Gedimino kalno remonto projektą koreguoti atsisakiusiai įmonei – teismo verdiktas


Vytautas Didysis – prie griūvančio Gedimino kalno. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus byloje dėl Gedimino kalno projektavimo gavo buvusiam projektuotojui, nesutikusiam atsižvelgti į kontroliuojančių institucijų išaiškinimą koreguoti projektą ir gauti papildomus leidimus, palankų sprendimą. Muziejus svarsto galimybę sprendimą skųsti, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
 
Kaip primena muziejus, kalno remonto sutartis su UAB „Hidroterra“ buvo nutraukta šiai nesutikus pakoreguoti projekto darbų, suklasifikuojant juos į tvarkybos ir statybos, ir gauti papildomą leidimą, kaip kad buvo nurodyta reguliuojančių institucijų – Centrinės projektų valdymo agentūros ir Statybos inspekcijos – išaiškinime.
 
Pagal 2021 m. muziejui pateiktą šių institucijų išaiškinimą, vykdydamas darbus be minėto leidimo, muziejus būtų nubaustas už nelegalias statybas ir prarastų teisę naudoti šiam projektui numatytus Europos Sąjungos pinigus.
 
Muziejui nebuvo likę kito sprendimo, kaip tik vienašališkai nutraukti sutartį, kas ir buvo padaryta 2021 m. rudenį, ir kuo greičiau paskelbti konkursą naujo rangovo paieškai. Darbus tęsti ėmėsi UAB „Maspro“, su kuria sutartis buvo pasirašyta 2022 m. gegužės mėnesį.
 
Sutarties nutraukimą UAB „Hidroterra“ apskundė teismui, taip apsunkindama galimybes kuo greičiau pradėti darbus, turinčius iš pagrindų išspręsti Gedimino kalno stabilumo problemą, kuri tampa itin opi esant blogoms orų sąlygoms.
 
„Mūsų pozicija, jog Vilniaus apygardos teisme priimtas sprendimas yra tik tarpinis ir ne galutinis. Aplinkybės buvo tokios, jog muziejus neturėjo kitos galimybės kaip tik nutraukti sutartį: kontroliuojančios institucijos – Centrinės projektų valdymo agentūros ir Statybos inspekcijos – aiškiai pasakė, jog muziejus, vykdydamas darbus pagal esamą projektą, bus nubaustas už nelegalias statybas ir neteks numatytų ES lėšų darbams. Į šias pastabas muziejus privalėjo atsižvelgti, tačiau iš kitos pusės rangovas atsisakė koreguoti projektą ir gauti papildomus leidimus pagal šių institucijų išaiškinimą“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Vaidas Petrokas.
 
Muziejus teigia susipažinęs su teismo sprendimu ir toliau, kartu su kontroliuojančių institucijų atstovais, dar spręs, ar skųsti teismo sprendimą, tačiau bet kokiu atveju pagrindiniu tikslu išlieka kuo greičiau pradėti kalno tvarkymą.
 
Muziejaus teigimu, Gedimino kalno būklė šiuo metu yra santykinai stabili, nepaisant jau kurį laiką vyraujančių nepalankių orų. Kol nebus įgyvendintos ilgalaikio sutvarkymo projekte numatytos priemonės, kalno būklė išliks priklausoma nuo orų sąlygų. Žiema, jeigu nebus nuolatinio įšalo, nėra palankus metas, todėl kalno stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys, esant bet kokiems procesams būtų nedelsiant reaguojama.
 
Informacijos šaltinis – ELTA 
 
2023.01.06; 05:21
print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *