Pirmąjį šių metų pusmetį planuojami prezidentės Dalios Grybauskaitės užsienio vizitai į Šveicariją, Lenkiją, Slovakiją, Rumuniją, JAV, Italiją, Šventąjį sostą, Japoniją, Belgiją. Taip pat derinami Lietuvos vadovės vizitai į kitas valstybes, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Sausio pabaigoje prezidentė vyks į Davosą, Šveicariją, kur dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume. Didžiausio neformalaus, jau 49 kartą rengiamo forumo, į kurį kasmet atvyksta per 3 tūkstančius politikos, pasaulinio verslo, mokslo ir inovacijų lyderių, tema šiemet – „Globalizacija 4.0: formuojant globaliąją architektūrą ketvirtosios industrinės revoliucijos amžiuje“.
Tikėtina, kad dėl „Brexit“ sausio mėnesį Briuselyje vyks ir papildomas Europos vadovų susitikimas
Vasario mėnesį planuojamas prezidentės vizitas į Lenkiją. D. Grybauskaitė susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, su kuriuo aptars strateginės partnerystės, bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse stiprinimą.
Vasarį prezidentė dalyvaus Slovakijoje rengiamame NATO rytinio flango valstybių – vadinamojo „Bucharešto devynetuko“ viršūnių susitikime, į kurį susirinkę Baltijos bei Vidurio Europos valstybių vadovai aptars bendrus siekius ir veiksmus stiprinant regiono saugumą.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kovą Lietuvos vadovė vyks į Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį Briuselyje, kur kartu su kitų ES valstybių narių lyderiais priims sprendimus aktualiais ES klausimais. Šios EVT darbotvarkėje greičiausiai dominuos su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES susijusios temos.
Taip pat planuojamas prezidentės vizitas į Jungtinių Tautų aukšto lygio susitikimą moterų politinio įgalinimo klausimais Niujorke.
Pavasarį planuojami prezidentės vizitai į Italiją ir Šventąjį sostą. Dėkodamas už šiltą ir nuoširdų sutikimą pernai rugsėjį Lietuvoje, popiežius Pranciškus pakvietė Lietuvos vadovę atvykti atsakomojo vizito į Vatikaną.
Gegužę D. Grybauskaitė dalyvaus neformalioje Europos Vadovų Taryboje ES pirmininkaujančios Rumunijos Sibiu mieste, kur bus diskutuojama Europos bendrijos ateities klausimais.
Birželį D. Grybauskaitė tęs atstovavimą Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, kurios pagrindinė tema, kaip tikimąsi, bus derybos dėl naujojo 2021-2027 m. ES biudžeto.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip pat numatytas prezidentės vizitas į Japoniją, kur rengiamas moterų politinių lyderių susitikimas, derinami susitikimai su šalies vadovais.
Šiuo metu dar derinami prezidentės vizitai ir į kitas šalis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Popiežiaus Pranciškaus sutikimo ceremonijoje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasitiko su valstybiniu apaštaliniu vizitu į Lietuvą atvykusį Popiežių Pranciškų. Šventasis Tėvas Lietuvoje vieši Prezidentės, Katalikų bažnyčios ir Lietuvos žmonių kvietimu.
Šventasis Tėvas atskrido iš Vatikano „Air Italia“ specialiuoju skrydžiu. Kartu su Popiežiumi atvyko oficiali Šventojo Sosto delegacija, taip pat apie 70 žurnalistų iš įvairių Europos ir pasaulio šalių.
Šventojo Tėvo valstybinis vizitas sutampa su dviem itin svarbiomis mūsų šalies žmonėms datomis – Lietuvos valstybės 100-mečiu ir Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje 25 metų jubiliejumi.
Taikos ir vilties žinią skelbiantis Popiežius Pranciškus yra didelis moralinis autoritetas milijonams tikinčiųjų visame pasaulyje. Šventasis Tėvas ypatingą dėmesį skiria nedidelėms valstybėms ir tautoms. Popiežiaus vizito metu bus akcentuoti ir skaudūs Lietuvos istorijos puslapiai. Šventasis Tėvas pagerbs sovietinės ir nacių okupacijų aukų atminimą, susitiks su Lietuvos laisvės kovotojais, tremtiniais, rezistentais, Holokaustą išgyvenusiais žydų bendruomenės atstovais.
Vilniaus oro uoste Popiežiaus garbei buvo išrikiuota Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, skambėjo Lietuvos ir Vatikano himnai. Vaikai Katalikų bažnyčios vadovui įteikė gėlių. Popiežių pasitiko Lietuvos valstybinė delegacija, vadovaujama Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Delegacijoje – Prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip pat Šventąjį Tėvą pasitiko Vatikano nuncijus Lietuvoje, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Katalikų bažnyčios atstovai. Pasitikimo ceremonijoje dalyvavo vaikai iš katalikiškų mokyklų su tėveliais ir mokytojais.
Popiežius Pranciškus šeštadienį viešės Vilniuje, sekmadienį – Kaune. Popiežius gyvens Vilniuje, iš čia kitą savaitę vyks vizitų į Latviją ir Estiją. Šiam vizitui buvo kruopščiai ruošiamasi beveik metus. Visas vizitas tiesiogiai transliuojamas per LRT.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė užtikrina, kad Seimui sudarius naują laikinąją tyrimo komisiją dėl politikos ir verslo ryšių prezidentė Dalia Grybauskaitė atsakytų į visus tokios komisijos klausimus, nors, pasak patarėjo, nėra jokio svaraus pagrindo tirti šalies vadovės veiksmus.
„Labai svarbu pabrėžti, kad prezidentė nebijo jokių komisijų. Ji neturi ko slėpti. Ir jeigu būtų sudaryta teisė (Seime. – ELTA) tokiai komisijai ir jeigu būtų užduodami klausimai, prezidentė į visus juos atsakytų su malonumu, jeigu tik tokių klausimų būtų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidentės patarėjas.
Pasak M. Lingės, tokių praktikų jau yra buvusių ankstesniuose Seimuose.
„Buvo ten įvairiausių tyrimų ir komisijos turėjo klausimų prezidentei ir juos raštu atsiuntė į Prezidentūrą. Ir prezidentė atsakė“, – priminė M. Lingė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad tokio pagrindo, kad kažką reikėtų tirti – nėra, nes nėra jokių Konstitucijos pažeidimų, kuriuos galima prezidentei inkriminuoti. Pasak M. Lingės, komisijos tikslai yra priešrinkiminės sumaišties kėlimas.
„Komisija tikriausiai turi kitų tikslų ir tikrieji tikslai – priešrinkiminės sumaišties kėlimas. Komisijos naudojimas prieš rinkimų konkurentus. Tai rodo terminas, iki kurio norima pabaigti, tai yra kitų metų gegužės mėnuo, kai vieni rinkimai jau bus pasibaigę, o kitų rinkimų artės finalas. Kitas momentas yra labai aiški tyrimo kryptis – tai dviejų buvusių skirtingų, oponuojančių viena kitai, socialdemokratų ir konservatorių vyriausybių laikotarpių veikla“, – teigė M. Lingė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė antradienį planuoja pateikti Seimui siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją „dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams“.
Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.
Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.
Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 d.
Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.
