Krašto apsaugos ministras Raimondas Karoblis kaip didžiausią pavojų mūsų šaliai karinių pratybų „Zapad“ metu įvardino galimas provokacijas bei pratybas rengiančių šalių klaidas ir kibernetines atakas. 

Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”

Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje ministras patikino, kad realaus pavojaus ir didelės grėsmės nėra, tačiau „snausti“ pratybų metų Lietuvos kariuomenė nežada.

„Pavojų yra, tačiau šiuo metu priemonių, kad tai būtų preliudija į konfliktą ir kad tai būtų labai didelė grėsmė daliniam arba visa apimančiam konfliktui, tikrai nėra ir to neturėtų būti“, – teigė ministras.

Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad pratybų metu, rudenį, planuojamas gerokai didesnis mūsų kariuomenės budrumas – didinamos sąjungininkų pajėgos, vykdomi įvairūs stebėjimai. Taip pat bus saugomasi nuo kibernetinių atakų.

„Jeigu kalbėtume apie galimus tam tikrus veiksmus ar pavojus, tai turbūt didžiausi yra galimos klaidos iš oponentų pusės, galbūt lokalios provokacijos – čia pirmiausias uždavinys, kodėl turime būti budrūs. Gali būti taip pat sustiprėjimas informacinių atakų, kurių tikslas – diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredituoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Baltarusijos galią. Tai yra irgi tikėtina, ir kibernetinės atakos irgi galimos“, – pavojus ir planus vardijo R. Karoblis.

Pratybose, vyksiančiose visiškai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, spėjama, dalyvaus apie 100 tūkst. karių. Tikslus skaičius kol kas nežinomas – rusai teigia į pratybas išsiųsią vos 13 tūkst. savo šalies karių, nors toks skaičius, ko gero, tolimas nuo tiesos.

Vien 1981 m. vykusiose pratybose „Zapad 81“ dalyvavo apie 150 tūkst. kareivių, o 1940 m. birželį prie Lietuvos sienos buvo sutelkta per 220 tūkst. karių su beveik 2 tūkstančiais tankų – birželio 15 d. šimtatūkstantinė „mokymų“ armija kirto sieną ir Lietuvą okupavo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.17; 05:00

Akredituotas naujasis Prancūzijos gynybos atašė Lietuvai. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministerijoje antradienį vyko Prancūzijos gynybos atašė Lietuvoje pasikeitimo ceremonija.

Už nuopelnus stiprinant dvišalį Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą gynybos srityje diplomatinę tarnybą baigusiam Prancūzijos gynybos atašė pulkininkui leitenantui Alenui Mulia (Alain Moulia) krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas įteikė medalį „Už nuopelnus“. Naujajam Prancūzijos gynybos atašė Lietuvai pulkininkui Stefanui Liochleiteriui (Stephane Loechleiter) viceministras palinkėjo sėkmės ir toliau stiprinant pastaraisiais metais ypač suintensyvėjusį Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą.

„Džiaugiamės būdami Prancūzijos, kuri nuolat ir žymiai prisideda prie saugumo mūsų regione ir už jo ribų, stiprinimo, strategine partnere“, – ceremonijoje sakė krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas. Viceministras pabrėžė, kad šiandien pasaulis susiduria su daugybe sudėtingų uždavinių. „Kartais klaidingai manoma, kad pasaulis nieko nedaro, kad šių problemų nebeliktų. Tačiau taip nėra. Mūsų kariai šiandien tarnauja Afganistane ir Irake, mes išsiuntėme karius į Afriką ir nuolat prisidedame prie Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų misijų. Ir mes ten būsime, kadangi priežastys, lemiančios nestabilumą Europoje, tiesiogiai veikia ir mūsų saugumą ir gynybą“, – ceremonijoje sakė V. Umbrasas.

„Mes ypač vertiname Prancūzijos sprendimą dalyvauti NATO priešakinių pajėgų iniciatyvoje, kuri mums – svarbiausias prioritetas. 2018 mes laukiame į Lietuvą atvykstant Prancūzijos karių kuopos, kuri prisijungs prie NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje. Esu tikras, kad mūsų pajėgos sėkmingai veiks kartu“, – sakė krašto apsaugos viceministras.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, pareigas iš trejus metus Lietuvoje Prancūzijos kariuomenei atstovavusio plk. ltn. A. Mulia perėmęs plk. S. Liochleiteris iki atvykimo į Lietuvą vadovavo Sen Siro (Saint-Cyr) akademijos Socialinių ir politinių mokslų departamentui. Jis taip pat yra ėjęs gynybos atašė buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, apimant ir Bulgariją, pareigas. Karininkas yra baigęs Sen Siro karo akademiją, Karo koledžą Paryžiuje, kt.

Už tarnybą apdovanotas aukštais Prancūzijos valstybės ir kariuomenės apdovanojimais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.09; 00:01

Krašto apsaugos ministerija (KAM) penktadienį gavo Baltarusijos gynybos ministerijos kvietimą dalyvauti bendrų Baltarusijos ir Rusijos strateginių pratybų „Zapad 2017“ stebėjimo programoje.

Krašto apsaugos ministerijos vadovybė sveikina šį Baltarusijos karinės vadovybės kvietimą – toks atvirumas itin svarbus kaimynystėje esančioms šalims – ir tikisi, kad stebėtojams bus sudarytos galimybės susipažinti su visais svarbiausiais „Zapad 2017“ pratybų elementais, nurodoma KAM pranešime.

Baltarusija pagal Vienos dokumente numatytus reikalavimus yra informavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) formate apie pratybas „Zapad 2017“, kaip didžiausias Baltarusijos teritorijoje šiais metais vyksiančias pratybas.

Taip pat Baltarusija yra oficialiai paskelbusi, kad bus perduoti ir kvietimai kaimyninių valstybių kariniams ekspertams (Lietuvos atveju – Lietuvos kariuomenės Ginkluotės kontrolės skyriui) atvykti rugsėjo 14-20 d. stebėti pratybų aktyvios fazės Baltarusijos teritorijoje. Pastarojo kvietimo Lietuva dar nėra gavusi.

Rusija pratybų „Zapad 2017“ atskirai nėra deklaravusi. Šalies atstovai liepos 13 d. NATO-Rusijos Tarybos posėdyje Briuselyje yra surengę pratybų pristatymą, bet Rusija iki šiol nėra paskelbusi apie ketinimus kviesti stebėtojus į jos teritorijoje vyksiančią pratybų dalį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.28; 17:39