Lietuvos trispalvė. Slaptai.lt nuotr.
2021 metais Gedimino pilies bokšte plevėsavusią Lietuvos valstybinę vėliavą saugos Vilniaus „Laisvės” gimnazija.
Planuojama, kad vėliava gimnazijai bus įteikta sausio 1 d. rengiamoje Lietuvos vėliavos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 103-ųjų metinių minėjimo ir Lietuvos vėliavos pakeitimo ceremonijoje.
Šiais metais, anot Krašto apsaugos ministerijos, 27 mokyklos pretendavo į teisę saugoti valstybės simbolį.
Sprendimą perduoti 2021 m. vėliavą Vilniaus „Laisvės” gimnazijai komisija priėmė atsižvelgdama į kryptingą veiklą, pateisinančią garbingą vardą, suteiktą gimnazijai, Lietuvos rezistencijos atminimo puoselėjimą, taip pat už aktyvią veiklą, sutelkiančią ne tik gimnazijos ir Naujosios Vilnios bendruomenę, bet ir įtraukiančią kitas Lietuvos mokyklas. „Laisvės” gimnazija teikė paraišką jau trečius metus iš eilės.
Komisija, sudaryta iš Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ir Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovų, taip pat nusprendė už veiklą, išsiskiriančią savo kryptingumu ir kūrybiškumu, paskatinti keturias mokyklas specialiais prizais. Tai Rokiškio rajono Pandėlio, Varėnos Ąžuolo, Lazdijų Motiejaus Gustaičio ir Alytaus Jotvingių gimnazijos.
Perduoti saugoti senąją Gedimino pilies bokšto vėliavą vienai iš Lietuvos mokyklų – tradicija, tęsiama nuo 2005 metų. 2017 m. Krašto apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos nacionalinis muziejus parengė bendrus nuostatus, pagal kuriuos mokyklos, atitinkančios nuostatų kriterijus, turi galimybę dalyvauti atrankoje Gedimino pilies bokšto Lietuvos valstybinei vėliavai gauti. Iki 2005 m. vėliava būdavo perduodama saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 metų sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną.
Deja, pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.
Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais sausio pirmąją rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.
Daug nedelsdamas iškart pasakysiu, kad, kaip atrodo bent man, tokiu nešvankiausiu naujai išsilaisvinusios Lietuvos įvykiu yra Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos nutarimas (svarbi informacija apie tai pateikiama ir Komisijos sudėtis nurodoma Čia) šįmet šios premijos laureatu paskelbti žmogų, kuris prieš 20 metų labai grubiai išniekino Lietuvos vėliavą.
Motociklininkai su trispalvėmis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nukritęs iš mėnulio ant galvos ir nežinantis kitų šios istorijos aplinkybių žemiečių gyvenimo stebėtojas turėtų teisę suabejoti – ar reikia trūks plyš prisiminti visus žmogaus gyvenime per keli dešimtmečius pasitaikiusius paklydimus ir tuo pagrindu stigmatizuoti tą žmogų, neatsižvelgiat į tai, kad anas kaip menininkas per tą laiką galbūt pateikė keletą įdomių projektų, permušančių ir nustelbiančių buvusius nesusipratimus. Tačiau nieko tokio, ką būtų verta paminėti, kas galėtų atkreipti dėmesį be jau pelnyto netikšos, išniekinusio Lietuvos vėliavą, liūdnos šlovės vardo naujai iškeptas laureatas negali pasiūlyti. Iš nežinios šis instaliacijų specialistas (mano pasišiaušusi atmintis vis dar neįleidžia įsidėmėti jo tikrinių vardo ir pavardės) buvo iškrapštytas tik dėl to, kad Šeimų maršo organizatoriai kreipėsi į prokuratūrą, prašydami įvertinti Lietuvos vėliavos išniekinimo faktą jo pateiktame videoperformanse, vaizduojančiame tūlą pilietį, nusišluostantį tirštai šokoladu išteptą veidą trispalvės pagalba. Toks štai humoras ne humoras, nors, žinoma, kitas galėtų pasakyti, kad pirmoji mums į galvą ateinanti kanalizacinio pobūdžio liaudiškoji asociacija rodo mūsų pačių sugedimo laipsnį, kai savo ruoštu čia po tirštu šokolado sluoksniu glūdi labai gili mintis, kurią dar reikėtų iškrapštyti.
