Lietuvos televizija

Aktualijos

LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.

Aktorių Rimantą Bagdzevičių, žurnalistą Ričardą Slapšį ir japonų kalbos vertėją Aurelijų Zyką Seimas paskyrė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) nariais.
 
Antradienį už tai balsavo 103 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė.
 
Seimas taip pat atleido Ričardą Slapšį iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų, pasibaigus jo, kaip komisijos nario, pirmajai kadencijai.
 
Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimas, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu.
 
Vienas svarbiausių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) tikslų, įgyvendinant Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, – efektyvus ir lankstus Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, televizijos programų ir atskirų programų platintojų internete bei užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų veiklos reguliavimas ir priežiūra.
 
LRTK dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir atskirų programų platinimo internete bei užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų klausimais.
 
LRTK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma. LRTK įkurta 1996 m. Visuomenės informavimo įstatymu.
 
LRTK yra kolegialus organas, kurį sudaro 11 narių, iš kurių du skiria prezidentas, po tris narius – Seimas ir Meno kūrėjų asociacija, po vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų draugija. LRTK pirmininką ir pavaduotoją skiria Seimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.16; 14:21
Politinės intrigos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Vytautas Kernagis siūlo numatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais.

V. Kernagio teigimu, šiuo siūlymu siekiama sumažinti rusiškos produkcijos įtaką Lietuvos televizinei ir informacinei erdvei bei šalį labiau integruoti į ES kultūrinę, informacinę ir kalbinę erdvę.

Taigi siūloma nustatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, o ne oficialia Europos Sąjungos kalba – tik verčiamos, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtas programas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms.

Parlamentarų teigimu, pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose pastebimas gerokai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. 2007 m. per vieną sausio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tuo tarpu 2016 m. – 151 valandą, 2017 m. – 198 valandas. Daugiausia tai – Rusijoje sukurti serialai.

„Tokioje rusiškoje produkcijoje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. Atrodytų nieko nuostabaus, tačiau šiuo atveju svarbu žinoti, kad Rusijoje kultūra yra susijusi su politika. Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Per televizinę produkciją ji formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės. Sociologiniai tyrimai rodo, kad žmonės, jaučiantys sovietinę nostalgiją, yra linkę atmesti Lietuvos demokratinę santvarką ir pasižymi prokremliška geopolitine orientacija“, – teigia L. Kasčiūnas.

Jis pastebi, kad 2017 m. kovo mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalį (35,5-38 proc.) bendro televizijos programos laiko per savaitę ir maždaug pusę (44-49 proc.) per dieną rusiškai produkcijai skiria du šalies televizijos kanalai.

Tuo tarpu Europos kūriniams (išskyrus lietuviškus) tie patys du televizijos kanalai skiria 15-22 proc. eterio laiko per savaitę ir 10-14 proc. per dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.29; 14:48