Lietuvos teisėjai

Aktualijos

Šauktukai

Rusijos teismams už akių priimant sprendimus dėl Lietuvos teisėjų, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė sako, kad šalies teisėtvarkos pareigūnai nesijaučia saugūs.
 
Taip jos kalbėjo po trečiadienį Seime surengto Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, skirto aptarti Sausio 13-osios bylos teisėjų ir prokurorų saugumą.
 
„Kaip Teisėjų taryba, jaučiame susirūpinimą keliais lygiais. Visų pirma – dėl savo žmonių ir žymiai daugiau nei tie trys teisėjai, kurie jau yra realiame pavojuje, nes jau yra išduoti arešto orderiai“, – po susitikimo su parlamentarais žurnalistams sakė S. Rudėnaitė.
 
„Prokurorai negali jaustis saugūs, nes jie žino, kad yra persekiojami“, – pažymėjo N. Grunskienė.
 
Institucijų vadovės pažymėjo, kad klausimai dėl saugumo kyla ne tik Sausio 13-osios bylą tyrusiems pareigūnams.
 
„Negali jaustis saugūs ir tie prokurorai, kurie tiria Ukrainos karo nusikaltimus“, – sakė Generalinė prokurorė.
 
„Yra ir daugiau žmonių. Jų gyvenimas tampa labai suvaržytas. Dėl to mes stengiamės jiems ir moralinės, ir politinės, ir kitokios paramos ieškoti“, – aiškino Teisėjų tarybos pirmininkė, pažymėdama, kad teikiant paramą siekiama užtikrinti efektyvų tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
 
S. Rudėnaitė akcentavo, kad Rusijos teismų priiminėjami sprendimai liečia ne tik konkrečius teisėjus ar prokurorus – tai, pasak jos, yra grėsmė ir visai valstybei.
 
„Tokie Rusijos veiksmai – bandymas bauginti, bandymas paralyžiuoti, įsikišti į teisminės sistemos veiklą. Bet tai iš esmės yra grėsmė ir valstybei“, – pabrėžė ji. Todėl, tęsė S. Rudėnaitė, valstybė turi užtikrinti visokeriopą apsaugą savo pareigūnams. „Ateityje turime savo žmonėms duoti kaip galima daugiau garantijų“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.
 
Klausiama apie priemones, kurios buvo aptartos uždarame NSGK posėdyje, S. Rudėnaitė teigė, kad tik laikas parodys, ar tokia pagalba yra užtekina. Tačiau teisininkė patikino, kad kolegoms galės perduoti žinią, jog jų saugumu yra rūpinamasi. „Džiaugiuosi, kad buvo suoranizuotas šis susitikimas“, – žurnalistams teigė S. Rudėnaitė. „Jaučiuosi ramesnė ir galėčiau savo kolegoms tą žinią perduoti – kad jie iš tikrųjų nėra palikti ir jų saugumu yra rūpinamasi“, – apibendrino ji.
 
Kaip skelbta anksčiau, trečiadienį Seimo NSGK diskutavo dėl Sausio 13-osios byloje sprendimus priėmusių prokurorų ir teisėjų saugumo užtikrinimo. Iniciatyva aptartį šį klausimą uždarame posėdyje kilo po to, kai rugpjūtį Maskvos Basmannyj rajono teismas priėmė sprendimą už akių suimti tris Lietuvos teisėjus, priėmusius nuosprendį byloje dėl 1991 m. sausio 13-osios įvykių Vilniuje.
 
NSGK nariai paragino Užsienio reikalų ministeriją  plėsti ratą teisėjų ir prokurorų, kuriems gali būti išduodami diplomatiniai pasai. Taip pat siūloma stiprinti individualų darbą tiek su dirbančiais ar jau į pensiją išėjusiais pareigūnais, efektyvinti greitojo reagavimo mechanizmus.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.09.14; 07:00
Trumposios naujienos

Siaubūnas. Vytauto Visocko nuotr.

Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų neformalioje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aptarta direktyva dėl ypatingos svarbos objektų atsparumo, Migracijos ir prieglobsčio paktas bei neteisėti Rusijos Federacijos veiksmai prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus.
 
Klausimas dėl Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, susijusius su Sausio 13-osios byla, į susitikimo darbotvarkę buvo įtrauktas Lietuvos prašymu.
 