Tualetai. Slaptai.lt nuotr.
Kokia tai mintis, ar ji galiausiai nėra panaši į sliekų ieškojimą užpakalyje? Performanso autorius įtikinėja, kad tokiu įvaizdinimu jis jau prieš 20 metų deklaravo idėją, jog Lietuva greitai taps ne tautiečių, o piliečių Lietuva. Tiesą sakant, niekados gyvenime dar nėra tekę susidurti su tokiu kvailu savaime kvailo daikto paaiškinimu. Kvailumas kvadratu, kitaip nepasakysi. Galop, kur čia ta pilietiškumo idėja glūdi? Ar storas šokolado sluoksnis ant veido turėtų mums priminti rasių įvairovę, o Lietuvos vėliavos pritaikymo siužetiniai vingiai savo ruožtu turėtų įtikinti žiūrovą, kad su trispalvės pagalba yra galima juodaodį atversti į baltaodį? Tai būtų komercinis pasiūlymas, nederantis su menininko pašaukimu, a? Dar kvailiau ir šiurpiau skamba įtikinėjimas, kad minėtoji instaliacija neva yra kovos su homofobija plakatas. Kad ir kaip ten būtų, šių eilučių autorius taip ir nesugebės patikėti iki savo gyvenimo pabaigos, kad vadinamieji instaliatoriai yra kažkokie menininkai. Bent jau aptariamu atveju instaliacija yra tokio neįtikėtinai žemo lygio, kad jokie užkalbėjimai neįstengs neskoningo išsidirbinėjimo kilstelėti į aukštesnįjį lygį nei priklauso pagal daiktų prigimtį.
Lietuvos trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija pranešė, kad šiam laureatui premija buvo skirta už kultūrinių stereotipų kritiką šiuolaikinio meno formomis (sic). Tai labai daug pasako ir apie pačią Komisiją, kuri nacionalinius lietuvių tautos ir nepriklausomos valstybės simbolius vadina kultūriniais stereotipais, ar ne? Žinia, ta pati Komisija kažkaip pražiopsojo, neįvertino premija dar ir tokio R. Šimašiaus, kuris yra ne mažiau nusipelnęs „kultūrinių stereotipų“ laužymo baruose, naikindamas istorinės atminties ženklus Vilniaus mieste ir Vyčio aikštėje įrengdamas pliažo instaliaciją. Ką dar liko apdergti? Ar galiausiai liko tik tai, kad su instaliuoto milžino, pakelto į orą malūnsparniais, pagalba iš viršaus bus apšiktas Gedimino bokštas, ar greitai bus varžomasi tik dėl to, kas efektingiau apspjaus motinos veidą?
Lietuviška trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kai mūsų nacionaliniai jausmai yra užgaunami labai stipriai, o nacionaliniai simboliai išniekinami su neslepiamai pikta intencija, žvalgomės aplinkui, siekdami identifikuoti tuos piktadarius, paslaptingai kuždėdami vienas kitam apie kažkokius pašvinkusius globalistus arba, tarkime, žydus, mitologine to žodžio reikšme.
Anais sovietiniais laikais, nugriovus Maskvos centre stovėjusią didingą Kristaus Išganytojo cerkvę, buvusios šventovės vietoje buvo įrengtas milžiniško dydžio baseinas su pirčių kompleksu. Dėl visiškai atsitiktinės aplinkybės, kad vienas iš naujųjų statybų architektų buvo žydų tautybės žmogus, šios šventvagystės siužetas žmonių pasišnibždėjimuose buvo tampriai siejamas su žydų populiacijos piktomis užmačiomis, platinant net tokį nesveikos vaizduotės sukurtą antisemitinį pasakojimą, kad neva naujame pirčių komplekse, atsiradusiam ant cerkvės pamatų, drauge buvo įkurta ir centrinė sovietijos žydų apipjaustymo būstinė.
