Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gedimino kalną prižiūrintis Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) neketina skųsti jam nepalankaus Apeliacinio teismo sprendimo ir teisinį ginčą laimėjusiai įmonei „Hidroterra“ sumokės virš 0,5 mln. eurų skolą ir delspinigius.
Anot LNM, teismas galutinai išsprendė nesutarimo priežastį – pripažino, jog kalno sutvarkymo darbus buvo galima atlikti pagal „Hidroterra“ parengtą projektą. Jį muziejus ketina ir naudoti.
Teisėjų kolegija pripažino, kad savo projekte pasirinktais sprendiniais „Hidroterra“ siekė išsaugoti ir apsaugoti nuo sunykimo (stabilizuoti) esamus Aukštutinės pilies ir jos pietrytinės gynybinės sienos pamatus, o ne juos pertvarkyti (pakeisti). Šie darbai, anot teismo, laikytini ne statybos, o tvarkomaisiais paveldosaugos darbais.
„Muziejus galimybės skųsti sprendimą nesvarsto, nes neliko egzistavusio neaiškumo šių darbų traktavime pagal galiojančius tvarkybos ir statybos darbų reglamentus: teismas patvirtino, jog tvarkybos darbams galima naudoti jau anksčiau „Hidroterra“ parengtą projektą, o sutartis su juo nutraukta nepagrįstai“, – rašoma muziejaus pranešime.
„Muziejus ketina atsiskaityti su buvusiu rangovu už neapmokėtų darbų dalį, kuri siekia daugiau nei 0,5 mln., ir naudoti jų parengtą projektą tolesniems kalno tvarkymo darbams“, – taip pat akcentuojama jame.
Lietuvos apeliacinis teismas antradienį sutiko su Vilniaus apygardos teismo instancijos teisėjų išvada, kad LNM neteisėtai nutraukė sutartį su buvusiu kalno sutvarkymo darbų projektuotoju bei priteisė sumokėti beveik 525,3 tūkst. eurų skolą ir apie 59,7 eurus delspinigių.
Pasak LNM direktorės pavaduotojo infrastruktūrai Vaido Petroko, teismo sprendimas nenuvylė, kadangi išsiaiškinus nesutarimo detales, galės būti tęsiami dėl teisinio ginčo strigę Gedimino kalno tvarkymo darbai. Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Dabar turime aiškų atsakymą, kuriuo iš dviejų kelių turime eiti, nes iki šiol situacija buvo itin neaiški: projektas buvo parengtas vienaip, o kontroliuojančios institucijos – CPVA ir Statybos inspekcija – matė kitaip. Vykdydami darbus neturėdami patvirtinimo, kuri pusė teisi, rizikavome pradėti nelegalias statybas Gedimino kalne ir taip pažeisti teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu tiksliai nepasisakė. Dabar viskas yra aišku“, – pranešime cituojamas V. Petrokas.
Anot jo, dėl užsitęsusio ginčo, muziejus neteko Europos Sąjungos finansavimo, todėl dabar bus prašoma projektą finansuoti valstybės lėšomis. Be to, ketinama skelbti viešąjį konkursą rangos darbams pietrytinei kalno daliai sutvarkyti.
LNM kartu informuoja, kad Gedimino kalno būklė išlieka „santykinai stabili“ – drėgnas pavasaris problemų esą nesukėlė, veikė įrengtos laikinosios stabilizavimo priemonės. Muziejus tikina, jog kalno būklė stebima nuolat, tačiau neįgyvendinus ilgalaikių priemonių ji išliks priklausoma nuo oro sąlygų.
ELTA primena, kad teisinis ginčas tarp muziejaus ir įmonės kilo dėl to, kad 2021 m. šiai atlikus kalno rekonstrukcijos projektavimo darbus ir gavus jiems tvarkybos leidimus, LNM nutraukė sutartį su įmone. Veiksmą muziejus motyvavo tuo, kad įmonė nesutiko pakoreguoti projekto, kad jame būtų numatyti ir statybos darbai, bei jiems gauti statybos leidimus.
Tuomet LNM argumentavo, kad vykdydamas darbus be leidimo statybos darbams, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytą Europos Sąjungos finansavimą – apie 10 mln. eurų.
Gedimino pilis – Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Teigiama, kad Gedimino kalno prižiūrėtojui nebuvo likę kito sprendimo, kaip tik vienašališkai nutraukti sutartį ir paskelbti konkursą naujo rangovo paieškai.
