Lietuvos tautinės bendrijos. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) tapus valdančiosios koalicijos dalimi, jų iniciatyva buvo pažerti pasiūlymai dėl bankų pelno apmokestinimo, vaistų senjorams kompensavimo, vaiko pinigų didinimo ir kitų socialinių klausimų.
Vis dėlto opozicijos atstovai atkreipia dėmesį ir kelia klausimą, kodėl, Lenkų rinkimų akcijai priklausant valdantiesiems ir turint realią įtaką, nėra garsiau keliami tautinėms mažumoms aktualiausi klausimai, kaip asmenvardžių rašymas dokumentuose originalo kalba. Iki galo teisiškai taip pat nėra išspręstas ir klausimas dėl gatvių pavadinimų lentelėse naudojamų kalbų tautinių bendrijų gausiai gyvenamose vietose.
L. Kasčiūnas: šiais klausimais LLRA-KŠS mobilizuoja rinkėjus, tačiau realaus prioriteto neteikia
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad Prezidento rinkimuose dalyvavusi parlamentarė Ingrida Šimonytė dar rinkimų kampanijos metu pasisakė už asmenvardžių rašymo dokumentuose originalo kalba klausimo sprendimą, o rinkimus laimėjęs Gitanas Nausėda, pasisakęs apie tikslių asmenvardžių rašybą antrajame dokumentų puslapyje, pasak L. Kasčiūno, daugiausia regionų gyventojų palaikymo gavo būtent Lietuvos lenkų gausiai gyvenamame rajone. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Tai, parlamentaro teigimu, parodo, kad šį elektoratą įprastai mobilizuojantys ir dabar valdančioje daugumoje esantys LLRA-KŠS realiai neteikia prioriteto šiems klausimams spręsti.
„Daugiausia palaikymo regionuose, kurį gavo G. Nausėda, buvo Šalčininkų rajone. Tai tik rodo, kad visi šie klausimai yra šios partijos tikslingai politiškai sugrėsminti, tik reikalinga vėliava tam, kad būtų galima mobilizuoti savo bendruomenę, išgalvoti priešą, o ne tam, kad būtų realiai ta problema sprendžiama“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
LLRA-KŠS, pasak politiko, nesijaudina dėl to, kad šie, tautinėms mažumoms aktualūs, klausimai iki šiol nėra galutinai išspręsti. Dėl to, tvirtina L. Kasčiūnas, Lenkų rinkimų akcija gali manipuliuoti rinkėjais, kurie vis tiek lieka lojaliu elektoratu.
„Aš įsitikinęs, kad tai jiems yra tik politinės režisūros dalykai. Jiems tai nėra problema – tai yra tikslingai sugrėsminti dalykai“, – kalbėjo TS-LKD narys.
Kartu jis pabrėžė, kad šių nespręstų klausimų priežastis gali būti ir faktas, jog ne visi valdantieji laikosi vieningos nuomonės lenkų tautinei mažumai aktualiais klausimais.
„Gali būti dar ir todėl, kad nėra susitarimo, nes dalis „valstiečių“ yra skeptiški šiais klausimais, bet manau, kad tai yra ne tie realūs interesai. Aš prisimenu balsavimus dėl mūsų su Ažubaliu pasiūlymo ir to, vadinkime, liberalesnio varianto. Balsų skaičiai buvo apylygiai, nes ir vienas, ir kitas pateikimo stadiją yra įveikę“, – teigė L. Kasčiūnas.
Kartu konservatorius pastebėjo, kad Lietuvos lenkai neturi kitos alternatyvios politinės partijos, sukurtos šios tautinės mažumos pagrindu.
„Problema ta, kad nėra bendruomenei alternatyvos politinės, kuri galėtų sulaužyti šitą LLRA dominavimą“, – paaiškino L. Kasčiūnas.
Z. Jedinskis tikina, kad šie klausimai nepamiršti: mus kaltino atstovavimu vienai bendruomenei
Vis dėlto LLRA-KŠS narys Zbignevas Jedinskis teigia, kad klausimai dėl asmenvardžių rašymo originalo kalba oficialiuose dokumentuose bei dėl gatvių pavadinimų lentelėse vartojamos kalbos nėra pamiršti. Tai, kad šiuo metu LLRA kelia kitus klausimus, pasak parlamentaro, vienas kitam neprieštarauja.