Tai visiška nesąmonė, neabejotinai bjaurus antisemitinio pobūdžio prasimanymas, tačiau drauge būčiau linkęs manyti, kad čia minimos Komisijos veikla labai bjauriai nususo, keletą metelių pavadovavus jai tokiam Leonidui Donskiui, – drauge visiškai nesijaudinu dėl to, kokiam žanrui mano nusižiūrėjimą priskirsite. Iš tiesų, tos Komisijos veikla po minimų įvykių ne tik nususo ir sumenko, čia kažkas nutrūko, sugedo ar sulūžo taip nepataisomai, kad kai kurie Komisijos pasirinkimai šiandien jau ne tik žadina visuomenės pasidygėjimą, bet kartu teikia peno pagalvoti apie tai – ar gražiai pasivadinusi Komisija nėra tik liliputų gauja, užsimojusi viską suliliputinti aplinkui?
Nešama Lietuvos trispalvė. Slaptai.lt nuotr.
Ar kretiniškas sprendimas buvo surežisuotas iš anksto, inspiruotas įtakingų politikų arba kitokio plauko veikėjų? Vis tik dar kraupiau būtų, jeigu toks sprendimas čia buvo priimtas Komisijos nariams baiminantis dėl to, kad nepasirodytų vienas kitam nepakankamai pažangūs, dėl noro savo iniciatyva atkeršyti opoziciniams visuomenės judėjimams arba dėl užkrečiamą pavidalą siaurame bendraminčių rate įgijusio protinio neįgalumo. Manding, čia yra kaip tik tas atvejis, kai apie įžūliai prasikišantį siauraprotystės faktą neturime teisės nutylėti net dėl diplomatinių sumetimų ar visuotinės taikos poreikio.
Lietuvos padangėje – Lietuvos trispalvė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kas be ko, ne visi tos Komisijos pasirinkimai kelia tokias baisias abejones, tačiau čia aptartas skandalingas įvykis daug ką nubraukia ir, kas yra liūdniausia, kompromituoja iškilius kūrėjus, kurie anksčiau buvo nominuoti šiai premijai gauti.
Jeigu kas nors nuplėštų vėliavą nuo valstybinės įstaigos sienų ir sutryptų ją į žemę, tikriausiai gautų nemenką baudą už valstybės inventoriaus sunaikinimą. Tačiau nepalyginamai didesnius nuostolius patiriame, kai yra naikinamas Lietuvos nacionalinės vėliavos kaip simbolio integralumas.
Filosofo žodžiais tariant, simbolis ne tiek nurodo kažką, kiek talpina savyje tai, ką nurodo. Krikščionis paliudys, kad Eucharistijos simbolika nėra tik Paskutinės Vakarienės kultūrinis priminimas, bet yra Švenčiausiasis Sakramentas, užtikrinantis tiesioginį Dievo dalyvavimą, kai Šventų Mišių misterijos metu duona ir vynas tampa Dievo kūnu ir krauju. Taip ir Lietuvos vėliava nėra nutolusios Lietuvos ženklas, vien tik spalvinė etiketė, kažkoks tolimų įvykių priminimas, bet yra tikroviškos Lietuvos gyvas prasiveržimas, kiekvieną kartą prasidėjimas iš naujo, gyvenimo ribų praplėtimas, būties priauginimas.
Lietuvą pasiekė rekordinė, tris dienas po kosmosą skraidžiusi šalies vėliava. „Shift4Payments Lithuania“ biuro Vilniuje nuotr.