Lietuva informavo ES vidaus reikalų ministrus ir Europos Komisiją apie pastaruosius įvykius, susijusius su politiškai motyvuotu Lietuvos teisėjų, atlikusių savo konstitucinę pareigą, persekiojimu.
 
Siekiant užkirsti kelią tam, kad Rusijos Federacija ar bet kuri kita šalis ateityje naudotų Interpolo paieškas neteisėtam ir politiškai motyvuotam persekiojimui, Lietuva prašo Europos Komisijos atlikti analizę, koks yra teisinis reglamentavimas ir praktika ES valstybėse narėse ir siūlo ieškoti bendro ES sprendimo šiuo klausimu.
 
Pernai gruodį viešai paskelbus, kad Rusija iškėlė baudžiamąsias bylas trims Lietuvos teisėjams ir paskelbė jų tarptautinę paiešką, Lietuva nedelsiant kreipėsi į Interpolo generalinį sekretorių ir ES bei Šengeno asocijuotų valstybių vidaus reikalų ministrus.
 
Kreipimesi vidaus reikalų ministrė prašė atmesti bet kokius Rusijos Federacijos prašymus inicijuoti tarptautines paieškas prieš Lietuvos teisėjus ir kitus Sausio 13-osios byloje dalyvavusius pareigūnus. Tokie prašymai yra politiškai motyvuoti ir todėl nepatenka į Interpolo mandatą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.13; 05:25
AktualijosSkaitomiausios

Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Vladimiras Putinas rodo kumštį

Rusijos informaciniai portalai išplatino žinią apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto už akių pareikštus kaltinimus trims Vilniaus apygardos teismo teisėjams, paskelbusiems pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo daugiau nei 50 RF piliečių buvo pripažinti kaltais dėl 1990 m. sausio13-osios įvykių metu įvykdytų nusikaltimų.
 
Pirmadienį pranešta, kad teisėjai „A. Macevičienė, V. Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir A. Šumskas kaltinami žinomai neteisėtu nusprendžiu RF piliečių atžvilgiu“. Taip pat pranešama, kad Rusijos Federacijos tyrėjai „ėmėsi būtinų veiksmų tarptautinei kaltinamųjų paieškai“.
 
2019 m. kovo 18 d. Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas taip pat už akių pareiškė kaltinimus advokatui Simonui Slapšinskui už tai, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiuoju prokuroru, neva vykdė neteisėtą Rusijos piliečių baudžiamąjį persekiojimą.
 
Generalinė prokuratūra primena, kad žinią apie Rusijos Federacijoje inicijuotas baudžiamąsias bylas Lietuvos pareigūnams, prokurorams bei teisėjams, susijusiems su Sausio 13-osios byla, Rusijos informacijos agentūros išplatino dar 2018 m. metų liepos mėnesį. 
 
Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegijos sprendimas Sausio 13-osios byloje buvo paskelbtas 2019 metų kovo 27 d. Juo visi 67 kaltinamieji buvo pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Šiuo metu vyksta šios bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje.
 
Siekdama apsaugoti Lietuvos pareigūnų teisėtus interesus, Lietuvos prokuratūra nuolat bendradarbiauja ir keičiasi aktualia informacija su atsakingais asmenimis bei institucijomis. Būtini sprendimai padaryti ir po pirmadienį išplatinto pranešimo.
 
Komentuodama šiuos viešus užsienio valstybės pranešimus Generalinė prokuratūra ne kartą pabrėžė, kad jie vertintini tik kaip bandymas neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius Lietuvos prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus bei siekis klaidinti visuomenę, nes kartu platinami ir melagingi teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius bei Lietuvos suverenumą.
Sausio 13-osios barikados. Vytauto Visocko nuotr.
 
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų atžvilgiu prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės.
Sausio 13-osios barikados. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
 
Praėjusių metų lapkritį generalinis prokuroras kartu su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi bei Teisėjų tarybos nariu Nerijumi Meilučiu dalyvavo Europos Parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto posėdyje, kuriame pateikė nuomonę dėl šių neteisėtų RF veiksmų. 
 