„Tie klausimai vienas kitam netrukdo. Dabar mūsų socialiniai, prioritetiniai programos pasiūlymai – dėl vaiko pinigų, dėl šeimos kortelės ir visa kita mūsų programoje yra įrašyti. Tautinių mažumų klausimai niekur nedingo, jie visada buvo ir yra aktualūs, nors dalis jų jau savaime išsisprendžia, kas liečia gatvių pavadinimus. (…) klausimas iš dalies išspręstas – jau teismai pasibaigė ir iš principo gatvių pavadinimus galima rašyti, dabar už tai niekas nebaudžia“, – kalbėjo Z. Jedinskis, pridūręs, kad asmenvardžių rašymui originalia kalba LLRA-KŠS taip pat pritaria, tad, Seimo nario teigimu, anksčiau ar vėliau apie šiuos klausimus vėl bus imta garsiau kalbėti ir bus pasiūlytos korekcijos dabar Seime esančiam projektui. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kas liečia laiką, ar būtent dabar, ar šiek tiek vėliau, tai manau, kad tie klausimai tikrai bus iškelti. Juolab kad kol kas mus tikrai ne visai tenkina tas projektas dėl pavardžių rašymo – ten tik trys raidės. Tos raidės yra labai aktualios ne tik tautinių mažumų atstovams, bet ir lietuvaičiams, kurie ištekėjo užsienyje ir turi tam tikrų problemų. Čia yra visiems žinomos problemos“, – pabrėžė Z. Jedinskis.
Kartu Lenkų rinkimų akcijos atstovas priminė, kad LLRA-KŠS, kaip politinei partijai, anksčiau visuomenėje buvo žeriami priekaištai dėl atstovavimo vienai bendruomenei, dėl to, sako Z. Jedinskis, Lenkų rinkimų akcija, būdama valdžioje, kelia ir kitus socialinius klausimus, svarbius plačiai visuomenės daliai.
„Mus visada kaltina, ypač praėjusioje kadencijoje, kad mes matėme ir matome tik tautinių mažumų klausimus, kad kitų klausimų nematome. Mes tiesiog šalia tų tautinių klausimų dar pakeliame ir socialinius klausimus, bet tie tautinių mažumų klausimai niekur nedingo“, – sakė politikas.
Paklaustas, ar tiki, kad LLRA-KŠS tenkinantį įstatymo dėl vardų rašymo projektą pavyks priimti dar iki šio Seimo kadencijos pabaigos, Z. Jedinskis atsakė teigiamai.
„Manau, kad tikrai taip. Puikiai suprantate, kad dabar yra biudžetas ir tiesiog laiko nėra, kad būtent dabar šį mėnesį ar šią savaitę. Manau, kad, kai bus priimtas biudžetas, bus dar, jei neklystu, dvi sesijos iki rinkimų, tai tikrai tie klausimai, manau, bus išspręsti. Tuo labiau, kad tai ne tik tautinių mažumų problema“, – pridūrė jis.
Lenkai žygiuoja Vilniaus gatvėmis. Slaptai.lt nuotr.
Vis dėlto tuo teigė netikįs opozicijos atstovas L. Kasčiūnas. Vieningos nuomonės šiuo klausimu nebuvimas valdančiųjų gretose, jo teigimu, kelia sunkumų.
„Kalbėti apie tai, kad pavyktų (per šią Seimo kadenciją. – ELTA), per lengva“, – konstatavo konservatorius.
Dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje diskusijos vyksta jau daug metų. Yra siūlymų leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje. Taip pat siūloma vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenimis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė pasaulio lietuvių organizacijų dieną „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“.
Atkurtos valstybės šimtmečio ir jubiliejinės Dainų šventės proga pirmąkart vienoje vietoje susirinko įvairių pasaulio kraštų lietuvių bendruomenės ir Lietuvos tautinės bendrijos. Renginio metu Prezidentė aplankė Rotušės aikštėje įsikūrusį paviljonų miestelį, stebėjo scenoje vykstančius bendrijų pasirodymus.