Vėlyvą spalio 27-osios vakarą Lietuvą pasiekė specialus siuntinys iš JAV. Atvyko pirmoji šalies istorijoje daugiau nei 585 km aukštyje tris dienas aplink mūsų planetą kosmose skridusi Lietuvos vėliava.
Kaip padėką ir pagarbą mūsų šaliai bei čia dirbantiems įmonės „Shift4 Payments Lithuania“ darbuotojams, rugsėjo 15 d. vėliavą į kosmosą išskraidino saugių apmokėjimo sprendimų lyderės JAV kompanijos „Shift4 Payments“ įkūrėjas, verslininkas Jaredas Isaacmanas.
Tris dienas trukusioje pirmojoje žmonijos istorijoje vien civilių misijoje „Inspiration4“ dalyvavo keturi paprasti amerikiečiai, kurie šiam skrydžiui pasiruošė per pusę metų.
Pati įgula skrydžio metu buvo įsikūrusi kosminėje kapsulėje „Dragon“, ją į orbitą išskraidino „SpaceX“ raketa „Falcon9“. Misijos sumanytojas ir „Inspiration4“ įgulos vadovas J. Isaacmanas kartu su savimi į erdvėlaivį pasėmė ir 1,5 x 0,9 m dydžio Lietuvos vėliavą, kurią skrydžio metu išskleidė ir įamžino foto nuotraukoje.
Pasak jo, išskleisti tokio dydžio vėliavą kosmose buvo ganėtinai sudėtinga, mat išskleista vėliava užėmė beveik visą laisvą kapsulės „Dragon“ erdvę. Vėliau J. Isaacman ant vėliavos uždėjo ir savo asmeninį autografą.
Fiksavo du šalies rekordus
Į Lietuvą atvykęs specialus siuntinys su vėliava buvo atidarytas ketvirtadienį, spalio 28 d., „Shift4Payments Lithuania“ biure Vilniuje. Renginyje dalyvavo Lietuvos etnokosmologijos muziejaus ekspertai bei Lietuvos rekordus fiksuojančios „Agentūra Factum“ vadovas Vytautas Navaitis.
Įvertinę vėliavos parametrus bei jos pasiekimus, specialistai fiksavo du šalies rekordus. Tai didžiausia Lietuvos vėliava pabuvojusi kosmose bei aukščiausiai į kosmosą (585 km aukštyje) iškelta Lietuvos vėliava. Vėliavos autentiškumą liudijo ir specialus „SpaceX“ suteiktas sertifikatas.
Renginio metu Lietuvos etnokosmologijos muziejaus atstovai vėliavą įrėmino ir apdengė specialiu muziejiniu stiklu. Kelias savaites ji bus eksponuojama „Shift4Payments Lithuania“ biure Vilniuje. Vėliau bus perduota į Lietuvos etnokosmologijos muziejų, Molėtų rajone, kur jau yra ruošiama speciali visos „Inspiration4“ misijos paroda.
Rodys, kiek pasiekti gali paprasti žmonės
Rekordinė vėliava bus eksponuojama aukščiausiame Lietuvos etnokosmologijos muziejaus taške, elipsoido salėje, kur atsiveria viso regiono panorama. Speciali paroda kvies susipažinti su misijos detalėmis bei keturiais paprastais žmonėmis, tapusiais kosmoso istorijos dalimi.
„Šiuo metu gaminame kapsulės „Dragon“ tūrinį maketą, kuriame ir įkurdinsime Lietuvos vėliavą. Ekspozicijos lankytojai galės ne tik pamatyti vėliavą, bet kartu ir geriau supras, kokiomis sąlygomis astronautai gyvena kosmose, kiek erdvės jie turi skrydžio metu, kas supa jų aplinką“, – sakė muziejaus vadovas Linas Šmigelskas.
Pasak jo, ši paroda, kaip nė viena iki šiol muziejuje, bus skirta asmenybėms ir jų istorijoms. Bus siekiama parodyti, kaip paprasti žmonės, gyvenantys kasdienį gyvenimą, įkvėpti idėjos, gali įveikti visas kliūtis ir pasiekti neįtikėtinų laimėjimų pasauliniu mastu.