Netrukus, 2019 m. lapkričio 18 d., Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria Rusijos Federacija buvo paraginta nutraukti Lietuvos teisėjų, prokurorų bei tyrėjų, dalyvavusių tiriant 1991 m. sausio mėn. įvykius, baudžiamąjį persekiojimą. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.15; 05:00
Aktualijos

Europos Parlamento politinių grupių lyderiai ketvirtadienį nusprendė įtraukti į kitos savaitės EP plenarinės sesijos diskusiją klausimą dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, tiriančius tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje.
 
Taip pat, kaip skelbiama europarlamentaro Bronio Ropės biuro pranešime, Europos Parlamentas ketina tvirtinti rezoliuciją šiuo klausimu.
„Didžiulėmis daugelio Europos Parlamento narių iš Lietuvos bei Lietuvos Vyriausybės pastangomis pavyko įtikinti politinių grupių lyderius, kad būtina reaguoti į Rusijos Federacijos veiksmus, juos įvertinti ir duoti tinkamą politinį atsaką“, – sako Europos Parlamento Žaliųjų grupės narys B. Ropė, pridūręs, kad „prie to prisidėjo ir stiprus teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pristatymas Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete“.
 
Parlamentaras pažymi, kad rezoliucijoje tikimasi pažymėti, jog baudžiamasis prokurorų ir teisėjų persekiojimas dėl jų vykdomos profesinės veiklos yra neleistinas išorės poveikis, trukdantis užtikrinti teisės viršenybę.
 
„Taip pat sieksime, kad rezoliucija griežtai pasmerktų Rusijos institucijų daromus pagrindinių tarptautinės teisės principų ir normų pažeidimus bei pabrėžtų, kad tokių baudžiamųjų bylų prieš prokurorus ir teisėjus procesai negali būti laikomi teisėtais“, – sako B. Ropė.
 
Planuojama, kad po politinių grupių derybų Europos Parlamente dėl rezoliucijos bus balsuojama kitą ketvirtadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.22; 05:22
AktualijosSkaitomiausios

Nuotraukose – 1991-ųjų Sausio 13-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Paskelbus apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos prokurorams ir teisėjams nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra primena, kad mūsų valstybės Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismas, o teisėjai bei prokurorai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas klauso tik įstatymo.

Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Šią žinią galiu vertinti tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą. Tai prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės.“ – sako E. Pašilis.

Joks oficialaus pranešimas apie Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą iš Rusijos Federacijos šiuo metu nėra gautas.

Prokuratūra primena, kad šių metų gegužės mėnesį Generalinės prokuratūros prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą Sausio 13-osios byloje, baigiamosiose kalbose pasiūlė kaltinamiesiems skirti bausmes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme.

Sausio 13-osios minėjimas Lietuvos Seime 2015-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaltinimų dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje sulaukė 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

Iš minėtų kaltinamųjų 65 yra teisiami jiems nedalyvaut teisminiame procese, t. y. už akių, o du kaltinamieji dalyvauja Vilniaus apygardos teisme.

Sausio 13-osios minėjimo akimirka Lietuvos Seime 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šešis asmenis, subūrusius organizuotą grupę ir į ją įtraukusius kitus kaltinamuosius, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir pasiūlė skirti jiems griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.

1991 m. sausį jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Karinių veiksmų metu, užimant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, daugiau nei 800 civilių buvo sužaloti. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 790 asmenų.

Prokurorai taip pat teismo prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems pagal jų pareikštus civilinius ieškinius – 1 120 000 Eur ir 11 365 460 Eur žalą Lietuvos valstybės naudai.

Šis teisminis procesas dar nėra baigtas

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra

2018.07.24; 06:30

Trumposios naujienos

Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretus, priėmė nutarimus dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų atleidimo, pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui.

Seimas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui, atleido Sigitą Rudėnaitę. Už šį sprendimą, kuris įsigalios gegužės 18 d., slaptai balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 1 parlamentaras.

Jonas Prapiestis atleistas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, pasibaigus įgaliojimų terminui. Tai numatantį nutarimą slaptu balsavimu parėmė 62 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 2 parlamentarai. Priimtas Seimo nutarimas įsigalios šių metų rugpjūčio 2 d.

Seimas po slapto balsavimo taip pat pritarė Aloyzo Kruopio atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų, Reginos Gaudutienės ir Rūtos Mickevičienės atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.11; 05:25