Prancūzijos ir Baltijos šalių Prezidentų susitikimas. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Eliziejaus rūmuose susitikusi su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu, aptarė pasiūlymus dėl ES ateities reformų, saugumo stiprinimą, dvišalį bendradarbiavimą.
Lietuvos vadovė dalyvavo trijų Baltijos valstybių prezidentų ir Prancūzijos lyderio darbo pietuose.
Lietuvos vadovės teigimu, Prancūzija su veržlia europine Prezidento E. Macrono lyderyste rodo ypatingą dėmesį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Bendrijai atgimstant su nauja energija ir idėjomis, kartu su Prancūzija įsitraukiame į visos Europos ateičiai svarbių sprendimų priėmimą. O tai galimybė Lietuvai būti dar geriau girdimai ir ginti savo interesus.
D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad bendra atsakomybė už Europos ateitį suteikia ir naują kokybę Lietuvos ir Prancūzijos strateginei partnerystei. Tai – realus bendradarbiavimas, atnešantis konkrečių rezultatų gynybos, ekonomikos, kultūros srityse.
Su Prancūzijos vadovu buvo aptarti pagrindiniai jo pasiūlymai dėl ES ateities reformų ir Lietuvai svarbiausi europinės darbotvarkės klausimai.
Lietuva palaiko Prancūzijos iniciatyvas kurti stiprią, inovatyvią, globalioje rinkoje konkurencingą Europą, didinti euro zonos atsparumą finansiniams iššūkiams, nes tai reiškia ir ekonominę naudą mūsų žmonėms. Prezidentė taip pat akcentavo Lietuvos prioritetus derybose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Derantis dėl ES finansinės paramos Lietuvos poreikiams svarbi Prancūzijos parama.
Lietuva ir Prancūzija sutaria, kad saugumas yra Europos ateities pamatas, todėl šalių vadovai daug dėmesio skyrė gynybos bendradarbiavimui ir pasirengimui artėjančiam NATO viršūnių susitikimui.
Prancūzijos – vienos didžiausių NATO karinių galių – pozicija reikšminga ir siekiant papildomų Aljanso gynybos priemonių mūsų regione. Šiuo metu daugiašaliame NATO batalione dislokuoti ir Prancūzijos kariai.
Pasak Prezidentės spaudos tarnybos, susitikime didelis dėmesys skirtas bendram atsakui į hibridines grėsmes, kovai su tarptautiniu terorizmu. Abiejų valstybių pasiryžimas stiprinti Europos saugumą turėjo lemiamą vaidmenį pradedant glaudesnį ES šalių gynybos bendradarbiavimą (PESCO). Dabar Lietuva ir Prancūzija imasi kibernetinio saugumo lyderystės Europoje. Didelę kibernetinės gynybos patirtį turinti Prancūzija jungiasi prie Lietuvos iniciatyva kuriamų ES kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų.
Atsiliepdama į Prancūzijos prašymą, Lietuva sustiprino pajėgas Jungtinių Tautų misijoje Malyje, dalyvauja ES mokymo misijoje Centrinėje Afrikos Respublikoje, taip prisidėdama prie kovos su tarptautiniu terorizmu.
Lyderių susitikime aptartas ir dvišalių santykių stiprinimas. Prancūzija niekuomet nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir visuomet palaikė Lietuvos laisvės siekį. Ši šalis išsaugojo ir sovietų okupantams neatidavė tarpukario Lietuvos turto – 22 tonų aukso, kurį vėliau grąžino nepriklausomai Lietuvai.
Šiandien valstybes sieja stiprėjantys ekonominiai ryšiai – dvišalė prekyba vien praėjusiais metais išaugo beveik 20 proc. ir siekia 1,8 mlrd. eurų. Tačiau dar yra daug neišnaudoto potencialo bendradarbiauti finansinių technologijų, gyvybės mokslų ir kitose srityse. Svarbūs ir kultūros bei mokslo ryšiai – Lietuvos ir Prancūzijos mokslininkai įgyvendina net 260 bendrų tyrimo projektų, Lietuvoje populiarėja prancūzų kalbos mokymasis, užmegzta 10 miestų partnerysčių.
Šiemet tikimasi ir Prancūzijos Prezidento E. Macrono vizito Lietuvoje.
Vašingtone Prezidentė dalyvauja Baltijos šalių ir JAV viršūnių susitikime. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos šalių viršūnių susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje JAV Prezidentas Donaldas Trumpas padėkojo Jungtinių Amerikos Valstijų žmonių vardu Baltijos valstybėms už gražius santykius ir pasveikino Baltijos valstybes šimtmečio proga.
Šią sukaktį D. Trumpas pavadino nuostabia. „Mes šimtą metų bendraujame ir pasitikime vieni kitais, kaip partneriais ir kaip draugais. Nuoširdžiai dėkoju už šią ilgą draugystę“, – sakė JAV Prezidentas.
JAV yra įsipareigojusi ginti trijų Baltijos valstybių suverenitetą ir piliečius. Pasak D. Trumpo, visos keturios šalys yra įsipareigojusios įgyvendinti savo įsipareigojimus ir skirti 2 proc. BVP gynybai.
D. Trumpas pabrėžė, kad Baltijos valstybių įsipareigojimai yra pavyzdys kitoms valstybėms kaip reikia laikytis įsipareigojimų. Deja, pabrėžė D. Trumpas, ne visos valstybės taip daro.
„Tautos, kurios yra įsipareigojusios taikai ir saugumui, turi įnešti savo indėlį. Mes visi norime taikaus ir klestinčio pasaulio, taikios ir klestinčios ateities“, – akcentavo D. Trumpas, pabrėždamas kad JAV ir Baltijos šalių kariuomenės dalyvauja bendrose misijose.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad Baltijos šalių ir JAV partnerystė yra nedaloma ir tvirta, o saugumas yra svarbus visiems.
D. Grybauskaitė užsiminė apie tolesnę NATO raidą ir tai, kad bendromis jėgomis JAV ir Baltijos šalys turi prisidėti prie taikos pasaulyje stiprinimo.
„Mes esame tikri, kad tos lėšos, kurias mes drauge investuojame į NATO, suteiks pridėtinės vertės, ypač dabar, kai matome, kad JAV demonstruoja lyderystę, demonstruojant ryžtą. Aš galiu atvirai kalbėtis su JAV Prezidentu, juokauti su juo, kalbėti apie bendras problemas, kurios mums iškyla, apie Rusiją, kuri yra varžovė. Ir mes matome patikimą partnerį Donaldo Trumpo asmenyje“, – spaudos konferencijoje kalbėjo D. Grybauskaitė.
Anot D. Grybauskaitės, išlaidų, skiriamų NATO, niekada nebus per daug. Prezidentė užsiminė, kad JAV prisidėtų prie Baltijos šalyse trūkstamų oro gynybos pajėgumų.
„Mes esame tikri, kad mūsų partnerė rimtai investuos į gynybos ateitį ne tik mūsų regione, bet taip pat į NATO teritorinę gynybą, ir prisidės prie taikos ir stabilumo pasaulyje užtikrinimo, kaip tai darė iki šiol“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Nors savo pasisakyme D. Grybauskaitė daugiau dėmesio skyrė saugumo klausimams, Prezidentė taip pat pasidžiaugė, kad susitikimų metu bus stiprinami ekonomikos santykiai ir pasirašyta sutartis dėl suskystintų dujų tiekimo.