Didžiausia paramos akcija istorijoje – 225 mln. dolerių vaikų vėžio prevencijai
Misija „Inspiration4“ tapo istorine ir dėl savo labdaringos veiklos. Įvairiomis formomis viso pasiruošimo bei skrydžio metu buvo siekiama surinkti reikšmingą paramą „St. Jude“ vaikų vėžio tyrimų ligoninei bei jos gydymo programoms.
Surinkta suma – daugiau nei 225 mln. JAV dolerių – tapo didžiausia paramos akcija istorijoje. Misijos sumanytojas J. Isaacmanas iš savo asmeninių lėšų skyrė 100 mln. dolerių paramą, Elon Musk – 50 mln. Likusi suma buvo surinkta per įvairias aukojimo iniciatyvas bei renginius.
„Inspiration4“ startą ir nusileidimą gyvai JAV stebėjusio ir su misijos dalyviais bendravusio „Shift4 Payments Lithuania“ vadovo Tado Vizgirdos teigimu, galutinė suma, kurią pavyko surinkti vaikų ligoninei, buvo geriausia ir labiausiai laukta žinia.
Jau daugiau nei 25 metus „Shift4 Payments” yra didžiausias ir patikimiausias saugių apmokėjimų sprendimų partneris JAV veikiančiam verslui.Nuo 2017 m. Vilniuje veikia programinės įrangos kūrimo ir 24/7 klientų aptarnavimo centrai „Shift4 Payments Lithuania“, kuriuose šiandien dirba daugiau nei 200 specialistų. „Shift4“ yra listinguota NYSE biržoje.
Vilniaus oro uoste pirmadienį nusileido oro linijų bendrovės „airBaltic“ lėktuvas, papuoštas Lietuvos vėliava.
Bendrovės generalinio direktoriaus Martino Gauso teigimu, toks orlaivio dizainas buvo sukurtas siekiant pažymėti „airBaltic“ paslaugų paklausos augimą Lietuvos rinkoje.
„Šiandien siūlome daugiau kaip 80 tiesioginių maršrutų iš Baltijos šalių ir esame įsipareigoję tęsti darnų augimą jose. Kad galėtume aptarnauti didėjančią keleivių paklausą, nuo šių metų žiemos sezono Vilniuje bazuosime modernų „Airbus A220-300“ orlaivį“, – sako M. Gausas.
Bendrovės duomenimis, per pirmąjį 2019 metų pusmetį „airBaltic“ į Lietuvą ir iš jos skraidino daugiau kaip 240 tūkst. keleivių, o tai – 20 proc. daugiau nei tokiu pačiu metu praėjusiais metais.
Lietuvos trispalve nudažyti orlaivį „Airbus A220-300“ prireikė 15 tapytojų, 1000 valandų darbo ir 250 litrų grunto, dažų bei lako.
Žaliašilio kaime, Vilniaus rajone, šeštadienio rytą startavo viena iš atkurtos Lietuvos šimtmečio iniciatyvų – „Bekelės vilkų“ žygis keturračiais po Lietuvą.
Bekelės entuziastai įveiks 2000 km ir yra suplanavę per 12 stotelių įvairiose kaimo bendruomenėse, kur su vietiniais iškleis simbolinę ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio inicijuotos pilietinės akcijos „Lietuvos vėliava“ trispalvę.
„Džiugu, kad prie iniciatyvos prisijungė ir keturračių entuziastai. Tegu jūsų aplankytose bendruomenėse plazdančios vėliavos skatina pasididžiavimą valstybe ir išreiškia gilią padėką visiems, kovojusiems už laisvę“,- sako premjeras S. Skvernelis.