Apeliacinis teismas antradienį pagrįsta įvardijo pirmosios instancijos teismo išvadą, kad įmonės suprojektuoti darbai buvo tik tvarkybos, todėl jiems nereikėjo gauti statybos leidimų.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad „Hidroterra“ ne tik įvykdė sutartį, bet ir ėmėsi veiksmų išsiaiškinti savo galimą sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Be to, pasak teisėjų, byloje nerasta jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad „Hidroterra“ nesilaikė sutartyje nustatytų darbų vykdymo terminų, tvarkos, nebendradarbiavo su LNM.
Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Po pastarųjų savaičių permainingų orų Gedimino kalno būklė išlieka „santykinai stabili“, teigia jį prižiūrinčio Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.
Anot jo, dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, kalno šlaitai yra įmirkę, nors vandens dar nėra susikaupę kritiškai daug. Tikinama, kad muziejus kalno būklę intensyviai stebi ir jį prižiūri.
„Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili“, – Eltai teigė V. Petrokas.
„Nepaisant jau kurį laiką vyraujančių nepalankių orų, prasidėję šalčiai kalnui yra į naudą: prieš pirmąjį padengimą sniegu įšalas nebuvo susiformavęs, kas lėmė, jog visas sniego tirpsmo vanduo gėrėsi tiesiai į šlaitų gruntą. Vėliau sekė ir nuolatiniai krituliai, todėl šlaitų įmirkimas stebimas beveik pusės metro gylyje. Tačiau vandens kaupimasis kalno viduje nėra pasiekęs kritinio lygio, o jautresnės kalno vietos yra stabilizuotos apsaugos priemonėmis“, – kalno būklę komentavo muziejaus atstovas.
Pasak jo, jautriausia galimoms nuošliaužoms yra pietrytinė kalno dalis, kurios tvarkymo projektą – pietrytinės kalno dalies gynybinės sienos ir Kunigaikščių rūmų pastato sutvirtinimą – muziejus ketina įgyvendinti pirmiausia. V. Petroko teigimu, šių darbų imtis žiemą nepalanki, tad kol kas vykdoma aktyvesnė kalno būklės stebėsena.
„Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra geras metas, todėl kalno stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys. Esant bet kokiems procesams būtų nedelsiant reaguojama: fiksuojant grunto judesius ta šlaito vieta yra sutvirtinama tinklais ir taip stabilizuojama“, – teigė V. Petrokas, pridūręs, jog paskutiniai tokie darbai atlikti rudenį. Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Muziejaus atstovo tikinimu, kapitaliniam pavojingiausios kalno dalies remontui jau pasirengta, suderinti projektiniai pasiūlymai. Darbams reikia gauti po vieną tvarkybos ir statybos leidimus.
Juos pradėti tikimasi pavasarį.
Vertins, ar nepalankus teismo sprendimas nesustabdys darbų
Ketvirtadienį Nacionalinis muziejus pranešė, kad teisminiame ginče su buvusiu Gedimino kalno sutvarkymo darbų projektuotoju, UAB „Hidroterra“, Vilniaus apygardos teismas priėmė įmonei palankų sprendimą.
Pasak V. Petroko, muziejus artimiausiu metu susipažins su teismo argumentais ir įvertins, ar nuosprendis nesutrukdys darbus atlikti naujajam rangovui.
„Visų pirma, turime susipažinti su nemažos apimties teismo sprendimu ir įvertinti, ar toks sprendimas neužkerta kelio sutarties su nauju rangovu vykdymui ir tolesniems tvarkymo darbams“, – sakė V. Petrokas.
Karalius Mindaugas. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Tolumoje – Lietuvos nacionalinis muziejus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Muziejus taip pat svarsto galimybę teismo sprendimą skųsti.
Sutartį su „Hidroterra“ muziejus nutraukė 2021 m. rudenį, o su nauju rangovu – UAB „Maspro“ – pasirašė 2022 m. gegužės mėnesį. Ji buvo nutraukta, nes įmonė nesutiko pakoreguoti projekto, kad jame būtų numatyti ir statybos darbai, bei jiems gauti papildomus leidimus.
Kaip teigiama muziejaus pranešime, vykdydamas darbus be leidimo statybos darbams, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytą Europos Sąjungos finansavimą – apie 10 mln. eurų.
Teigiama, kad Gedimino kalno prižiūrėtojui nebuvo likę kito sprendimo, kaip tik vienašališkai nutraukti sutartį ir paskelbti konkursą naujo rangovo paieškai.
Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos nacionalinis muziejus byloje dėl Gedimino kalno projektavimo gavo buvusiam projektuotojui, nesutikusiam atsižvelgti į kontroliuojančių institucijų išaiškinimą koreguoti projektą ir gauti papildomus leidimus, palankų sprendimą. Muziejus svarsto galimybę sprendimą skųsti, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Kaip primena muziejus, kalno remonto sutartis su UAB „Hidroterra“ buvo nutraukta šiai nesutikus pakoreguoti projekto darbų, suklasifikuojant juos į tvarkybos ir statybos, ir gauti papildomą leidimą, kaip kad buvo nurodyta reguliuojančių institucijų – Centrinės projektų valdymo agentūros ir Statybos inspekcijos – išaiškinime.
Pagal 2021 m. muziejui pateiktą šių institucijų išaiškinimą, vykdydamas darbus be minėto leidimo, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytus Europos Sąjungos pinigus.
Muziejui nebuvo likę kito sprendimo, kaip tik vienašališkai nutraukti sutartį, kas ir buvo padaryta 2021 m. rudenį, ir kuo greičiau paskelbti konkursą naujo rangovo paieškai. Darbus tęsti ėmėsi UAB „Maspro“, su kuria sutartis buvo pasirašyta 2022 m. gegužės mėnesį.
Sutarties nutraukimą UAB „Hidroterra“ apskundė teismui, taip apsunkindama galimybes kuo greičiau pradėti darbus, turinčius iš pagrindų išspręsti Gedimino kalno stabilumo problemą, kuri tampa itin opi esant blogoms orų sąlygoms.
„Mūsų pozicija, jog Vilniaus apygardos teisme priimtas sprendimas yra tik tarpinis ir ne galutinis. Aplinkybės buvo tokios, jog muziejus neturėjo kitos galimybės kaip tik nutraukti sutartį: kontroliuojančios institucijos – Centrinės projektų valdymo agentūros ir Statybos inspekcijos – aiškiai pasakė, jog muziejus, vykdydamas darbus pagal esamą projektą, bus nubaustas už nelegalias statybas ir neteks numatytų ES lėšų darbams. Į šias pastabas muziejus privalėjo atsižvelgti, tačiau iš kitos pusės rangovas atsisakė koreguoti projektą ir gauti papildomus leidimus pagal šių institucijų išaiškinimą“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.
Muziejus teigia susipažinęs su teismo sprendimu ir toliau, kartu su kontroliuojančių institucijų atstovais, dar spręs, ar skųsti teismo sprendimą, tačiau bet kokiu atveju pagrindiniu tikslu išlieka kuo greičiau pradėti kalno tvarkymą.
Muziejaus teigimu, Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili, nepaisant jau kurį laiką vyraujančių nepalankių orų. Kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, kalno būklė išliks priklausoma nuo orų sąlygų. Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra palankus metas, todėl kalno stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys, esant bet kokiems procesams būtų nedelsiant reaguojama.
Lietuvių išeivio Henry Lazarus Gaidis dovana – išskirtinė lituanistinė ginkluotės kolekcija. Asmeninio albumo nuotr.
Lietuvą metų pabaigoje pasiekė neeilinis krovinys – Lietuvos nacionaliniam muziejui skirta unikali ginkluotės, karinės aprangos ir archyvinių dokumentų kolekcija. Šią kolekciją ištisus dešimtmečius kaupė ir Lietuvai padovanojo JAV gyvenantis lietuvių kilmės išeivis Henry Lazarus Gaidis.
Kolekciją sudaro keli tūkstančiai muziejinių vertybių, daugiausia ginklai. Tai pistoletai, šautuvai, kardai, durtuvai ir durklai, kiti karinės amunicijos pavyzdžiai. Atskirai minėtinas gausus karinės aprangos rinkinys: uniformos, kepurės, beretės, šalmai, amunicijos diržai, uniforminiai diržai, dėklai, antsiuvai.
„Kolekcija išskirtinė ne tik savo dydžiu, bet ir nuoseklumu: net ir negyvenant Lietuvoje, H. Gaidžiui pavyko surinkti itin retus Lietuvos kariuomenėje naudotus ir lietuvių kariams priklausiusius ginklus. Jie atspindi labai įdomų laikotarpį – seniausios vertybės yra XVIII amžiaus pabaigos. Tai ir Napoleono kariuomenės lietuviško ulonų pulko uniforma, 1863–1864 metų sukilimo, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų dalyvių daiktai, savo vertingumu išsiskiria tarpukario Lietuvos kariuomenėje naudoti ginklai, taip pat reprezentuojami ir išeivijos lietuviai bei partizaninis karas. Tai savotiška lietuvio kario tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje istorija“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė.