Lietuvos Prezidentė antradienį Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu D. Trumpu ir dalyvaus Baltijos šalių bei JAV viršūnių susitikime.
Aukščiausio lygio susitikimas Vašingtone surengtas Prezidento D. Trumpo iniciatyva minint Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmetį ir siekiant dar kartą patvirtinti strateginę JAV partnerystę su Lietuva, Latvija ir Estija.
Baltuosiuose rūmuose šių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kurioje nubrėžtos JAV ir Baltijos šalių ateities bendradarbiavimo gaires.
Taip pat pasirašytas susitarimas tarp suskystintųjų dujų terminalą valdančios JAV kompanijos „Freeport LNG“ ir dviejų Lietuvos kompanijų „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“. Šie memorandumai ateityje turėtų atverti dar vieną dujų tiekimo galimybę į Lietuvą. Vizito metu šalių vadovai atidarys Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV verslo forumą, kuriame norą dalyvauti pareiškė atstovai iš daugiau kaip 200 Baltijos šalių ir JAV įmonių.
Informacijos šaltinis – ELTA
Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė dalyvauja Pasaulio ekonomikos forumo diskusijoje. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo viena pagrindinių kalbėtojų Pasaulio ekonomikos forumo diskusijoje tema „Vidurio ir Rytų Europa: nauja darbotvarkė kontinentui“. Diskusijoje taip pat dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Prezidentės teigimu, Europa sugrįžta su nauja lyderyste ir nauju įsipareigojimu ateičiai. Pasaulinių iššūkių akivaizdoje mažesnėms valstybės naudinga būti kuo stipresnėje Bendrijoje, todėl Lietuva ir kitos regiono šalys remia glaudesnę integraciją – ekonomikos, kibernetinio saugumo, gynybos srityse.
Būtina kuo greičiau užbaigti Europos Sąjungos (ES) Energetinės sąjungos, vieningos skaitmeninės rinkos kūrimą. „Brexit“, ES pasienyje vykdomos karinės pratybos, situacija Ukrainoje taip pat skatina veikti ir integruotis.
D. Grybauskaitė taip pat pabrėžė, kad gynybos stiprinimas yra vienas pagrindinių prioritetų mūsų regione – rytiniame NATO flange. „Zapad“ pratybos aiškiai pademonstravo, kad susiduriame ne tik su karinėmis, bet ir hibridinėmis grėsmėmis. Todėl kibernetinio saugumo užtikrinimas tampa vis svarbesnis. Lietuva itin aktyvi ES ir NATO plėtojant naujus sprendimus kibernetiniam saugumui užtikrinti ir rengiantis artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui.
Apžvelgdama hibridines grėsmes, Prezidentė akcentavo, kad ES pasienyje Rusijos statoma nesaugi Astravo atominė jėgainė taip pat gali būti pasitelkta kaip nekonvencinis ginklas. Todėl ir Europos Energetinė sąjunga tampa būtina saugumui užtikrinti.
ES Energetinė sąjunga itin svarbi ir stiprinant Bendrijos energetinę nepriklausomybę. Lietuvos vadovė pabrėžė, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis neturi ekonominio pagrindo, tai – geopolitinis projektas, kuriuo siekiama vėl padaryti Europą visiškai priklausomą nuo rusiškų dujų. Iš savo regiono patirties žinome, kad dujas Rusija naudoja kaip ekonominio ir politinio spaudimo įrankį. „Nord Stream 2“ projektas kelia pavojų, kad, užuot siekusi kuo labiau diversifikuoti energijos šaltinius ir tiekėjus, ES vėl grįš į energetinės priklausomybės kelią.
D. Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad įvairiems iššūkiams įveikti ES turi siekti konsensusu grįstų sprendimų. Tarpusavio supratimas ir gebėjimas susitarti net ir sudėtingiausiose situacijose yra Europos stiprybė, kurią būtina išsaugoti.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, susitikusi su Lietuvai akredituotais užsienio valstybių ambasadoriais, aptarė tarptautinės politikos ir saugumo aktualijas, Lietuvai svarbiausius klausimus šiais metais.
Tradiciniame susitikime trečiadienį Prezidentūroje dalyvavo 67 šalių atstovai.
Užsienio valstybių ambasadoriams pristatytas į Lietuvą pargabentas Vasario 16-osios aktas.
Prezidentė padėkojo Vokietijai, išsaugojusiai šį istorinį dokumentą, ir visoms valstybėms, kurios rėmė Lietuvos nepriklausomybę, nepripažino okupacijos, palaikė sunkiausiu metu ir šiandien padeda užtikrinti mūsų šalies saugumą.
Atkurtos valstybės šimtmečio metai turi ne tik simbolinę reikšmę, bet ir suteikia galimybę dar labiau sustiprinti ryšius ir su artimiausiais kaimynais ir su globaliais partneriais. Šiais metais planuojama daugiau kaip dvi dešimtys aukščiausių užsienio valstybių vadovų vizitų į Lietuvą, praneša Prezidentės spaudos tarnyba.
Šie metai Lietuvai ypatingi ir tuo, kad esame finišo tiesiojoje derėdamiesi dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Lietuva daug nuveikė įgyvendindama narystei EBPO ir šalies ekonominei gerovei būtinas reformas ir yra pasiryžusi kuo greičiau užbaigti stojimo procesą.
Birželį Vilniuje bus surengtas pasaulinis moterų lyderių forumas. Tai – Lietuvos indėlis į globalias pastangas gerinti moterų teisių padėtį, kovoti su nelygybe ir smurtu prieš moteris.
Valstybės šimtmečio sukaktį Lietuva pasitinka turėdama realias kolektyvinės gynybos garantijas. Daugiašaliai NATO batalionai regione, prie kurio prisijungė net 23 Aljanso šalys, užtikrina patikimą atgrasymą. Tačiau, Prezidentės teigimu, grėsmės saugumui neišnyksta, todėl visos NATO teritorijos apsaugojimas ties rytine Aljanso siena išliks vienu pagrindinių prioritetų.
Šiais metais vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva kartu su sąjungininkėmis sieks papildomų saugumo priemonių, spartinti sprendimų priėmimą NATO, įvykdyti vadaviečių reformą.
Lietuva taip pat prisideda prie globalių pastangų kovoje su terorizmu ir dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo misijose.
Gintaras Visockas, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Negaliu sakyti, jog manęs visai nedomintų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) paskelbta nepalanki informacija apie kelis iškilius lietuvius – dirigentą Saulių Sondeckį, aktorių Donatą Banionį ar kardinolą Vincentą Sladkevičių.
Taip pat meluočiau, jei tvirtinčiau, jog mums nereikalingos kuo išsamesnės žinios apie tikrus ar priverstinius žymių tautiečių bendradarbiavimus su KGB.
Jei dedamės rimta valstybe, duomenis, kaip mus prievartavo slaptosios Sovietų Sąjungos tarnybos, privalome kaupti ir analizuoti nuolat. Be poilsio valandų. Kol visos pagrindinės KGB bylos išveržtos į Rusiją ir mums vargu ar kada nors bus prieinamos, Lietuvai vertinga kiekviena detalė, net ir dezinformuojanti, net ir tyčia pakišta. Tik iš visur ir visaip išmėtytų užuominų, įrašų, nuorodų galima bandyt lipdyti užtektinai aiškų KGB siautėjimo Lietuvoje paveikslą.
