I. Šimonytė: maisto kainų augimas nulemtas ekonominio šoko


Maisto prekės. Slaptai.lt nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad maisto kainos kyla vien tik dėl sutapusių nepalankių veiksnių. Pasak jos, kainų augimo priežastis galime matyti pažiūrėję į gamybos ar netgi tik žaliavų kaštus. Ir tai, jos manymu, nėra problema, kurią galima išspręsti lengvatomis.
 
„Žinau, kad nesinori to girdėti, nes visada norisi ieškoti kažkokios užmačios, bet pasaulyje atsitiko labai dideli kainų šokai. Praėjusių metų pradžioje kviečių kainos, aliejaus kainos ir daugelio kitų žaliavų kainos buvo sušokusios į kosminius lygius. Taip, dabar jos šiek tiek nukritusios, bet jos išlieka beveik 50 proc. aukštesnės negu buvo iki 2021 metų Jūs pažiūrėkite į supirkimo kainas ir pamatysite, kad jos yra išaugusios nuo 50 proc. iki 70 proc. Žinoma, kad turės įtakos maisto produktų kainoms. Negana to, dar yra darbo užmokesčio aspektas ir energetikos aspektas“, – ketvirtadienį Delfi TV laidoje „Iš esmės“ aiškino I. Šimonytė.
 
Pasak premjerės, jeigu egzistuotų kiti faktoriai, kurie yra kalti dėl kainų kilimo, Lietuvos infliacijos lygis būtų išskirtinis tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Bet, anot jos, visoje ES galima matyti infliaciją kuri yra virš 10 proc. ar net artėjanti prie 20 proc. ribos.
 
„Preliminariu Lietuvos banko vertinimu, iš esmės tos, fundamentalios priežastys ir lemia prekių kainų šuolį. Nes jeigu tai nebūtų sukelta išorinių faktorių, tai to nebūtų kitose šalyse. Bet tai yra situacija, kuri matoma visoje Europoje. Nėra praktiškai nei vienos ES valstybės kur būtų matoma mažesnė nei dviženklė infliacija“, – sakė ministrė pirmininkė.
 
Taip pat, I. Šimonytė tvirtina, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maisto prekėms įvedimas nepasiteisintų. Pasak jos, Lenkijoje, kur tokia idėja buvo vykdoma, nematomas joks kainų kritimas ar infliacijos mažėjimas. Negana to, jos teigimu, Lietuvoje įvesta lengvata maisto paslaugų tiekėjams nenulėmė pigesnių produktų ir paslaugų.
 
„Pridėtinės vertės mokestis maisto produktams buvo sumažintas Lenkijoje. Lenkijos infliacija nėra tolima nuo mūsų. Ji yra apie 18 proc., mes turime 20 proc. Nepaisant visų šių priemonių, tai nėra didelis skirtumas. Taip pat turime ir savo pavyzdį, tai yra lengvatos maisto paslaugų tiekėjams, dėl kurių buvo labai daug kaitinama aistrų prieš biudžeto priėmimą. Tai irgi lengvata buvo nustatyta, bet per visa tą laiką kainos tik didėjo“, – komentavo ji.
 
Galiausiai politikė tvirtino, jog dabartinis infliacijos lygmuo ir aukštos kainos yra ekonominio šoko rezultatas, kuriam išspręsti gerų iniciatyvų ji dar sakosi negirdėjusi.
 
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Bėda yra paprasta. Tiesiog ekonomiką krečia didelis šokas. Ir nėra kažkokių paprastų būdų kurie maisto kainas sumažintu ar pakeistų situaciją energetikos rinkoje“, – teigė I. Šimonytė.
 
ELTA primena, kad Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė yra teigusi, jog Lietuvoje reikalingas Švedijos pavyzdžiu paremtas tyrimas – ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai.
 
Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad dėl išaugusių maisto kainų Lietuvos bankas galėtų padaryti išsamesnį tyrimą, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje. Visgi, pasak jos, akivaizdu, kad situacija nulemta to, jog sutapo labai daug nepalankių veiksnių.
 
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
 
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
 
2023.01.06; 06:00
print