Svarbi šios dovanos dalis yra archyvinis, rankraštinis fondas. Jame – žymių iš Lietuvos kilusių žmonių apdovanojimai, laiškai, dokumentai, susirašinėjimai ir kiti asmeniniai daiktai. Kolekcijos archyve sukaupta informacijos apie vyskupą Jurgį Matulaitį, daktarą Joną Šliūpą, generolus Stasį Raštikį, Joną Černių, Vincą Vitkauską. Atskirą didelę kolekcijos dalį sudaro Lietuvos karo laivo ,,Prezidentas Smetona“ kapitono Povilo Labanausko archyvas.
Laukia išsamūs moksliniai tyrimai
Lietuvą kolekcija iš Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekė jūrų transportu, jai supakuoti prireikė daugiau nei 60 dėžių. Lietuvos nacionalinis muziejus artimiausiu metu pradės jos parengimo nuolatiniam saugojimui, inventorinimo ir mokslinių tyrimų darbus. Pristatyti šį rinkinį visuomenei planuojama per ateinančius 2021 metus.
„Daugiau kaip dvejus metus truko kolekcijos dovanojimo sutarties derinimas, preliminaraus katalogo parengimas, transportavimo ir su kolekcijos pervežimu susijusios dokumentacijos tvarkymas. Jos sisteminimo ir mokslinių tyrimų etapas taip pat užtruks, tačiau jau dabar matome, kad Lietuvos nacionalinio muziejaus fondai bus papildyti itin ženkliai – nemažai daliai dovanotos medžiagos analogų muziejuje neturime. Kolekcijos vertę dar labiau padidina tai, kad ji yra išskirtinai lituanistinė“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas dr. Žygintas Būčys.
Dovanos vertė galėtų siekti pusę milijono dolerių, tačiau tikslus jos įvertinimas užtruks. Tikėtina, jog vertė augs, nes ją sudaro nemažai ypač retų eksponatų, kurių vertė aukcionuose siekia ir kelias dešimtis tūkstančių eurų. Kai kurie eksponatai yra vienetiniai ir unikalūs.
Muziejus dėkingas prie šios kolekcijos dovanojimo Lietuvai svariai prisidėjusiam atsargos vyresniajam leitenantui Nerijui Treiniui, kuris kartu su Lietuvos nacionalinio muziejaus darbuotojais Ž. Būčiu ir Vytautu Aleksiejūnu visą šį laiką rūpinosi ir jos perdavimu muziejui bei pargabenimu į Lietuvą. Didelę pagalbą suteikė ir Lietuvos ambasada JAV, Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos. Kolekcijos pargabenimą į Lietuvą rėmė Lietuvos kultūros taryba.
Henry Lazarus Gaidis – XX a. pradžios išeivių iš Lietuvos palikuonis, aktyvus JAV lietuvių bendruomenės narys, Baltimorės lietuvių namų-muziejaus kuratorius.
H. Gaidis gimė 1940 m. Baltimorėje. 1962 m. baigė Merilando universitetą, kur studijavo ekonomiką. Tais pačiais metais jis baigė JAV oro pajėgų karininkų kursus, vėliau Federalinio tyrimų biuro specialiųjų agentų akademiją. Visą gyvenimą dirbo FTB agentu, o išėjęs į pensiją – privačiu detektyvu.
Iki padovanodamas visą gyvenimą kauptą kolekciją Lietuvos nacionaliniam muziejui, H. Gaidis skyrė daug dėmesio jos sklaidai: savo rinkinį eksponavo Baltimorės muziejuje, rengė parodas įvairiuose JAV miestuose, dalyvavo įvairiuose renginiuose, parodose.
Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Ruošiantis vasaros pabaigos ir rudenį galinčioms iškilti rizikoms Gedimino kalnui, Lietuvos nacionalinis muziejus su UAB „Rekreacine statyba“ pasirašė 50 tūkst. eurų vertės rangos darbų sutartį. Ši sutartis užtikrina muziejui galimybę laiku ir tinkamai reaguoti į ekstremalios situacijos pokyčius, jeigu ateityje tokių pasitaikytų, pažymima muziejaus pranešime.
Jau trejus metus visame Gedimino kalne veikia stebėsenos sistema, leidžianti realiu laiku matyti grunto pokyčius. Iki šių metų vasaros orai, pasak Lietuvos nacionalinis muziejaus specialistų, Gedimino kalnui buvo palankūs ir nedideli grunto įtrūkimai buvo fiksuojami nebent tik iškritus dideliam kritulių kiekiui. Trumpų, bet gausių liūčių vasara šiemet Gedimino kalnui mažiau palanki.
„Nuo 2018 metų pavasario stebime sąlyginai stabilią Gedimino kalno būklę. Tai lėmė ir efektyviai veikiančios laikinosios priemonės, ir iki šių metų vyravę kalnui palankūs orai. Rezultatus duoda ir sutvarkyta Gedimino kalno aikštelė, kurioje įrengta hidroizoliacija stabdo perteklinį vandens patekimą į kalno vidų“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus projektų vadovas Vaidas Petrokas.
Vis dėlto, jeigu artėjantis vasaros pabaigos ir rudens sezonas bus itin lietingas, rizika sulaukti grunto judesių ar deformacijų šlaituose gali padidėti. Vertindamas šios vasaros kritulių skaičių, kuris yra didesnis už du praėjusius sezonus, muziejus ruošiasi galimoms rizikoms: po įvykusio viešojo pirkimo muziejus su bendrove „Rekreacinė statyba“ pasirašė sutartį dėl reagavimo į ekstremaliąją situaciją vykdant rangos darbus, kas leis operatyviai reaguoti į bet kokius pokyčius ir vykdyti reikiamus darbus. Šios sutarties vertė siekia iki 50 tūkst. eurų, o darbai bus atliekami tik atsiradus tokiam poreikiui.
„Artėjant rudeniui muziejus planuoja prevenciškai sustiprinti pietvakarinio šlaito viršutinę dalį, kuri iki šiol nebuvo tvirtinta. Tam bus įrengiamas konstrukcinis tinklas, nes analogiškos priemonės 2017–2018 metais sėkmingai sutvirtino nestabilų šiaurinio, vakarinio ir pietinio šlaitų gruntą“, – teigia V. Petrokas.
Pirmoji viso Gedimino kalno sutvarkymo projekto dalis bus parengta jau lapkričio mėnesį. Projektą patvirtinus ir gavus statybos leidimą, bus skelbiamas rangos darbų konkursas. Tikimasi, kad pagal projekte numatytus sprendimus darbai pietrytinėje kalno dalyje galėtų prasidėti 2021 m. pavasarį. Šie darbai apims šlaito, Aukštutinės pilies liekanų pagrindų bei gynybinės sienos sutvarkymą. Likusių Gedimino kalno šlaitų sutvirtinimo projektas turėtų būti parengtas 2021 metų kovo mėnesį, o darbai prasidėtų vėliau tais pačiais metais.
Užbaigus šiuos darbus kalnas bus galutinai sutvarkytas, o esamos rizikos – pašalintos, sakoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime.
Karalius Mindaugas. Skulptorius – Regimantas Midvikis. Tolumoje – Lietuvos nacionalinis muziejus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antradienį duris lankytojams atveria Lietuvos nacionalinis muziejus. Pirmiausia atidaromi trys padaliniai: Naujasis arsenalas, Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir Gedimino pilies bokštas. Lietuvos valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Gegužės 5 dieną duris atversiantys muziejaus padaliniai dirbs įprastiniu režimu ir nekeis savo darbo laiko. Vis dėlto, norėdami užtikrinti saugumą, prašome lankytojų pagalbos – laikytis taisyklių”, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Trys muziejaus padaliniai dirbs įprastu režimu, tačiau laikantis saugumo reikalavimų srautas juose gali būti ribojamas. Naujajame arsenale vienu metu gali lankytis 100, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje – 50, o Gedimino pilies bokšte – 20 žmonių.
Patekti į muziejų vienu kartu galės ne daugiau kaip du lankytojai arba didesnė grupė, kurią sudaro vienos šeimos nariai. Lankytojai privalo dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuoti rankas, laikytis saugaus atstumo.
Naujasis arsenalas lankytojus pasitiks atsinaujinusiu vestibiuliu ir nematytais eksponatais, kuriais papildyta nuolatinė ekspozicija. Naujajame arsenale taip pat veikia naujausia paroda „Nesusitaikę“, skirta Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Išskirtiniai šios parodos eksponatai buvo virtualiai pristatyti karantino metu.