Tačiau ne mažiau svarbu, kas ir kaip kaupia, skelbia ir analizuoja šią itin jautrią informaciją. Mažų mažiausiai jie turi būti sąžiningi, principingi, giliai išmanantys slaptųjų tarnybų veiklą specialistai. Tikiu, kad tokių jau turime. Tačiau niekas nenuginčys, kad sąžiningų, drąsių ir išsilavinusių šios srities ekspertų vis tik trūksta…
Taip, kadaise KGB troško įtakoti žymius mūsų visuomenės, kultūros, meno ir religijos žmones. Kas gi tuo abejoja? Akivaizdu ir tai, kad be saugumiečių palaiminimo anuomet buvo sunku nuveikti bent kiek reikšmingesnių lietuviškų darbų. Be kompromisų išsilaikyti buvo sunku. Bet nepaneigsi ir fakto, jog kai kam – pavyko. Kai kas iš anos epochos lietuvių vardan didelių darbų kažkur kažkada galbūt ir pasirašė KGB pakištą popieriuką. Kad galėtų dirbti Lietuvos labui, nors ir paradoksaliai ši mintis skamba. Pasirašyti – pasirašė, bet niekad netarnavo tą „špargalkę“ pakišusiai organizacijai. Tiksliau tariant, būtent tie lietuviai mulkino sovietinius kagėbistus, o ne KGB – juos.
KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones
Kiekviena KGB agento, informatoriaus ar bendradarbio istorija – unikali. Bet jos esmę suvokti nėra sunku, jei svarstome, ne kur ir kada padėtas parašas, o kas konkrečiai nuveikta Lietuvos labui. Vaizdžiai tariant, domėn dabar jau imkime tik atliktus darbus. Jei tų žmonių nuopelnai Lietuvai svarbūs ir reikšmingi, kokie gi jie KGB agentai ar bendradarbiai?
Todėl priverstas klausti LGGRTC vadovų, kam derėjo į viešumą išvilkti S.Sondeckio, D.Banionio, V.Sladkevičiaus pavardes? Juk jie Lietuvos prezidento posto jau niekad nesieks, rinkimuose į Lietuvos parlamentą tikrai nedalyvaus ir viešų pareiškimų, ar Lietuvai būtina bičiuliautis su šiandienine Rusija, – nedalins. Jie jau, net jei būtų Velniui pardavę sielą, nepavojingi. Nejaugi šiuo mus įaudrinusiu pareiškimu LGGRTC vadovybė nori dar labiau sukiršinti Lietuvą, dar daugiau įnešti sumaišties Lietuvos 100-mečio išvakarėse?
O gal tikrasis tokio viešumo tikslas – nukreipti visuomenės dėmesį nuo kur kas svarbesnių temų? Sakykim, nuo su Rusijos atstovais per daug ilgai ir kryptingai draugavusio parlamentaro Mindaugo Basčio temos?
Kitas galvosūkis – ar tikrai tarp prisipažinusiųjų ir už tai Lietuvos institucijose įslaptintų KGB agentų nėra dvigubų agentų? Prisipažino, atgailavo, o iš tikrųjų sėdi svarbiuose lietuviškuose postuose ir uoliai tebedirba savo buvusiems šeimininkams arba tiesiog kantriai laukia komandos pradėti ardomąją veiklą. Ar taip negali nutikti? Kiek tokių mūsų ministerijose, parlamente, Vyriausybėje, Saugumo departamente, žiniasklaidoje? Pasaulio žvalgybų istorija žino net atvejų, kada agentai dirbdavo trims konkuruojančioms slaptosioms tarnyboms ir iki šiol iki galo nėra aišku, kuriai pusei teikta pirmenybė.
Taip pat norėtųsi iš LGGRTC vadovės Birutės Burauskaitės išgirsti, ar ji pasitiki absoliučiai visais savo darbuotojais? Tiksliau tariant, ar B.Burauskaitė garatuoja, kad LGGRTC nėra nė vieno vadinamojo „kurmio“? Ši tema – taip pat labai svarbi. Drįstu manyti, kur kas svarbesnė nei S.Sondeckio ar D.Banionio praeitis.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Žodžiu, paslapčių, kurias gyvybiškai šiandien derėtų perprasti, – itin daug. Tai ir galimi valdančiosios partijos vadovo Ramūno Karbauskio verslo ryšiai Rusijoje, ir į valdžią R.Karbauskio atvestojo premjero Sauliaus Skvernelio pašnekėjimai apie būtinybę Lietuvai atnaujinti ekonominius santykius su Vladimiro Putino valdoma Rusija.
Beje, premjero nusišnekėjimai, jog Lietuvai derėtų atnaujinti su Rusija ekonomines derybas, – labai keisti. Taip, su Rusija vertėtų prekiauti. Bet su teroristinių požymių turinčia valstybe (Kremlius užpuolė Moldovą, Gruziją, Ukrainą, puoselėjo Kalnų Karabacho konfliktą, organizavo gyvenamųjų namų sprogdinimus Rusijoje tam, kad galėtų pradėt naują karą prieš Čečėniją, nužudė į Londoną pabėgusį Rusijos slaptųjų tarnybų agentą Aleksandrą Litvinenką, nušovė Rusijos prezidentą kritikavusią žurnalistę Aną Politkovskąją, politiką Borisą Nemcovą, numušė keleivinį lėktuvą virš Ukrainos teritorijos…) tos derybos turėtų būti labai griežtos – pirmiausia išvedate savo okupacines kariuomenes iš Padniestrės, Kalnų Karabacho, Gruzijos ir Ukrainos teritorijų, ir tik tada sėdame prie derybų stalo. Priešingu atveju derybos su šiandieninio Kremliaus valdoma Rusija – šventvagiškos.
Žinoma, įtakingoji, galingoji Rusija – mūsų pašonėje. Net ir nenorėdami bendrauti mes vis tiek … bendraujame. Kaimynė yra kaimynė. Bet S.Skvernelis – primityvus premjeras, jei mano, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungos ir NATO nare, šiandien negali išsiversti be Rusijos. Ieškokite prekybos partnerių ne vien Rusijoje.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O jei jau tikrai nuoširdžiai manome, kad šiandieninė Lietuva nepajėgi išgyventi be Rusijos tranzitų, rinkų, krovinių ir gamtinių išteklių, tai tuo pačiu pripažinkime, kad ir Rusijai sunku išgyventi be draugiškų santykių su kaimynais. Jei Lietuvai reikalinga Rusija, tai ir Rusijai reikalinga Lietuva. Paklausykite kai kurių radijo, internetinių ir televizijos laidų, kuriose apie ekonominę padėtį Rusijoje kalba V.Putino oponentai rusai iš Maskvos ar Sankt Peterburgo, Londono ar Kijevo. Jų teigimu, tai Rusija žlunga be normalių santykių su Vakarais, o ne Vakarai – be Rusijos platybių.