Pasak šalies vadovės, gausios, iniciatyvios ir aktyvios pasaulio lietuvių bendruomenės – neatsiejama Lietuvos dalis. Kreipdamasi į dalyvius Prezidentė pabrėžė, kad nesvarbu, kur mūsų namai, mes visi esame vienos Tėvynės vaikai, kuriantys Lietuvą drauge.
Šalies vadovė taip pat atidarė unikalią parodą, kurioje eksponuojami pasaulio lietuvių menininkų tapybos, grafikos, smulkiosios skulptūros, juvelyrikos meno dirbiniai. Pirmoji pasaulio lietuvių paroda vyko prieš 30 metų, o šiemet joje dalyvauja 3 dailininkai, eksponavę savo kūrinius ir 1988-aisiais.
Visiems susirinkusiesiems Prezidentė padėkojo už darbus sujungiant Lietuvą ir palinkėjo išskirtinį šventės jausmą parsivežti į savo namus ir skleisti kitiems.
2019-ieji paskelbti Pasaulio lietuvių metais.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos politinė partija, pasivadinusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), skelbiasi atstovaujanti tautinių mažumų interesams, todėl pretenzingai kišasi į LR Tautinių mažumų įstatymo pakeitimą.
Tokią galimybę jai suteikia įstatymo leidėjo klaidingai ir klaidinamai traktuojamos sąvokos ir toliau su Lenkija pasirašomi įvairūs dvišaliai susitarimai tautinių mažumų klausimu.
Paskelbtame Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Žin., 1989, Nr. 34-485; 1991, Nr. 4-117) vartojamos sąvokos:
Tautinė (etninė) mažuma – grupė asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje bei laisva valia pasirinkusių priklausomybę ne lietuvių, o kitai tautai ar kuriai nors etninei grupei.
Asmuo, priklausantis tautinei (etninei) mažumai – asmuo, laisva valia pasirinkęs priklausomybę kuriai nors tautinei mažumai ar etninei grupei ir siekiantis išsaugoti savo tautos ar etninės grupės kultūrą – kalbą, tradicijas, papročius, tautinę ar etninę savimonę.
Deja, projekto rengėjai neatsižvelgė į tai, jog taip manipuliuojama sąvokų ir visiškai skirtingų jų sampratų bei taikymo sričių painiava (t. y., kai šalies piliečių tautinės, religinės ar kt. sudėties statistinio tyrimo rezultatai nepagrįstai peršami ten, kur turi būti remiamasi tik mažųjų tautų samprata, kokia ji taikoma Žmogaus teisių bei įvairiose mokslų, o taip pat žmonijos ir jos tautų raidos kultūrinio paveldo apsaugos srityse, visų pirma, kai kalbama apie jau nykstančias ar prie to artėjančias tautas).
Lietuvių niekas negali apkaltinti tolerancijos stoka. VI-oji Tautų mugė – 2014. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pagal Europos Konvenciją bei Chartiją tautinė mažuma valstybėje yra tautinė-etninė grupė, neturinti pasaulyje savo tautinės valstybės (Lietuvoje – totoriai, karaimai ir kt.), arba dėl įvairių istorinių priežasčių su savo etnine[1] teritorija prijungtos prie kitos valstybės. Tad tautinės-etninės grupės, turinčios savo tautinę valstybę už valstybės ribų, kitose valstybėse gali būti laikomos nebent tautinėmis bendrijomis (Lietuvoje – rusai, lenkai, žydai, vokiečiai, ukrainiečiai ir kt.).
Todėl šių tautybių piliečiams taikytini nebent Tautinių bendrijųįstatai, o ne Tautinių mažumų įstatymas. Taigi čia nereikia painioti sąvokų „tautinė mažuma“ ir „tautinė bendrija“, nes jos skirtingos, reiškiančios du skirtingos istorinės kilmės bei priežasties tautinius darinius. Juolab, kad toks lengvabūdiškas žaidimas jomis gultų dideliais, bet nepagrįstais įsipareigojimais ir per sunkia našta mažos tautos ir mažos valstybės biudžetui. Kita vertus, toks jokiomis įpareigojančiomis tarptautinėmis sutartimis ar deklaracijomis nepagrįstas privilegijos pripažinimas automatiškai reikštų absurdišką, istorinės tiesos neatitinkantį nesamos kaltės prisiėmimą, jog Lietuva yra dalies esamų teritorijų okupantė, prijungusi svetimas etnines žemes.