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lankytojai laukiami ir Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje, kur iki gegužės 31 d. pratęsiama paroda „200 batų – 700 metų“. Dėl karantino iš Lenkijos Gdansko archeologijos muziejaus kol kas negalintys atvykti kolegos sutiko paskolintus eksponatus dar kurį laiką palikti Lietuvoje.
O pasižvalgyti į pavasarėjantį Vilnių kviečiama nuo Gedimino pilies bokšto. Gedimino pilis – Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Siekdami užtikrinti saugumą ir atkreipdami dėmesį į itin siaurus bokšto laiptus vienu metu negalėsime priimti daugiau kaip 20 asmenų“, – lankymo specifiką nulėmusį veiksnį įvardijo Gedimino pilies bokšto vedėja Asta Daunoravičienė.
Antruoju etapu, nuo gegužės 8 d., Lietuvos nacionalinis muziejus atidarys ir kitus savo padalinius: Vilniuje – buvusią areštinę ir Kazio Varnelio namus-muziejų, taip pat padalinius regionuose – Vinco Kudirkos muziejų, Jono Šliūpo memorialinę sodybą, Jono Basanavičiaus gimtinę.
Lietuvos nacionalinis muziejus gegužės 5-ąją atidaro duris kartu su kitais trimis nacionaliniais muziejais – Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmais, Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.
Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos nacionalinis muziejus slenkančio Gedimino kalno geologinių ir inžinerinių tyrimų konkursą, kuris šiuo metu jau nutrauktas, įvykdė su pažeidimais, nusprendė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Be to, ji nurodo, kad muziejus delsė įsigyti reikiamas paslaugas.
Tarnyba savo išvadoje teigia, kad neskelbiamų derybų būdu vykdytas 363 tūkst. eurų konkursas neturėjo būti vykdomas ypatingos skubos tvarka, be to, negalėjo būti vykdomos neskelbiamos derybos.
Pasak tarnybos, konkurso komisija pernai lapkritį nusprendė vykdyti konkursą neskelbiamų derybų būdu, nes Gedimino kalno būklės nebuvo galima numatyti iš anksto, todėl darbus reikia įsigyti skubiai. Į konkursą muziejus pakvietė penkias bendroves, tačiau vasarį, gavęs tik vieną pasiūlymą, konkursą nutraukė.
Konkursą teko nutraukti, nes, anot muziejaus, kviesti dalyviai nurodė, kad negalima atlikti gręžimo darbų ant nestabilių kalno šlaitų. Tame pačiame posėdyje tyrimų paslaugas nuspręsta įsigyti nauju viešuoju pirkimu, kuris dar neprasidėjęs.
VPT nuomone, muziejus neturėjo organizuoti konkurso skubos tvarka neskelbiamų derybų būdu.
„Įvertinus tai, kad perkančioji organizacija jau 2017 metų rugsėjo 20 dieną Geologijos tarnybos buvo informuota apie poreikį įsigyti tyrimų paslaugas, bei tai, kad techninė užduotis buvo parengta jau 2017 metų rugsėjį, perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo procedūras pradėti vykdyti tik lapkričio 10 dieną, nuslinkus 5 nuošliaužoms, ir tuo grindžiant neatidėliotiną poreikį įsigyti reikiamas paslaugas skubos tvarka, parodo perkančiosios organizacijos delsimą bei netinkamą pasirengimą pirkimo procedūrų vykdymui, kas paneigia nurodytą skubą“, – rašoma VPT išvadoje.
Ypatingą konkurso skubą, anot VPT, paneigia ir tai, kad buvo kviečiami 5 tiekėjai, mat tai sudaro galimybę teikti pretenzijas, ginčytis teismuose ir užvilkinti procesus.
VPT teigimu, muziejus taip pat nepateikė pakankamai informacijos, kad bendrovės galėtų pateikti pagrįstus pasiūlymus.
Kovo pabaigoje kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigė, kad Gedimino kalno būklė yra kritinė. Jis pabrėžė, kad Gedimino kalnas turi būti uždarytas ne tik dėl saugumo, bet ir tam, kad būtų galima jį tvarkyti. Numatoma, kad darbų ir Gedimino kalno tvarkymui skirtų milijonų rezultatais bus galima pasidžiaugti 2020 metų antroje pusėje.
Viceministro žiniomis, šiaurės vakariniam Gedimino kalno šlaitui tvarkyti per dvejus metus skirta apie 3 mln. eurų, ekstremaliai situacijai suvaldyti – irgi beveik tiek.
Apie nuošliaužas Gedimino kalne, kurios kelia grėsmę pilies sienoms, geologai prabilo daugiau kaip prieš 10 metų. Tuomet teigta, kad aktyvūs plyšiai Gedimino pilies sienose susidarė būtent dėl šlaitų deformacijos.
Gedimino pilies bokštas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Pasunkėjus grunto masyvui, nuošliauža kalno rytiniame šlaite atsinaujino 2008 metų kovo 5 dieną. Nuošliauža susidarė toje pačioje vietoje kaip ir po intensyvių liūčių 2004-ųjų kovą: virš pakilimo kelio į aukštutinę pilį.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos specialistai tuomet teigė, kad tikrąją šlaito stabilumo būklę gali išaiškinti tik išsamūs inžineriniai geologiniai tyrimai. Kaip tuomet sakė specialistai, pagal juos turi būti numatyti nuošliaužos padarinių sutvarkymo darbai.
Dažniausiai nuošliaužos atsiranda po pavasario polaidžių, liūčių ar kitais drėgnais metų laikais. Tačiau dešimt metų Lietuvos geologijos tarnyboje kaupiami duomenys rodo, kad tokie geologiniai reiškiniai vyksta naujose inžineriniu geologiniu požiūriu nestabiliose ir atsinaujina pažeistose vietose.
Lietuvos geologijos tarnyba prognozavo, kad pavasario polaidžio ir gausesnio lietaus metu gali tekti rūpintis grėsmėmis šlaituose.
Vyriausybė, įgyvendindama pernai rudenį Seimo priimtas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo pataisas, trečiadienį nutarė steigti nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją ir naikinti anksčiau teiktą valstybinę to paties vardo premiją.
Moksleiviai nusilenkė Jonui Basanavičiui. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Džiaugiuosi, kad šiandien Vyriausybė pakeitė Jono Basanavičiaus premijos statusą bei šią premiją prilygino nacionalinėms premijoms, kartu pabrėždama lietuvių tautos patriarcho nuopelnus ne tik kuriant Valstybę, bet ir puoselėjant kultūrą. Reikšminga ir tai, kad darbai etninės kultūros srityje, puoselėjantys nacionalinę tapatybę, skatinantys pasididžiavimą savo kultūriniu paveldu vertinami nacionaliniu lygmeniu“, – sakė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Nacionalinė J.Basanavičiaus premija ir laureato diplomas ir ženklas, kaip ir iki šiol, bus įteikiama tautos patriarcho gimimo dieną – lapkričio 23 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Daktaras Jonas Basanavičius Auszros išleidimo metu – 1883 m.
Premija skiriama siekiant įvertinti asmenį arba bendrą veiklą vykdžiusią asmenų grupę už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Kandidatais Premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai asmenys ir asmenų grupės, vykdžiusios bendrą veiklą etninės kultūros srityje.
Kiekvienais metais skiriama viena 800 bazinių socialinių išmokų dydžio premija (analogiškai Lietuvos nacionalinėms kultūros ir meno premijoms), kuri mokama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Kultūros ministerijai. Premija skiriama Nacionalinei J.Basanavičiaus premijos komisijai atrenkant kandidatą, kurio veikla labiausiai atitinka premijos tikslą.
Kultūros ministerijos iniciatyva J. Basanavičiaus vardu pavadintą valstybinę premiją Vyriausybė įsteigė 1992 metais. Pirmąja Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureate prieš 25 metus tapo dainininkė Veronika Pavilionienė. Vėlesniais metais premijos buvo įteiktos muzikologei Zitai Kelmickaitei, etnografei Angelei Vyšniauskaitei, kalbininkui, tautosakininkui Leonardui Saukai, etnologui Libertui Klimkai, Nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei, filosofui, literatūrologui, Mažosios Lietuvos kultūros tyrėjui Vaclovui Bagdonavičiui, praėjusiais metais – lietuvių mitologui, religijotyrininkui, rašytojui ir vertėjui Dainiui Razauskui.
Vyriausybė patvirtino Gedimino kalno avarinės situacijos ir neatidėliotinų veiksmų projektą, kuriame aiškiai įvardyti veiksmų terminai, o už tvarkymo darbų įgyvendinimą atsakomybė priskirta Kultūros ministerijai.