Premjeras Saulius Skvernelis
Taigi šių eilučių autoriui, kaip, beje, drįstu manyti, ir daugumai kitų lietuvių, labiau rūpi ne D.Banionio ar S.Sondeckio praeities niuansai, o valdžioje esančių Lietuvos vyrų ir moterų elgesio motyvai.
Jei bendrauti su Rusija mūsų premjeras panoro vardan pigaus populiarumo, – atleisti gal ir galima. Bet jei jis aplink save specialiai buria agresyviosios Rusijos simpatikus, – S. Skvernelis tikrai niekada nebus mano prezidentas.
Juolab kad daug pelnytos lietuviškos kritikos sulaukę S.Skvernelio pareiškimai apie santykių su Rusija kilstelėjimą viršun gali būti ženklas bjauriosioms Rusijos jėgoms, kurios bandė kištis ir kišosi į JAV prezidento rinkimų kampaniją. Šiaip ar taip Rusijos slaptosios tarnybos negalėjo neišgirsti viešai ištartų Lietuvos premjero žodžių apie būtinybę Lietuvai normalizuoti santykius su Maskva, tarsi dėl įsivyravusio šaltuko būtų kaltas ne Kremlius, o Daukanto aikštėje esančių rūmų šeimininkė.
Kremliui tikrai nepasisekė, kad Lietuva turi tokią kietą prezidentę kaip Dalia Grybauskaitė. Užtat Lietuvai – pasisekė, kad D.Grybauskaitė – Lietuvos prezidentė.
Kaip ši dilema – pasisekė ar nepasisekė – klostysis ateityje, priklausys dar ir nuo to, ar sugebėsime perprasti svarbiausius ir slapčiausius Kremliaus žaidimus.
Tekstas buvo išspausdintas Amerikoje leidžiamame lietuvių laikraštyje DRAUGAS (www.draugas.org).
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Su tradicinio „Sniego susitikimo“ dalyviais Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį aptarė geopolitinius iššūkius, Europos ir transatlantinį saugumą.
Bendraudama su „Sniego susitikimo“ dalyviais, šalies vadovė pabrėžė, kad atvirai prieš Vakarus nukreiptas agresyvus Rusijos elgesys privertė Europą ir visą transatlantinę bendruomenę peržiūrėti savo gynybos prioritetus bei mobilizuoti visas pajėgas saugumui sustiprinti.
Pasak Prezidentės, objektyvių prielaidų, kad ateityje sumažės geopolitinė įtampa, nėra. Rusija toliau reformuoja savo karines pajėgas ir ginkluotę, testuoja puolamuosius scenarijus prieš Vakarus. Pavasarį, artėjant rinkimams Rusijoje, akivaizdu, kad nesikeis ir Vakarų atžvilgiu priešiška retorika. Todėl esminis Europos ir NATO uždavinys – efektyviai atgrasyti ir atremti besikeičiančias saugumo grėsmes.
Pasak šalies vadovės, transatlantinis saugumas priklauso nuo Baltijos šalių saugumo, todėl NATO viršūnių susitikime liepą būtina parengti efektyvią Aljanso pastiprinimo strategiją, numatyti priemones, kurios užkirstų kelią galimai regiono karinei izoliacijai, ir užtikrinti regioninę oro gynybą. Prezidentės teigimu, NATO turi būti pasirengęs labai greitai pereiti iš taikos į karo režimą ir vykdyti itin plataus masto kolektyvinės gynybos operaciją, todėl reikalinga ir esminė Aljanso štabų reforma.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad fizinis JAV karinių pajėgų buvimas Baltijos šalyse yra kertinis atgrasymo ir regiono saugumo elementas. Valstybės vadovės teigimu, geopolitinė realybė taip pat verčia ES šalis daugiau investuoti į saugumą ir nedubliuojant NATO stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.
Vladimirą Putiną smerkiantis plakatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mažuoju Davosu vadinamas susitikimas kasmet į neformalias diskusijas sutraukia žymiausius užsienio ir saugumo politikos ekspertus iš viso pasaulio. Šiemet į Lietuvą atvyko buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Wershbow, buvęs vyriausiasis JAV ginkluotojų pajėgų Europoje vadas, prisidėjęs prie rotacinių pajėgų Baltijos valstybėse dislokavimo, generolas leitenantas Frederickas Benjaminas Hodgesas, buvęs Švedijos premjeras Carlas Bildtas, garsus tarptautinis apžvalgininkas Edwardas Lucasas, kiti įtakingi analitikai, žurnalistai ir politologai.
„Sniego susitikimas“ rengiamas jau 11 metus. Neformaliose diskusijose Lietuvos bei užsienio valstybių aukšto rango pareigūnai ir ekspertai apsikeičia analitinėmis įžvalgomis, kurios taip pat padeda mūsų partneriams geriau suprasti šalies bei viso regiono saugumo poreikius ir specifiką.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Mieli Lietuvos žmonės, prieš mus – istorinė dviejų šimtmečių sandūra! Vienoje jos pusėje – ilgiausias išbandymų kelias, kuriame mūsų tauta net du kartus atkovojo valstybės nepriklausomybę. Kitoje – naujas šimtmetis ir neaprėpiamos galimybės Lietuvai. Ji – mūsų visų bendras kūrinys, mūsų gyvenimas ir ateitis.
Drąsiai pasitikime ateinantį laiką!
Nebijokime svajoti ir kelti sau didžiausių tikslų. Mums užteks jėgų jiems pasiekti.
Tegul artėjantis šimtmetis bus nepertraukiamos laisvės ir gerovės amžius!“, – sakoma Prezidentės D. Grybauskaitės naujametiniame sveikinime šalies žmonėms.
Vienas autoritetingiausių verslo leidinių pasaulyje žurnalas „Forbes“ į įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą įtraukė ir Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Prezidentei įtakingiausių pasaulio moterų šimtuke atiteko 68-oji vieta.
Sąraše atsidūrė įtakingos politikos, meno ir verslo veikėjos, tarp kurių Jungtinės Karalystės (JK) ministrė pirmininkė Teresa Mei (Theresa May), generalinė internetinės svetainės „YouTube“ direktorė Siuzana Voicicki (Susan Wojcicki), Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde), Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir kitos. Vokietijos kanclerei jau 11 kartą per 12 metų laikotarpį sąraše skiriama pirmoji vieta.
Lietuvos Prezidentę žurnalas „Forbes“ apibūdina kaip ištikimą Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikę, kuri skatino įvesti Rusijai griežtesnes sankcijas. Anot žurnalo, antrai kadencijai išrinkta pirmoji Lietuvos moteris prezidentė buvo viena iš garsiausiai pasisakančių apie šiais metais vykdytų bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ pavojus.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja regiono lyderių susitikime su Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu Donaldu Trumpu (Donald Trump). Pagrindinis susitikimo, į kurį atvyko 12-os Rytų ir Vidurio Europos šalių vadovai, tikslas – JAV Prezidentui išsakyti, su kokiomis grėsmėmis ir iššūkiais susiduria regionas.
Susitikime Prezidentė JAV vadovui tiesiogiai pristatė specifinę regiono saugumo situaciją ir Lietuvos gynybos poreikius.