Mūsų LR Konstitucija teisingai mini ne tautines mažumas Lietuvoje, bet tautines bendrijas. Labai gaila, kad šių sąvokų bei skirtingų jų sampratų neskiria mūsų politikai su žiniasklaida, klaidingai teigdami, jog Lietuvoje gyvena „tautinės mažumos“, kurioms neva nėra užtikrinamos tam tikros, „pasauliniu mastu pripažintos“ teisės. Jie klysta, (sąmoningai?) klaidina ir ignoruoja Konstituciją! Tačiau Lietuvoje to net negali būti, nes čia ne Ispanija (katalonai, baskai) ar Turkija (kurdai), kur nuo seno gyvena tautinės mažumos, savo laiku nesukūrusios savo valstybių ir šiandien įeinančios į kitų valstybių teritorinę sudėtį.
Taigi, patys klaidingai vartodami terminiją, klaidiname savo ir kitus ES valstybių piliečius, tokiu būdu lyg norėdami sumenkinti lietuvių valstybinės kalbos statusą, iškraipyti Lietuvos istoriją, Konstituciją bei užsitraukti nepagrįstus įsipareigojimus, ir ne tik įteisinti jau dabar patiriamas niekuo nepagrįstas didžiules išlaidas, bet atverti vartus vis didesniems reikalavimams ir šantažui. Tuo naudojasi priešiškos Lietuvai jėgos, primesdamos ES rekomendacijas(!), taikomas, siekiant išsaugoti tautines mažumas, bet ne kitataučių bendrijas, ne jų diasporas (kad ir kokiais keliais šalyje atsidūrusias).
Paradoksas: LR Konstitucijoje tautinių mažumų nėra, o tautinių mažumų įstatymas buvo sukurptas, siekiama svarstyti jo pakeitimus. Trumpai tariant, LLRA veikėjai vis dar vedžioja aplink pirštą, kurio nėra, žiniasklaidą, Seimą, Vyriausybę, prezidentus.
Maža to, mes įsteigėme ne Tautinių bendrijų, bet Tautinių mažumų departamentą, tuo tiesiog prašydindamiesi, kad LLRA mus ir toliau terorizuotų, atitraukdama dėmesį ir lėšas nuo realių, skubiai spręstinų šalies problemų, ir tuo savo elektoratui įrodinėdama savo veiklos žūtbūtinumą.
Algimantas Zolubas, šios analizės autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Civilizuotas pasaulis, vertindamas mažąsias, nykstančias tautas bei saugodamas jas, kaip unikalios tautinės kultūros reliktą nuo išnykimo, joms taiko tautinių mažumų įstatymus. Tautinėms bendrijoms toks įstatymas netaikomas, jų kultūrinio paveldo (pvz., kalbos) išnykimui joks pavojus negresia, nes yra to paveldo saugotojos – tautinės valstybės už tos valstybės, kurioje gyvena ši diaspora, ribų.
Tiek tautinių mažumų, tiek tautinių bendrijų nariai, jei jie yra Lietuvos piliečiai, yra lietuviai (lietuvių pilietinės tautos atstovai), nors ir yra kitokios tautinės kilmės, todėl jie privalo laikytis Lietuvos įstatymų, neturėtų naudotis jokiomis privilegijomis, tuo ne tik skurdindami šalies biudžetą, bet ir mažindami valstybės galimybę atlikti šios šalies kamieninės tautos kultūrinio paveldo saugotojos ir puosėlėtojos pareigą (vengti to įpareigoja ir Chartija, ir Konvencija!).