Gedimino pilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šių veiksmų Ministrų Kabinetas ėmėsi, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu Gedimino kalno pietrytinio šlaito ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų būklė yra itin sudėtinga.
Vyriausybė pavedė Kultūros ministerijai kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Finansų ministerija iki 2017 m. liepos 24 d. inicijuoti kreipimąsi dėl ekstremalios situacijos paskelbimo, kai dėl gamtinio pavojaus nekilnojamajai kultūros vertybei kyla jos praradimo grėsmė.
Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad pirmadienį susitarta dėl terminų ir atsakingų institucijų, taip pat nutarta sistemingai įvertinti viso kalno būklę.
„Siekdami, kad ateityje Gedimino kalno šlaitai būtų tvarkomi ir prižiūrimi iš esmės, o ne fragmentiškai, kas vyko iki šiol, Vyriausybė ėmėsi lyderystės, kad būtų užtikrintas Gedimino kalno vientisumas. Turime aiškiai įvardinti, kas už ką ir kada yra atsakingi, kitu atveju, po kiek laiko ir vėl galėsime ieškoti kaltų, o atsakingų nebus“, – teigė S. Skvernelis.
Premjeras patikino, kad Gedimino kalno tvarkymo darbams bus stengiamasi rasti tiek lėšų, kiek prireiks.
„Apie konkrečias sumas kalbėsime, kada bus jau projektiniai dokumentai, bet faktas toks, kad koks poreikis bus sustabdyti šitą nenormalią situaciją, tiek turėsime ir skirti. Skirsime iš valstybės biudžeto. Jeigu tai bus ekstremali situacija, tai iš specialaus fondo. Bus vyriausybinis sprendimas“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė Premjeras.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad kalno būklė kelia rimtą nerimą ir būtina veikti operatyviai.
„Ekstremali situacija yra ne gąsdinimas, o priemonė greitai reaguoti į situaciją, konsoliduoti per trumpą laiką pajėgas ir priimti tinkamus sprendimus trumpuoju laikotarpiu. Aš manau, kad to reikia. Situacija gali keistis labai greitai. Didžiausia grėsmė ne paviršiuje, o gilumoje. O tokiu atveju reikia ruoštis suvaldymui“, – sakė K. Navickas.
Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigia, kad tvarkant kalną veikiausiai bus laikinai apribotas arba sustabdytas jo lankymas.
Vilnius žiemą. Slaptai.lt nuotr.
„Ekstremalios situacijos paskelbimas reiškia, kad atsidaro Vyriausybės rezervas finansuoti kalno tvarkybos darbus. Dėl lankymo spręsime: gal įmanoma suderinti ir lankymą, ir ekstremalią situaciją, bet tai mažai tikėtina. Jeigu lankytojų srautai nesikerta su pavojaus židiniu, pavyzdžiui, vakarinio bokšto padėtis pakankamai stabili, galime lankytojus nukreipti į jį, o kitur apriboti“, – sakė viceministras R. Augustinavičius.
Vyriausybės pasitarime pavesta Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Lietuvos geologijos tarnyba kasdien stebėti Gedimino kalno pietrytinio šlaito būklės pasikeitimus ir nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių galimai Gedimino kalno pietryčių šlaito nuošliaužai suvaldyti.
Planuojama, kad iki 2017 m. liepos 26 d. Lietuvos geologijos tarnyba kartu su Lenkijos geologijos tarnybos ekspertais turėtų atlikti geofizinius tyrimus ir jais remiantis parengti ir pateikti Vyriausybei, Kultūros ministerijai ir Aplinkos ministerijai bei Lietuvos nacionaliniam muziejui rekomendacijas dėl tolesnių Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvarkymo veiksmų.
Kultūros ministerijai kartu su Aplinkos ministerija pavesta iki 2018 m. rugsėjo 1 d. parengti Ilgalaikę Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų sutvarkymo strategiją ir ją pateikti tvirtinti Vyriausybei. Už Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų tvarkymo darbų įgyvendinimą bus atsakinga Kultūros ministerija, kuri kartą per mėnesį (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) privalės informuoti Vyriausybę apie istorinių objektų būklę ir atliktų darbų eigą.
Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Kultūros ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos geologijos tarnyba ir kitų organizacijų ekspertais, pavesta per 2018 metus pabaigti būtinus Gedimino kalno šiaurės vakarinio ir pietryčių šlaito sutvirtinimo darbus.