Pasak šalies vadovės, aktyvus JAV vaidmuo yra kertinis visos Europos saugumui. Susiduriant su Rusijos karine ir nekonvencine grėsme, galingiausios pasaulyje valstybės – JAV – kariai ir iš anksto regione dislokuota technika yra geriausia atgrasymo priemonė. Valstybės vadovės teigimu, Amerikos indėlis būtinas ir užtikrinant regioninę oro gynybą.
Prezidentė pabrėžė, kad šiuo metu susiklosčiusi geopolitinė ir karinė įtampa neslūgsta. Rusija toliau aktyviai militarizuojasi – ženkliai išaugo šios valstybės kariniai pajėgumai Kaliningrade, rengiamasi agresyvaus pobūdžio pratyboms „Zapad 2017“. Nuolatinės kibernetinės atakos, kuriomis siekiama paralyžiuoti strateginius NATO valstybių sektorius, tapo neatsiejama Rusijos karinio planavimo dalimi. Vien tik propagandai ir melagingų žinių skleidimui, kuriomis siekiama kurstyti visuomenės įtampą ir nepasitikėjimą NATO, ši šalis kasmet skiria milijardą dolerių.
Lietuvos vadovė taip pat atkreipė JAV ir kitų šalių prezidentų dėmesį, kad „Rosatom“ statoma nesaugi Astravo atominė elektrinė (AE), kurios branduolinė tarša avarijos atveju gali pasiekti 16 Europos sostinių, ir dujotiekis „Nord Stream 2“ gali būti Rusijos naudojami kaip nekonvencinio šantažo įrankiai.
Prezidentės teigimu, Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms taip pat itin reikšminga JAV parama užtikrinant Baltijos šalių ir visos Europos energijos šaltinių įvairovę, sėkmingą elektros tinklų sinchronizaciją bei atsikratant energetinės Rusijos įtakos.
Lietuva jau nuo kito mėnesio per Klaipėdos terminalą pradės importuoti suskystintas dujas iš JAV. Pasak šalies vadovės, tai itin svarbus žingsnis įtvirtinant viso regiono energetinę nepriklausomybę.
Aptariant bendradarbiavimą NATO, valstybės vadovė pabrėžė, kad Aljansui būtina atsinaujinti. Pasak Prezidentės, Lietuvai ir kitoms narėms reikalingas dar greitesnis ir efektyvesnis NATO. Būtina reformuoti ir greitinti sprendimų priėmimą, perdislokuoti karines pajėgas ir jų valdymą į rytinį Aljanso flangą, parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, rasti sprendimus, kurie užkirstų kelią galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai, kibernetinę gynybą įtraukti į 5-ąjį Vašingtono sutarties straipsnį.
Prezidentės teigimu, Lietuva taip pat aktyviai prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų kovoje su terorizmu. Esame pasirengę padidinti karių skaičių JAV vadovaujamoje anti-ISIS (IS – „Islamo valstybė“) operacijoje, NATO misijoje Afganistane ir Jungtinių Tautų misijoje Malyje.
Lietuvos girios tankmėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad valstybinių miškų valdymo reforma reikalinga, bet valdančiųjų pasirinktas kelias pertvarkant urėdijas yra netinkamas.
„Svarbiausia yra, kad būtų sutvarkyta ir centralizuota tiek miškų kirtimo, tiek miško pardavimo sistema, bet ar viena įmonė, ar dvi, ar trys – tikrai tai nėra svarbu. O pradėti nuo to, kad gąsdinama, kaip bus atleidžiami žmonės, kad tik vienintelis variantas yra svarbus – tai yra ir nekorektiška žmonių atžvilgiu, ir politiškai visiškai nesuprantama, kaip galima šitaip griauti reformą dar jai neprasidėjus“, – penktadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė šalies vadovė.
Pasak D. Grybauskaitės, tiek Seimas, tiek Vyriausybė turi išmokti paaiškinti savo ketinimus, įsiklausyti į visuomenės lūkesčius.
„Toks vaizdas, kad valdančiajai daugumai ir Vyriausybei kartais atrodo, jog užtenka, kad jie žino, ko nori, kad kitų nuomonė nesvarbi, įtikinėti kitų nereikia, ir taip labai atvirai demonstruojama politinė arogancija. Tokiomis sąlygomis praktiškai bet kokia pradėta reforma yra ties žlugimo riba todėl, kad neradus pritarimo, supratimo visuomenėje visos reformos yra pasmerktos“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, sukritikavusi ir diskusijas dėl naujojo, nuo liepos 1 d., įsigaliosiančio Darbo kodekso, ir aukštojo mokslo reformos įgyvendinimą.
Kaip ELTA skelbė, Miškų urėdijų profesinių sąjungų federacija penktadienį, birželio 30 d., paskelbė įspėjamąjį streiką, reikalaudama skaidrumo ir konstruktyvių derybų dėl valstybinių miškų valdymo reformos. Šios kraštutinės priemonės imtasi nesugebant susikalbėti su esą neatsakingai besielgiančia Aplinkos ministerija.
Kaip žinoma, Seime svarstoma Aplinkos ministerijos rengiama valstybinių miškų valdymo pertvarka numato įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ steigimą, o šiuo metu valstybiniais miškais Lietuvoje besirūpinančios 42 urėdijos būtų sustambintos ir paverstos 25 filialais regionuose. Kartu būtų likviduojama Generalinė miškų urėdija ir Valstybinis miškotvarkos institutas.
Anot ministerijos, tokia reforma leistų sumažinti miškų valdymo biurokratinį aparatą, ir dėl to valstybė kasmet sutaupytų 13 mln. eurų. Išlaidos reformai siektų iki 5 mln. eurų. Keičiant valstybinių miškų valdymą planuojama atleisti apie 400 žmonių.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo vasaros susitikime su įvaikintus ir globojamus vaikus auginančiomis šeimomis. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo vasaros susitikime su įvaikintus ir globojamus vaikus auginančiomis šeimomis. Beveik 300 vaikų, jų globėjų ir tėvų šventėje aptarė globos ir įvaikinimo procesus, dalinosi patirtimi, bendravo.
Pasak šalies vadovės, apsisprendimas globoti vaiką – didelė atsakomybė, tačiau ji atneša dar didesnį džiaugsmą ir atpildo jausmą. Iš visos šalies susirinkusios šeimos – įkvėpimas visiems ir puikus įrodymas, kad Lietuva tikrai gali būti be globos namų.
Prezidentė padėkojo visiems, pasiryžusiems įsivaikinti ar globoti. Pasak šalies vadovės, šis apsisprendimas ne tik suteikia laimės vaikams ir jų naujosioms šeimoms, bet ir padeda visai Lietuvai keistis – visuomenė tampa tam vis atviresnė.
Šalyje globojami beveik 5500 vaikų, pernai įvaikinta – 157. Šiuo metu globos institucijose dar gyvena 3186 vaikai, tačiau jų skaičius pastaruosius metus nuosekliai mažėja.
Tam, kad globos institucijų pertvarka spartėtų, skiriamas ypatingas dėmesys ir pastangos: įsigaliojo Prezidentės inicijuotos pataisos, užkirtusios kelią mažiausių vaikų (iki 3 metų) patekimui į globos namus, priimtos teisinės priemonės, įgalinančios užtikrinti rizikos šeimose augančių vaikų saugumą, padidinti tėvų ir institucijų atsakomybę, pagreitinti vaikų globos ir įvaikinimo procesus.