„Bekelės vilkai“ premjero dovanotą vėliavą ketina iškelti kiekvienoje aplankytoje bendruomenėje, sugiedoti himną, o vėliau Lietuvą apkeliavusią trispalvę simboliškai parvežti atgal ir įteikti vyriausybei. Kelionę 80 keturratininkų ketina įveikti per 12 dienų.
„Bekelės vilkai“ aplankys Ignalinos atominę elektrinę Visagine, Stelmužės ąžuolą Zarasuose, Truikinų kaimą bei Žemdirbio muziejų Skuodo rajone, Ventės ragą Šilutės rajone, Rusnės salą, Rambyno kalną Pagėgiuose, Bunkerio muziejų Kalvarijoje, taip pat Švenčionių rajono Adutiškio, Rokiškio rajono Juodupės, Joniškio rajono Žagarės, Skuodo rajono Lenkimų, Rusnės bei Varėnos rajono Dubičių bendruomenes ir Kalvarijos Vaikų ir jaunimo klubą „Arka“.
Dėl saugumo dalyviai suskirstyti į nedideles grupeles po 6-8 keturračius, kurių ekipažai vakarais susirinks nakvynės vietoje dienos įspūdžiams aptarti ir apibendrinti.
Premjero globojama akcija „Padovanok Lietuvos vėliavą“ siekiama atiduoti pagarbą mūsų šalies istorijai, jos pamatus stačiusiems ir dėl jų kovojusiems tautiečiams. Šia proga vyriausybės vadovas kviečia visus pasaulio Lietuvius kelti Lietuvos trispalvę ir raginti tai daryti kitus.
Jau antrus metus projektas ,,Šimtmečio dovanos“ kviečia šimtmečio proga padovanoti savo laiko Lietuvai, būti aktyviais ir neabejingais piliečiais, kurti malonesnę aplinką, tvirtesnę bendruomenę.
Pirmąją 2018-ųjų dieną Katedros aikštėje surengtas Lietuvos vėliavos dienos minėjimas. Gedimino pilies bokšte Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai iškėlė 2018 metų vėliavą.
Šia tradicine vėliavos ceremonija primenama, kad 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę, kaip laisvos Lietuvos simbolį, pirmą kartą iškėlė Lietuvos savanorių būrys.
Prieš pakeldami naująją trispalvę, Garbės sargybos kuopos kariai nuleis visus 2017 metus bokšte plevėsavusią vėliavą. Kaip ir kasmet, pagal susiklosčiusią tradiciją, senoji vėliava bus perduota saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Šįkart 2017 metų vėliava bus padovanota Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijai.
Katedros aikštėje, Gedimino paminklo papėdėje, vyksiančioje ceremonijoje dalyvavo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Vilniaus miesto vicemeras Linas Kvedaravičius, Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, kovų už Lietuvos laisvę dalyviai, visuomeninių organizacijų atstovai, Vilniaus miesto bendruomenės nariai ir miesto svečiai.
Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte suplevėsavo 1919 m. sausio 1 d. Tąkart ją iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis bei Petras Gužas ir kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
Pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, paliko tik raudoną.
Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė želigovskininkai, ir lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta.
Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 m. spalio 29 d. Lietuvai atgavus Vilnių. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės.
Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai. Ši trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 d.
Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.
Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę kiekvienais metais sausio 1 d. rengiama Vėliavos pakėlimo ceremonija.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pateikė įstatymo projektą, kuriuo siūlo įteisinti (nors ir ribotam laikotarpiui) privalomą Europos Sąjungos vėliavos iškabinimą prie Seimo, Vyriausybės, ministerijų, teismų, generalinės prokuratūros, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, ant savivaldybių tarybų, pasienio kontrolės punktuose, kai kurių spaudos leidinių teigimu ir Gedimino pilies bokšte Vilniuje.
Šis klausimas nėra naujas. Seimo narys Vytenis Andriukaitis dar 2005 metais siūlė, kad prie oficialių valdžios institucijų būtų iškeltos Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos (ES) vėliavos.
