Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo nariai linkę pritarti visų įmanomų prekybos kelių uždarymui su Rusija ir Baltarusija, įskaitant tranzitą per Lietuvą. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad iš principo palaikytų prekybos blokadą, jeigu tai yra įmanoma, užtikrinant Lietuvos gyvybinius poreikius.
Pasak politiko, ekspertai seniai yra sakę įmonėms, kad darbas šiose rinkose yra pelningas, bet rizikingas, ir riziką turi prisiimti verslas, kuris ėmėsi prekybos ryšių su šiais kraštais.
„Kokios nors įmonės ekonominiai interesai, tiesą sakant, neturėtų čia mūsų graudinti. Mes turime galvoti apie kitus dalykus. Mačiau visokių krizių, pavyzdžiui, 2000-aisiais, 2009-aisiais, verslas labai greitai persiorientuoja. Jis padejuoja, dūsauja, bet tikrai randa kitur prekiauti tomis pačiomis prekėmis“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
Liberalas pridūrė, kad sudėtinga situacija dėl prekybos blokados gali kilti „Lietuvos geležinkeliams“ ir Klaipėdos uostui, nes šioms įmonėms greitai persiorientuoti nebus daug šansų.
„Geležinkeliams dėl uždaryto eismo per Baltarusiją ir Rusiją bus sunku, bet uostas gali laipsniškai atrasti kitų krovinių. O kokia uždaroji akcinė bendrovė, su visa pagarba lietuviškam verslui, laipsniškai persiorientuos ir bus nepriklausoma nuo tų rizikingų rinkų. Dabar patiriamus ar būsimus nuostolius jie turėjo įsivertinti”, – tvirtino parlamentaras. Kelio nebėra. Slaptai.lt foto
Liberalui pritarti linkęs ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, Lietuva turėtų žengti žingsnius prekybos blokados link, nes tai yra reikalinga Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje kontekste.
„Lenkijos premjeras labai gerai pasakė praeitą savaitę, kad jie pradeda savo ekonomikos derusifikaciją. Manau, kad tai išmintingi žingsniai ir tą reikia galvoti Lietuvoje. Dėl Baltarusijos taip pat pritarčiau, kad reikėtų svarstyti apskritai apie tai, ar su tomis valstybėmis galime kažkokius krovinių ir prekybos santykius turėti“, – sakė S. Skvernelis.
Išskirtinė situacija dėl tranzito į Kaliningrado sritį
Parlamentarai pabrėžia, kad prekybos blokada yra reikalinga, tačiau reikia nepamiršti įsipareigojimų, turimų dėl Kaliningrado srities.
Seimo narys S. Skvernelis tikino, kad reiktų riboti visus įmanomus ryšius su Rusija ir Baltarusija, bet nutraukti tranzitą per Lietuvą nebus paprasta dėl esamų įsipareigojimų tranzitui į Kaliningrado sritį.
Vilniaus geležinkelių stotyje. Slaptai.lt nuotr.
„Mes turime tam tikrą specifiką, nepamirškime. Yra ribojimai ir su jais taip paprastai nebus. Yra Karaliaučiaus sritis, yra tranzitas per Lietuvą į Kaliningradą, dėl to tai yra išskirtinė situacija“, – aiškino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Jam pritarė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas. Anot jo, Lietuva nėra Rusija ir blokuoti Kaliningrado taip, kaip Rusijos kariuomenė blokavo Mariupolį, negalima. Taip pat, pasak jo, yra tarptautinės sutarys, Europos Sąjungos (ES) susitarimai dėl tranzito į Kaliningradą ir tai turės būti užtikrinta.
„Mes gi nesiekiame, kad Kaliningrado žmonės mirtų badu. Tačiau ne Lietuva turi tiekti savo prekes į Kaliningradą, o Rusija, pasinaudodama tranzitu per Lietuvos teritoriją. Tokia galimybė turi būti išsaugota tol, kol Europos Sąjunga nenusprendė kitaip. Čia sprendžia ne Lietuva, o ES“, – pabrėžė Seimo narys.
ELTA primena, kad Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino sugriežtinti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje. Kaliningrado simbolis – tankas
Jo šalis siūlo prekybos blokadą, kuri turėtų įsigalioti kuo greičiau, pareiškė jis šeštadienį lankydamasis Liubičove netoli Varšuvos, praneša agentūra PAP.
Tai turėtų apimti draudimą Rusijos laivams su rusiškomis prekėmis įplaukti į Europos jūrų uostus ir draudimą gabenti prekes sausuma, sakė M. Morawieckis.
Penktadienį Joniškio rajone rengiamas jau tradiciniu tapęs Lietuvos ir Latvijos parlamentarų susitikimas.
Bičiušių kaime susirinks Lietuvos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Latvija grupės nariai ir Latvijos Saeimos bendradarbiavimo su Lietuvos Seimu skatinimo grupės delegacija.
Pirmąjį kartą po 2018 m. įvykusių Latvijos parlamento rinkimų rengiamame susitikime numatoma aptarti tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą ir tolesnio bendradarbiavimo gaires.
Šiuo metu Latvijos Saeimos bendradarbiavimo su Lietuvos Seimu skatinimo grupei vadovauja Juta Strikė.
Pasak Seimo tarpparlamentinių ryšių su Latvija grupės pirmininko Kęstučio Masiulio, organizuojant tokius susitikimus siekiama stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, skatinti abiem šalims aktualių klausimų sprendimą ir aktyvinti Lietuvos ir Latvijos pasienio savivaldybių bendradarbiavimą.
Lietuvos ir Latvijos tarpparlamentinių ryšių grupių atstovai taip pat dalyvaus vienos iš Žagarės regioninio parko direkcijos pabaigtų projekto „Pažink Žiemgalą dviračiu“ dalių atidaryme Jankūnų k., Joniškio r. Šis projektas vykdomas pagal 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.
2012 m. Lietuvos ir Latvijos tarpparlamentinių ryšių grupės sutarė rengti vienos dienos trukmės susitikimus Lietuvos ir Latvijos pasienio regionuose. 2013 m. toks susitikimas vyko Joniškyje, 2014 m. – Rucavoje (Latvijoje), 2015 m. – Pakruojyje, 2017 m. – Žagarėje, 2018 m. – Liepojoje (Latvijoje).
Ryšiai su Šiaurės ir Baltijos jūros regiono valstybėmis, geros kaimynystės santykių stiprinimas – vienas iš ilgalaikių Lietuvos Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų.