Su savivaldybėmis dirba ir kampanijos „Už saugią Lietuvą“ komanda – specialistai ir ekspertai domisi, su kokiomis kliūtimis susiduriama įgyvendinant globos įstaigų pertvarką, dalinamasi gerąja patirtimi kitose savivaldybėse.
Šventės dalyviai buvo vaišinami ledais, įteiktos dovanėlės, organizuotos pramogos ir žaidimai, išrinktas gardžiausias šventės pyragas. Vaikai į orą paleido balionus su linkėjimais kiekvienam pasaulio vaikui augti šeimoje. Susitikime taip pat dalyvavo kampanijos „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriai dailininkai broliai Remigijus ir Algirdas Gataveckai.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Briuselyje birželio 22-23 d. vykstančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) ketinama aptarti ir sankcijų Rusijai klausimą. Pasak Lietuvos vadovės, eskaluojantis konfliktui Rytų Ukrainoje, kalbėti apie suvaržymų Maskvai palengvinimą neįmanoma.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kalbėsime apie sankcijas Rusijai, nes iki šiol situacija Ukrainoje tik blogėja, Rytų Ukrainoje prasidėjo reali, de facto šalies dalies inkorporacija į Rusijos teritoriją, nes pavyzdžiui, Ukrainos rytuose įvedamas Rusijos rublis. Tai yra įžūlus akibrokštas, tai yra tiesioginė šalies dalies okupacija. Be jokios abejonės, vien dėl to sankcijos turės stiprėti, didėti ir apie jokį jų palengvinimą negali būti kalbos“, – kalbėjo Prezidentė, Europos lyderiams Briuselyje planuojant kalbėtis apie Minsko susitarimų dėl konflikto Rytų Ukrainoje įgyvendinimą.
Tarp ketvirtadienį EVT ketinamų svarstyti temų D. Grybauskaitė akcentavo ir Europos Sąjungos (ES) gynybos fondo įkūrimo bei saugumo klausimus apskritai, taip pat ir Jungtinės Karalystės pasiraukimo iš ES procesą.
„Šiandien pagrindiniai klausimai bus „Brexit“, saugumo klausimai, tai saugumo fondo įkūrimas, investicijos į gynybos pramonę bendrai ir į gynybos mokslinius tyrimus. Šie klausimai labai mums aktualūs. Aptarsime „Brexit“ derybų pradžią. Turėsime daug klausimų“, – teigė Prezidentė. EVT bus tariamasi ir dėl kriterijų, į kuriuos Europos miestus iš Londono turėtų būti perkeltos ES vaistų ir bankų agentūros.
Briuselyje Prezidentė penktadienį įteiks valstybinį apdovanojimą Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerei Angelai Merkel. Vokietijos lyderė Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi apdovanojama už asmeninį indėlį plėtojant dvišalius santykius. Vokietija reikšmingai prisideda prie mūsų šalies saugumo ir vadovauja daugiašaliam NATO batalionui Lietuvoje. Tai – ir viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių, kurios investicijos siekia 1,2 mlrd. eurų.
Lietuvos ir Ukrainos vadovai Dalia grybauskaitė ir Petro Porošenko susitikimo su Lietuvoje reabilitaciją atlikusiais Ukrainos kariais metu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Darbo vizito į Ukrainą išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį susitiko su šios šalies Prezidentu Petro Porošenka. Lietuvos ir Ukrainos vadovai aptarė Ukrainos europinės integracijos procesą, saugumo situaciją regione.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su reabilitaciją Lietuvoje atlikusiais Ukrainos kariais. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos ir Ukrainos Prezidentai taip pat susitiko su Ukrainos kariais, kurie atliko reabilitaciją Lietuvoje.
Roberto Dačkaus (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai, aptartas bendradarbiavimo su JAV ir transatlantinių ryšių stiprinimas.
Susitikime pabrėžta tvirto transatlantinio ryšio svarba saugumo ir taikos užtikrinimui.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Miunchene susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu Mike’u Pence’u. Susitikime taip pat dalyvavo Latvijos ir Estijos vadovai. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pasak Prezidentės, JAV yra strateginė Lietuvos parterė, kuri aktyviai ir labai konkrečiais darbais prisideda stiprinant viso regiono saugumą. Šalies vadovė padėkojo viceprezidentui už jo šalies sprendimą Lenkijoje ir Baltijos šalyse dislokuoti JAV karių bei karinę techniką, tarp jų ir tankus “Abrams”.
Tačiau, šalies vadovės teigimu, geopolitinė įtampa neslūgsta. Atsinaujinusi Rusijos agresija Ukrainoje, intensyvi Kaliningrado militarizacija, vasarą planuojamos itin plataus masto karinės pratybos “Zapad 2017” labai aiškiai demonstruoja, jog taika ir pagarba tarptautinei teisei nėra šios valstybės interesas.
Pasak Lietuvos vadovės, išaugusi karinių incidentų bei provokacijų rizika verčia labai rimtai galvoti apie papildomas gynybos ir atgrasymo priemones. Visų pirma tobulinti ir greitinti NATO sprendimų priėmimo procesą, turėti pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinamus gynybos planus Baltijos valstybėms, įgyvendinti Aljanso priemones, kurios užkirstų kelią galimai Baltijos šalių karinei izoliacijai, sukurti regioninę oro gynybą.
Prezidentė taip pat pabrėžė, jog atgrasymas visados yra pigesnis, nei karas. Todėl kiekvienas sąjungininkų karys ant mūsų žemės yra labai reikšmingas. Taip siunčiama aiški žinia, kad NATO yra stiprus, vieningas ir prireikus gins kiekvieną savo narę.
Tačiau, pasak Prezidentės, negalima kliautis vien tik didžiųjų NATO šalių parama. Kiekvienai Aljanso narei būtina ir pačiai rūpintis savo saugumu – visų pirma skirti tinkamą finansavimą krašto gynybai.
Šalies vadovė akcentavo, jog pagal skiriamas lėšas Baltijos valstybės ir Lenkija yra pirmajame NATO valstybių aštuntuke. Estija jau dabar yra pasiekusi 2 proc. BVP, o Lietuva ir Latvija 2 proc. pasieks kitąmet.
Lietuva taip pat aktyviai modernizuoja savo karines pajėgas. Perka naują karinę techniką, sukūrė nacionalines greitojo reagavimo pajėgas, atkūrė šauktinių tarnybą, vykdo aktyvų karinių dalinių komplektavimo procesą.
Tai pirmasis Lietuvos vadovės susitikimas su vienu aukščiausiu JAV naujosios administracijos atstovu.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtame renginyje „Metų gazelė 2016“. Kauno Žalgirio arenoje vykusioje šventėje valstybės vadovė pasveikino ir apdovanojo konkurso laimėtojus – sparčiausiai augančią šalies įmonę ir regionų lyderę.
Šiuo metu Lietuvoje net 99,8 proc. įmonių yra smulkiojo ir vidutinio verslo. Šio verslo atstovai įdarbina 76 proc. visų darbuotojų, kurie generuoja daugiau kaip du trečdalius viso šalies verslo sukuriamo bendrojo vidaus produkto.
