konfliktą ir kad tai būtų labai didelė grėsmė daliniam arba visa apimančiam konfliktui, tikrai nėra ir to neturėtų būti“, – teigė ministras.
Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad pratybų metu, rudenį, planuojamas gerokai didesnis mūsų kariuomenės budrumas – didinamos sąjungininkų pajėgos, vykdomi įvairūs stebėjimai. Taip pat bus saugomasi nuo kibernetinių atakų.
„Jeigu kalbėtume apie galimus tam tikrus veiksmus ar pavojus, tai turbūt didžiausi yra galimos klaidos iš oponentų pusės, galbūt lokalios provokacijos – čia pirmiausias uždavinys, kodėl turime būti budrūs. Gali būti taip pat sustiprėjimas informacinių atakų, kurių tikslas – diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredituoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Baltarusijos galią. Tai yra irgi tikėtina, ir kibernetinės atakos irgi galimos“, – pavojus ir planus vardijo R. Karoblis.
Pratybose, vyksiančiose visiškai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, spėjama, dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Tikslus skaičius kol kas nežinomas – rusai teigia į pratybas išsiųsią vos 13 tūkst. savo šalies karių, nors toks skaičius, ko gero, tolimas nuo tiesos.
Vien 1981 m. vykusiose pratybose „Zapad 81“ dalyvavo apie 150 tūkst. kareivių, o 1940 m. birželį prie Lietuvos sienos buvo sutelkta per 220 tūkst. karių su beveik 2 tūkstančiais tankų – birželio 15 d. šimtatūkstantinė „mokymų“ armija kirto sieną ir Lietuvą okupavo.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.08.17; 05:00