Lietuvos lenkų pretenzijos sau taikyti Tautinių mažumų įstatymą ir tuo pelnyti išskirtines privilegijas yra absurdiškas nesusipratimas. Šiandien Lietuva kitataučiams visos šalies sąskaita daro tokias išimtis švietimo ir ugdymo srityje, kokių sau neleidžia didžiulio biudžeto valstybės. Senos demokratijos šalyse tautinės mokyklos tik savaitgalinės ir tik privačios. Darbo dienomis visi moksleiviai lanko mokyklas valstybine kalba, kadangi jie turi lygias su kitais piliečiais teises būti informuoti, t. y., valstybės pareiga juos taip edukuoti, kad jie nesijaustų atskirti, diskriminuojami, kad suprastų visą valstybėje cirkuliuojančią informaciją, būtų lygiomis teisėmis integruoti į šalies gyvenimą. Tai turėtų suvokti ir įsisąmoninti įstatymų leidėjai ir vykdytojai. Deja, tebėra kitaip.
Tautinės bendrijos nori įstatymo, kuris įtvirtintų jiems mažumų teises, tautinių bendrijų kalbos vartojimą viešajame gyvenime. Tautinių mažumų įstatymo projektas Seimui pateiktas praėjusią kadenciją, tačiau jis nepasiekė priėmimo stadijos. Parlamente ne kartą registruoti ir skirtingi įstatymų projektai, įteisinantys nelietuviškų pavardžių rašybą asmens dokumentuose. LLR akcijos skatinama lenkų tautinė bendrija, save neteisėtai įsivardijanti tautine mažuma, tarsi smaugiama kelia šurmulį Lietuvoje ir Lenkijoje. Tam rimtų motyvų ji neturi, todėl panašu, kad siekia autonomijos Rusijos ar Lenkijos sudėtyje.
Lenkų bendruomenė Lietuvoje sudaro vieną procentą visos pasaulinės lenkų diasporos. Beveik dvidešimt procentų visų už Lenkijos ribų esančių lenkiškų mokyklų yra Lietuvoje, ir visos jos čia yra valstybinės! JAV gyvena 10 milijonų lenkų, Vokietijoje – 2 milijonai, Brazilijoje – 1,8 milijono, Prancūzijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje po 1 milijoną, Didžiojoje Britanijoje apie 500 tūkst., o Lietuvoje ir Rusijoje – po apie 300 tūkst. lenkų. Lenkų ugdomąja kalba Lietuvoje yra 121 mokykla, Čekijoje – 36 mokyklos, Latvijoje – 5 mokyklos, Ukrainoje ir Baltarusijoje po 2 mokyklas. Visose kitose valstybėse lenkai lanko arba sekmadienines lenkų mokyklas arba mokosi lenkų kalbos kaip dalyko.
Taigi, Lietuva, kurioje gyvena 40 kartų mažiau lenkų negu JAV, išlaiko didžiausią pasaulyje lenkiškų mokyklų, kuriose visi dalykai dėstomi lenkiškai, tinklą. JAV ar Vokietijos mokesčių mokėtojai tokios prabangos sau neleidžia. Mokyklų, kur visi dalykai būtų dėstomi tautinės mažumos kalba nėra ir pačioje Lenkijoje. Reikia pabrėžti, kad visose (taip pat ir privačiose) Lenkijos mokyklose istorija ir geografija dėstoma tik lenkiškai ir tik pagal Lenkijos aprobuotą programą.
Lietuvoje lenkų ugdomąja kalba šiuo metu mokosi 15 tūkst. moksleivių. Valstybės biudžeto projekte buvo skelbiama, kad 2010 metams mokinio krepšelio lėšos (iš to mokamos algos mokytojams, keliama kvalifikacija ir t.t.) vienam mokiniui – 3310 litų. Lenkakalbėms mokykloms šis krepšelis yra 15 proc. didesnis. Taigi, vienam lenkų mokyklos mokiniui jis bus lygus 3806 litų. Dar Lietuva skiria vadinamas aplinkos lėšas, tai yra mokyklos išlaikymui, apšildymui, valymui. Vienam mokiniui vidutiniškai sunaudojama 1500 litų aplinkos lėšų. Taigi, viso vienam mokiniui lenkų ugdomąja kalba reikėtų 5306 litų metams. Visiems 15 tūkst. moksleiviams lenkų ugdomąja kalba lenkiškų mokyklų išlaikymui Lietuva per metus sumoka 80 milijonų litų. Taigi, ko negali sau leisti Vokietija, JAV ar Lenkija, tai sugeba atlikti Lietuva. Bet ar nenukenčia dėl to mokyklos su dėstomąja valstybine (lietuvių) kalba? Beje, Lietuva dar finansuoja ir lietuviškas mokyklas Lenkijoje. Taigi – privilegijos, prabanga lenkams – lietuviškų mokyklų sąskaita (beje, nusižengiant Konvencijai ir Chartijai, perspėjančioms, kad visos privilegijos mažumoms tik tada skiriamos, jei tuo nebus daroma žala kamieninei tautai).