Pasak Prezidentės, Lietuvai visada reikia efektyvaus, dinamiško ir skaidraus verslo, vedančio į pažangą. Tai verslas, kuris sugeba vertinti savo darbuotoją ir prisiima socialinę atsakomybę. Valstybės vadovės teigimu, smulkiojo ir vidutinio verslo sėkmė – tai raktas į visos šalies, o ypač atskirų regionų ekonominę ir socialinę gerovę.
Prezidentės teigimu, būtent iš šių įmonių galima mokytis, kaip vizijas paversti tikrove. Tai kompanijos, kuriančios darbo vietas, skatinančios žmones pasilikti savo šalyje ir suteikiančios valstybei augimo perspektyvą.
Jau tryliktą kartą rengiamame „Metų gazelė“ konkurse dalyvavo beveik 4 tūkst. įmonių. Valstybės vadovė Metų gazelės apdovanojimą įteikė Kauno kompanijai UAB „Marci Group“. Šios transporto ir logistikos paslaugas visoje Lietuvoje teikiančios įmonės apyvarta per pastaruosius metus išaugo beveik 30 kartų.
Daugiau kaip tūkstančio susirinkusių žmonių akivaizdoje taip pat buvo apdovanotos ir sparčiausiai augusios Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus bendrovės. Tai įmonės, sėkmingai veikiančios krovinių gabenimo, medienos apdirbimo, statybos, programavimo srityse.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Ketvirtadienis, vasario 9 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Baltijos valstybių viršūnių susitikime.
Tradicinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas rengiamas kasmet vis kitoje Baltijos šalyje. Šiemet toks susitikimas surengtas Rygoje Latvijos vadovo kvietimu.
Susitikime taip pat dalyvavo kadenciją baigiantis Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Joachimas Gauckas. Tai paskutinis šios šalies vadovo užsienio vizitas, kuriuo siekiama parodyti išskirtinį dėmesį Baltijos valstybėms.
Baltijos šalių ir Vokietijos vadovai aptarė susiklosčiusią geopolitinę situaciją, saugumo iššūkius ir regiono gynybos stiprinimo klausimus.
Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos keliama konvencinė ir nekonvencinė grėsmė verčia ne tik stiprinti NATO gynybą ir atgrasymą, bet ir pačią Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Būtina nuosekliai didinti gynybos finansavimą, tiek modernizuoti karines pajėgas, tiek stiprinti atsaką į hibridines grėsmes.
Kaip tvirtos ir atsakingos lyderystės pavyzdį Lietuvos vadovė įvardijo Vokietijos sprendimą imtis vadovaujančio vaidmens formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje. Pasak Prezidentės, geopolitinei įtampai neslopstant tai labai rimtas signalas, jog didžiausia Europos politinė ir ekonominė galia imasi atsakomybės stiprinant rytinį NATO flangą.
Šalies vadovė padėkojo Prezidentui Joachimui Gauckui už jo asmeninį indėlį priimant sprendimą dislokuoti Vokietijos Bundesvero karius ir ginkluotę Lietuvoje.
Valstybių vadovai pabrėžė ir tvirto transatlantinio ryšio svarbą tarptautinei taikai bei stabilumui. Pasak Prezidentės, JAV visados buvo Baltijos šalių saugumo garantas, todėl bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesas toliau stiprinti ryšius tiek su naująja JAV Prezidento administracija, tiek karinio bendradarbiavimo srityje. Kitą savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje planuojamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas su JAV viceprezidentu Mike‘u Pencu.
JAV taip pat aktyviai prisideda prie saugumo užtikrinimo regione. Kovą Lenkijoje, netoli „Suvalkų koridoriaus“, bus dislokuotas JAV vadovaujamas NATO batalionas. Dvišalių susitarimų pagrindu ši šalis Lenkijoje taip pat dislokavo brigadą karių ir tankų. Lietuvoje jau dabar budi JAV karių kuopa.
Susitikime Lietuvos vadovė, kuri vienintelė iš Baltijos šalių prezidentų atstovauja savo šaliai Europos Vadovų Taryboje, pristatė Maltoje įvykusio neformalaus ES viršūnių susitikimo rezultatus. Aptartas pasirengimas Romos sutarties 60-ųjų metinių minėjimui, kurio metu turi būti sutarta dėl naujos ES vizijos, kalbėta apie priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime taip pat aptarti regionui aktualūs klausimai – elektros tinklų sinchronizacija, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, branduolinės saugos užtikrinimas ES kaimynystėje, Rytų partnerystės perspektyvos.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu susirinkus į 8-ąjį atkurtos Lietuvos Seimą, tai Jūs visi čia esantys.
Netrukus kiekvienas tarsite priesaikos žodžius, kuriuos girdės visa Lietuva, kiekvienas Jūsų rinkėjas.
Tai akimirka, nuo kurios prasideda neeilinė Jūsų tarnystė Tėvynei ir, tikiuosi, kiekvienam Lietuvos žmogui. Jūsų rankose – ne tik rinkėjų pasitikėjimo mandatas, bet ir didžiulė galimybė.
Jūs galite prisidėti prie politinės sistemos virsmo iš uždaros ir vis dar nomenklatūrinės į skaidrų, atvirą ir žmonėms atstovaujantį modernų parlamentarizmą – tai Jūsų rankose.
Pragaištingai gilėjantis atotrūkis tarp valdžios ir žmogaus, neteisybės ir atskirties jausmas, politinės valios stoka, nuvertintas sąžiningas darbas nutolino geresnė gyvenimą mūsų žmonėms.
Todėl tūkstančiams Lietuvos piliečių būtent Jūs, naujasis Seimas, tapote nauja Viltimi. Jie rinkosi tikėdami, kad politinė elgsena keisis: supratimas pakeis abejingumą, atsakomybė – savanaudiškumą, profesionalumas – neišmanymą, o neveiklumą – pakeis ryžtinga politika.
Šis Seimas turi galimybių padėti pamatą kokybiškai naujam valstybės raidos etapui ir užtikrinti tinkamas sąlygas visiems Lietuvos žmonėms kurti laimingesnį gyvenimą Tėvynėje.
Šalies gyventojai tikisi didesnio socialinio saugumo, teisingesnės ir tolygiau besivystančios Lietuvos.
Daugiau kaip pusė Seimo – nauji veidai. Iš jų net 40 atėjote iš savivaldybių tarybų. Gerai žinodami savo krašto rūpesčius ir jausdami, kuo kasdien gyvena visa Lietuva. Linkiu Jums nepraraskite šio ryšio. Tai didžiausia atrama ir pastiprinimas siekiant pozityvių pokyčių.
Kiekvienas, tikiuosi, sugebėsite atrasite sau tinkamą ir Jūsų rinkėjų lūkesčius labiausiai atliepiantį darbą.
Svarbiausia, kad žmonių viltys netaptų nusivylimu.
Todėl esu pasirengusi bendram darbui su visais, su kiekvienu iš Jūsų, kuriems nuoširdžiai rūpi Lietuva.
Linkiu sklandžios pradžios, tvirtų apsisprendimų ir susitelkimo.
Kad Jūsų sėkmė taptų visų Lietuvos žmonių sėkme.
Linkiu Jums visko geriausio.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentė.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