Gal Lietuva kaip nors pažeidžia lenkų tautinės bendrijos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją? Žinotina, kad ne visos valstybės apsiėmė vykdyti Chartijoje išvardytas rekomendacinio pobūdžio priemones (jos net nėra privalomos!). Kai kurios apsiribojo tik tuo, kad dokumente pripažino kažką esant tautine mažuma, tačiau nieko jų atžvilgiu neįsipareigojo. Lietuva iki šiol iš ES priekaištų dėl tautinių bendrijų ar mažumų teisių ribojimo neturėjo.
Tautinių mažumų sąvoka atsirado ne kaip pramoga iš dyko buvimo, ne kad būtų proga atsirasti papildomoms privilegijoms ar politiniams postams, kurie iš idėjų trūkumo, neišsilavinimo, asocialumo gali net ir separatizmo kryptimi pakreipti kitatautės bendruomenės raidą, o tam, kad
a) gelbėtų nykstančias tautas bei kalbas (visų pirma senąsias, nemutavusias);
b) būtų sumažinta priežasčių nacionaliniams konfliktams dėl po II pasaulinio karo perbraižytų valstybių sienų ir dėl to ne vienoje vietoje dalis tautos ir dalis jos etninės teritorijos „prisiūta” prie kaimynų teritorijos. Lietuvoje tautinės mažumos (karaimai, totoriai ir kt.) yra globojami, iš jų pusės pretenzijų Lietuvos valstybei negirdėti.
Jei jau Lenkija save mums pristato pavyzdžiu, tai ir daryti reikia taip, kaip Lenkijoje bei kt. Vakarų šalyse: įstatyme išvardijama, kas konkrečiai laikomas tautine mažuma ir turi teisę į valstybės biudžetui pakeliamas privilegijas (išvardijama, kokias konkrečiai). Dabar tas lėšas 25 metus eikvojo ne tie kam priklausė, nors už tuos pinigus ir totoriai, ir karaimai galėjo jau daug dėl savęs padaryti!
2017.03.19; 06:44
[1] Teritorija laikoma tautos etnine teritorija, kai mokslo įrodyta, jog ši tauta yra joje čiabuvė, pirmtakė, šeimininkė, kurią rado vėliau čia atklydusios tautos. Jog ji pirmoji čia įsikūrė kaip etnosas su savo unikalia (t. y., nuo kitų skirtinga) kalba, kultūra, tradicijomis, pasaulio samprata. Visos kitos tautos čia atsirado vėliau, dėl pačių įvairiausių priežasčių, taip pat ir dėl kolonizacijos bei okupacijų.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt dar kovo viduryje, pateikdamas savo įspūdžius apie Kovo 11-osios minėjimą Vilniuje, pastebėjo, jog kolonoje, žygiavusioje nuo Katedros aištės iki Seimo rūmų, nebuvo nė vienos Rusijos vėliavos. Gausioje Lietuvos tautinių bendrijų kolonoje plaikstėsi graikų, lenkų, ukrainiečių, rumunų, bulgarų, azerbaidžaniečių, net čečėniškos vėliavos. O štai Lietuvos rusų nešamos Rusijos federacijos vėliavos nepastebėjome. Kovo viduryje pateikėme savo atsargius vertinimus: gal tiesiog nepastebėjome Rusijos vėliavos, gal Rusijos vėliava plaikstėsi kažkur kitur, gal Lietuvos rusai tuo metu dalyvavo kituose svarbiuose su Kovo 11-ąja susijusiuose renginiuose. Juk iškilmingame Seimo posėdyje Lietuvos rusų bendruomenės organizacijas atstovaujančios moterys buvo pasodintos itin garbingose tribūnose.
